Baudžiamoji byla  Nr. 1A-347/2011

  Proceso Nr. 1-68-1-00865-2010-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.2.3

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

                   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teisėjų: Albino Bielskio, Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

gynėjui advokatui Petrui Maceniui,

nuteistajam A. Z.,

nukentėjusiajai I. Z.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. Z. priteista 4 959,69 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 24 d., apie 18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu žmonai I. Z. į galvą ir veidą, padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, po to spyrė I. Z. į pilvą, padarydamas pilvo sumušimą ir blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, hemoraginį šoką. Taip A. Z. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – žmoną I. Z.

Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiri bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės griežtumo, nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, į nukentėjusiosios (jo žmonos) ir socialinės darbuotojos S. Ž. prašymus neskirti jam griežtos bausmės. Jis rūpinasi ir iš esmės vienas išlaiko šeimą, stengiasi susirasti įvairius darbus, kad galėtų išlaikyti vaikus. Šią aplinkybę patvirtino socialinė darbuotoja S. Ž.. Nuteistasis mano, kad teismas, atsižvelgdamas į jo šeimoje susidariusią padėtį, galėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

Prie skundo pridedama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota A. Z. charakteristika.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, pripažindamas A. Z. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, rėmėsi įstatymo tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas nuteistasis neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Šis apelianto prašymas netenkintinas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio bausmė gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės pakyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-39/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios liudytų, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų neteisinga bausmė. Aptariamoje byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo tokiai išvadai padaryti. Priešingai, nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teigti, kad nuteistajam A. Z. yra paskirta teisinga ir tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas padarytas mažamečių vaikų akivaizdoje, matant jiems kaip tėvas muša rankomis ir spardo jų motiną, ją sunkiai sužaloja. Teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į kaltininko atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, įvertino asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš pastarosios matyti, kad A.Z. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgta ir į nukentėjusiosios I. Z. prašymą giežtai nebausti A. Z. bei socialinės darbuotojos S. Ž. nuomonę, kad ilgalaikis A. Z. izoliavimas nuo visuomenės sukels neigiamas pasekmes jo šeimai, nes ji neteks maitintojo. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. Z. minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė jam laisvės atėmimą 2 metamas.

Taigi, teismas skirdamas bausmę pakankamai atsižvelgė i BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išdėstė bausmės skyrimo motyvus. A. Z. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė (baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų), todėl laikyti tokią bausmę neteisinga ir aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Apelianto skunde teiginiai, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą bei į socialinės darbuotojos S. Ž. nuomonę bausmės skyrimo klausimu, neatitinka tikrovės. Prie apeliacinio skundo pridėtoje A.Z. charakteristikoje (t.2, b.l.23) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktoje charakteristikoje (abi išduotos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos) A. Z. charakterizuojamas kaip vartojantis alkoholinius gėrimus, tačiau besirūpinantis šeimos maitinimu ir vaikų priežiūra, išreiškiama nuomonė, kad jo izoliavimas turėtų neigiamų pasekmių jo šeimai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad naujai pateiktose A. Z. charakteristikose nurodytos aplinkybės nėra naujos ir buvo įvertintos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme bei skiriant bausmę. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir nesudaro pagrindo apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Dėl to, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam A. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, taikyti apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Todėl apelianto nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                               Elena Vainienė

Teisėjai                                                                                                     Albinas Bielskis

                                                                                                                  Viktoras Kažys