Administracinė byla Nr. eAS-600-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00140-2022-4

 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-14415 „Dėl geležies rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių plano“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Agentūrą suderinti (patvirtinti) Bendrovės Agentūrai 2021 m. spalio 18 d. pateiktą Geležies rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą (toliau – ir Planas), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovė nurodė, kad Sprendimu Agentūra nusprendė nesuderinti 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjo pateikto Bendrovės Geležies rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių plano, be jokio pagrindo nustatydama tariamus pateikto plano trūkumus ir tokiu būdu užkirsdama pareiškėjui kelią atnaujinti privalomuoju nurodymu sustabdytą geležies rūdos krovą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

Agentūra nurodė, kad Sprendimas yra tarpinis raštas, kuriuo Bendrovei buvo teiktos pastabos dėl Agentūrai pateikto derinti Plano. Sprendime yra nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą: vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

II.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi administracinę bylą pagal Bendrovės skundą Agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Teismas, susipažinęs su Sprendimo turiniu sprendė, jog Agentūra Sprendimu pareiškėjui pateikė pastabas dėl pateikto tvirtinti Plano. Sprendimu Agentūra nei tvirtino, nei netvirtino pareiškėjo Plano, o nurodė, aiškius pastebėjimus dėl pateikto tvirtinti Plano netikslumų, trūkumų ir nurodė aiškias rekomendacijas, kaip turi būti parengtas Planas. Todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamas Sprendimas nagrinėjamu atveju yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas Plano tvirtinimo (derinimo) procese, tokiu būdu nelaikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu individualaus pobūdžio administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad skundžiant sprendimą, kuriuo būtų netvirtintas Planas, pareiškėjas skunde galėtų kvestionuoti ir 2021 m. gruodžio 9 d. Agentūros Sprendime pateiktas pastabas skundui pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimas su pateiktomis pastabomis Planui negali būti savarankišku skundo dalyku teisme. 

Teismas akcentavo, kad nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas Agentūrai, kaip ir nurodyta pačiame Sprendime, būtų skundusi jį, o Agentūra skundo pagrindu būtų priėmusi konkretų administracinį sprendimą. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. 

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Agentūrą suderinti (patvirtinti) Bendrovės Agentūrai 2021 m. spalio 18 d. pateiktą Planą. Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti Agentūrą atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti Agentūrą suderinti Planą, tačiau kaip nustatyta, Agentūra šiuo klausimu nėra priėmusi nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo. Pareiškėjas nepateikė teismui ir įrodymų, kad Agentūra atsisakė atlikti jo prašomą veiksmą ar vilkina jį atlikti. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal ABTĮ turėtų nagrinėti administracinis teismas.

III.

        Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

         Bendrovės teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui sukelta tiesioginė pasekmė – dėl byloje skundžiamo Sprendimo, kuriuo nebuvo patvirtintas Planas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, pareiškėjui užkirstas kelias atnaujinti geležies rūdos krovos veiklą, taigi, sprendimu nepagrįstai apribota Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, atitinkamai pareiškėjas patiria tiesioginius materialinius praradimus, negalėdamas vykdyti ūkinės veiklos. Taigi visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu teismas vertino, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Be to, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aplinkybę dėl to, ar Sprendimu yra sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui, teismas gali nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje sprendimą. 

        Bendrovė nurodo, kad Agentūros įgaliojimai derinti (tvirtinti) Planą kildinami iš Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, kuris numato, kad stacionaraus taršos šaltinio naudotojas privalo parengti aplinkos oro taršos mažinimo programą, kurioje būtų numatytos priemonės išmetamų teršalų, susidarius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kiekiui sumažinti. Programa teikiama tvirtinti leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai. Skundžiamu Sprendimu Agentūra nurodė, kad Agentūra 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-12067 ,,Dėl informacijos" informavo pareiškėją apie kompleksinį pateiktos informacijos vertinimą ir nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą informaciją ir dokumentus, tai reiškia, kad Planą įvertino, išnagrinėjo ir priėmė administracinį sprendimą Plano nederinti, nes vertina, kad duomenų nepakanka, išdėstydama tokius tariamo „nepakankamumo“ motyvus. Pareiškėjas su tokiu vertinimu dėl Plano ar jame nurodytų duomenų nepakankamumo nesutinka ir mano, kad Planas yra pakankamas, leis pasiekti nustatytus tikslus ir nėra teisėto pagrindo jo netvirtinti (nederinti). Taigi Sprendimas yra administracinis sprendimas ir atitinka visus administracinio sprendimo, nurodyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio požymius, išskyrus, kad pats Sprendimas netvirtinti (nederinti) plano yra „paslėptas“ aiškiai nenurodant, kad Agentūra nusprendžia jo netvirtinti, bet tokiu Sprendimu faktiškai sukeliant analogiškas pasekmes – Planas yra nepatvirtintas (nesuderintas), o tokio netvirtinimo motyvai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, išdėstyti Sprendime.

        Bendrovė pažymi, kad skundžiama nutartis pažeidžia konstitucinį imperatyvą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir tokiu bylos nutraukimu sudaromos sąlygos neribotam valdžios institucijos sprendimo derinti planą priėmimo vilkinimui. Pabrėžtina, kad poįstatyminiais aktais Plano derinimo tvarka yra nereglamentuota. Vadinasi, Agentūra gali neribotą kiekį kartų teikti vis pakartotines pastabas, paremtas ne teisės aktais ir objektyviais duomenimis, bet manymu ir abstrakčiais svarstymais, kaip yra skundžiamo Sprendimo atveju, o nesant galimybės tokį sprendimą skųsti teismui, susidarytų situacija, kad toks Planas būtų nederinamas neribotą laikotarpį, taip varžant ūkinę veiklą. Tokia praktika yra pripažinta kaip neteisėta ir neatitinkanti konstitucinio principo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris byloje, kurioje valdžios institucija taip pat įrodinėjo, kad sprendimas yra tarpinis aktas. Taigi tais atvejais, kai Agentūros sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes, kaip yra skundžiamo Sprendimo atveju, yra pripažįstami tarpiniais aktais, o bylos dėl jų nutraukiamos, teismo sprendimais yra atveriamas kelias nuolatiniam viešojo administravimo subjekto piktnaudžiavimui, be kita ko, pažeidžiant konstitucinius imperatyvus ir viešojo administravimo subjektams išvengiant atsakomybės už sprendimų priėmimo vilkinimą, prisidengiat bet kokio turinio nuolatinėmis ir pakartotinėmis pastabomis laikant jas „tarpiniais raštais“, kurių turinys negali būti kvestionuojamas teismo tvarka, taip pažeidžiant konstitucines asmenų teises ir be pagrindo ribojant ūkinę veiklą.

        Pareiškėjo teigimu, Sprendimu nuspręsta nederinti Plano nesiremiant jokia teisės norma, abstrakčiais teiginiais svarstant apie tariamą ar galimą Plano priemonių nepakankamumą ar trūkumus, tokiu būdu užkertant kelią pareiškėjo ūkinės veiklos atnaujinimui, kas laikytina šiurkščiu konstitucinių imperatyvų pažeidimu. Nepaisant to, teismas net nenagrinėjo pareiškėjo skundo, Sprendimą, užkertantį kelią ūkinei veiklai, laikydamas tarpiniu aktu ir bylą nutraukdamas.

        Bendrovės įsitikinimu, nutarties argumentai dėl to, kad skundo reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo atlikti veiksmus ir patvirtinti pareiškėjo Planą, nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, prieštarauja ABTĮ nuostatoms. Pagal ABTĮ nuostatas teismas turi teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ir ABTĮ neriboja tokio galimo įpareigojimo turinio. Dar daugiau, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis reikalavimas iš reiškiamo reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo galėjo pasisakyti tik išnagrinėjęs byloje reiškiamą pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau pagrindinio reikalavimo pagrįstumas bylą nutraukus net nebuvo nagrinėjamas iš esmės.

        Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodė aplinkybes, kad Agentūros Sprendimas pateiktas praleidus imperatyvius teisės aktų numatytus terminus ir atsisakant derinti Planą, taip dirbtinai vilkinant sprendimo tvirtinti pareiškėjo Planą priėmimą ir be teisinio pagrindo ribojant įmonės veiklą, sukeliant itin didelius nuostolius Bendrovei. Tai reiškia, kad pats Sprendimas, kurio motyvai nesiremia teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis rodo sprendimo suderinti pareiškėjo Planą priėmimo vilkinimą, atitinkamai viešojo administravimo subjektui sprendimą grindžiant aiškiai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais argumentais ir taip siekiant vilkinti atitinkamą sprendimą suderinti planą, tokį sprendimą yra įgaliotas priimti teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

        Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

        Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pabrėždamas, kad Agentūros pastabos dėl Plano yra pagrįstos objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, todėl yra pagrįstos ir teisėtos. Agentūra veikė pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Agentūros pastabos dėl Plano nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, tai reiškia, kad Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.

Agentūra taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas skunde nepagrindė, kad atsakovui rengiant pastabas dėl Plano buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Sprendimo turiniu nusprendė, jog Agentūra Sprendimu pareiškėjui pateikė pastabas dėl Bendrovės pateikto Agentūrai derinti Plano. Sprendimu Agentūra nei tvirtino, nei netvirtino pareiškėjo Plano, tačiau nurodė, aiškius pastebėjimus dėl pateikto derinti Plano netikslumų, trūkumų ir nurodė aiškias rekomendacijas, kaip turi būti parengtas Planas.

Dėl Pareiškėjo argumento, kad reiškiamas reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis reikalavimas iš reiškiamo reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo galėjo pasisakyti tik išnagrinėjęs byloje reiškiamą pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau pagrindinio reikalavimo pagrįstumas bylą nutraukus net nebuvo nagrinėjamas iš esmės, Agentūra pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti Agentūrą atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Agentūrą suderinti Planą, tačiau teismas nustatė, Agentūra šiuo klausimu nėra priėmusi nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo. Pareiškėjas nepateikė teismui ir įrodymų, kad Agentūra atsisakė atlikti jos prašomą veiksmą ar vilkina jį atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo Bendrovės skundą Agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, nustatęs, jog Agentūra Sprendimu pareiškėjui pateikė pastabas dėl pateikto tvirtinti Plano, t. y. Sprendimu Agentūra nei tvirtino, nei netvirtino pareiškėjo Plano, o nurodė aiškius pastebėjimus dėl pateikto tvirtinti Plano netikslumų, trūkumų ir nurodė aiškias rekomendacijas, kaip turi būti parengtas Planas, todėl vertintina, kad skundžiamas Sprendimas nagrinėjamu atveju yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas Plano tvirtinimo (derinimo) procese, tokiu būdu nelaikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu individualaus pobūdžio administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui sukelta tiesioginė pasekmė – dėl byloje skundžiamo Sprendimo, kuriuo nebuvo patvirtintas Planas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, pareiškėjui užkirstas kelias atnaujinti geležies rūdos krovos veiklą, taigi, sprendimu nepagrįstai apribota Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, atitinkamai pareiškėjas patiria tiesioginius materialinius praradimus, negalėdamas vykdyti ūkinės veiklos.

Taigi, atskiruoju skundu iš esmės ginčijama pirmosios instancijos teismo teisė nutraukti bylą, konstatavus, jog ginčijamas administracinis aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nesuteikia materialinių teisių ir pareigų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261‑69/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442‑208/2009). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar aplinkybė, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jų materialinėms teisėms, neturėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant.

Bylos šalys pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl pagal atskirąjį skundą yra nenagrinėtini. Pažymėtina, jog atskirieji skundai paduodami tik dėl atskirų procesinių klausimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, dėl bylos esmės nesprendžia. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą sprendžiama dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte (teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui). Taigi nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar teisėtai yra nutrauktas pradėtas administracinis procesas, ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku. 

Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2022 m. birželio 23 d., neteisingai pritaikė procesinis teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo naikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 d.).