Civilinė byla Nr. e2-2-922/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13729-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 1.2; 1.2.1; 1.2.5.1; 1.2.5.2; 1.2.5.3; 1.2.5.4; 1.2.5.5; 1.4.2.3; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 23 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant vertėjams Liudmilai Chaleckienei, Olgai Vostrenkovai, Tadui Tvarijonui,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atstovams V. B. ir advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

atsakovui atsakovo I. L. ir jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Hertransus“ ieškinį atsakovui I. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-10-17 CBP-18780) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022-09-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo I. L. (toliau – ir atsakovas) 3416,60 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2017-12-08 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, atsakovas buvo priimtas dirbti (pradėjo dirbti nuo 2018-02-05) pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (2017-12-08 darbo sutartis, darbo sutarties pakeitimai). Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį su atsakovu buvo nutraukta 2022-05-17. Priimant atsakovą į darbą, jam buvo pateikta susipažinti 2018-02-02 visiškos materialinės atsakomybės sutartis (toliau – ir Sutartis), kurią atsakovas pasirašė. Be to, jis 2018-02-02 buvo supažindintas su vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais ir su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atskaitingo asmens veiksmų, kuriuos jis taip pat pasirašė.

Atsakovas laikotarpiu nuo 2022-01-27 iki 2022-02-09 buvo komandiruotėje (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už sausio – vasario mėn.), į kurią vyko ieškovei priklausančia transporto priemone, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-27 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. L. siuntimo į komandiruotę). Šiuo įsakymu direktorius pavedė buhalterei išmokėti įmonės kasoje arba į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo I. L. atsiskaitomąją sąskaitą avansą išlaidoms bei apmokėti komandiruotėje patirtas išlaidas, įpareigojo vairuotoją pateikti komandiruotės ataskaitą per tris darbo dienas nuo komandiruotės pabaigos. Prieš išvykstant į komandiruotę, t. y. 2022-01-25, iš kasos atsakovui buvo išmokėta 300,00 Eur (2022-01-25 kasos išlaidų orderis). Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, pagrindė dalį patirtų išlaidų, t. y. pagrindė 180,83 Eur sumai patirtas išlaidas (išlaidas pagrindžianti suvestinė). Likusios 119,19 Eur sumos (300,00 Eur + 0,02 Eur (likutis) – 180,83 Eur) jis jokiais dokumentais nepagrindė ir šios sumos įmonei negrąžino, todėl liko ieškovei skolingas 119,19 Eur sumą (avanso apyskaita už 2022-01-01 - 2022-02-10).

Ieškovė 2022-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. L. siuntimo į komandiruotę, nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 atsakovą išsiuntė į komandiruotę maršrutu, įmonės transporto priemonėmis: automobiliu, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti transporto paslaugas įvairiais maršrutais po Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Ispaniją, Belgiją, Lenkiją (2022-02-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. L. siuntimo į komandiruotes). Šiuo įsakymu direktorius pavedė buhalterei išmokėti įmonės kasoje arba į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo I. L. atsiskaitomąją sąskaitą avansą išlaidoms bei apmokėti komandiruotėje patirtas išlaidas. Be to, tuo pačiu įsakymu įpareigojo vairuotoją pateikti komandiruotės ataskaitą per tris darbo diena nuo komandiruotės pabaigos. Šioje komandiruotėje atsakovas buvo nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 imtinai (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už vasario – gegužės mėn.). Atsakovui prieš komandiruotę, t. y. 2022-02-10 iš kasos buvo išmokėta 400,00 Eur (2022-02-10 kasos išlaidų orderis), o būnant komandiruotėje, t. y. 2022-­02-22, bankiniu pavedimu ieškovė atsakovui, kelionės išlaidoms avansu pravedė 240,00 Eur (2022-02-22 mokėjimo nurodymas). Atsakovas grįžęs iš komandiruotės, pagrindė tik dalį patirtų išlaidų, t. y. pagrindė tik 161,20 Eur sumai patirtas išlaidas (išlaidas pagrindžianti suvestinė). Likusios sumos, t. y. 597,99 Eur ((119,19 Eur + 400,00 Eur + 240,00 Eur) – 161,20 Eur), jis jokiais dokumentais nepagrindė ir šios sumos įmonei negrąžino, todėl jis ieškovei, jo atleidimo iš darbo dieną, liko skolingas 597,99 Eur sumą (avanso apyskaita už 2022-02-14 – 2022-04-06).

Ieškovė 2022-04-07 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl I. L. siuntimo į komandiruotes, kuriuo ieškovas atsakovą nuo 2022-04-11 siuntė į komandiruotę maršrutu Marijampolė - Poznan (Lenkija). Tačiau jis vykti į komandiruotę atsisakė, o 2022-04-27 pateikė prašymą jį atleisti iš darbo (2022-04-27 prašymas). Atsakovas 2022-05-17 buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 55 straipsnio 1 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovas tikėjo, kad atsakovas nuo 2022-04-11 vyks į komandiruotę, todėl jis kartu su dienpinigiais už kelionėje nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 išbūtą laiką pravedė 2664,00 Eur bei avansu atsakovui pravedė 400,00 Eur dienpinigių (2022-02-11 pervedė 300,00 Eur, 2022-02-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022-­03-07 pervedė 300,00 Eur (2022-03-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022-03-25 pervedė 100,00 Eur (2022-03-25 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022-04-07 pervedė 2464,00 Eur (2022-04-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovas 2022-04-11 į komandiruotę nevyko, tačiau avansu jam sumokėtų dienpinigių ieškovui negrąžino. Atleidžiant atsakovą iš darbo, jam buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas. Išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atsakovui buvo išskaičiuota dalis, t. y. 39,36 Eur už avansu sumokėtos ir atsakovo negrąžintos dienpinigių sumos. Todėl atsakovas liko ieškovui skolingas avansu sumokėtų 360,64 Eur dienpinigių (400,00 Eur – 39,36 Eur).

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo (duomenys neskelbtini) gavo krovinio pervežimo užsakymą. Krovinio siuntėjas – (duomenys neskelbtini). Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019-01-15 įsakymas į komandiruotę Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t.y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemonę Ford, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Dėl šio krovinio apgadinimo (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė pretenziją/sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 1039,35 Eur sumai, kurią ieškovė padengė (2019-10-17 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei 1039,35 Eur (be 5,25 Eur administravimo mokesčio) žalos neatlygino.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo (duomenys neskelbtini) gavo krovinio pervežimo užsakymą. Krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini). Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019­-07-29 įsakymas į komandiruotę Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t. y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemones: Renault Captur, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Dėl šio krovinio apgadinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui pateikė 2019-09-13 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 44,60 Eur sumoje, kurią ieškovė padengė. Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei žalos neatlygino.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo krovinio pervežimo užsakymą. Krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas - (duomenys neskelbtini). Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L.. Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t. y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemones: Renault Captur, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir Renault Kadjar kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Dėl šio krovinio apgadinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pateikė 2019-09-16 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 160,00 Eur sumoje, kurią ieškovė padengė (skolų tarpusavio užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei žalos neatlygino.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo (duomenys neskelbtini) gavo krovinio pervežimo užsakymą. Krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas - (duomenys neskelbtini). Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L.. Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t. y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemonę Dacia Dokker, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Dėl šio krovinio apgadinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pateikė 2019-11-20 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 288,92 Eur sumoje, kurią ieškovė padengė (Skolų tarpusavio užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei žalos neatlygino.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavo krovinio pervežimo užsakymą. Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019-01-15 siuntimas į komandiruotę). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t. y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemonę BMW, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (pridedama defektinis aktas). Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė 2019-03-26 pretenziją (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 331,22 Eur sumoje, kurią ieškovė padengė (2019-04-08 mokėjimo nurodymas). Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei žalos neatlygino.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavo krovinio pervežimo užsakymą. Šio krovinio pervežimą pagal Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019-01-15 siuntimas į komandiruotę). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone - autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį CMR vežant krovinį, jis buvo apgadintas, t.y. krovinio transportavimo metu atsakovas apgadino krovinį – transporto priemonę Citroen Berlingo, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (defektiniai aktai). Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė 2019-05-30 pretenziją (duomenys neskelbtini) žalos padengimui 14032,33 Eur sumoje, kurią ieškovė padengė (2019-06-25 mokėjimo nurodymas). Ieškovė dėl žalos atlyginimo pateikė 1500,00 Eur sumoje pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui, tačiau jis ieškovei žalos neatlygino.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ir jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo momento“. Atsižvelgiant į šią nuostatą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti visas žalas krovinio gavėjams, taip patirdama 3416,60 Eur (597,99 Eur + 360,64 Eur + 2457,97 Eur) nuostolį, susidariusį dėl I. L., kuris buvo atsakingas už šio krovinio gabenimą, kaltės. I. L., nebūdamas pakankamai atsargus ir atidus, padarė šią žalą sugadindamas krovinius. DK 153 straipsnio 1 dalis nurodo, kad darbuotojas privalo atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl ieškovė prašo prileisti iš I. L. 3416,60 Eur patirtą turtinę žalą. Ieškovės teigimu, ji pilnai atsiskaitė su atsakovu jo atleidimo dieną.

Ieškovės teigimu, žalos atsiradimą sąlygojo tiesiogiai atsakovo neteisėti veiksmai, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojas privalo nedelsiant grąžinti turtą darbdaviui pareikalavus, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytos darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) dieną (Sutarties 2.3 dalis), visiškai atlyginti darbdaviui materialinę žalą dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (Sutarties 2.2.8.1 dalis), dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (Sutarties 2.2.8.3 dalis). Atsakovas pasisavino 958,63 Eur (597,99 Eur + 360,64 Eur) įmonės pinigus bei apgadino krovinius, taip padarydamas 2457,97 Eur žalą, dėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Ieškovė ieškinyje taip pat teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2022-08-16 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su prašymu priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. L. 3416,60 Eur turtinę žalą. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui I. L., (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, dėl žalos atlyginimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublika, Lietuvoje laikinai deklaravęs gyvenamąją vietą vizos galiojimo laikotarpiu. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepateikė įrodymų, kad su atsakovu buvo susitarta nagrinėti inicijuotą darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, toks susitarimas nebuvo pasiektas jau iškilus ginčui tarp šalių. Ieškovė su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka.

Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį (2023-02-20 DOK-7457) ir patikslintą atsiliepimą į ieškinį (2023-03-23 DOK-12909), juose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepimuose nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė, atsakovui grįžus iš komandiruočių, reikalavo, kad atsakovas grąžintų tariamai nepanaudotą avanso likutį. O nereikalavo todėl, kad atsakovas nėra jai skolingas. Jei atsakovas po komandiruotės būtų buvęs skolingas ieškovei, ši „skola“ turėtų būti užfiksuota ir svarbiausia – apie ją pranešta atsakovui. Nagrinėjamu atveju to nėra, avanso apyskaitos atsakovo nepasirašytos, kas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei.

DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Taigi, jei atsakovas būtų nepanaudojęs pagal paskirtį komandiruotės avanso, ieškovė DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 150 straipsnio 3 dalies pagrindu būtų atlikusi išskaitą. Darytina išvada, kad tokią išskaitą ieškovė padarė, tačiau ieškovė nepateikė atsiskaitymo lapelių, iš kurių būtų matoma, kad atsakovas ieškovei neskolingas.

Pažymėjo, kad šalys faktiškai tarėsi dėl atlyginimo – 75 - 90 Eur už komandiruotės parą. Tokiu būdu ieškovė už komandiruotę nuo 2022-01-27 iki 2022-02-09 turėjo sumokėti atsakovui 975 – 1170 Eur (13 komandiruotės dienų x 75 – 90 Eur), o už komandiruotę nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 turėjo sumokėti 3375 – 4050 Eur (už 45 komandiruotės dienas x 75 – 90 Eur). Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo per mažas dienpinigių sumas.

Ieškovė tariamą atsakovo skolą kildina iš komandiruotės laikotarpių: nuo 2022-01-27 iki 2022-02-09, taip pat nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01, t. y. praėjus beveik metams po tariamo ieškovės teisių pažeidimo, kai nei nedelsiant po komandiruotės, nei atleidžiant atsakovą jokių pretenzijų jam nereiškė. Tai įrodo, kad atsakovas ieškovei neskolingas. 3064,00 Eur dienpinigių ieškovė atsakovui sumokėjo už komandiruotę nuo 2022-01-27 iki 2022-02-09, taip pat nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01. Ieškovė, atleisdama atsakovą, nenurodė jokios atsakovo skolos ieškovei. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad 2019 metais vykusių komandiruočių metu atsakovas, vykdydamas darbines funkcijas, t. y. krovinio transportavimo metu, apgadino krovinius – transporto priemones.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys, ginčo atveju – ieškovė, turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsiradusių nuostolių. Ieškovė šių įrodymų neteikia, o neteikia dėl to, kad jokios žalos atsakovas ieškovei nepadarė. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovės galimai patirtą žalą. Ginčo atveju atsakovo kaltės dėl ieškovės galimai patirtos žalos nėra, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog ant nei vieno tariamų nuostolių pagrindimo dokumentų nėra nei atsakovo parašo, juolab nėra jokio atsakovo sutikimo su tariamais nuostoliais. Jokios pretenzijos atsakovui nuo tariamų nuostolių atsiradimo nebuvo pateiktos, o nebuvo pateiktos dėl to, kad jokių nuostolių atsakovas ieškovei nepadarė. Nors byloje yra pateikta tariamai atsakovui rašyta pretenzija, tačiau atsakovui ji nebuvo nei siųsta, nei įteikta, kas patvirtina, kad visos pretenzijos galimai surašytos atgaline data tikslu bandyti įrodyti niekuo nepagrįstus reikalavimus. Atsakovui galimai surašytos atgaline data tikslu bandyti įrodyti niekuo nepagrįstus reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, o nėra dėl to, kad jokių nuostolių atsakovas ieškovei nepadarė, šie ieškinio reikalavimai, kaip ir kiti ieškinio reikalavimai atsakovui, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos tariamai atsiradusios žalos laikotarpis yra 2019 metai, todėl ieškovė dėl tariamai patirtos žalos kreipėsi praėjus trims metams. Ieškinys teismui pateiktas 2022-10-17, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, todėl ieškinį prašo atmesti ir dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti.

Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas. Vien tai, kad ieškovės buveinė yra Lietuvoje, ieškovei pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį faktiškai jos įdarbinami asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena ir nevykdo jokių darbo funkcijų, dirbtinai nurodant, jog jie siunčiami į komandiruotę užsienyje, kai faktiškai toks siuntimas neatitinka DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komandiruotės sąvokos, pagal kurią darbuotojas turi būti išsiunčiamas darbo funkcijas vykdyti iš savo nuolatinės darbo vietos į kitą vietą, nėra pagrindas spręsti, kad toks darbuotojas gyvena ir dirba Lietuvoje, t. y. kad Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta, kaip pagrindas konstatuoti darbdavio inicijuojamo darbo ginčo priskyrimą Lietuvoje veikiančių darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimų atsakovui. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Todėl prašo ieškovės atsakovui pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovai ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovas I. L. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Dėl teismingumo

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimų atsakovui. Teigia, kad ieškinyje reiškiamą reikalavimą ieškovė kildina iš darbo santykių.

Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija, kuri 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui I. L., (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, dėl žalos atlyginimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublika, Lietuvoje laikinai deklaravęs gyvenamąją vietą vizos galiojimo laikotarpiu, o ieškovė neįrodė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepateikė įrodymų, kad su atsakovu buvo susitarta nagrinėti inicijuotą darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, toks susitarimas nebuvo pasiektas jau iškilus ginčui tarp šalių.

Tačiau ieškovė su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, tokiai ieškovės pozicijai pritaria ir šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas.

Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas atitinka DK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, pagal kurią civilinėse bylose, kylančiose iš darbo santykių, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

Ginčui taikytinas teisės normas privalo savo iniciatyva parinkti ginčą nagrinėjantis teismas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 4–5 straipsniais, Reglamentas taikomas tik asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės.

CK 2.12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, jurisdikcija nustatoma pagal valstybės narės teisę (Reglamento 6 straipsnio 1 dalis) ir ypatumai, susiję su darbo bylų nagrinėjimu, šios taisyklės nekeičia (Reglamento 20 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tokiu atveju taikoma ne Reglamentas, bet valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) teisės aktai, reglamentuojantys jurisdikcijos klausimus. Be to, Reglamento preambulės 36 punkte ir 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su Reglamente reguliuojamais klausimais, taikymui. Kitaip tariant, esant Lietuvos Respublikos su trečiąja valstybe iki Reglamento įsigaliojimo pasirašytai dvišalei sutarčiai (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarčiai dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis)), turi būti taikomas ne Reglamentas, bet Dvišalė sutartis.

Dvišalėje sutartyje reglamentuojamos teismų jurisdikcijos taisyklės tais atvejais, kai ginčas susijęs su kita susitariančiąja valstybe. Joje nustatytos bendrosios ir specialiosios tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, pagal kurią kompetenciją nagrinėti civilines bylas turi teismai valstybės, kurioje atsakovas turi gyvenamąją vietą, jei Dvišalė sutartis nenustato kitaip. Dvišalės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas susitarimo dėl tarptautinės jurisdikcijos institutas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad susitariančiųjų valstybių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui, kuris negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.

Nurodytos jurisdikcijos taisyklės vertintinos atsižvelgiant į DK 215 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, numatantį, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir pripažintina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Toks teisinis reglamentavimas vertintinas kaip draudžiantis darbdaviui sudarant darbo sutartį į ją įtraukti susitarimą, kuriuo būtų paneigiama imperatyvi įstatymo norma (DK 33 straipsnio 4 dalis), todėl netaikytinas.

Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad susitarimo kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka, sudaryto kilus ginčui tarp šalių, nėra. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų apie šalių pasiektą susitarimą dėl ginčo priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsakovo valia dėl jurisdikcijos taisyklių pakeitimo nebuvo objektyviai išreikšta nei Dvišalės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta forma, nei jokiu kitu būdu.

Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad, nors I. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta bent jau nuo 2022-05-03 yra Lietuvos Respublikoje, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2022-08-11 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. L. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2022-05-03, adresu – (duomenys neskelbtini) ((ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 7). Taigi, atsakovas savo valia įkūrė ir išlaiko savo pagrindinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kur nuo 2022 m. gegužės mėnesio, jau daugiau nei dvejus metus gyvena ir dirba Lietuvos įmonėje, vyksta į komandiruotes (Lietuvoje jis dirba nuo 2018 metų), iš komandiruočių grįžta į namus, todėl darytina išvada, kad atsakovas faktiniu gyvenimu Lietuvoje būtent Lietuvoje įkūrė ir ketina čia išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Darytina išvada, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl žalos darbdaviui ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš atsakovo I. L. 3416,60 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 958,63 Eur pasisavintos lėšos (597,99 Eur + 360,64 Eur) ir 2457,97 Eur žala už apgadintus transportuotus krovinius.

Byloje kilo ginčas dėl žalos (darbdavio teigimu, padarytos jam darbuotojo) atlyginimo.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi būti nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovui ši pareiga negali būti perkelta.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia ne tik teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimą, nuostatomis, bet ir darbuotojo I. L. su darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini) 2018-02-02 sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartimi (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

Visgi pažymėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse visiškos materialinės atsakomybės sutarčių reglamentavimo neliko. Tačiau tai, kad DK nebeliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, nereiškia, jog darbuotojams išnyko žalos atlyginimo darbdaviui pareiga. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl autovežiu gabenamų automobilių apgadinimų yra atsakovo I. L. tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, jog dėl jo veiksmų bus apgadintos vežamos transporto priemonės ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, kolektyvinė sutartis su nuostata dėl visiško žalos atlyginimo su darbuotojais darbdavio nebuvo sudaryta, nėra jokių duomenų apie žalos padarymą tyčia, būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ar veika, turinčia nusikaltimo požymių, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo, todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą, vadovaujamasi bendromis DK numatytomis žalos atlyginimo darbdaviui taisyklėmis.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai. Remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl ieškovė turi pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis).

DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010). 

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-12-08 ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. B., ir atsakovas I. L. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovas nuo 2018-02-05 įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. 2021-12-06 Darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad nuo 2022-01-01 nustatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, išmokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 20-31 d. į atsiskaitomąją sąskaitą banke, nuo 2022-01-01 mokama 75 proc. dienpinigių suma nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių, kurie išmokami grįžus iš komandiruotės iki sekančio mėnesio paskutinės dienos į atsikaitomąją sąskaitą banke. I. L. 2022-04-27 pateikė darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atleisti jį iš darbo jam pačiam prašant, prašyme atleidimo data nenurodyta. Darbo sutartis nutraukta 2022-05-17 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. B. 2018-02-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atskaitingo asmens veiksmų“ I. L., be kita ko, suteikta teisė atlikti atskaitingo asmens veiksmus - gautu avansu padengti su įmonės veikla susijusias išlaidas; avansinę apyskaitą su avanso panaudojimo dokumentais pateikti buhalterijai ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį (išskyrus kai darbuotojas yra komandiruotėje arba ligos atveju ir kitais ypatingais atvejais) (Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 34). Atsakovas I. L. 2018-02-02 pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais ieškovės direktoriaus 2018-02-02 (toliau – Pareiginiai nuostatai) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Pareiginiuose nuostatuose be kita ko įtvirtinta pareiga vairuoti ir prižiūrėti didelio krovumo krovinius automobilius su priekabomis ar puspriekabėmis ir be jų, vežančius krovinius tarptautiniais maršrutais (2.1 p.), prižiūrėti transporto priemonę reiso metu (2.3 p.), patikrinti priimant krovinį, pakrauti, apsaugoti jį reiso metu, nukrauti, priduoti gavėjui (2.7 p.). Pareiginių nuostatų 4.1 punkte nustatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius atsako už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.   

Atsakovas I. L. taip pat buvo supažindintas su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-12-29 patvirtinta Vairuotojo ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcija, kurioje nurodyti saugos reikalavimai, atliekant vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijas (rašytinių paaiškinimų, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai). Į bylą pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. L. 2018 metais baigė 1 sav. trukmės Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą, valstybinis kodas (duomenys neskelbtini) ir įgijo kompetenciją vežti krovinius komerciniais tikslais (pratęsiama vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais), o vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vairuotojas I. L. buvo įdarbintas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir atitinkamai kolektyvines sutartis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles, susijusias su vairuotojams, vežantiems krovinius, taikomas įdarbinimo ir profesinio mokymo sąlygas (rašytinių paaiškinimų, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai).

Dėl reikalavimo atlyginti 1039,35 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonės Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinimo

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo (duomenys neskelbtini) gavus krovinio pervežimo užsakymą (2019-03-18 elektroniniu paštu pateiktas krovinio pervežimo užsakymas, kurį priėmė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ž. B.; ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas), šio krovinio pervežimą pagal tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas; prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedas) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-01-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone - autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad jos įrodytos. Krovinio transportavimo metu buvo apgadintas krovinys - transporto priemonė Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti defektai, t.y. nuleista dešinė priekinė padanga, dešinės pusės durys, dešinių priekinių durų įbrėžimas, dešinio priekinio sparno įbrėžimas (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas; prašymo 2023-07-07 DOK-28274, priedai). Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-01 kartu su prašymu pateiktos fotonuotraukos (prašymo, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai).

Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (prašymo, reg. 2023-07-14 DOK-29259, priedas) matyti, kad apgadintos transporto priemonės Ford, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo įvertinti 1024,35 Eur bendra suma. Dėl šio krovinio apgadinimo (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją – sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-24 DOK-45151, priedas) dėl 1039,35 Eur žalos atlyginimo. Šią žalą ieškovė atlygino. Ieškovė atsakovui pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1039,35 Eur žalos atlyginimo (be 5,25 Eur administravimo mokesčio) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Duomenų, kad ši pretenzija atsakovui I. L. įteikta pasirašytinai, byloje nėra. Duomenų, kokio konkrečiai pobūdžio buvo minimos transporto priemonės apgadinimai, byloje taip pat nėra.

Iš ieškovės į bylą pateikto 2022-04-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (pranešimo, reg. 2022-11-22, DOK-44564 priedas) matyti, kad dalį žalos (t. y. 500 Eur) pagal 2019-08-08 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra atlyginęs, ką patvirtina ieškovės į bylą 2024-04-22 rašytiniai paaiškinimai bei 2019-08-22 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (rašytiniai paaiškinimai, reg. 2024-04-22 DOK16391, ir jų priedas).

Atsakovas I. L. aplinkybės, jog jis gabeno minėtą transporto priemonę Ford, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), neginčijo bei neginčijo įrašo CMR važtaraštyje, jog pristatymo metu buvo užfiksuotas šios transporto priemonės apgadinimas, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo nėra.

Iš ieškovė į bylą nepateikė tarptautinės vežimo sutarties ir jos vertimo, kurios pagrindu buvo vykdomas tarptautinis pervežimas, iš kurios būtų galima nustatyti kaip tarptautinės vežimo sutarties šalys buvo susitarusios kas atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo ir iškrovimo į paskirties vietą momento. Kaip aukščiau nurodyta, į bylą pateiktas tik 2019-03-18 elektroniniu paštu pateiktas krovinio pervežimo užsakymas, kurį priėmė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ž. B. (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

Ieškovės bei jos atstovų teigimu, apgadinus transportuojamą krovinį – transporto priemonę Ford, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), bei ieškovei atlyginus (duomenys neskelbtini) žalą, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis, gabendamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Ieškovės atstovų teigimu, tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas; prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedas), pretenzija – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-24 DOK-45151, priedas) dėl 1039,35 Eur žalos atlyginimo įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos. Tačiau atsakovo I. L. teigimu, jo kaltės dėl transporto priemonės Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinimų, nurodytų tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) transportuodamas šį krovinį neatliko. Atsakovas I. L. bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu šis krovinys galėjo būti apgadintas. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo paaiškinti kokiu būdu buvo apgadinta transporto priemonė Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taip pat negalėjo paaiškinti kokių konkrečiai atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė buvo ieškovei šios transporto priemonės apgadinimu padaryta žala. Ieškovės atstovų teigimu, atsakovas, prisiimdamas krovinį, prisiėmė ir atsakomybę už jį, tinkamai gabendamas krovinį jo neprižiūrėjo. Visgi kokius veiksmus, susijusius su krovinio priežiūra, atsakovas šiuo konkrečiu atveju turėjo atlikti, siekiant išvengti žalos, ir neatliko, taip ir liko neaišku. Ieškovei kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šios transporto priemonės apgadinimo ir ieškovės patirtos žalos yra kaltas atsakovas, nepateikė.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada, kur konkrečiai, pakrovimo, transportavimo ar iškrovimo metu ir kokiais veiksmais apgadino vieną iš transportuojamų automobilių Ford, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovė jų nepateikė. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl ieškovės prašomos priteisti 1039,35 Eur žalos. Teismo nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovų paaiškinimai savaime neįrodo, kad 1039,35 Eur žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės. Nei CMR važtaraštyje nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad transporto priemonė Ford, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės.

Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė. Ieškovės atstovų teigimu, atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, tačiau, kaip tai pasireiškė, paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, ieškovės atstovai savo teiginių nepagrindė konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo 1039,35 Eur žala ir kas kaltas dėl jos kilimo. Minėta, atsakovas pripažino, kad į paskirties vietą atvežė apgadintą krovinį, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis yra kaltas dėl apgadinimų.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas pažymi, kad atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, jis socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, todėl visos abejonės dėl teisinių santykių formos ir turinio turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Dėl to, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakomybės darbuotojui I. L. taikymo, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas negali būti grįstas tik prielaidomis ir versijomis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės atvejais darbo teisės požiūriu žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad, kaip jau minėta, tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad, nors Pareiginių nuostatų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kad už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atsako vairuotojas-ekspeditorius, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, visgi pareiga įrodyti darbuotojo I. L. civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei. Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo kaltės, negali būti perkelta atsakovui.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovė gavo pretenziją dėl pažeisto krovinio – atsakovo gabentos transporto priemonės Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo pretenzijoje nurodytą sumą. Tačiau ieškovė niekaip neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintas nurodytas automobilis. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovui, kaip vairuotojui, nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiūra ir apsauga, pažeidimo. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 1039,35 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas, kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimų atlyginti: 44,60 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonės  Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir 160,00 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonių: Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavus krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai), šio krovinio pervežimą pagal tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas, prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedai) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-07-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone – autovežiu Mercedes, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad jos įrodytos.

Vežant krovinį pagal šį CMR, krovinys – trys transporto priemonės: Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos.

Transporto priemonių: Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinimai – dešinių pusių įbrėžimai, nurodyti užfiksuoti (pažymėti) tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini)  (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedai).

Į bylą yra pateikta sąskaita (Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią sudaro 2 lapai, kurioje nurodyta transporto priemonių: Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinimai bei remonto darbų kaina. Tačiau pažymėtina tai, jog kartu su ieškiniu (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas) yra pateiktas pirmas sąskaitos (Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) lapas, kurio vertimo iš vokiečių į lietuvių kalbą nėra nei prie ieškinio, nei prie kitų byloje pateiktų dokumentų. Iš šios sąskaitos pirmo lapo (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas) matyti, kad Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina – 120 Eur. Sąskaitos (Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) antras lapas kartu su antro lapo vertimu pateiktas 2023-07-14 (prašymo, reg. Nr. 2023-07-14 DOK-29259, priedas, kuris pateiktas su vertimu iš vokiečių į lietuvių kalbą). Sąskaitos (Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) antrame lape nurodyta, kad buvo įbrėžtos transporto priemonės Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), dešiniosios užpakalinės durelės, remonto kaina – 40,00 Eur, sąskaitos suma – 160,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-01 kartu su prašymu pateiktos fotonuotraukos (prašymo, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai). Iš 2019-08-12 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (prašymo, reg. Nr. 2023-07-14 DOK-29259, priedas) matyti, kad transporto priemonės Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini) pažeidimų transportuojant šalinimo darbai kainavo 44,60 Eur. Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė 2019-09-16 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44,60 Eur žalos atlyginimo ir 2019-09-16 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 160,00 Eur žalos atlyginimo (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedai; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44563, priedai), ieškovė nurodytas žalas atlygino ir pateikė atsakovui pretenzijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 109), tačiau jis ieškovei žalų 160,00 Eur sumai ir 44,60 Eur sumai neatlygino. Duomenų, kad šios pretenzijos atsakovui I. L. įteiktos pasirašytinai, byloje nėra. Duomenų, kokio konkrečiai pobūdžio buvo minimų transporto priemonių įbrėžimai, byloje taip pat nėra.

Atsakovas I. L. aplinkybės, jog jis gabeno minėtas transporto priemones Renault Captur, kurių VIN kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), neginčijo bei neginčijo įrašų CMR važtaraščiuose, jog pristatymo metu buvo užfiksuoti šių transporto priemonių apgadinimai, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl šių transporto priemonių apgadinimo nėra.

Iš ieškovė į bylą nepateikė tarptautinės vežimo sutarties ir jos vertimo, kurios pagrindu buvo vykdomas tarptautinis pervežimas, iš kurios būtų galima nustatyti kaip tarptautinės vežimo sutarties šalys buvo susitarusios kas atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo ir iškrovimo į paskirties vietą momento. Kaip aukščiau nurodyta, į bylą pateiktas tik Užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai). Tačiau ieškovė nurodė, kad vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo, iškrovimo į paskirties vietą momento ir jo pridavimo gavėjui.

Kaip jau nurodyta ir aukščiau, kad nors Pareiginių nuostatų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kad už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atsako vairuotojas-ekspeditorius, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, visgi pareiga įrodyti darbuotojo I. L. civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei. Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo kaltės, negali būti perkelta atsakovui.

Ieškovės atstovų teigimu, tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-08-12 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2019-09-16 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44,60 Eur žalos atlyginimo ir 2019-09-16 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 160,00 Eur žalos atlyginimo įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos. Tačiau atsakovo I. L. teigimu, jo kaltės dėl dviejų transporto priemonių Renault Captur, kurių VIN kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), dešinių pusių įbrėžimų nėra, jis jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) transportuodamas šį krovinį neatliko ir tyčia šio krovinio neapgadino. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė. Ieškovės atstovų teigimu atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, tačiau, kaip tai pasireiškė, paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, ieškovės atstovai savo teiginių nepagrindė konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo 160,00 Eur ir 44,60 Eur žalos ir kas kaltas dėl jų kilimo.

Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo šiuo nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovui, kaip vairuotojui, nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiūra ir apsauga, pažeidimo. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 160,00 Eur ir 44,60 Eur žalų atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas, kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimo atlyginti 288,92 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonės Dacia Dokker, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apgadinimo

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavus krovinio pervežimo užsakymą, šio krovinio pervežimą pagal tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019-07-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio, reg. 2022-10-17 DOK-18780, priedas). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone - autovežiu Mercedes, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad jos įrodytos. Krovinio transportavimo metu buvo apgadintas krovinys – transporto priemonė Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinimai – dešinės pusės įbrėžimas, stogo turėklo įbrėžimas, nurodyti užfiksuoti (pažymėti) tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini)  (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedai). Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-01 kartu su prašymu pateiktos fotonuotraukos (prašymo, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai).

Kartu su prašymu, reg. 2023-07-14 DOK-29259, ieškovė pateikė teismui 2019-08-12 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų apgadinimų remonto suma –288,92 Eur. Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė 2019-11-20 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 288,92 Eur žalos atlyginimo (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44563, priedas), žalą ieškovė atlygino. Ieškovė atsakovui pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 288,92 Eur žalos atlyginimo (ieškinio reg. 2022-10-17, CBP-18780, priedas). Duomenų, kad ši pretenzija atsakovui I. L. įteikta pasirašytinai, byloje nėra.

Atsakovas I. L. aplinkybės, jog jis gabeno minėtą transporto priemonę Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), neginčijo bei neginčijo įrašo CMR važtaraštyje, jog pristatymo metu buvo užfiksuotas šios transporto priemonės apgadinimas, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo nėra.

Iš ieškovė į bylą nepateikė tarptautinės vežimo sutarties ir jos vertimo, kurios pagrindu buvo vykdomas tarptautinis pervežimas, iš kurios būtų galima nustatyti kaip tarptautinės vežimo sutarties šalys buvo susitarusios kas atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo ir iškrovimo į paskirties vietą momento. Kaip aukščiau nurodyta, į bylą pateiktas tik Užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai). Tačiau ieškovė nurodė, kad vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo, iškrovimo į paskirties vietą momento ir jo pridavimo gavėjui.

Ieškovė nurodė, kad tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-12 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2019-11-20 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 288,92 Eur žalos atlyginimo įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos. Taigi, apgadinus transportuojamą krovinį – transporto priemonę Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ieškovei atlyginus UAB (duomenys neskelbtini) žalą, ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis, gabendamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Ieškovės atstovų teigimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos. Tačiau atsakovo I. L. teigimu, jo kaltės dėl transporto priemonės Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), sugadinimų nėra, jis jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) transportuodamas šį krovinį neatliko.

Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė. Ieškovės atstovų teigimu atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, tačiau, kaip tai pasireiškė, paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, ieškovės atstovai savo teiginių nepagrindė konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo 288,92 Eur žala ir kas kaltas dėl jos kilimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada, kur konkrečiai, kokiais veiksmais apgadino transportuojamą automobilį Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl ieškovės prašomos priteisti 288,92 Eur žalos. Teismo nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovų paaiškinimai savaime neįrodo, kad 288,92 Eur žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės. Nei CMR važtaraštyje, nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad transporto priemonė Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo 288,92 Eur žala ir kas kaltas dėl jos kilimo.

Kaip jau nurodyta ir aukščiau, kad nors Pareiginių nuostatų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kad už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atsako vairuotojas-ekspeditorius, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, visgi pareiga įrodyti darbuotojo K. M. civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei. Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo kaltės, negali būti perkelta atsakovui.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovė gavo pretenziją dėl pažeisto krovinio – atsakovo gabentos transporto priemonės Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo pretenzijoje nurodytą sumą. Tačiau ieškovė niekaip neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintas nurodytas automobilis. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovui, kaip vairuotojui, nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiūra ir apsauga, pažeidimo. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 288,92 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas, kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimo atlyginti 331,22 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonės BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinimo

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavus krovinio pervežimo užsakymą (pagal tarptautinę vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsakymo priedą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinio reg. 2022-10-17, CBP-18780, priedai; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai), šio krovinio pervežimą pagal tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio reg. 2022-10-17, CBP-18780, priedai (vertimas į lietuvių kalbą nėra pateiktas)) vykdė ieškovės darbuotojas I. L. (2019-01-15 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siuntimo į komandiruotę, ieškinio, reg. 2022-10-17 DOK-18780, priedas). Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone - autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad jos įrodytos.

Krovinio pasikrovimo metu buvo apgadintas krovinys – transporto priemonė BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), krovinio apgadinimai užfiksuoti BMW/MINI automobilio apžiūros procedūros metu (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas), ką patvirtina ir prie 2023-09-11 prašymo, reg. DOK-36740, pateiktas 2019-03-07 Gefko pranešimas užsakovui UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vairuotojas pradėjo krauti krovinį 9:12 val., o apie apgadintą automobilį pranešė 11:20 val. Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-01 kartu su prašymu pateiktos fotonuotraukos (prašymo, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai).

Kartu su prašymu, reg. 2023-07-07 DOK-28274, ieškovė pateikė teismui 2019-03-21 žalos sąskaitą faktūrą (vežėjas – UAB (duomenys neskelbtini), markė+važiuoklė BMW-(duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta apgadinimų šalinimo darbų suma – 331,22 Eur. Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė 2019-03-26 pretenziją/notą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 331,22 Eur žalos atlyginimo (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas), žalą ieškovė atlygino. Ieškovė atsakovui 2019-12-31 pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 331,22 Eur žalos atlyginimo (ieškinio reg. 2022-10-17, CBP-18780, priedas). Duomenų, kad ši pretenzija atsakovui I. L. įteikta pasirašytinai, byloje nėra.

Ieškovė į bylą nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų automobilio BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinimo aplinkybes.

Taigi, atsakovas I. L. aplinkybės, jog jis gabeno minėtą transporto priemonę BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), neginčijo, taip pat neginčijo, jog automobilių apžiūros procedūros metu buvo užfiksuotas šios transporto priemonės apgadinimas, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo nėra.

Iš ieškovės į bylą pateiktos tarptautinės vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vertimo (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai) matyti, kad būtent vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo ir iškrovimo į paskirties vietą momento (tarptautinės vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktas). Taigi, apgadinus krovinį – transporto priemonę BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini) pakrovimo metu, bei ieškovei atlyginus UAB (duomenys neskelbtini) žalą, ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis, pakrovimo metu kraudamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Taigi, apgadinus krovinį – transporto priemonę BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ieškovei atlyginus UAB (duomenys neskelbtini) žalą, ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis, kraudamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Ieškovės atstovų teigimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos. Tačiau atsakovo I. L. teigimu, jo kaltės dėl transporto priemonės BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), įbrėžimo nėra, jis jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) kraudamas šį krovinį neatliko.

Atskirai pažymėtina, kad ieškovės atstovai į bylą pateikė tvarką, kaip elgtis vairuotojui nukrovimo ir pakrovimo vietose, esant automobilių apgadinimams/trūkumams (rašytinių paaiškinimų, reg. 2023-09-04 DOK-35915, priedas), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada ir kokio atsakingo asmens ši tvarka įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo patvirtina, todėl darytina išvada, jog ši tvarka, kaip joje nurodyta, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir joje darbuotojo atsakomybė už be gavėjo patikros paliktų automobilių apgadinimus/trūkumus, kaip yra numatyta 5-ame šios tvarkos dalies „Atvykus į pakrovimo vietą“ punkte, negali būti numatyta.

Atsakovas I. L. bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kaip ant automobilio atsirado priekinio bamperio įbrėžimai. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl transporto priemonės apgadinimo ir ieškovės patirtos žalos yra kaltas atsakovas.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada, kur konkrečiai, kokiais veiksmais apgadino transportuojamą automobilį BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl ieškovės prašomos priteisti 331,22 Eur žalos. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovų paaiškinimai neįrodo, kad 331,22 Eur žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės. Pažymėtina taip, jog CMR važtaraštyje iš viso nėra pažymėta, jog transporto priemonė buvo apgadinta (nėra jokių įrašų), krovinio apgadinimai užfiksuoti BMW/MINI automobilio apžiūros procedūros metu (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas), nurodant, kad įbrėžtas priekinis bamperis, tačiau nei BMW/MINI automobilio apžiūros procedūros metu, nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad transporto priemonė BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo 331,22 Eur žala ir kas kaltas dėl jos kilimo.

Minėta, kad, nors Pareiginių nuostatų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kad už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atsako vairuotojas-ekspeditorius, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, visgi pareiga įrodyti darbuotojo I. L. civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei. Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo kaltės, negali būti perkelta atsakovui.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovė gavo pretenziją dėl pažeisto krovinio – atsakovo gabentos transporto priemonės BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo pretenzijoje nurodytą sumą. Tačiau ieškovė niekaip neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintas nurodytas automobilis. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovui, kaip vairuotojui, nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiūra ir apsauga, pažeidimo. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 331,22 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas, kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimo atlyginti 1500,00 Eur turtinę žalą dėl transporto priemonės Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinimo

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) gavus krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal tarptautinę vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinio reg. 2022-10-17, CBP-18780, priedai; prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai), šio krovinio pervežimą pagal tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas, (vertimas į lietuvių kalbą nėra pateiktas)) vykdė ieškovės darbuotojas I. L.. Šio krovinio pervežimas buvo vykdomas ieškovei priklausančia kelių transporto priemone - autovežiu Mercedes Benz, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lohr, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-01-15 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siuntimo į komandiruotę, ieškinio, reg. 2022-10-17 DOK-18780, priedas). Pastarųjų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad jos įrodytos. Vežant krovinį pagal šį CMR, jis buvo apgadintas, t. y. krovinio transportavimo metu buvo apgadinta transporto priemonė Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios defektai užfiksuoti defektiniame akte, kurio pastabų B ir D punktai neįskaitomi (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2023-07-07 DOK-28274, priedai). Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-01 kartu su prašymu pateiktos fotonuotraukos (prašymo, reg. 2024-03-01 DOK-9337, priedai), iš kurių matyti, kad apgadintas transporto priemonės Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), stogas.

Dėl šio krovinio apgadinimo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei 2019-05-30 pretenziją, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14032,33 Eur žalos atlyginimo (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai). Iš 2019-05-30 pretenzijos, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai) matyti, kad transporto priemonės Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai kainavo 14032,33 Eur, kaip nurodė ieškovė, didžiąją dalį nurodytos sumos sumokėjo draudimo bendrovė, likusi neatlyginta ieškovei suma yra 1500,00 Eur. Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas), duomenų, kad ši pretenzija atsakovui I. L. įteikta pasirašytinai, byloje nėra.

Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovui grįžus iš komandiruotės buvo pareikalauta pasiaiškinti kaip ši transporto priemonė buvo apgadinta. Atsakovas nurodė ieškovei, kad šią transporto priemonę apgadino pravažiuodamas pro viaduką, taip pat nurodė, kad jis dėl atsiradusių transporto priemonės apgadinimų nėra kaltas, nes tokį maršrutą (važiuoti pro viaduką) nurodė vadybininkas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas I. L. taip pat nurodė, jog tokį maršrutą, t. y. važiuoti pro viaduką, jam nurodė vadybininkas, todėl jis ir laikėsi nurodyto maršruto – važiavo pro viaduką, tačiau jis nieko nejautė (t. y. nejautė, kad užkabino), todėl ir eismo įvykis nebuvo užfiksuotas. Darytina išvada, kad ieškovės pateiktų duomenų nuspręsti, koks buvo šios transporto priemonės stogo sugadinimo mechanizmas, kas lėmė šį sugadinimą, teismo nuomone, nepakanka.

Atsakovas I. L. aplinkybės, jog jis gabeno minėtą transporto priemonę Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), neginčijo bei neginčijo įrašo CMR važtaraštyje, jog pristačius gavėjui šią transporto priemonę, buvo užfiksuotas jos apgadinimas, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl transporto priemonės apgadinimo nėra.

Iš ieškovės į bylą pateiktos tarptautinės vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vertimo (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedai) matyti, kad būtent vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo pradžios iki krovinio pristatymo ir iškrovimo į paskirties vietą momento (tarptautinės vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktas). Taigi, apgadinus transportuojamą krovinį – transporto priemonę Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ieškovei atlyginus UAB (duomenys neskelbtini) žalą, ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis transportuodamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Taigi, apgadinus krovinį – transporto priemonę Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei ieškovei atlyginus UAB (duomenys neskelbtini) žalą, ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl krovinio sugadinimo padarytą žalą, nes jis, kraudamas krovinį, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Teismas, įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus, juose užfiksuotus duomenis tikėtina, kad I. L., vadybininko nurodymu vykdamas pro viaduką, nepajautė, jog užkabino transportuojamo automobilio stogą, dėl to eismo įvykis nebuvo užfiksuotas.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada, kur konkrečiai ir kokiais veiksmais apgadino transportuojamą automobilį Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini). Juo labiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl ieškovės prašomos priteisti 1500,00 Eur žalos. Teismo nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovų paaiškinimai savaime neįrodo, kad 1500,00 Eur žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės. Nei CMR važtaraštyje, nei defektiniame akte, nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad transporto priemonė Citroen Berligo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), apgadinta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė, tačiau nurodė, jog transporto priemonė galėjo būti apgadinta atsakovui važiuojant pro netinkamo aukščio viaduką. Atsakovas I. L. bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad transportuojama transporto priemonė galėjo būti apgadinta važiuojant pro netinkamo aukščio viaduką, tačiau tokį maršrutą (t. y. važiuoti pro viaduką) jam nurodė vadybininkas (ieškovės darbuotojas). Visgi, teismo nuomone, nurodyti ieškovės atstovų teiginiai nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kas kaltas dėl 1500,00 Eur žalos kilimo. Minėta, kad nors atsakovas pripažino, kad važiavo pro viaduką ir galėjo važiuodamas užkabinti transportuojamo automobilio stogą, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis yra kaltas dėl apgadinimų, nes akivaizdu, kad atsakovas turėjo važiuoti būtent ieškovės darbuotojo – vadybininko nurodytu maršrutu.

Minėta, kad, nors Pareiginių nuostatų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kad už žalą, padarytą dėl krovinio priėmimo ir išdavimo, praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atsako vairuotojas-ekspeditorius, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, visgi pareiga įrodyti darbuotojo I. L. civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei. Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo kaltės, negali būti perkelta atsakovui. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 1500,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas, kaip neįrodytas.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nei atsakovui grįžus iš komandiruočių ir parvežus CMR važtaraščių kopijas, nei gavusi pretenzijas dėl žalos atlyginimo, nesiėmė jokių veiksmų, neprašė, kad atsakovas pateiktų rašytinį paaiškinimą tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes, nepasinaudojo DK 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise vienašališkai rašytiniu nurodymu išskaityti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio neviršijančią išskaitą, nors jokių objektyvių kliūčių įgyvendinti šią darbdavio teisę nenustatyta, pagal to paties straipsnio 2 dalį nustatyta tvarka nereikalavo didesnio žalos atlyginimo. Duomenų, kad pretenzijos dėl 1039,35 Eur, 44,60 Eur, 160,00 Eur, 288,92 Eur, 331,22 Eur, 1500 Eur  žalų atlyginimo atsakovui būtų įteiktos pasirašytinai, byloje nėra. Ieškovė į bylą pateikė 2022-04-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (ieškinio, reg. 2022-10-17 DOK-18780, priedai), kurį atsakovas I. L. neigė pasirašęs, taip pat neigė, kad su šiuo dokumentu buvo supažindintas, tačiau atlikus rašysenos ekspertizę (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-01-05, pateiktas ekspertizės aktas, reg. DOK-824), nustatyta, kad 2022-04-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovas I. L. pasirašė. Tačiau pažymėtina tai, jog teismui nėra aišku, kodėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas tik 2022-04-27, t. y. tą dieną, kai buvo pateiktas I. L. prašymas atleisti jį iš darbo (ieškinio, reg. 2022-10-17 DOK-18780, priedai). Pažymėtina, kad pretenzijų atsakovui datos yra šios: 2019-08-08; 2019-09-16; 2019-09-16; 2019-11-20; 2019-12-31; 2019-12-31. Kodėl 2019 m. metais rašytos pretenzijos iki 2022-04-27 nepateiktos atsakovui, neaišku. Į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo darbdavys (ieškovė) kreipėsi tik 2022-08-17, t. y. po to, kai atsakovas išėjo iš darbo (darbo sutartis nutraukta 2022-05-17).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ir jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo momento. Atsižvelgiant į šią nuostatą, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti gavėjams žalą, taip patirdamas 2457,97 Eur (1039,35 Eur + 44,60 Eur + 160,00 Eur + 288,92 Eur + 331,22 Eur + 1500,00 Eur ) nuostolį, susidariusį dėl I. L., kuris buvo atsakingas už šio krovinio gabenimą, kaltės. Ieškovės teigimu, I. L., nebūdamas pakankamai atsargus ir atidus, padarė šią žalą sugadindamas krovinius, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Visgi teismas pažymi, kad nagrinėjamais šioje byloje atvejais transporto priemonės buvo gabenamos specializuotomis transporto priemonėmis – autovežiais.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismai, aiškindami CMR konvenciją, privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31–33 straipsniuose, remtis autentiškais CMR konvencijos tekstais, kurie yra prancūzų ir anglų kalbomis, nes oficialiame CMR konvencijos vertime į lietuvių kalbą yra lingvistinių netikslumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. UAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. v. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. 3K-7-28/2013).

CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte įtvirtinti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės dėl ypatingos rizikos aplinkybių pagrindai; jame, inter alia, nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje. Autentiškuose CMR konvencijos tekstuose vartojama formuluotė ,,jeigu toks jų naudojimas aiškiai sutartas“. Autentiškuose CMR konvencijos tekstuose 18 straipsnio 2 punkte yra antrasis sakinys: ,,reikalavimą pateikiantis asmuo turi teisę įrodinėti, jog visa ar dalis žalos nėra padaryta dėl šių rizikos faktorių“.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo šias aplinkybes: pirma, pervežimui buvo naudojama atvira, be tento transporto priemonė, kai toks jos naudojimas buvo suderintas (aiškiai sutartas) ir nurodytas važtaraštyje; antra, atsižvelgiant į krovinio sugadinimų pobūdį, egzistuoja pakankamai tikėtinas priežastinis ryšys tarp krovinio vežimo nedengtoje transporto priemonėje ir sugadinimų atsiradimo.

Atrodo, įprasta lengvuosius automobilius gabenti autovežiu, tačiau praktikoje beveik niekuomet nei užsakymuose, nei CMR važtaraščiuose vežėjai nenurodo, nesuderina su siuntėjais, negauna jų pritarimo, kad automobilių krovinys bus gabenamas atvira, be tento, transporto priemone. Jeigu vežėjas neįrodo, jog krovinio gabenimas atvirta transporto priemone buvo suderintas (aiškiai sutartas) ir nurodytas važtaraštyje, jis negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ypatingos rizikos aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės.

CMR konvencijos komentare nurodyta, jog ypatinga rizika CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkto prasme reiškia siuntėjo sąmoningai prisiimtą specialią riziką, susijusią su krovinio vežimu atviroje transporto priemonėje, pavyzdžiui, kai krovinys sugadinamas dėl oro sąlygų poveikio.

Šioje byloje nagrinėjamais atvejais ieškovė prisiėmė ypatingą riziką dėl krovinių gabenimo atvira transporto priemone (autovežiu), būtent šis faktorius tikėtina buvo žalos atsiradimo priežastimi nagrinėjamais atvejais. Nors vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-02-02, 2.7 punkte nustatyta darbuotojo pareiga apsaugoti krovinį reiso metu, įvykdyti šią pareigą vežant bent jau čecholais neuždengtą krovinį atvira transporto priemone (autovežiu), teismo nuomone, yra sudėtinga. Neaišku, kokių konkrečiai veiksmų nagrinėjamais atvejais turėjo imtis atsakovas, siekdamas apsaugoti atviruose autovežiuose transportuojamus krovinius nuo aplinkos ir trečiųjų asmenų poveikio.

Nors ieškovė teigia, kad atsakovas privalo kelionės metu tikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir pan., tačiau nepateikia jokių duomenų apie šių reikalavimų nevykdymą ar tai patvirtinančių įrodymų.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgdamas kasacinio teismo praktiką, susijusią su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, teismas sprendžia, kad ieškovė, neįrodžiusi atsakovo I. L. civilinės atsakomybės sąlygų dėl įmonės patirtos žalos, žalą atlyginusi, jos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo reikalauti negali. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai pakrovęs krovinius, ar pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar kažkokiais kitais savo veiksmais/neveikimu būtų sąlygojęs ieškinyje nurodytų transporto priemonių apgadinimą. Todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 2457,97 Eur žalos atlyginimo netenkinamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl reikalavimo priteisti 597,99 Eur avansu sumokėtų komandiruotės išlaidų ir 360,64 Eur avansu sumokėtų dienpinigių

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas I. L. laikotarpiu nuo 2022-01-27 iki 2022-02-09 buvo komandiruotėje (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už sausio – vasario mėn., ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedai), į kurią vyko ieškovei priklausančia transporto priemone, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Šiuo įsakymu direktorius be kita ko pavedė buhalterei išmokėti įmonės kasoje arba į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo I. L. atsiskaitomąją sąskaitą avansą išlaidoms bei apmokėti komandiruotėje patirtas išlaidas, įpareigojo vairuotoją pateikti komandiruotės ataskaitą per tris darbo dienas nuo komandiruotės pabaigos. Prieš išvykstant į komandiruotę, t. y. 2022-01-25, iš kasos atsakovui buvo išmokėta 300,00 Eur (2022-01-25 kasos išlaidų orderis, Nr. (duomenys neskelbtini)), komandiruotės išlaidoms padengti (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18782, priedas). Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, pagrindė dalį patirtų išlaidų, t. y. pagrindė 180,83 Eur sumai patirtas išlaidas (išlaidas pagrindžianti suvestinė, ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Ieškovė teigia, kad likusios 119,19 Eur sumos (300,00 Eur + 0,02 Eur (likutis) – 180,83 Eur) jis jokiais dokumentais nepagrindė ir šios sumos įmonei negrąžino, todėl liko ieškovei skolingas 119,19 Eur sumą (avanso apyskaita už 2022-01-01 - 2022-02-10, ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022-02-15 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. L. siuntimo į komandiruotę, kuriuo ieškovas atsakovą nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 siuntė į komandiruotę (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18782, priedas). Atsakovas I. L. laikotarpiu nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 buvo komandiruotėje (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už vasario – gegužės mėn., ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedai), į kurią vyko ieškovei priklausančia transporto priemone, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-02-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

Šiuo įsakymu direktorius be kita ko pavedė buhalterei išmokėti įmonės kasoje arba į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo I. L. atsiskaitomąją sąskaitą avansą išlaidoms bei apmokėti komandiruotėje patirtas išlaidas, įpareigojo vairuotoją pateikti komandiruotės ataskaitą per tris darbo dienas nuo komandiruotės pabaigos. Prieš išvykstant į komandiruotę, t. y. 2022-02-10, iš kasos atsakovui buvo išmokėta 400,00 Eur (2022-02-10 kasos išlaidų orderis, Nr. (duomenys neskelbtini)) komandiruotės išlaidoms padengti (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18782, priedas), o būnant komandiruotėje, t.y. 2022-02-22, bankiniu pavedimu atsakovui pervedė 240,00 Eur avansą kelionės išlaidoms (2022-02-22 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, pagrindė dalį patirtų išlaidų, t. y. pagrindė 161,20 Eur sumai patirtas išlaidas (išlaidas pagrindžianti suvestinė, ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Ieškovė teigia, kad likusios 597,99 Eur sumos ((119,19 + 400,00 Eur + 240,00 Eur) – 161,20 Eur) jis jokiais dokumentais nepagrindė ir šios sumos įmonei negrąžino, todėl liko ieškovei skolingas 597,99 Eur sumą (avanso apyskaita už 2022-02-14 - 2022-04-06, ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2022-04-07 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. L. siuntimo į komandiruotę, kuriuo ieškovas atsakovą nuo 2022 m. balandžio 11 d. siuntė į komandiruotę maršrutu Marijampolė – Poznan (Lenkija) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Tačiau atsakovas vykti į komandiruotę atsisakė, o 2022-04-27 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Atsakovas 2022-05-17 buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Ieškovė nurodė, kad kartu su 2664,00 Eur dienpinigiais už kelionėje nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 išbūtą laiką pervedė atsakovui avansu 400,00 Eur dienpinigių (2022-02-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur suma; 2022-03-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur suma; 2022-03-25 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur suma; 2022-04-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2465,00 Eur suma) t. y. atsakovui į jo asmeninę sąskaitą, esančią AB Swedbank, iš viso pervedė 3064,00 Eur (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Tačiau atsakovas 2022-04-11 į komandiruotę neišvyko ir avansu jam sumokėtų dienpinigių ieškovui negrąžino. Ieškovės teigimu, atleidžiant atsakovą iš darbo, jam buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas. Išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atsakovui buvo išskaičiuota dalis, t. y. 39,36 Eur, už avansu sumokėtos ir atsakovo negrąžintos dienpinigių sumos. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovas liko ieškovui skolingas avansu sumokėtų 360,64 Eur dienpinigių (400,00 Eur – 39,36 Eur).

Minėta, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, 2017-12-08 ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. B., ir atsakovas I. L. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovas nuo 2018-02-02 įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. 2021-12-06. Darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad nuo 2022-01-01 nustatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, išmokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 20-31 d. į atsiskaitomąją sąskaitą banke, nuo 2022 m. sausio 1 d. mokama 75 proc. dienpinigių suma nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių, kurie išmokami grįžus iš komandiruotės iki sekančio mėnesio paskutinės dienos į atsiskaitomąją sąskaitą banke. I. L. 2022-04-27 pateikė darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atleisti jį iš darbo jam pačiam prašant, prašyme atleidimo data nenurodyta. Darbo sutartis nutraukta 2022-05-17 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. B. 2018-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atskaitingo asmens veiksmų“ I. L., be kita ko, suteikta teisė atlikti atskaitingo asmens veiksmus - gautu avansu padengti su įmonės veikla susijusias išlaidas; avansinę apyskaitą su avanso panaudojimo dokumentais pateikti buhalterijai ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį (išskyrus kai darbuotojas yra komandiruotėje arba ligos atveju ir kitais ypatingais atvejais) (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedai).

Atsakovas I. L., nesutikdamas su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 597,99 Eur jam avansu komandiruotės išlaidoms išmokėtą sumą, kurios jis nepagrindė avanso panaudojimo dokumentais, nurodė, kad atsakovui grįžus iš komandiruočių, ieškovė nereikalavo, kad atsakovas grąžintų tariamai nepanaudotą avanso likutį, todėl, kad atsakovas nebuvo jai skolingas. Jei atsakovas po komandiruotės būtų buvęs skolingas ieškovei, tai turėtų būti užfiksuota ir svarbiausia – apie ją pranešta atsakovui.

Visgi teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad ieškovė, sumokėdama atsakovui: 300 Eur pagal kasos orderį (2022-01-25 kasos išlaidų orderis, Nr. (duomenys neskelbtini)), 400 Eur pagal kasos orderį (2022-02-10 kasos išlaidų orderis, Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pervesdama į jo sąskaitą 240,00 Eur (2022-02-22 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek 2022-01-25, tiek 2022-02-10 kasos orderiuose, tiek 2022-02-22 mokėjimo nurodyme aiškiai nurodė, kad piniginės lėšos skirtos avansu komandiruotės išlaidoms. Avanso apyskaitose už laikotarpį nuo 2022-02-14 iki 2022-04-06, kurioje yra atsakovo I. L. parašas, nurodyta, kad I. L. avanso panaudojimo dokumentais pagrindė 180,83 Eur ir 161,20 Eur sumas, todėl likusi avanso panaudojimo dokumentais nepagrįsta ir ieškovei negrąžinta suma yra 597,99 Eur. Atsakovas I. L. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis grąžino ieškovei 597,99 Eur (119,19 Eur + 478,80 Eur) nepanaudotų avansų komandiruočių išlaidoms, tokios aplinkybės jis ir nenurodė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 597,99 Eur negrąžintas avansas komandiruočių išlaidoms.

Atsakovas I. L., nesutikdamas su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 360,64 Eur jam avansu išmokėtą dienpinigių sumą, nurodė, kad ši suma ieškovės jam buvo sumokėta kaip darbo užmokestis ar dienpinigiai už jo vykimą į komandiruotę laikotarpiu nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01. Visgi teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovas ir šios aplinkybės neįrodė.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė į bylą 2022-08-11 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovui I. L. už komandiruotes laikotarpiais: nuo 2022-01-27 iki 2022-04-01 ir nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 buvo priskaičiuota 2664,00 Eur suma, išmokėta – 3064,00 Eur. Komandiruotės dienpinigių priskaitymo žiniaraštis (prašymo, reg. 2022-11-22 DOK-44564, priedas) patvirtina, kad už laikotarpius nuo 2022-01-27 iki 2022-04-01 ir nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01 I. L. buvo priskaičiuota 2664,00 Eur dienpinigių. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame 2022-04-07 mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į I. L. sąskaitą buvo pervesta 2464,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Dienpinigiai už suv. 04.04 ir avansas dienpinigių“.

Atsakovas nurodo, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis keitėsi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovės ir atsakovo buvo oficialiai aptarti Darbo sutartyje ir jos prieduose. Skaičiavimų, patvirtinančių koks konkrečiai darbo užmokestis ir dienpinigiai I. L. turėjo būti apskaičiuoti už komandiruotės laikotarpį nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01, t. y. kad ieškovės skaičiavimai neatitinka Darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio, atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad 400 Eur suma, kurią ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą (2022-02-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta: dienpinigiai; 2022-03-07 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta: avansas ir dienpinigiai; 2022-03-25 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta: avansas ir dienpinigiai), yra dienpinigiai už komandiruotės laikotarpį nuo 2022-02-15 iki 2022-04-01.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, daro išvadą, kad 360,64 Eur suma atsakovui buvo sumokėta kaip dienpinigių avansas, ieškovei tikintis, kad atsakovas 2022-04-11 vyks į komandiruotę. Atsakovui į nurodytą komandiruotę neišvykus, jis privalo ją grąžinti ieškovei, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 360,64 Eur avansu sumokėta dienpinigių suma.

Atsakovo I. L. atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad, jei teismas padarytų išvadą, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atitinkamai avansu sumokėtų komandiruotės išlaidoms ir dienpinigiams skirtų 597,99 Eur ir 360,64 Eur sumų yra pagrįsti, tuomet tikslinga spręsti, kad šią skolą atsakovas ieškovei sumokėjo mokėjimais, kurie buvo įforminti kasos pajamų orderiais: 2021-10-05 – 100,00 Eur suma; 2021-12-21, 120,64 Eur suma; 2021-12-06, 100,00 Eur suma; 2021-08-31, 50,00 Eur suma; 2021-08-13, 150,00 Eur suma; 2020-10-23, 100,00 Eur suma; 2021-07-14, 50,00 Eur suma; 2021-06-29, 50,00 Eur suma; 2020-03-20, 500,00 Eur suma, pateiktais ieškovės su prašymu, reg. 2023-09-11 DOK-36740, taip pat nurodytais kartu su prašymu, reg. 2022-11-22 DOK-44564, pateiktame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. Tačiau teismas su tokiais atsakovo atstovo argumentais sutikti negali. Ieškovės kartu su prašymu, reg. 2023-09-11 DOK-36740, pateiktuose kasos pajamų orderiuose ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2021-12-21 ieškovei mokėjo atitinkamas sumas, mokėjimo pagrindu nurodant: „apmokama už apgadintus krovinius“ ir pasirašant I. L. ir ieškovės buhalterei. Šių sumų mokėjimo pagrįstumo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas, nes byloje nebuvo pareikštas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės šias sumas, kaip sumokėtas be teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pareikštas priešinis reikalavimas ieškovei, susijusios aplinkybės dėl šių mokėjimų pagrįstumo nebuvo nagrinėjamos, todėl spręsti, kad atsakovas 597,99 Eur ir 360,64 Eur skolą ieškovei sumokėjo mokėjimais, kurie buvo įforminti kasos pajamų orderiais, pateiktais ieškovės su prašymu, reg. 2023-09-11 DOK-36740, pagrindo nėra. Ieškovės ieškinys dalyje dėl atitinkamai avansu atsakovui sumokėtų komandiruotės išlaidoms ir dienpinigiams skirtų 597,99 Eur ir 360,64 Eur sumų yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovo I. L. atsiliepime nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų galima spėti, jog atsakovas tariamus nuostolius padarė 2019 m. sausio, vasario kovo mėn., ir liepos, rugpjūčio mėn. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2022-10-17, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą dėl dalies reikalavimų, prašo ieškinį dėl šios priežasties atmesti. Tačiau teismas su tokiu atsakovo nurodytu argumentu nesutinka ir štai dėl ko.

Šiuo nagrinėjamu klausimu aktualu, kada ieškovė gavo pretenzijas dėl žalos atlyginimo sugadinus transportuojamus krovinius – automobilius, atlygino žalą ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtą žalą regreso tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pretenziją ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1039,35 Eur žalos sugadinus transportuotą transporto priemonę Ford, kurios, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-06-26 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas; prašymo, reg. 2022-11-24 DOK-45151, priedas); UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44,60 Eur žalos, sugadinus transportuotą transporto priemonę Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-09-13 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas); UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 160,00 Eur žalos, sugadinus transportuotas transporto priemones Renault Kadjar, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Renault Captur, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-09-16 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas); UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 288,92 Eur žalos, sugadinus transportuotą transporto priemonę Dacia Dokker, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-11-20 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas); UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 331,22 Eur žalos, sugadinus transportuotą transporto priemonę BMW, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-03-26 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas); UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14032,33 Eur žalos, sugadinus transportuotą transporto priemonę Citroen Berlingo, kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), atlyginimo gavo 2019-05-30 (ieškinio, reg. 2022-10-17 CBP-18780, priedas). Gavusi pretenzijas ir atlyginusi žalą, ieškovė įgijo reikalavimo teisę atsakovui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, todėl ieškovė, pateikusi ieškinį teismui 2022-10-17, trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido (DK 15 straipsnio 2 dalis), todėl taikyti ieškinio senatį pagrindo nėra.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3416,60 Eur nuostolius, ieškinys tenkintinas dalyje dėl 958,63 Eur priteisimo, t. y. ieškinys tenkintinas 28,06 proc.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 77 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (2022-11-22 DOK-44564), 5,70 Eur išlaidos, susijusios su pažymos gavimu (2023-03-23 DOK-12892), 20,10 Eur už pažymą, (2023-03-23 DOK-12892), 3941,50 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2023-03-23 DOK-12892; 2024-03-01 DOK-9337; 2024-03-07 DOK-10103; 2024-07-08 DOK-26812; 2024-07-08 DOK-26835; 2024-09-04 DOK-34125), taip pat 467,40 Eur vertimo išlaidos (2023-03-23 DOK-12892; 2024-03-01 DOK-9337). Iš viso ieškovė patyrė 4511,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir kitas išlaidas (vertimo ir pažymos gavimo išlaidos), kurias sudaro 2846,04 Eur (2800,54 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 2023-03-03 DOK-9711, 45,50 Eur išlaidos už vertimą, 2023-02-20 DOK-7599; 2023-09-20 DOK-38372; 2024-09-04 DOK34196), apmokėjo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, todėl šios išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistinos iš ieškovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos naudai.

2023-10-27 nutartimi byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2024-01-05 gautas ekspertizės aktas, taip pat pateikta 2023-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad išlaidos už paskirtą ekspertizę sudaro 1012,02 Eur (2023-12-29, DOK-52776), kurios priteistinos iš atsakovo I. L..

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, jos sudėtingumą, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, jų turinį bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdžiu, sprendžia, kad šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra atitinkančios suteiktų paslaugų pobūdį, turinį ir apimtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų.

Ieškovės ieškinys tenkintinas 28,06 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1265,98 Eur (4511,70 Eur x 28,06/100) bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 2047,44 Eur (2846,04 Eur x 71,94/100) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

2023-10-27 nutartimi paskirtos rašysenos ekspertizės išlaidos, kurios sudaro 1012,02 Eur, priteistinos iš atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 39,47 Eur, ieškovei tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis – 28,39 Eur (39,47 Eur x 71,94/100), todėl iš ieškovės priteistinos 28,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, atsakovui tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis – 11,08 Eur (39,47 Eur x 28,06/100), todėl iš atsakovo priteistinos 11,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 958,63 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 63 ct) nuostolius ir 1265,98 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, 2047,44 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt septynių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1012,02 Eur (vieno tūkstančio dvylikos eurų 02 ct) ekspertizės išlaidų, kurios turi būti sumokėtos Lietuvos teismo ekspertizės centrui, juridinio asmens kodas 111952632, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2023-12-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant sąskaitos numerį: serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28,39 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 39 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,08 Eur (vienuolikos eurų 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

 Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenka galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė