Administracinė byla Nr. A-3204-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01524-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 
1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Pareiškėjas teigė, kad jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 68-1036 buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Tačiau pareiškėjas 2017 m. liepos 9–11 d. buvo neteisėtai laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kuri nėra pritaikyta ilgesniam apgyvendinimui. Kameroje nepakako vietos, nebuvo lovų (čiužinius teko pasitiesti ant purvinų grindų), buvo labai drėgna, tamsu, nebuvo lango, dirbtinio apšvietimo. Kameroje nebuvo įrengtas tualetas ir praustuvė, į tualetą vesdavo du kartus – rytą ir vakare. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautė didelį susierzinimą, sunkiai tramdomą pyktį, negalėjo skaityti, rašyti, iki šiol negali atgauti dvasinės pusiausvyros ir kt.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas nuobaudą atliko 2017 m. liepos 11–21 d. kameroje
Nr. 2. 2017 m. liepos 9–11 d. kamerų tipo patalpose pareiškėjas negyveno. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis nuo 2017 m. liepos 11 d. pagal sveikatos būklę gali būti kamerų tipo patalpose. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl blogų sąlygų kamerų tipo patalpose, nėra, jis į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II.

5.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (2017 m. liepos 9–11 d.) pareiškėjas buvo laikomas ne laikinojo sulaikymo kameroje, o 11 būrio 1 brigados bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas 2017 m. liepos 11 d. 19.20 val. Kadangi pareiškėjas 2017 m. liepos 11–21 d. nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, jo teisės negalėjo būti pažeistos.

7.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo 3-ojo kontrolės punkto stebėjimo kamerų (vidaus) įrašą laikotarpiu 2017 m. liepos 9–11 d., kadangi atsakovas nurodė, jog 3-ojo kontrolės praleidimo punkto stebėjimo kamerų įrašas yra saugomas tik 9 paras, todėl jį pateikti nėra objektyvios galimybės. Teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus 11 būrio viršininką V. R., nuteistuosius A. Š. ir V. O., nes teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis, o pareiškėjo nurodyti liudytojai A. Š. ir V. O. kartu su juo atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdžiai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

8.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, todėl detaliau jų neanalizavo.

III.

9.       Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

10.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimus, neiškviesti jo nurodyti liudytojai, kurie būtų galėję patvirtinti pareiškėjo skundo teiginius. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad A. Š. ir V. O. gali būti akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes jis su minėtais asmenimis nėra pažįstamas, jie bausmę atlieka kitame lokaliniame sektoriuje. Be to, teismas nenurodė, kodėl jis nusprendė neapklausti
V. R.. Teismas rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, kurioje sąmoningai nepateikti duomenys, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 9-11 d. du kartus atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, todėl buvo privaloma jį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, tokio izoliavimo metu jį laikant laikinojo sulaikymo kameroje. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamai bylai aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), nes pareiškėjo kalinimo sąlygos yra tapačios nagrinėtosioms minėtoje byloje. Be to, atsakovas klaidingai teigia, jog pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl blogų kalinimo sąlygų.

11.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12.       Atsakovo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų sukeltų sutrikimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėją 2017 m. liepos 9–11 d. galbūt laikant laikinojo sulaikymo patalpose, atlyginimo.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.).

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų byloje vertinimo klausimą, pabrėždamas, jog jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus, taip pat nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nustatyta tvarka buvo pranešta apie 2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio laiką ir vietą (2017 m. rugsėjo 8 d. teismo šaukimas, įteiktas asmeniškai, pasirašytas pareiškėjo, b. l. 26), taigi, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b. l. 36) nusprendė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Iš pareiškėjo teismui pateiktų raštų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymą) matyti, jog jis norėjo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojai. Byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti teismo posėdyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į pataisos įstaigas dėl galimybės dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjui sudarymo (pristatant į teismo posėdį arba naudojantis elektroninių ryšių technologijomis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo
52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareiškėjo procesinės teisės galėjo būti pažeistos.

16.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tvirtina visą ginčo laikotarpį (2017 m. liepos 9–11 d.) buvęs laikytas laikinojo sulaikymo kameroje. Atsakovas su šiuo teiginiu nesutiko ir pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 9–11 d. buvo apgyvendintas 11 būrio 1 brigados
2 miegamojoje vietoje (Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 11 d. raštas Nr. S-22946, b. l. 31). Tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte
Nr. 7-2019, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 9 d. apie 22.15 val. buvo sulaikytas padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (buvo neblaivus), todėl jis 22.40 val. buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, išleistas 2.40 val., palydėtas atgal į 11-ąjį būrį (b. l. 46–47). Tai sudaro prielaidas spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 9–11 d. išvis nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo patalpose, galbūt nėra visiškai pagrįsta, o atsakovo teismui pateikti duomenys galbūt nėra visiškai tikslūs. Be to, pareiškėjas teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nemotyvavo savo sprendimo neiškviesti liudytoju Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus
11 būrio viršininką V. R.. Aplinkybė, kad nuteistieji A. Š. ir V. O. kartu su pareiškėju atlieka laisvės atėmimo bausmę (galbūt, kaip teigia pareiškėjas, 2017 m. liepos 9–11 d. net buvo laikomi kartu su juo laikinojo sulaikymo patalpose), savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad jie, jeigu bus iškviesti į teismo posėdį, pateiks tikrovės neatitinkančius paaiškinimus; jų pateikti paaiškinimai tokiu atveju turėtų būti vertinami byloje esančių duomenų visumoje. Taigi, byloje yra neaiškių esminių aplinkybių, kurioms nustatyti nepakanka byloje esančių rašytinių dokumentų ir kurios galėjo būti išsiaiškintos, be kita ko, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti jo nurodytus asmenis nėra tinkamai motyvuotas.

17.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje kilo ginčas dėl tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo pareiškėjui laikinojo sulaikymo patalpose 2017 m. liepos 9–11 d. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laikinojo sulaikymo patalpose nebuvo laikytas, nėra pakankamai pagrįsta objektyviais įrodymais. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjas
2017 m. liepos 9–11 d. buvo laikinojo sulaikymo patalpose, jei taip – kiek laiko jis buvo laikinojo sulaikymo patalpose ir ar tuo laikotarpiu jam buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nustatyti netinkamų laikymo sąlygų mastą ir trukmę, įvertinti jų kumuliatyvų poveikį pareiškėjui bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl jam atlygintinos neturtinės žalos, jeigu tokia žala jam bus konstatuota. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo
9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Taigi, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, siekiant pareiškėjui sudaryti sąlygas tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismui siūlytina pakartotinai spręsti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka klausimą.

18.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas galėjo lemti pareiškėjo procesinių teisių pažeidimą ir neteisingo sprendimo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė