Civilinė byla Nr. e2YT-10448-880/2021
Proceso Nr. 2-44-3-00479-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 17 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,
dalyvaujant pareiškėjo J. S. atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. P. – S., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. S. motina A. P. – S. Iki mirties A. P. – S. su sūnumi J. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Po A. P. – S. mirties liko nekilnojamas turtas – sodybos pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas (tvartas)). Pastatų teisinės registracija neatlikta. Nors po A. P. – S. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai sodyboje ir toliau liko gyventi palikėjos sūnus J. S.. Šioje sodyboje pareiškėjas gyveno nuo vaikystės, o savo gyvenamąją vietą tėvų sodyboje pareiškėjas deklaravęs 1969 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas naudojosi visa tėvų sodyba, žemės sklypu, visais namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, po motinos mirties prižiūrėjo prie namų esantį sodą, šienaudavo sodybos kiemą, taip pat pas jį liko mirusių tėvų asmeniniai dokumentai, asmeniniai daiktai. J. S. po motinos mirties teko rūpintis gyvuliais. J. S. taip pat mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas. Tokiu būdu, J. S. priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į A. P. – S., turtą nėra.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad jis mirusios mamos palikimą priėmė faktiniu valdymu, per CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jos mirties momento
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjas po A. P. – S. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, neprieštaraus, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo J. S. motina A. P. – S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo tris vaikus: pareiškėją, dukrą E. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sūnų J. S., kurio tiksli mirties data pareiškėjui nėra žinoma. Po A. P. – S. mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas (tvartas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatų teisinės registracija neatlikta. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. P. – S. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau palikimą atsiradusį po motinos A. P. – S. mirties laiku pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir liudytojos M. U. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Jis gyveno ir gyvena iki šiol palikėjai priklausiusiame name, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, naudojosi jos daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, mokėjo mokesčius už elektrą. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po motinos A. P. – S. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po savo motinos A. P. – S. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. P. – S., gimusios (duomenys neskelbtini). (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius