Administracinio nusižengimo byla Nr. II-115-972/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00341-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.10.4
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. gegužės 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,
sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,
dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei L. S.,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. MD-LM00ANN-89708400-17 panaikinimo,
n u s t a t ė :
Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. vasario 2 d. S. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 2 d. 15.15 val. (duomenys neskelbtini) triašiu vilkiku „Scania“ su triaše puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vežė skaldytų malkų krovinį iš pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos konteinerių terminalą, Perkėlos g. 8, Klaipėda, jūriniame konteineryje (duomenys neskelbtini). Bendra transporto priemonių su kroviniu masė 44 240 kg, ir ji 4240 kg viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 (aktuali redakcija) 16.6 punkte nurodytą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę (40 000 kg). Vairuotojas S. B. neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.
Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. MD-LM00ANN-89708400-17 S. B. pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį paskyrė 300 Eur baudą.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas S. B. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 9 d. nutarimo. Skundu jis prašo panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai ir nepagrįstai, nes mano, jog pagal teisės aktus tokiam pervežimui leidimas nereikalingas, kadangi triašis vilkikas su triaše puspriekabe vykdė kombinuotą vežimą iš krovinio pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos konteinerių terminalą, Perkėlos g. 8, Klaipėda.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 9 d. nutarimą. Nurodo, kad atsižvelgiant į teisės aktus, kombinuoto vežimo vienetų vežimu yra laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, todėl jūrinio konteinerio vežimas maršrutu (duomenys neskelbtini) į Perkėlos g. 8, Klaipėda, nėra laikomas kombinuotu vežimu ir didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ir jos junginio masė yra 40 t arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vairuotojas turėjo turėti atitinkamos rūšies leidimą. 2017 m. vasario 2 d. vairuotojas S. B. su triašiu vilkiku „Scania“ ir triaše puspriekabe gabeno skaldytų malkų krovinį su 4240 kg viršsvoriu ir neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi įrodymai, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, išspręsti visi administracinės nuobaudos skyrimo klausimai, įvertintos ir nustatytos visos aplinkybės, todėl paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 (2014-12-04 redakcija Nr. 3-468-(E), suvestinė redakcija nuo 2016-11-01) 16.6 punkte yra nurodyta, kad triašio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 40 t, o 16.7 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo, vykdant kombinuotą vežimą, magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 44 t. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, S. B. važiavo ne nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų krovinio pakrovimo vietos, o iš pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos konteinerių terminalą, esantį Perkėlos g. 8, Klaipėda. Prašo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 100-2-214 nurodyta, kad atsižvelgiant į įstatymo Nr. XII-2347 nuostatas ir šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, manytina, kad vežti kombinuoto vežimo vienetus atitinkamomis transporto priemonėmis leidžiama dviem būdais: 1) magistraliniais keliais, 2) kitais keliais 50 km spinduliu nuo kombinuoto vežimo vienetų iškrovimo ir (arba) pakrovimo vietų. Kombinuoto vežimo vienetų vežimu bus laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, todėl šiuo konkrečiu nurodytu atveju, t. y. jūrinio konteinerio vežimas maršrutu (duomenys neskelbtini) (krovinių terminalas), nėra laikomas kombinuotu vežimu, todėl didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ir jos junginio masė turėjo būti 40 t, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, vairuotojas turėjo turėti atitinkamos rūšies leidimą (b. l. 30).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu S. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad S. B. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Nors S. B. nesutinka su tuo, kad pagal teisės aktus tokiam pervežimui reikalingas leidimas, nes, jo nuomone, triašis vilkikas su triaše puspriekabe vykdė kombinuotą vežimą iš krovinio pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos konteinerių terminalą, Perkėlos g. 8, Klaipėda, tačiau tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 (2014-12-04 redakcija Nr. 3-468-(E), suvestinė redakcija nuo 2016-11-01) 16.6 punkte yra nurodyta, kad triašio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 40 t, o 16.7 punkte nurodyta, kad triašio automobilio, sujungto su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo, vykdant kombinuotą vežimą, magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė – 44 t. Minėtas įsakymas yra parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XII-2347 nuostatas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 priedo III skyriaus 8 dalis reglamentuoja mokesčio ribinius tarifus už naudojimąsi keliais Lietuvos Respublikos teritorijoje sunkiasvorėmis motorinėmis transporto priemonėmis, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginių masę (40 t, o vežant vieną arba kelis kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos) magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, – 44 t). Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. IX-747 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) 12 straipsnyje nurodoma, kad kombinuoti vežimai – tai krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis.
Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, konstatuotina, kad kombinuoto vežimo vienetų vežimu yra laikomas kombinuoto vežimo vienetų vežimas nuo Klaipėdos valstybinio jūros uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, todėl jūrinio konteinerio vežimas maršrutu (duomenys neskelbtini) į Perkėlos g. 8, Klaipėda, nėra laikomas kombinuotu vežimu ir didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ir jos junginio masė yra 40 t, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-891 (suvestinė redakcija nuo 2016-06-03) 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vairuotojas turėjo turėti atitinkamos rūšies leidimą. 2017 m. vasario 2 d. vairuotojas S. B. su triašiu vilkiku „Scania“ ir triaše puspriekabe gabeno skaldytų malkų krovinį su 4240 kg viršsvoriu ir neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taigi S. B. veikoje yra ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. S. B. už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta ANK 459 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u t a r i a :
S. B. skundo netenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. MD-LM00ANN-89708400-17, kuriuo S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Teišerskienė