Civilinė byla Nr. 2-196-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00309-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 2.5.6.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.9.; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.1.5.;

3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1. ;3.2.4.4. ; 3.2.6.1.   

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                                    2017 m. birželio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovui R. U., jo atstovams advokato padėjėjui Ž. K., advokatui D. N., atsakovės E. E. - K. atstovui Ž. R. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei E. E. - K. dėl skolos grąžinimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas R. U. pareiškė patikslintą ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės  E. E. - K., 49235,40 Eur skolos, 5 % procesinių palūkanų nuo 49235,40 Eur sumos, nuo ieškinio padavimo teismui iki visiško skolos išmokėjimo. Nurodė, kad V. J. pagal  paprastąjį vekselį, surašytą Joniškio mieste 2012 m. lapkričio 30 d., besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 49235,40 Eur (170000 Lt )  iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Prieš tai pas jį buvo atvažiavęs J. K., kurį pažinojo apie dešimt metų , juo pasitikėjo su V. J., kuris prašė paskolinti pinigų, sakė turi problemų, įsiskolinimų. Kai skolino pinigus nuvažiavo į įmonę Linkuvą Pakruojo rajoną pas V. J., vekselį buvo paruošęs jį pasirašė V. J.. Pinigų gavimą patvirtino vekselio pasirašymu. Nesidomėjo ar jis pinigus naudos savo asmeninėms reikmėms ar ūkio reikalams. Tai, kad jis uždėjo ūkio anspaudą mano, kad tai nekeičia esmės. Nežinojo apie V. J. ir J. K. jų tarpusavio skolas. Turėjo galimybę paskolinti pinigų, turėjo verslą, gaudavo dideles pajamas, ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė visus duomenis, duomenis apie pajamas už keturis metus, buvo gauta išvada. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad 2014 m. sausio 8 d. V. J. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovui 175000 Lt pareikalavus per 3 darbo dienas, arba iki 2020 m. spalio 25 d. suklastotas, todėl nebereiškia reikalavimo priteisti šią sumą iš atsakovės, reikalavimą mažina iki 49235,40 Eur. Kadangi (duomenys neskelbtini) V. J. mirė, sužinojęs, kad V. J. turtą paveldėjo E. E. - K., paštu, registruotu laišku, išsiuntė reikalavimą apmokėti velionio V. J. pasirašytus vekselius, 2014 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai išsiuntė paveldėtojai E. A. - K priminimą dėl vekselio apmokėjimo, tačiau taip pat jokio atsakymo negavo. Apie tai, kad yra skolos jai pasakė J. K., jam pasakė, kad jokių problemų nebus bet vėliau pozicija pasikeitė. Kadangi, dėl svarbios priežasties buvo praleidęs terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, ir teismas 2015 m. balandžio 16 d. priėmė nutartį, kuria jo prašymą tenkino ir trijų mėnesių terminą pratęsė. 2015 m. spalio 7 d. su prašymu kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. J. dėl paprastųjų vekselių vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau buvo atsisakyta išduoti nes negalėjo pateikti vekselių originalų, kurie buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

2. Atsakovės E. E. - K. atstovas Ž. R. prašo atmesti ieškinį nes mano, kad V. J. nesiskolino iš R. U. nes atlikus įmonės auditą nėra duomenų apie 170 000 Lt sumos panaudojimą nes ant vekselio yra V. J. ūkio anspaudas. Be to yra duomenų apie V. J. priklausomybę alkoholiui todėl galimai juo galėjo būti pasinaudota. Be to ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys apie tuščius lapus ant kurių buvo V. J. parašas, bei nustatyta, kad 2014 m. sausio 8 d. V. J. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra suklastotas. Mano, kad ir konkrečiu atveju V. J. galėjo pasirašyti ant tuščio lapo, laikosi pozicijos, kad vekselis negalioja, yra suklastotas, negalima vertinti, kad susiklostė paskoliniai santykiai. Nurodė, kad nors ir neginčija ieškovo galimybės pinigus paskolinti, tai, kad jis turėjo lėšas, tačiau nėra duomenų apie pinigų perdavimo faktą. 

3. Liudytojas J. K. paaiškino, kad buvo asmeniškai pažįstamas su V. J.. Buvo anksčiau jam skolinęs pinigų, jis gražindavo, o konkrečiu atveju jis paprašė pagalbos nes susidarė daug įsiskolinimų dėl prasto derliaus. Tuo metu reikėjo apie 500 000 Lt. Bendros skolos buvo susidariusios virš dviejų milijonų. Jis ir pats buvo suinteresuotas nes buvo laidavęs savo turtu. Jis gerai pažinojo R. U. su V. J. nuvažiavo pas R. U. paprašė paskolinti 170 000 Lt . Po to atvežė į Linkuvą pinigus, pinigai buvo po 100 Lt, neprisimena lyg atsivežė jau surašytą vekselį, pinigai buvo perduoti V. J. ir jis pasirašė vekselį. Kiek žino mokėjo kitiems skolas, bet kam konkrečiai nebeprisimena.  Negali pasakyti, kad V. J. girtautų, išgerdavo alkoholio kaip ir visi. Jam žinoma apie tuščius lapus su anspaudais ir V. J. parašais, mano, kad juos galėjo perduoti atsakovė E. E. - K. radusi pas V. J. bet jis nedisponavo tokiais raštais, tuščiais lapais neturėjo jokio tikslo juo pasinaudoti, priešingai norėjo padėti nes bendravo su jo dukterėčia. V. J. buvo išdavęs jam įgaliojimą prašydamas jo pagalbos, nebuvo įdarbintas ūkyje.

Ieškinys tenkintinas.

4. Bylos duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2012 m. lapkričio 30 d. išduotas paprastasis vekselis, kurį surašė ieškovas R. U. ir pagal kurį V. J. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 49235,40 Eur (170000 Lt )  iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Vekselyje suma įrašyta 170000 Lt ir žodžiais vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių litų. Paprastą neprotestuotiną vekselį pasirašė V. J.. Ant paprastojo vekselio yra ūkininko V. J. spaudas. Liudytojas J. K. paaiškino aplinkybes dėl pinigų paskolinimo. Jie iš esmės atitinka ieškovo paaiškinimus.

5. Byloje buvo gauti duomenys, kad atsakovė, 2014-03-24 paveldėjusi V. J. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-11-25 kreipėsi į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo . Buvo gautas atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. ( bei duomenų apie pareikštą įtarimą R. U. pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl reikalavimo 2014-01-08 vekselyje įrašytos sumos 50683,50 Eur sumokėjimo bei pridėto galimai suklastoto tikro 2014-01-08 paprastojo neprotestuotino vekselio.  Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliekamo tyrimo ir dėl 2012-11-30 vekselio. Atsakovės prašymas buvo tenkintas, civilinė byla buvo sustabdyta. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. M. 2016-12-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodoma, kad J. K. nėra nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 2 dalies subjektas, t. y. asmuo, atsakingas už V. J. ūkio apskaitos organizavimą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. K. grąžino V. J. jo ūkio pinigus (442 400 Lt), todėl jų nepasisavino, t. y. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo (BK 182   straipsnio  2  dalis), įtariamųjų R. U. ir  J. K. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad jie būtų prisidėję prie 2014-01-08 vekselio suklastojimo ar žinojo apie vekselio suklastojimo aplinkybes. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro P. A. 2017-01-24 nutarimu E. E. - K skundas dėl A. M. 2016-12-22 nutarimo atmestas. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-03-03 nutartimi nukentėjusiosios E. E. - K skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2017-04-05 nukentėjusiosios E. E. - K. skundas atmestas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-03 nutartis palikta nepakeista. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-09-11 specialisto išvadoje Nr. 11Š-124(15)  nurodyta, kad rankraštinius ir skaitmeninius įrašus parašė R. U., o rankraštinius įrašus „ V. J.“ parašė ir šalia pasirašė V. J.. ( ikiteisminio tyrimo 10t., b.l. 152-153). 2016-03-31 Specialisto išvadoje nurodoma, kad 2012-11-30 paprastajame vekselyje 170000 Lt sumai , eilutėje „ (parašas, vardas, pavardė)“ esantys įrašai „ V. J.“ ir parašas yra parašyti po to, kai buvo išspausdintas šioje vietoje esantis tekstas „ Šį paprastą neprotestuotiną vekselį pasirašė“ , blanko linija ir žemiau jos –„ ( parašas, vardas, pavardė)“. ( ikiteisminio tyrimo 10t. , b.l. 167-169). 2016-12-12 priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų apie R. U. gautas pajamas 2004-2013 m. laikotarpyje padaryta išvada, kad jis turėjo galimybę skolinti pinigines lėšas.

6. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti skolą pagal paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas)). Ieškovo vertinimu ĮPVĮ iš esmės įtvirtina vekselio, kaip savarankiškos piniginės prievolės, atsiradimo teisinį apibrėžtumą, jo teisėtumą. Byloje nebekeliamas klausimas, kad vekselį pasirašė ne V. J., taip pat atsakovė sutinka, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje 3K-3-212-378/2016). Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas nesaistomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimo. Tačiau, kaip minėta tarp šalių nekyla ginčo, kad ieškovas neturėjo galimybių paskolinti lėšas bei,( ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti duomenis apie ieškovo pajamas) kad vekselį yra pasirašęs V. J., todėl netikslinga dėl šių aplinkybių teismui plačiau pasisakyti.

7. Atsakovės atstovas nesutikdamas su ieškiniu teigia, kad V. J. turėjo priklausomybę alkoholiui todėl galimai juo galėjo būti pasinaudota. Tokią išvadą leidžia daryti duomenys apie buvusius tuščius lapus ant kurių buvo V. J. parašas, bei tai, kad nustatyta, kad 2014 m. sausio 8 d. V. J. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra suklastotas. Todėl ir šiuo atveju mano, kad V. J. galėjo pasirašyti ant tuščio lapo, laikosi pozicijos, kad vekselis negalioja, yra suklastotas, negalima vertinti, kad susiklostė paskoliniai santykiai. Ieškovas patvirtino, kad jis pats surašė vekselį, o pinigų 170000 Lt gavimo faktą patvirtino savo parašu V. J. pasirašydamas vekselį. Pažymėtina, kad atsakovė jokiais byloje įrodymais nepagrindė savo argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Ieškovas iš esmės nurodė, kad vekselis buvo palengvinta įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo procedūra, kad atsakovė jam yra skolinga o atsakovė laikydamasi konkrečios pozicijos, kad pinigai nebuvo paskolinti nepateikė jokių ieškovo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų. Atsakovės argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo, noro pasipelnyti  nepagrįsti ir neįrodyti ( CPK 178 straipsnis).

8. Pažymėtina, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ar kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų ir kt. Konkrečiu atveju ieškovas nurodė, kad jis išsiuntė pranešimus atsakovei, kreipėsi į notarą, kreipėsi į teismą. Ieškovas tik gera valia neatlyginus skolos dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 49235,40 Eur ( 170000 Lt ) skolą pagal  2012 m. lapkričio 30 d. paprastąjį vekselį.

9. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-287/2015 matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti įpėdiniams praleistas dėl svarbios priežasties, šį terminą pratęsti ir panaikinti Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, kad  notarė 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu atmetė  jo pareiškimą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kadangi pranešimai apmokėti vekselį buvo pateikti mirusiojo V. J. įpėdinei E. E. – K., praleidus 3 mėnesių laikotarpį nuo vekselio davėjo mirties. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo R. U. skundą tenkino iš dalies. Pratęsė pareiškėjui trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti skolininko V. J. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Atmetė prašymą dėl notarės 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimo. Sprendė, kad pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl objektyvių ir svarbių priežasčių – pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, buvo suklaidintas termino eigos metu, nes notarė jam neišaiškino, jog trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos jis turėjo pranešti įpėdiniams apie palikėjo įsiskolinimus arba kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad notarės 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra pagrįstas. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, pati savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi   (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

11. Nors vekselis netampa paskolos sutartimi, tačiau šiuo dokumentu ieškovas turi teisę įrodinėti paskolinių teisnių santykių tarp šalių buvimą. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovė netinkamai vertina vekselio įrodomąją reikšmę ir nepagrįstai teigia, kad tarp ieškovo ir palikėjo paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė. Vekselyje yra palikėjo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 170000 Lt. Šiuo dokumentu patvirtinta abstrakti palikėjo prievolė ieškovui ir ji nėra nuginčyta. Aplinkybė, kad vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo-priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių ir nepanaikina palikėjo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės argumentai, kad vekselio išdavimo metu jis jau tuomet turėjo atitikti skolos raštelio formą, t. y. turėjo būti pakankamai aiškiai atsispindėtas pinigų perdavimo faktas, nepagrįsti. Kaip minėta vekselis yra abstraktaus pobūdžio dokumentas, kuriuo sukuriama vekselio davėjo prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselio gavėjui. ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo nurodoma, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

13. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, įstatymo nuostatas, yra pagrindo išvadai, kad atsakovė, kaip 2014 m. kovo 24 d. brolio V. J. paveldėtoja perėmusi V. J. įsipareigojimus prievolės gera valia neįvykdė.

14. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti savo veiksmus dėl prisiimtų įsipareigojimų, o šalims, kaip verslininkams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Kadangi V. J. sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, (duomenys neskelbtini) mirė, prašymas priteisti skolą iš atsakovės E. E. - K. pagrįstas.

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nustatytomis taisyklėmis iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Šalys pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylos duomenimis ieškovas 2015-11-09 sumokėjo 2157 Eur žyminio mokesčio, 2017-02-28 teikdamas patikslintą ieškinį sumažino reikalavimus, pareiškė prašymą priteisti 49235,40 Eur skolą nuo kurios mokėtinas 1273 Eur žyminis mokestis, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės o permokėtą mokestį 884 Eur gražinti. CPK numatyta, kad gražinamas žyminis mokestis jei jo sumokėta daugiau nei numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslino ieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, sumažino ieškinio reikalavimus, tam neprieštaravo atsakovė, spręstina, kad ieškovo permokėtas 884 Eur žyminis mokestis gražintinas. ( CPK 139 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies  1 punktas ). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas nurodė, kad patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų už atstovo advokato padėjėjo Ž. K. procesinių dokumentų rengimą, ką patvirtina 2016-01-26 pinigų priėmimo kvitas ir 500 Eur už advokato D. N. atstovavimą, ką patvirtina 2017-04-26 pinigų priėmimo kvitas, t.y. pateikė išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato, advokato padėjėjo pagalba atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Teismas įvertinęs ieškovo atstovų paruoštų procesinių dokumentų kiekį, tai, kad ruoštas ieškinys, dublikas, patikslintas ieškinys, atsižvelgė į pateiktuose dokumentų nurodytų faktinių aplinkybių analizę, teisinius argumentus, galimas laiko sąnaudas į teismo posėdžių kiekį, jų trukmę ir remiantis nurodytų aplinkybių visuma sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir tenkintinos. Iš atsakovės priteistina 1273 Eur žyminio mokesčio ir 1100 Eur atstovavimo išlaidų bei 8, 13 Eur pašto išlaidų valstybei. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.  (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

           Ieškinį tenkinti.

    Priteisti ieškovui R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. E. - K. , a.k. (duomenys neskelbtini), 49235,40 Eur ( keturiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 40 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1273 Eur ( tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris eurus ) žyminio mokesčio ir 1100 Eur ( tūkstantį šimtą eurų ) atstovavimo išlaidų.

    Priteisti iš atsakovės E. E. - K. , a.k. (duomenys neskelbtini), 8,13 Eur ( aštuonis eurus 13 ct) pašto išlaidų valstybei.

Ieškovui R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gražinti 884 Eur ( aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

    Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.              

Teisėja                                                                                                        Vilija Valantienė