Civilinė byla Nr. e2A-436-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15814-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-709-877/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno techninės apžiūros centras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Š. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) teismui pateiktu ieškinį prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (toliau – atsakovė) 3 136,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliko ieškovo automobilio Škoda Octavia Scout, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), privalomąją techninę apžiūrą. Prieš apžiūrą automobilis neturėjo jokių esminių trūkumų. Apžiūros metu, inspektoriui ant stendo tikrinant automobilio stabdžių sistemą, iš galinės automobilio dalies pasigirdo stiprus garsas ir, kaip vėliau paaiškėjo, dėl to buvo sugadintas automobilio galinės ašies reduktorius. Anot ieškovo, atsakovės darbuotojas, tikrinęs automobilio techninę būklę, savo kaltę dėl nurodyto sugadinimo pripažino. Ieškovas nedelsiant po pastebėto automobilio sugadinimo pateikė atsakovei rašytinę pretenziją su reikalavimu atlyginti dėl netinkamų jos darbuotojo veiksmų ieškovui padarytą žalą, įvykio vietoje buvo užpildyta „Eismo įvykio deklaracija“, kurią pasirašė ieškovas ir atsakovės darbuotojas, tikrinęs ieškovo automobilį. Atsakovės draudimo kompanija ADB Compensa Vienna Insurance Group (toliau – ir trečiasis asmuo) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atsisakė pripažinti šį įvykį draudžiamuoju, kadangi nenustatė atsakovės kaltės ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, susijusius su automobilio galinės ašies reduktoriaus sugadinimu, tačiau, visų pirma, kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra faktiškai patyrė tokio dydžio nuostolius, ir antra, neįrodė atsakovės ir jos darbuotojo neteisėtų veiksmų.
4. Tretieji asmenys atsakovės pusėje prašė ieškinį atmesti iš esmės atsakovės nurodytais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ iš ieškovo A. M. 4 089,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 24,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ buvo atlikta ieškovui priklausančio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra. Tikrinant automobilį ant stendo, kurį atliko atsakovė darbuotojas kontrolierius Š. V., buvo pastebėtas alyvos ištekėjimas iš reduktoriaus. 2019 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltieva“, t. y. oficiali automobilių ŠKODA gamintojo atstovė Kauno regione, pateikė komercinį pasiūlymą atlikti automobilio remontą bendrovės servise, pakeičiant galinį reduktorių už 6 020,30 Eur. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, priimdama 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą žalos atlyginimo byloje, padarė išvadą, kad techninę apžiūrą atlikusio kontrolieriaus veiksmai (neveikimas) ar jo naudojama įranga nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo transporto priemonės (konkrečiu atveju – reduktoriaus) būklės pablogėjimu. Labiausiai tikėtina, kad transporto priemonės gedimas yra tiesioginė netinkamos transporto priemonės techninės būklės (susidėvėjusio reduktoriaus), kuri išryškėjo patikros metu, pasekmė.
7. Nors ieškovas teigė, kad žalos padarymas pasireiškė tuo, jog automobilis buvo tikrinamas nesilaikant gamintojo nurodymų, neišjungus automobilio variklio, dėl ko ir buvo sugadintas automobilio galinės ašies reduktorius, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių tinkamai nepagrindė (neįrodė), o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.
8. Ekspertas V. J. 2020 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės akte konstatavo, kad Vilijampolės TAC naudojami Nussbaum BT 420 stendai skirti transporto priemonėms ir su 2WD pavara, todėl nėra tikimybės padaryti „žmogiškąją klaidą“. Techniškai tvarkinga 2WD važiuoklė nebus sugadinta, jei varikliui veikiant jos galinės varančiosios ašies ratai bus sukami viena kryptimi. Tokiu atveju automobilis bus išstumtas iš ritinių mazgo, bet tai nereiškia automobilio važiuoklės pažeidimo. Važiuoklė konstruktyviai yra stipresnė už jėgas, kurias sukelia ratų sukimo momentai, generuojami padangų ir kelio trinties jėgų. Stabdžio efektyvumo kontrolės stende generuojamos jėgos savo pobūdžiu artimos statinėms, o automobilis konstruojamos numatant jam dinaminį apkrovų pobūdį, t. y. stiprumo atsarga numatoma žymiai didesnė. Į bylą nepateikta duomenų, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykio metu automobilio patikrai naudojamas stendas būtų sugedęs, reguliuojamas ar patyręs kitą poveikį, todėl, atsižvelgdamas į ekspertizės akto aiškumą ir išsamumą, eksperto kvalifikaciją, 2021 m. balandžio 20 d. duotus paaiškinimus, teismas konstatavo, kad abejoti ekspertizės akto išvadų patikimumu ir teisingumu nėra pagrindo.
9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ir kitą ieškinio nepagrįstumo aplinkybę, t. y. kad ieškiniu reikalaujama priteisti 2 240,96 Eur nuostolių suma, susijusi su galinio reduktoriaus kaina, neatitinka realumo kriterijų, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog reikalaujamą priteisti žalos dydį jis patyrė iš tikrųjų.
10. Nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, jos darbuotojo kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
11. Nurodė, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 3569,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (847 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 847 Eur už tripliko parengimą, 907,50 Eur už prašymo dėl ekspertizės parengimą, atstovavimą 2020-03-02 teismo posėdyje, 968 Eur už atstovavimą 2021-04-20 teismo posėdyje, baigiamosios kalbos ir replikos parengimą) (DOK-53868; DOK-127828; DOK-13567).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas nurodė, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl šias išlaidas ir 520 Eur išlaidas už ekspertizę priteisė atsakovei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.; 98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Iš pateikto į bylą vaizdo įrašo „Vilijampoles MX4_20190816-121805-122150_001.avi“ aiškiai matyti, kad tikrinant neužgesinto automobilio v/n (duomenys neskelbtini) galinės ašies stabdžių sistemą, nė karto nebuvo užsidegusi stabdžių stendo lemputė Nr. 13, galinės ašies abiejų ratų stabdymo jėga buvo matuojama vienu metu, kas aiškiai parodo, kad atsakovės darbuotojas, atlikdamas automobilio patikrą, nesilaikė nei gamintojo rekomendacijų, nei paties patikros stendo naudojimo instrukcijų. Šie pažeidimai, anot apelianto, ir buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo sugadintas automobilio reduktorius.
13.2. Teismo sprendime nurodytos automobilio ridos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos, taip pat nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp automobilio ridos ir jo detalių (reduktoriaus) susidėvėjimo ir/ar gedimų. Todėl šios aplinkybės, netgi tuo atveju, jeigu jos būtų ir teisingos, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui, kadangi ne automobilio rida, bet neteisėti atsakovės darbuotojo veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su ieškovui priklausančio automobilio sugadinimu.
13.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo dr. K. P. vertinimo aktu, dėl jo nepasisakė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto įsitikinimu, automobilio gedimas buvo sąlygotas neleistinai didelių apkrovų į automobilio ratus, kas ir lėmė atsiradusius padarinius. Dr. K. P. nustatė, kad: „reduktoriaus magnetinės plokštelės švarios, darbo paviršiai irgi švarūs“, „...visų matomų detalių paviršiai yra lygūs ir blizgantys...“ Šiuos faktus patvirtina vertinimo akto 8 pav. užfiksuota foto medžiaga.
13.4. Teismas, vadovaudamasis eksperto V. J. išvada, neatsižvelgė į kitus bylos įrodymus, taip pat į tai, kad šis ekspertas neteisingai nustatė sugadinto automobilio važiuoklės tipą, t. y. ieškovo automobilis, kuris buvo sugadintas techninės apžiūros metu, yra 4WD tipo (keturių varomų ratų), o tokio tipo automobilių techninė apžiūra skiriasi nuo 2WD (dviejų varomų ratų).
13.5. Iš teismo nustatytų aplinkybių neaišku, dėl kokios priežasties įvyko automobilio gedimas, todėl nebuvo atskleista ir bylos esmė. Absoliučiai visi teismo sprendimo motyvai yra grindžiami tik eksperto išvada, ignoruojant ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus.
13.6. Teismas visiškai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad iškart po įvykio atsakovė pripažino savo kaltę ir sudarė eismo įvykio deklaraciją, kuria patvirtino paties įvykio, žalos atsiradimo ir kalto asmens nustatymo faktą, tačiau vėliau savo poziciją nepagrįstai pakeitė.
13.7. Apelianto nuomone, nors teismas dėl žalos dydžio plačiau nepasisakė, tačiau jos dydis šioje byloje buvo įrodytas. Pagal automobilių Škoda gamintojos atstovės Kauno regione UAB „Baltieva“ pateiktą komercinį remonto darbų pasiūlymą, sugadintos automobilio detalės keitimo kaštai, neįskaitant pačios detalės, sudaro 274,29 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui automobilis buvo būtinas kasdieniams asmeniniams ir profesiniams poreikiams tenkinti, jis sudarė pakaitinio automobilio nuomos sutartį, kurios kaina iki kreipimosi į teismą dienos siekė 598 Eur. Dėl įvykio apeliantas negalėjo naudotis sudarytomis automobilio sutartimis: Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. AMA 1652718 ir Transporto priemonės draudimo (KASKO) sutartimi Nr. 350/3015314, dėl to iki kreipimosi į teismą dienos patyrė 23,10 Eur nuostolius.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Analizuojant į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, matyti, kad atsakovės darbuotojo veiksmai neprieštaravo automobilių Škoda gamintojos rekomendacijoms. UAB „Baltieva“ (Škoda atstovas) 2019 m. lapkričio 12 d. atsakyme į paklausimą patvirtino, kad įvertinus automobilio techninės apžiūros vaizdo medžiagą, nustatyta, jog kontrolieriaus atlikti veiksmai neprieštarauja Škoda automobilių su keturių varančiųjų ratų sistema stabdžių tikrinimo eigai. Iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad vaizdo įrašas buvo vertinamas atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą.
14.2. Byloje buvo atlikta ekspertizė ir surašyta išvada, kurios 14 lape yra nurodyta, kad vaizdo įraše nepavyko įžvelgti nukrypimų nuo automobilių stabdžių efektyvumo patikros technologijos. Taigi, savo srities ekspertas, byloje atlikęs teismo ekspertizę, minėtą vaizdo įrašą taip pat įvertino ir, atsižvelgdamas į jį, nenustatė jokių netinkamai kontrolieriaus atliktų automobilio patikrinimo veiksmų.
14.3. Tam, kad atskleisti bylos esmę ir teisingai išnagrinėti bylą, teismas turėjo nustatyti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomos patirtos žalos, susijusios su automobilio reduktoriaus sugedimu, ir atsakovo darbuotojo, kuris atliko automobilio patikrinimą, neteisėtų veiksmų. Tam, kad nustatyti šį priežastinį ryšį, pirmiausiai turėjo būti nustatyta, ar atsakovo darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atskleidė bylos esmę, t. y. pagal objektyvius byloje esančius duomenis nustatė, kad atsakovo kontrolierius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, kaip nustatė teismas, automobilio rida buvo atsukta (sumažinta), kas įrodo dar didesnį automobilio nusidėvėjimą, nei deklaruoja ieškovas, ir netinkamą paties automobilio eksploataciją.
14.4. Vertinimo aktą surašęs specialistas dr. K. P., kuriuo remiasi apeliantas, tinkamai neapžiūrėjo automobilio reduktoriaus. Jeigu jis būtų tinkamai ištyręs minėtą detalę, būtų teisingai nustatęs ir medžiagą, iš kurios ji padaryta, tačiau detalės medžiaga buvo nurodyta neteisingai. Esant nepaneigtai ekspertizės išvadai, net ir vertinant į bylą ieškovo pateiktą vertinimo aktą ir tarp vertinimo akto ir byloje teismo paskirtos ekspertizės išvados egzistuojant prieštaravimams, teismo ekspertizės išvados laikytinos patikimesniu įrodymu.
14.5. Ieškovas, reikalaudamas byloje priteisti iš atsakovo 2 240,96 Eur nuostolius, patirtus ryšium su galinio ašies reduktoriaus įsigijimo kaina, juos skaičiavo Škodos atstovo UAB „Baltieva“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 2000116179 nurodytai galinio reduktoriaus kainai 5 746,05 Eur pritaikius 61 nusidėvėjimo procentą. Tačiau iš šio bendrovės apeliantas neįgijo, pristatė naudotą reduktorių, kurio rinkos kaina svyruoja nuo 100 iki 250 Eur Be to, tos pačios UAB „Baltieva“ defektiniame akte Nr. 2000117360 galinio reduktoriaus kaina yra vertinta 200 Eur su PVM. Tai reiškia, kad naudoto galinio reduktoriaus rinkos kaina siekia 200 Eur, o ne 2 240,96 Eur.
14.6. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti UAB „Autofortas“ duomenys ir Transporto priemonės draudimo (KASKO) sutartis Nr. 350/3015314 neįrodo ir neleidžia daryti pagrįstos ir patikimos išvados, kad ieškovas patyrė 598 Eur nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą ir 23,10 Eur nuostolių už laikotarpį, per kurį jis negalėjo naudotis automobilio draudimo apsauga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ darbuotojui Š. V., atliekant ieškovui priklausančio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą ir tikrinant ant stendo jo stabdžių sistemą, buvo nustatytas automobilio alyvos ištekėjimas iš reduktoriaus, o vėliau – ir reduktoriaus gedimas.
17. Ieškovo įsitikinimu, automobilio reduktorius buvo sugadintas dėl netinkamai (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) atliktos automobilio patikros, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius.
18. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė visų UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
19. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, teigdamas, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino atsakovės veiksmų dėl žalos pripažinimo fakto iš karto po įvykio, netyrė ieškovo pateiktų į bylą įrodymų (dr. K. P. vertinimo akto), sprendimą iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – ekspertizės aktu, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
20. CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
22. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau vien tik aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
24. Pažymėtina, kad automobilio patikros metu atsiradusio jo (automobilio reduktoriaus) gedimo tikrajai priežasčiai nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl teismas, esant šalių prieštaringai pozicijai dėl tokio gedimo atsiradimo priežasties, visiškai pagrįstai paskyrė byloje teismo ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
25. Teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pateikęs į bylą jo samdyto specialisto dr. K. P. 2020 m. vasario 26 d. Vertinimo aktą (2020-02-28 DOK-28206 priedas), kuriame, be kita ko, daromos tokios išvados: 1) galinės ašies reduktoriaus korpuso suirimas įvyko dėl varančiojo veleno guoliuose susidariusių neleistinai didelių reakcijų jėgų, kurias sukėlė varančiojo krumpliaračio ir diferencialo varomojo krumpliaračio kontekste veikiančios apkrovos. Tos apkrovos atsirado, kuomet stabdžių patikros metu sukant galinius ratus, esančius ant patikros stendo, reduktoriaus vidinėms detalėms nebuvo galimybių judėti laisvai ir be įvaržų, kas yra reikalaujama visų varomų ratų automobilių stabdžių patikros sąlygose; 2) prielaida, kad reduktoriaus korpuso lūžis įvyko dėl jo susidėvėjimo negali būti patvirtinta, nes medžiagose nuovarginiai pažeidimai didėja palaipsniui ir yra priklausomi nuo apkrovų; 3) pagal video medžiagą matosi, kad stabdžių patikros stendo stabdymo jėgos galinės ašies stabdžių patikros metu kito (didėjo) nežibant automobilių stabdžių žibintams (<...>), o tai įrodo, kad reduktoriaus varantysis velenas tais momentais nesisuko laisvai, be pasipriešinimo, ir dėl to galėjo atsirasti šios stabdymo jėgų reikšmės. Apibendrindamas vertinimo akte nurodytas aplinkybes, ieškovo specialistas konstatavo, kad pagal pažeidimų galinės ašies reduktoriaus korpuse pobūdį, atsiradimo aplinkybes ir stabdžių stendo indikacijas, korpuso (reduktoriaus) suirimas įvyko stabdžių patikroje paminėtos techninės apžiūros metu dėl neleistinų apkrovų, veikusių reduktoriaus varantįjį veleną.
27. Į bylą taip pat yra pateiktas 2020 m. rugpjūčio 12d. teismo ekspertizės aktas. Šio akto išvadose konstatuota, kad automobilio Škoda Octavia Scout (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galinio reduktoriaus korpusas, UAB „Kauno techninės apžiūros centre“ techninės apžiūros metu (stabdžių efektyvumo kontrolės stende) lūžo, dėl sekančių priežasčių: 1. Haldex sankabos atraminio žiedo poveikio (trinties sukelto dilimo) į reduktoriaus korpuso sienelę, tikėtina atsiradusio dėl reduktoriaus gamybos ir remonto operacijų neatitikties; 2. Visiškos galinio reduktoriaus Haldex sankabos nepriežiūros (mechaninių teršalų sistemoje, dalinio Haldex sankabos hidraulinės sistemos siurblio tinklelio užkimšimo, visiško nešvarumais užkimšto Haldex sankabos filtravimo elemento, kuris neatliko paskirties ir buvo nuolat atsidarytas apsauginis vožtuvas, o taip pat ženkliai sutirštėjusio hidraulinio skysčio), kas visumoje išderino Haldex sankabos sistemos darbą, ko pasekoje sankabos darbas buvo išderintas, įjungimo / išjungimo ciklų vykdymas vėlavo, susidarė didelė Haldex sankabos ir pagrindinių reduktoriaus krumpliaračių poros apkrovos impulsų tikimybė; 3. Rreduktoriaus mechaninių perkrovų pasekmėje suformuoto nuovarginio įtrūkimo, kuris iš esmės susilpnino korpuso sienelės stiprumą tiek, kad reduktorius neatlaikė stabdžių efektyvumo kontrolės stendo Nussbaum BT420 apkrovos (400 N) ir reduktoriuje atsirado du nauji įtrūkimai, iš kurių vienas buvo kiauryminis. Nuovarginis įtrūkimas trūkimo zonoje turi suformuotą „kakliuką“, kuris rodo ilgalaikį reduktoriaus korpusą veikusių medžiagos patvarumo ribą viršijančių įtempimų poveikį.
28. Be to, Ekspertizės akte konstatuota, kad: 1) UAB „Kauno techninės apžiūros centre“ automobilio Škoda Octavia Scout (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros metu įvyko galinio reduktoriaus korpuso lūžis dėl mechaniškai (įtrūkimų) pažeisto reduktoriaus korpuso, įvykusio iki 2019.08.16; Jei visi reduktoriaus korpuso įtrūkimai būtų atsiradę stabdžių efektyvumo kontrolės metu, visų jų „išvaizda“ (pobūdis) būtų vienoda, nes reduktoriaus korpusas pagamintas vientisas – jo medžiaga yra vienoda – aliuminio lydinys AlSi9Cu3(Fe). Stabdžių efektyvumo kontrolės metu reduktorius jau buvo pažeistas įtrūkimo (3 a pav., balta rodyklė); 2) svarbiausia gedimo priežastimi yra nuolat reduktorių veikiančios apkrovos, kurias intensyvino nevykdoma sankabos Haldex techninė priežiūra, ko pasekmėje susidarė įtrūkimas, kuris didėjo iki 2019.08.16. Bandant stabdžių sistemos efektyvumą, korpusas įtrūko dar dviejose vietose, o vienas iš naujai susidariusių įtrūkimų yra kiauryminis; 3) automobilio Škoda Oktavia techninė apžiūra buvo atlikta nepažeidžiant gamintojo Škoda rekomendacijų bei stabdžių patikros stendo Nussbaum BT420 naudojimo instrukcijų. Tai patvirtina ir automobilio gamintojo oficialusis atstovas Lietuvoje UAB „Baltieva“ pateikiamas dokumentas. Stendas buvo naudojamas automatiniame visų varančiųjų ratų atpažinimo režime; 4) pradėjus tikrinti stabdžių efektyvumą reduktoriaus stiprumas pasirodė esąs per mažas standartinei patikros apkrovai atlaikyti – korpuse atsivėrė kiauryminis įtrūkimas (3 pav. raudona rodyklė); 5) labiausiai tikėtina, kad Škoda Oktavia galinio varančiojo tilto reduktoriaus gedimą sukėlė ilgalaikė reduktoriaus Haldex sankabos nepriežiūra, ko pasekmėje buvo naudojamas mechaniškai užterštas ir sutirštėjęs hidraulinį skystis, kas sutrikdė normalų sankabos darbą. Tai pasireiškė slėgio impulsų vėlavimu, ko pasekmėje ilgainiui generuojamos sankabos bei pagrindinės krumpliaračių poros perkrovos veikė reduktoriaus korpusą ir sukėlė korpuso įtrūkimus. Kiauryminis korpuso įtrūkimas atsirado stabdžių efektyvumo patikros metu. Be to, Ekspertizės akto VII dalyje paaiškinta, kurios ieškovo samdyto specialisto dr. K. P. Vertinimo akto išvados yra klaidingos (neatitinkančios faktinės tiriamo objekto padėties) ir kodėl.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų dviejų specialių įrodymų detalumą, išsamumą ir nagrinėjamų ginčijamų klausimų apimtį ieškovės apeliacinio skundo ir skundžiamo teismo sprendimo kontekste, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju Ekspertizės akto duomenys yra objektyvesni ir patikimesni už ieškovo samdyto specialisto išvadą, kadangi teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis, jo išvados yra nuoseklios, pagrįstos mokslinių tyrimų metodais, išplaukia iš tiriamo objekto tyrimo eigos ir apima visą nagrinėjamo ginčo kontekstą. Be to, šio akto išvados neprieštarauja ir atitinka kitus bylos įrodymus (pvz., 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „Baltieva“ (automobilių gamintojos Škoda atstovo Lietuvoje) raštas, kuriame nurodyta, kad įvertinus pateiktą vaizdo medžiagą, kontrolieriaus atlikti veiksmai neprieštarauja Škoda automobilių su 4-ių varančiųjų ratų sistema, stabdžių efektyvumo tikrinimo eigai; draudimo bendrovės 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas žalos byloje Nr. 9117939-1/SDZ01977, kuriame pažymėta, kad automobilio stabdžių tikrinimą kontrolierius atliko pagal Volkswagen gamintojo jiems pateiktą specifikaciją, kuri yra analogiška Škodos atstovų instrukcijai). Kita vertus, apeliantas teismo ekspertizės akto išvadų ir nekvestionuoja, t. y. nenurodo argumentų, kuri iš ekspertizės išvadų yra neteisinga, kokiems įrodymams ji prieštarauja, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka ir pan.
30. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik minėtu teismo Ekspertizės aktu, bet ir kitais bylos įrodymais, pvz., 2019 m. spalio 17 d. UAB Kauno techninės apžiūros centro direktoriaus 2019-10-14 įsakymu Nr. D-01 (1 t., b. l. 144) sudarytos komisijos aktu, kuriame konstatuota, kad stabdžių tikrinimas atliktas nepažeidžiant Škoda atstovo UAB ,,Baltieva“ 2019-08-23 informaciniame pranešime, adresuotame A. M., ,,dėl Škoda automobilių su 4 varančiųjų ratų sistema stabdžių efektyvumo patikrinimo eigos“ numatytos 4x4 ratų sistemos stabdžių efektyvumo tikrinimo procedūros (sprendimo 13 punktas); ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu žalos byloje Nr. 9117939-1/SDZ01977 (sprendimo 8 punktas); 2019 m. rugpjūčio 16 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelių duomenimis, kuriais konstatuotas akivaizdus ir galimai tyčinis faktinės automobilio ridos sumažinimas, kas turėjo tiesioginės reikšmės automobilio nuovarginių pažeidimų atsiradimui, taigi ir atitinkamoms teismo eksperto išvadoms (15 punktas).
31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad iš karto po įvykio atsakovė pripažino pažeidimą. Visų pirma, tokios išvados negalima daryti iš eismo įvykio deklaracijos, nes minėta deklaracija reguliuoja eismo įvykio dalyvių santykius, bet neapima juridinio asmens (jo darbuotojų) veiksmų, dėl kurių padaroma žala turtą remontuojant (atliekant jo apžiūrą); antra, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė savo 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 89 nurodė, kad „ Jūsų (ieškovo) prašyme atlyginti žalą pasigendame pagrįstų įrodymų (<...>, kad tikrinant automobilio stabdžius buvo pažeistos tikrinimo procedūros“. Taigi, kitaip tariant, ieškovo pretenzijos nepripažino.
32. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ir įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl civilinės atsakomybės
33. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
34. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
35. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
36. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
37. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) turėjo įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis (ieškovas) patyrė žalą. Tačiau, kaip minėta, šio ginčo atveju nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys su ieškovui padaryta žala.
38. Taigi, nenustačius esminės sąlygos, būtinos deliktinės atsakomybės taikymui, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, visi kiti apelianto (ieškovo) skunde nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar priimti kitokį procesinį sprendimą nėra pagrindo. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
41. Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 726 Eur apygardos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno techninės apžiūros centras“ (juridinio asmens kodas 134326089) iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė