Civilinė byla Nr. 2S-1298-881/2016

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01360-2015-2    

  Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1684-617/2015 pagal pareiškėjos G. B. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Lateko lizingas“, UAB „4finance“.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. B. skundu prašė antstolės pakeisti patvarkymą, kuriuo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 0056/13/01013 iš pareiškėjos pajamų išskaičiuojamos sumos skolos padengimui ta apimtimi, kuria išieškojimas nukreiptas į pareiškėjai priklausančią vienos minimalios mėnesinės algos neviršijančią piniginių lėšų sumą. Nurodė, kad pareiškėjos pajamas, būtinas patenkinti jos būtinuosius poreikius sudaro 250,01 Eur, o CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.

Antstolė S. K. 2015 m. gruodžio 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdo Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. teismo įsakymą Nr. L2-1104-842/2013 dėl 4 447,97 Lt (1 288,22 Eur) skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ naudai bei Kauno miesto 16 notaro biuro 2014 m. kovo 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. RK-2212 dėl 2 667,55 Lt (772,58 Eur) skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Pareiškėjai negrąžinus skolos nurodytu terminu, pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, išieškojimas iš skolininkei priklausančios pensijos. CPK 668 straipsnio 1 dalis taikoma atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte nurodytą turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Instrukcijos 93.6 punktas numato, kad negalima nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Pagal CPK 737 straipsnio 7 dalį išieškojimui iš pensijos taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma pensijoms, nes draudimas išieškoti iš pinigų sumos neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos numatytas tik gryniesiems pinigams.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

Teismas nustatė, kad antstolė S. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/13/01013 pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. teismo įsakymą dėl 402,86 Lt skolos, 12,11 Lt delspinigių, 33 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Lateko lizingas“ naudai. 2013 m. rugsėjo 6 d. priimtas patvarkymas Nr. (BDR-34481)(S-33562) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, kuris išsiųstas VSDFV Utenos skyriui. Gavus duomenis, kad į G. B. banko sąskaitą pervedamos netekto darbingumo pensija ir našlių pensija, antstolė 2013 m. spalio 31 d. patvarkymu panaikino areštą skolininkės asmeninei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini) banke. Be to, antstolė S. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/14/00682 pagal Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 7 d. vykdomąjį įrašą dėl 2 667,55 Lt skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos UAB „4finance“ naudai. 2014 m. gegužės 29 d. priimtas patvarkymas Nr. (BDR-43525)(S-42613) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, nustačius, kad į pareiškėjos banko sąskaitą pervedamos netekto darbingumo pensija ir našlių pensija, antstolė  2014 m. birželio 12 d. patvarkymu panaikino areštą skolininkės asmeninei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini) banke.

Teismas sprendė, kad dėl to, jog antstolė, priimdama vykdomuosius dokumentus vykdyti, nenustatė kliūčių jiems priimti, priverstinio vykdymo veiksmai atlikti laikantis jų atlikimo eiliškumo, todėl antstolės veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0056/14/00682 ir 0056/13/01013 atlikti teisėtai. Įstatymų leidėjas, nurodydamas, kad išieškojimas negalimas iš pinigų sumos, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, turėjo omenyje grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos, o ne bet kokio pobūdžio lėšas. Kitoks aiškinimas prieštarautų CPK 736 straipsniui, numatančiam, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių minimalios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, apsunkintų išieškojimą bei pažeistų išieškotojų teises ir interesus. Konstatavo, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjos gaunamą pensiją, nepažeidė Civilinio proceso kodekso be Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, pareiškėjos skundą tenkinti bei grąžinti pareiškėjai sumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 24 d. neteisėtai išskaitytą ir pareiškėjos pajamų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktas teisės normų aiškinimas prieštarauja teismų praktikai. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslas – apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdienius poreikius, todėl ji taikytina bet kokioms lėšoms, nepriklausomai nuo jų kilmės ar formos, jeigu tai yra vienintelės pajamos, iš kurių asmuo gali patenkinti savo minimalius poreikius. Pagal antstolės ir teismo išaiškinimą, CPK 735-737 straipsniai paneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, o toks aiškinimas negalimas. Antstoliai praktikoje taiko CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, nutraukdami išskaitymą iš pensijos. Atsisakydami patenkinti prašymą nenukreipti išieškojimo į vieninteles pareiškėjos pajamas, neviršijančias minimalios mėnesinės algos, antstolė ir teismas pažeidė pareiškėjos žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, teisę į gyvybę ir asmens orumą. Po išskaitymų pareiškėjai išmokama suma sudaro 125,01 Eur, tai vienintelės pareiškėjos pajamos, nekilnojamojo turto pareiškėja neturi, galimybes dirbti riboja pareiškėjos amžius ir sveikatos būklė, tuo tarpu mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams tenkinti per mėnesį Lietuvos statistikos departamento duomenimis Utenos apskrityje yra 234 Eur. Pažymėjo, kad sutinka su teismo išvada, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjos senatvės pensiją, nepažeidė įstatymų. Pareiškėja neginčija teisės nukreipti išieškojimą į senatvės pensiją, tačiau pareiškėja prašo nebevykdyti išieškojimo iš pareiškėjai mokamų išmokų, nes tai yra vienintelės, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui būtinos lėšos. Kadangi antstolė, žinodama, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, kurioms taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas apribojimas, išskaitymo nenutraukė, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdytas išskaitymas iš pareiškėjai mokamų išmokų yra neteisėtas, todėl po 2015 m. gruodžio 1 d. išskaityta suma turi būti grąžinta.

Atsiliepimu antstolė prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, o tai reiškia, kad įstatymo leidėjas, nurodydamas, jog išieškojimas nėra galimas iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos, nurodė grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, o ne bet kokio pobūdžio lėšas, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos pareiškėjai mokamoms išmokoms. Pagal CPK 737 straipsnio 7 dalį pensija prilyginama darbo užmokesčiui, todėl išieškojimas į šias lėšas gali būti nukreiptas. Pažymėjo, jog gavus išieškotojo UAB „4finance“ pranešimą apie tai, kad skola padengta, vykdomoji byla užbaigta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas atmetamas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

            Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, gali nukreipti išieškojimą į pareiškėjai mokamas našlės bei netekto darbingumo pensijas, neviršijančias minimalios mėnesinės algos.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Įstatymas nustato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, išsiunčia skolininkui raginimą, kuriuo praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str.1 d.). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui (CPK 624 str. 1 d., 624 str. 2 d. 1, 5 p.). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nustatyta, jog antstolė 2013 m. rugsėjo 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0056/13/01013 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, gavus duomenis, kad į pareiškėjos banko sąskaitą pervedamos netekto darbingumo pensija ir našlių pensija, antstolė 2013 m. spalio 31 d. patvarkymu panaikino areštą skolininkės asmeninei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini) banke. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/00682 2014 m. gegužės 29 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, nustačiusi, kad į pareiškėjos banko sąskaitą pervedamos netekto darbingumo pensija ir našlių pensija, antstolė  2014 m. birželio 12 d. patvarkymu panaikino areštą skolininkės asmeninei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai banke (duomenys neskelbtini) banke. Pareiškėja antstolei pateiktu skundu prašė pakeisti patvarkymą, kuriuo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 0056/13/01013 iš pareiškėjos pajamų išskaičiuojamos sumos skolos padengimui ta apimtimi, kuria išieškojimas nukreiptas į pareiškėjai priklausančią vienos minimalios mėnesinės algos neviršijančią piniginių lėšų sumą. Pareiškėja nurodė, kad išieškojimas iš jos gaunamų netekto darbingumo bei našlės pensijų negalimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes minėtos pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos. Antstolė patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas, kad išieškojimas negalimas iš pinigų sumos, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, turėjo omenyje grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos, o ne bet kokio pobūdžio lėšas, o kitoks aiškinimas prieštarautų CPK 736 straipsniui, numatančiam, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių minimalios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, apsunkintų išieškojimą bei pažeistų išieškotojų teises ir interesus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą byloje, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis papildytina šiais motyvais. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą, išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjos poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškojimas iš pajamų, kurios yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra galimas, todėl antstolės patvarkymas, kuriuo ji nutarė vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai išmokamų netekto darbingumo bei našlės pensijos neprieštarauja CPK 668 straipsnio 1 daliai ir yra pagrįstas.

Pareiškėja skunde nurodė, jog sutinka su teismo išvada, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjos senatvės pensiją, nepažeidė įstatymų, neginčijo teisės nukreipti išieškojimą į senatvės pensiją, tačiau nurodo, kad gaunamos pensijos yra vienintelės pareiškėjos pajamos, iš kurių vykdant išieškojimą pareiškėjai pragyvenimui lieka 125,01 Eur. Pažymėtina, jog šalių lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos pradėtos 2013 bei 2014 metais, tačiau iki šiol nėra įvykdytos, kaip nurodo pati pareiškėja galimybių padidinti pajamas ar dirbti ji neturi, o apskritai nutraukus išieškojimą, būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai, todėl šie pareiškėjos argumentai atmetami.

Kiti skunde išdėstyti motyvai bei argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Teisėja                                                                                                       Vilija Mikuckienė