Civilinė byla Nr. 2A-144/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 52.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Milvydui Pūkui,
ieškovo atstovui V. K. ,
ekspertui S. M. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VKAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-479/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VKAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio miestelis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „VKAS“ 2007 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pajūrio miestelis“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 8 d. su atsakovu sudarė projektavimo darbų sutartį. Ieškovas įsipareigojo atsakovui paruošti 60 gyvenamųjų namų kvartalo projektinę dokumentaciją. Atsakovas ieškovui sumokėjo 25 000 Lt avansą. Ieškovas atliko pirmojo etapo darbus, atsakovas įsipareigojo už jų atlikimą ieškovui sumokėti, tačiau atsakovas savo pareigos sumokėti 131 849,6 Lt ieškovui neįvykdė. Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 131 849,60 Lt skolą, 4 746,58 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo UAB „VKAS“ ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas du kartus atsisakė priimti darbus pagal 2006 m. gegužės 8 d. projektavimo darbų sutartį. Pirmojo etapo projektavimo darbus ieškovas turėjo atlikti iki 2006 m. liepos 8 d., šio etapo darbų priėmimo-perdavimo aktas pateiktas 2006 m. liepos 13 d., jame nurodyta, kad atlikti darbai nėra suderinti su valstybės institucijomis ir jie gali būti keičiami vėlesnėse projektavimo stadijose.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovo darbus iki tol, kol jie nebus suderinti su atitinkamos valstybės institucijomis dėl jų atitikties įstatymų reikalavimams. Pajūrio regioninio parko direkcija 2006 m. spalio 10 d. pranešė ieškovui apie būtinybę atlikti projekto pakeitimus, tačiau, nepaisydamas to, ieškovas kreipėsi į antstolį dėl darbų perdavimo atsakovui, tačiau atsakovas darbus priimti atsisakė ir 2006 m. lapkričio 14 d. pranešimu sutartį nutraukė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad atsakovas nevengė priimti atliktus darbus, o reikalavo paruoštą dokumentaciją suderinti su valstybės institucijomis dėl jų atitikties norminių aktų reikalavimams. Projektinės dokumentacijos derinimas yra numatytas 2006 m. gegužės 8 d. sutarties 1.3 punkte. Darbų priėmimo-perdavimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl darbo trūkumų, todėl atsakovas turėjo teisę nepasirašyti priėmimo-perdavimo akto. Teismas nurodė, kad Pajūrio regioninio parko direkcijos atsakymai ieškovui ir atsakovui bei teismo ekspertizės išvados patvirtina, jog ieškovo paruošti projektiniai pasiūlymai norminių aktų reikalavimų neatitinka, darbų trūkumų ieškovas neištaisė ir atsakovas neturi pareigos sumokėti už atliktus darbus. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.1.5 punktą, ieškovas privalėjo neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, tačiau ieškovas šių trūkumų iki kreipimosi į teismą nepašalino, jų nepripažįsta, nors aplinkybė dėl darbų pakeitimo buvo nurodyta darbų priėmimo-perdavimo akte.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 11 d. vienašališkai nutraukė 2006 m. gegužės 8 d., ieškovas sutarties nutraukimo neginčijo, šis nutraukimas yra teisėtas, nes ieškovas negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo jos vykdymo, todėl ieškovas po nutraukimo trūkumų taisyti negali. Teismas taip pat atsižvelgė į ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, jog ieškovo paruošti projektai negali būti panaudoti vėlesnėse projektavimo stadijose, nes, keičiant projektą dėl per didelio užstatymo ploto, keičiami matmenys, išdėstymas, todėl keičiami ne esami projektai, o ruošiami nauji. Kadangi sutartis yra nutraukta, ieškovas neturi teisės ruošti naujus projektinius pasiūlymus ir teikti juos atsakovui, o atsakovas neturi pareigos už juos atsiskaityti.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „VKAS“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių dėl teisės į atlyginimą už atliktus darbus, nors atsakovas du kartus atsisakė priimti atliktus darbus. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.662 straipsnio 6 dalį, nes ši norma yra bendra CK 6.700 straipsnio atžvilgiu, kuris numato pareigą užsakovui priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Teismas, netaikydamas teisės normos, kurią turėjo taikyti, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą nepasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, nes projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su valstybės institucijomis, o pretenzijų buvimą patvirtina Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimas dėl būtinumo keisti projektus. Pagal šalių sudarytą sutartį visi projektavimo darbai yra suskirstyti tam tikrais etapais. Pirmojo etapo metu turėjo būti parengta planinė struktūra, architektūriniai sprendiniai, pjūviai, fasadai, techniniai-ekonominiai rodikliai, 3D grafika. Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad ieškovas projektinių pasiūlymų neįsipareigojo derinti su valstybės institucijomis, tokia galimybė taip pat nėra numatyta teisės aktuose. Teismas, nurodydamas, kad projektiniai pasiūlymai turi būti suderinti, nenurodė, kokio teisės akto pagrindu tai turi būti padaryta. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rangovas parengtus techninius dokumentus su atitinkamomis valstybės institucijomis derina tik įstatymo nustatytais atvejais. Projektiniai pasiūlymai tai yra tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, kuri pateikiama kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Pagal sutarties sąlygas, projekto derinimas buvo numatytas Techninio projekto rengimo etape. Statinio projektas rengiamas tik gavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kurį įsipareigojo gauti ir pateikti atsakovas. Techninio projekto rengimo darbai nebuvo net prasidėję, todėl nebuvo ką derinti valstybinėse institucijose. Tai, kad projektiniai pasiūlymai nėra derinami valstybės institucijose patvirtina ir ekspertizės išvados. Teismas, neatribojęs projektiniams pasiūlymams ir statinio projektui taikytinų reikalavimų, padarė nepagrįstą išvadą, jog projektiniai pasiūlymai turi būti derinami su valstybės institucijomis.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbų priėmimo-perdavimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl darbo trūkumų. Ši išvada nėra paremta byloje esančiais įrodymais bei gauta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas. Byloje yra pateikta atsakovo pretenzija be datos dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, tačiau pretenzijų dėl kokybės nebuvo pareikšta. Teismas netinkamai taikė CK 6.702 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai nurodė, jog Pajūrio regioninio parko direkcija nurodė, kad ieškovo paruošti projektiniai pasiūlymai turi būti pakeisti. Techninius projektus dėl statybų Pajūrio regioninio parko buferinės apsaugos zonoje derina Nuolatinė statybos komisija, o ne parko direkcija, be to, teismas nepažymėjo, kad 5 iš 6 projektinių pasiūlymų neprieštarauja Pajūrio regioninio parko ir buferinės apsaugos zonos architektūriniams reikalavimams, jei būtų pakoreguoti pirmųjų aukštų planai. Teismas šių ieškinio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo ir pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
4. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė bylos aplinkybių, ar projektiniai pasiūlymai atitiko projektavimo užduotį, tačiau nustatė, kad darbai atlikti su trūkumais. Teismas neišsiaiškino ir netyrė bylos aplinkybių, ar atsakovas suformavo ieškovui naują projektavimo darbų užduotį jeigu manė, kad darbai atlikti su trūkumais. Ieškovas savavališkai nukrypti nuo suformuotos projektavimo užduoties be raštiško atsakovo sutikimo negalėjo, nes tai būtų įstatymo ir sutarties pažeidimas.
5. Teismas, nutartimi skirdamas ekspertizę, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes iš šešių ieškovo pateiktų klausimų į ekspertizės nutartį įtraukė tik vieną, o atsakovo buvo įtraukti visi klausimai. Be to, atlikta ekspertizė yra niekinė, nes ji turėjo būti atlikta pagal teismo nutartį, o ekspertas neturi teisės teikti išvadą tais klausimais, dėl kurių ekspertas pateikė išvadas šioje byloje. Teismas nustatė ekspertizės objektą – projektavimo darbai, o ekspertas savavališkai nustatė ekspertizės objektą – gyvenamųjų namų projektinius pasiūlymus. Pagal LR teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-457 teisė atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizę šiam ekspertui nebuvo suteikta, todėl visos jo pateiktos išvados yra niekinės ir neturi įrodomosios reikšmės. Statinio projektas yra rengiamas tik gavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą, o projektiniai pasiūlymai yra viena iš sąlygų gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Teismas skyrė ekspertizę, kurios objektas nėra susijęs su ginču tarp šalių ir tuo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp apelianto minėtų CK 6.662 straipsnio 6 dalies ir 6.700 straipsnio nėra jokios konkurencijos, nes minėti straipsniai reglamentuoja skirtingas teisinio elgesio taisykles. CK 6.662 straipsnio 6 dalies taikymas nekonkuruoja su 2006 m. gegužės 5 d. projektavimo darbų sutartyje Nr. 2006/05-18 nustatytomis sąlygomis dėl darbų priėmimo-perdavimo. Esminis ieškinio pagrindas buvo tas, kad atsakovas atsisako priimti ieškovo atliktus darbus ir už juos apmokėti. CK 6.662 straipsnio 6 dalies nuostatos svarbios ta prasme, kad nurodytoje normoje aiškiai nurodytos aplinkybės, kada ieškovas įgyja teisę perduoti atliktus darbus, Tuo atveju, kai užsakovas atsisako juos priimti ir šių aplinkybių nustatymas padeda atskleisti ginčo esmę ir jį vėliau tinkamai sureguliuoti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagal sutartį vykdytų darbų trūkumų yra pagrįsta. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad jo paruošti projektiniai pasiūlymai neturėjo būti derinami su valstybės institucijomis dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimų. Tokią ieškovo pareigą suponuoja jo prievolė atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus. Sutartyje ieškovas buvo įsipareigojęs teisės aktų nustatyta tvarka suderinti užsakovui perduodamą projektinę dokumentaciją. Ieškovas žinojo, kad pagal sutartį jis turėjo suprojektuoti gyvenamuosius pastatus Pajūrio regioninio parko buferinės apsaugos zonos teritorijoje, todėl žinojo, kad jis privalės atlikti darbus ypač kruopščiai ir atsakingai, nes tokiems darbams atlikti yra keliami padidinti nei įprastai reikalavimai. Ieškovui buvo pateikti visi žemės sklypų dokumentai, vykdomo detaliojo plano dokumentai, todėl jam buvo žinomos svarbios aplinkybės, turėjusios leisti ieškovui tinkamai atlikti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas savo pareigos neįvykdė. Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš privalomų projekto dokumentų, kurių derinimas su teisės aktų reikalavimais sudarė prielaidas tolesniam pastatų projektavimui. Tai, kad ieškovas neįvykdė pareigos parengti tinkamą projektinę dokumentaciją, patvirtina atliktos ekspertizės išvados. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi prielaidomis, o atlikta ekspertizė yra niekinė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškovas su atsakovu 2006 m. gegužės 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2006/05-08, pagal kurią įsipareigojo atsakovui pagal projektavimo užduotį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suderinti ir atsakovui perduoti 60 vienbučių (dvibučių) gyvenamųjų namų kvartalo, planuojamo statyti 5,76 ha žemės sklype, esančiame Dargužių kaime, Klaipėdos rajone, 8,0736 ha žemės sklype, esančiame Grubių kaime, Klaipėdos rajone ir 1,0152 ha žemės sklype, esančiame Dargužių kaime, Klaipėdos rajone, projektinę dokumentaciją. Pagal sutarties sąlygas ieškovas turėjo parengti projektinius pasiūlymus, gyvenamųjų namų techninius projektus, darbo projektą ir atlikti gyvenamųjų namų kvartalo projekto vykdymo priežiūrą. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo pagal sutartį numatyto pirmojo etapo darbų – projektinių pasiūlymų parengimo.
Projektinis pasiūlymas – tai eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėją, ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo pasirinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Projektinio pasiūlymo sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas (Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.06.2005 punktas 8.4). Projektinį pasiūlymą parengia statytojas, tačiau sutartimi gali įgalioti projektuotoją parengti pasiūlymą. Šiuo atveju atsakovas sutartimi įgaliojo ieškovą paruošti projektinį pasiūlymą ir už tą darbą sumokėti 134 400 Lt + 18 % PVM. Tačiau atsakovas atsisakė priimti projektinį pasiūlymą ir už jį ieškovui sumokėti.
Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme bei argumentų, išdėstytų atsiliepime į apeliacinį skundą, matyti, kad atsakovas ieškovo projektinį pasiūlymą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad projektinis pasiūlymas neatitinka projektavimo darbų sutartyje numatytų reikalavimų, t. y. ieškovas nesuderino projektinio pasiūlymo su atitinkamomis institucijomis ir ekspertizės aktas patvirtina, kad projektinis pasiūlymas neatitinka atitinkamų teisės aktų keliamų reikalavimų.
2006 m. gegužės 8 d. projektavimo dabų sutarties 1.1, 2.1.3. punktuose numatyta sąlyga, kad ieškovas parengtą projektinę dokumentaciją privalo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su įgaliotomis valstybės ir/ar savivaldybės institucijomis ir užsakovu. Su atsakovo argumentais, kad ieškovas projektinį pasiūlymą dėl jo atitikties teisės normų reikalavimams turėjo suderinti su valstybinėmis institucijomis negalima sutikti. Minėta, kad projektinis pasiūlymas yra tik projekto eskizas, išreiškiantis statinio architektūros idėją, ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Projektinis pasiūlymas yra parengiamas iki statinio projektavimo pradžios t. y. iki statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (STR 1.05.06.2005 punktas 7). Projektinį pasiūlymą parengti nėra būtina, tai yra statytojo teisė. Tačiau, jeigu statytojas tokį projektavimo dokumentą parengia, jis tampa vienu iš privalomų statinio projekto rengimo dokumentų (Statybos įstatymo 30 straipsnis). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinių projektavimo procesą, nenumatyta, kad projektinis pasiūlymas yra derinamas su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis. Projektinis pasiūlymas, ką rodo ir pats pavadinimas, yra tik pasiūlymas. Statybos techninio reglamento (STR 1.05.06.2005) 8.4. punktu nustatyta, kad projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas. Iš to seka, kad projektinis pasiūlymas apima tą stadiją, kai projektuotojas būsimo statinio architektūros idėją pateikia statytojui. Atsakovas, atsisakydamas priimti projektinį pasiūlymą, nepareiškė ieškovui jokių pageidavimų ar nurodymų dėl projektinio pasiūlymo sudėties pakoregavimo, pakeitimo. Atsakovo reikalavimas ieškovui dėl projektinio pasiūlymo pasireiškia tuo, kad ieškovas turėjo projektinį pasiūlymą suderinti su valstybės institucijomis dėl jų atitikties teisės norminių aktų reikalavimams.
Iš projektavimo darbų sutarties sąlygų (Priedas Nr. 1) matyti, kad projektinio pasiūlymo ieškovas neįsipareigojo derinti su atitinkamomis valstybės institucijomis. Pagal sutarties sąlygas (Priedas Nr. 1) ieškovas turėjo parengti statinio projektą ir atlikti jo derinimo procedūras, gauti leidimą statybai. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti projektinį pasiūlymą tuo pagrindu, kad ieškovas projektinio pasiūlymo dėl jo atitikties norminių aktų reikalavimams nesuderino su valstybės institucijomis.
Atsakovas teigia, kad ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka 2005 m. birželio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D2-282 ,,Dėl pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ nustatytam žemės sklypo užstatymo tankiui. Pagal pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadą, ieškovo pasiūlymas neatitinka detaliojo plano ir Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 ,,Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ keliamiems reikalavimams dėl sklypo užstatymo tankio, nes pagal projektinį pasiūlymą užstatymo tankis yra didesnis nei 5 procentai.
Pagal detaliajame plane nustatytą užstatymo tankį ir Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 nustatytą maksimalų sklypo užstatymo tankį, užstatymo tankis negali viršyti 5 procentų. Ekspertas, skaičiuodamas užstatymo tankį, į statinių užimtą žemės plotą įskaičiavo statinių konsulinių dalių plotus. Tuo tarpu ieškovas, nustatydamas mažesnį nei 5 procentų sklypo užstatymo tankį, konsulinių statinių dalių plotų į statinių užimtą žemės plotą neįskaičiavo (b. l. 41-43, t. 2). Užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorinės ribas, santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalis). Pagal STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 23 punkte nustatytą žemės ploto, užimto statiniais, skaičiavimo tvarką, balkonų, erkerių ir kitų konsulinių pastato dalių plotai į užimtą žemės plotą neįskaičiuojami. Kas sudaro konsulinę pastato dalį, kurios plotas yra neįskaičiuojamas į statinio užimamą žemės plotą, nei STR 1.14.01.1999, nei kituose statybos techniniuose reglamentuose nėra apibrėžta. Ekspertas S. M. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad statinio konsulinės dalies nereikėtų įskaičiuoti į užimamą žemės plotą tuo atveju, kai žemės plotu, esančiu po konsuline statinio dalimi, nebūtų galima naudotis. Koks tai turėtų būti aukštis nuo žemės paviršiaus iki konsulinės pastato dalies, ekspertas negalėjo nurodyti, jo manymu, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Pagal ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą aukštis iki konsulinės pastato dalies ±40 cm. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad toks aukštis yra sąlyginis, nes sklypo reljefas krenta ir aukštis yra skirtingas, gali didėti.
Pagal STR 1.14.01.1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktą, statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) yra statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Aplinkos ministerija į ieškovo paklausimą, kaip turi būti skaičiuojamas statinio užimamas žemės sklypo plotas, kai vienbučio gyvenamojo namo pirmojo aukšto horizontalus pjūvis (projekcija) yra didesnė už namo požeminės dalies horizontalų pjūvį projekciją (kaip ir yra šiuo atveju), paaiškino, kad reikia vadovautis STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 23.1 punktu, t. y. kad į gyvenamojo namo pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotų balkonų, erkerių ir kitų konsulinių namo dalių plotai neįskaičiuojami (b. l. 32, t. 2). Taigi, pagal valstybės institucijos, Aplinkos ministerijos, nustatytą užstatymo tankio skaičiavimo tvarką, ieškovo projektinio pasiūlymo sklypų užstatymo tankis neviršija 5 procentų.
Minėta, kad projektinis pasiūlymas yra rengiamas iki statinio projektavimo pradžios ir nėra derinamas su valstybės ar savivaldybės institucijomis. Statinio projektavimo pradžia prasideda statinio projektavimo sąlygų nustatymu ir jų tvirtinimu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32, 33 punktai). Projektavimo sąlygos yra nagrinėjamos, derinamos, yra siūloma jas pakeisti taip, kad jos atitiktų ne tik statytojo interesus, bet ir visuomenės, neprieštarautų teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 20 str.). Taigi tuo atveju, kai yra pateiktas projektinis pasiūlymas (jeigu jis buvo rengiamas) ir būtų nustatyta, kad jis neatitinka teisės normų reikalavimų ar detaliajam planui, nagrinėjant projektavimo sąlygas yra galimybė keisti projektinio pasiūlymo sprendimus arba, kaip nurodyta ekspertizės akte, statinio projektavimo sąlygos turėtų būti išduotos, nurodant tuos projektinio pasiūlymo sprendimus, kurių projektuotojas negali panaudoti rengiant statinio projektą.
Pagal projektavimo darbų sutarties sąlygas (sutarties 2.1.5 punktas), ieškovas įsipareigojo neatlygintinai pataisyti projektinę dokumentaciją, jeigu ji neatitiktų projektavimo užduoties ar teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad projektiniai pasiūlymai yra tik pirmoji stadija ir jie yra nesunkiai pakeičiami. Atsakovas atsisakė iš ieškovo priimti projektinį pasiūlymą, nebendradarbiavo su juo, todėl ieškovo projektinis pasiūlymas nebuvo pateiktas institucijai, nagrinėjančiai ir rengiančiai statinių projektavimo sąlygas, todėl ši institucija nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo projektinio pasiūlymo atitikties (neatitikties) detaliajam planui ir teisės normų reikalavimams.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą – parengė projektinį pasiūlymą, o atsakovas, nepriimdamas iš ieškovo atlikto darbo ir atsisakydamas už jį apmokėti, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties 3.2 ir 3.3 punktai). Atsakovas už projektinį pasiūlymą yra sumokėjęs ieškovui 25 000 Lt, liko nesumokėta 133 592 Lt, tačiau ieškovas prašo priteisti 131 849,60 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).
Pagal Projektavimo sutarties 4.2 punkto sąlygas, atsakovas, pažeidęs mokėjimo tvarką, už kiekvieną pavėluotą dieną privalo mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už prievolės laiku atsiskaityti pažeidimą tenkintinas ir iš atsakovo priteisiama ieškovui 4 746,58 Lt delspinigių.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo prašymas dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 131 849,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkina visiškai, todėl iš atsakovo UAB „Pajūrio miestelis“ priteisiama 3 732 Lt žyminį mokestį už ieškinį, 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 1 000 Lt ekspertizės išlaidoms apmokėti ieškovui UAB „VKAS“, 1 416 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje ekspertui S. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei 54,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybei.
Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jo reikalavimas dėl 131 849,60 Lt skolos ir 4 746,58 Lt delspinigių priteisimo, todėl už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3 732 Lt, o sumokėjo 4 100 Lt. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui grąžintina už apeliacinį skundą permokėta žyminio mokesčio dalis, tai yra 368 Lt, o 3 732 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo. Tenkintinas taip pat ieškovo prašymas apmokėti advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir iš atsakovo priteistina ieškovui 2 360 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismui patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, tai yra 21,65 Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti. Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pajūrio miestelis“ (į. k. 300136544) 131 849,60 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis litus 60 ct) skolos, 4 746,58 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 58 ct) delspinigių, 3 732 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų litų) žyminį mokestį už ieškinį, 3 732 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) už ekspertizę, 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 2 360 Lt (du tūkstančiu tris šimtus šešiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 131 849,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB ,,VKAS“ (į. k. 125420739).
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pajūrio miestelis“ (į. k. 300136544) 1 416 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika litų) ekspertui S. M. už dalyvavimą teismo posėdyje.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pajūrio miestelis“ (į. k. 300136544) 54,10 Lt (penkiasdešimt keturis litus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 21,65 Lt (dvidešimt vieną litą 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.
Grąžinti ieškovui UAB ,,VKAS“ (į. k. 125420739) 368 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) permokėto žyminio mokesčio.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Danutė Milašienė
Gintaras Pečiulis