Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-335-425/2019.
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02556-2018-2.
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.12.2; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5517-223/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams R. J., E. R., A. P. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Gaeta“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – šiluminiai tinklai Panevėžio mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dalis minėtų tinklų yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Panevėžio mieste: sklypo be adreso (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypai)
3. Vykdant 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų Lietuvoje programą bendrovė vykdo projektą „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl šilumos tiekimo tinklų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Panevėžyje rekonstravimo darbų, kurie apima ir projektavimo darbus, 2017-02-06 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Energijos taupymo centras“, kurios užsakymu UAB „Gaeta“ parengė techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriame numatytas atsakovų žemės sklype esančių šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas.
4. 2018-04-06 raštu el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovą R. J. dėl leidimo atlikti šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus, o kitiems atsakovams laiškus dėl leidimo išsiuntė registruotu paštu, tačiau atsakymo nesulaukė.
5. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo tinkamai informuoti ir nežino, ko konkrečiai prašo ieškovė, nėra aišku kokie darbai bus konkrečiai atlikti ir ar po atliktų darbų žemės sklypai bus tinkamai sutvarkyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovei AB „Panevėžio energija“, teisę be atsakovų R. J., E. R., A. P., sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti ieškovei AB „Panevėžio energija“, nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų – šiluminių tinklų (vandens), esančių atsakovams R. J., E. R., A. P., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose rekonstravimo darbus pagal UAB „Gaeta“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus, šilumos tiekimo tinklų vamzdynai yra korodavę tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus, susidėvėjusi šilumos izoliacija, o projektiniuose sprendiniuose nurodyti esminiai atliktini darbai rekonstrukcijos metu. Atsakovai nepateikė teismui iš esmės jokių argumentų ir motyvų dėl atsisakymo duoti ieškovei sutikimą statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrai įgyvendinti. Atsakovų nesutikimo argumentai dėl tikėtinų nuostolių atlyginimo, patirtinų nepatogumų rekonstrukcijos metu nėra pakankami ieškinį atmesti. Ieškovės atstovai patvirtino, kad atlikus rekonstrukcijos darbus, atsakovų žemės sklypai bus sutvarkyti, t. y. faktiškai atstatyti į pradinę padėtį. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais ieškovės atstovo teiginiais. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovės ketinami atlikti inžinerinių tinklų rekonstravimo darbai pakeis žemės sklypo savininkų gyvenimo, veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstravimo, kels grėsmę jų naudojamai žemės sklypo daliai, apsunkins jos naudojimo sąlygas.
8. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 18 straipsnio 3 dalis numato apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams ar jų naudotojams pareigą leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Ieškovei priklausantys inžineriniai įrenginiai yra atsakovų Žemės sklypuose, todėl atsakovai turi pareigą leisti ieškovei patekti prie jai priklausančių apsaugos zonoje esančių inžinerinių tinklų ir vykdant inžinerinių tinklų rekonstravimą atlikti minėtų tinklų modernizavimo darbus. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-12 įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numato pareigą šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) atlikus planinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, sutvarkyti žemės savininkų ir naudotojų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus (17 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-28 sprendimą civilinėje ir priimti naują sprendimą - ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. sausio 6 d. Nr. 1-3 įsakymu patvirtinto akto „ Dėl 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“, jo 11 p. nuostatos, numatančios, kad „...pagal Aprašą remiama veikla – centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų modernizacija šilumos perdavimo nuostolių mažinimui, tinklų darbo patikimumo didinimui. Remiama veikla apima šiuos šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo ir (ar) remonto darbus: atskirų vamzdynų ruožų keitimą, nekeičiant vamzdyno trasos ašies arba ją keičiant, ir šilumos tiekimo tinklų įvadų į pastatus keitimą, nekeičiant jų trasos arba ją keičiant“ atitinka pagal reguliavimo turinį ir būdą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 72 punktą, 89 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, nes teismas, pripažindamas ieškovės teises gauti statybą leidžiantį dokumentą inžinerinių statinių modernizavimo darbams atlikti, t.y., tiems darbams, kurių neprašė ieškovė, be teisinio pagrindo išėjo už ieškinio ribų, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies normas bei neatsižvelgė į tai, kad EĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatos nesuteikia ieškovei teisės atlikti turimų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai sutapatino inžinerinių statinių modernizavimo ir rekonstravimo sąvokas, to pagrindu neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėjo neteisingų išvadų. Tvirtina, kad tiek sąvokų prasme, tiek statybą leidžiančių dokumentų prasme SĮ atskirai įvardija statinių, įskaitant inžinerinius statinius, rekonstravimo darbus bei statinių modernizavimą, ir nėra teisinio pagrindo šias sąvokas tapatinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės nurodoma pozicija, padarė išvadą, jog po atliktų darbų Žemės sklypai bus sutvarkyti. Negana to, ieškinyje nekonkretizuojama, kada ieškovė numato atlikti savo inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus, nors ginant ginčijamos teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį.
11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pabrėžia, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi; (duomenys neskelbtini) dalis įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi; (duomenys neskelbtini) sklypo be adreso dalis įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, tačiau šios Žemės sklypų dalys nepriklauso R. J. asmeninės nuosavybės teise, nes sandorių sudarymo metu jis buvo santuokoje, todėl sklypo dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t.y. priklauso ir jo sutuoktinei R. J., kuri nebuvo įtraukta proceso šalimi. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi neįtraukęs į bylos nagrinėjimą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nurodė, kad nesant atsakovo sutikimo ji negali išduoti statybą leidžiančio dokumento ieškovei.
12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovą pareikštą priešieškinį, kadangi jo pateikimo metu byla dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nepagrįstai nesutiko atidėti bylos nagrinėjimą ir atsakovui leisti pasinaudoti advokato paslaugomis, o taip pat nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
13. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto teiginius, jog projektiniuose sprendiniuose numatomi atlikti darbai esamus šilumos tiekimo tinklus pakeičiant bekanaliais izoliuotais pramoniniu būdu plieniniais vamzdžiais leidžia manyti, kad ieškovė siekia gauti apeliantų sutikimą naujai statybai jiems nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose. Pažymi, jog modernizacijos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. (duomenys neskelbtini)“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – Aprašas), kuris nustato reikalavimus gaunamam finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, o rekonstravimo sąvoką nustato SĮ, kuris nustato pagrindinius reikalavimus ir veiklos principus statybos srityje. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog skundžiamu sprendimu yra nuspręsta dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – šiluminiai tinklai (vandens) ir ji vykdo projektą „Panevėžio miesto šilumos tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) gatvių zonoje“, dėl ko 2017-02-06 yra sudariusi statybos rangos sutartį su UAB „Energijos taupymo centras“ dėl šilumos tinklų rekonstravimo. Dėl šilumos tiekimo tinklų nuo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų projektuotojas UAB „Gaeta“ parengė statytojai AB „Panevėžio energija“ techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apima atsakovų Žemės sklypuose esančių šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą. Techniniame projekte numatyta statybos rūšis – rekonstravimas. Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog ieškovė siekė susitarti su atsakovais dėl jų Žemės sklypuose vykdytinų darbų, tačiau to padaryti nepavykus, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be atsakovų sutikimo.
17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų bei dėstytos pozicijos viso civilinio proceso metu matyti, kad jis išties nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad ieškovės prašomas duoti sutikimas statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrai įgyvendinti kelia grėsmę jo teisėms ar teisėtiems interesams bei gali apsunkinti naudojimąsi turima nuosavybe. Šiuo atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad jo nesutikimas ieškovės prašomiems techniniame projekte numatytiems darbams atlikti yra pagrįstas.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, EĮ 18 straipsnio 3 dalis numato apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams ar jų naudotojams pareigą leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 9 punktas nustato, kad žemės valdų savininkai, kurių teritorijoje pakloti šilumos tinklai, privalo leisti šilumos tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) atstovams apžiūrėti tinklus ir vykdyti reikalingus remonto bei žemės kasimo darbus.
20. Nors apeliantas tvirtina, kad rekonstravimo darbai, dėl kurių ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, ir EĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyti modernizavimo darbai nėra tapatūs ir dėl to atsakovui nekyla EĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog aptariama EĮ nuostata yra tiesiogiai aiškinama pagal SĮ 2 straipsnyje įtvirtiną pastato modernizavimo sąvoką, juo labiau kad EĮ 2 straipsnyje yra įtvirtintos būtent šiame įstatyme vartojamos sąvokos, pagal kurias energetikos įrenginių įrengimas apima ir esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą, atskirai neįtvirtinant modernizavimo sąvokos. Kita vertus, SĮ 2 straipsnio 38 punkte numatyta būtent pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka, o SĮ 2 straipsnio 37 punkte įtvirtinta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi toks SĮ 2 straipsnio sąvokų turinys ir aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje rekonstruojami objektai yra šilumos tinklai, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovui, kurio Žemės sklype yra ieškovei priklausantys tinklai, EĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra taikomos. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytomis EĮ normomis, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
21. Kartu pabrėžtina ir tai, jog CK 4.124 straipsnis numato, kad servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas yra išaiškinęs, kad minėta EĮ nuostata yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu, todėl servitutas jau yra nustatytas remiantis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Kita vertus, papildomai pažymėtina tai, kad asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka (reikšdamas atskirą ieškinį teisme) reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis, kaip žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, savininkas, patiria dėl energetikos įmonių veiklos, aptarnaujant šiuos tinklus ir įrenginius, kai servitutas nustatytas įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017).
22. Aptariamu atveju atsakovui šios bylos išnagrinėjimas neužkerta kelio kreiptis dėl, jo vertinimu, patirtų nuostolių atlyginimo, juo labiau kad, Taisyklių 17 punkte, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad šilumos tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės, atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, kelio sankasą ir dangą turi atstatyti savo lėšomis, taip pat sutvarkyti žemės savininkų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį, o EĮ 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlyginti energetikos įmonei, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ketinimo sutvarkyti Žemės sklypą po atliktų darbų, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais.
23. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, vienas iš esminių argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtruktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o būtent – atsakovo sutuoktinės, kuriai taip pat priklauso dalis Žemės sklypo bei Savivaldybės administracija, kuri išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
24. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-391/2009; Nr. 3K-3-103/2010; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog Žemės sklypų bendrasavininkas yra apeliantas R. J., su kuriuo bandė susisiekti ieškovė dar iki proceso pirmosios instancijos teisme bei kuris tiesiogiai dalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą. Taigi atsakovas, turėdamas duomenų apie tai, kad Žemės sklypų savininkas yra ir jo sutuoktinė, turėjo pareigą informuoti pirmosios instancijos teismą bei pateikti įrodymus, patvirtinančius santuokos sudarymo faktą, datą bei nuosavybės įgijimo aplinkybes. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir pirmosios instancijos teismo neinformavo, o be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad atsakovo sutuoktinei išties priklauso dalis Žemės sklypų. Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovo sutuoktinė išvis nežinojo apie susiklosčiusią situaciją, t. y. kad yra vykdomas atitinkamas projektas ir yra reikalingi savininkų sutikimai, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama dar viena analogiško tipo civilinė byla, kurioje atsakovai buvo R. J. bei R. J. bei kuri buvo pradėta nagrinėti dar 2017 metais, o sutuoktiniai buvo teikę eilę procesinių dokumentų. Taigi vykstantis analogiško tipo procesas nebuvo pirmas ar vienintelis, dėl ko yra sunkiai tikėtina, kad atsakovo sutuoktinė galėjo nežinoti apie nagrinėjamą civilinę bylą.
26. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad skundžiamu sprendimu kokiu nors būdu gali būti nuspręsta dėl Savivaldybės administracijos materialiųjų teisių ir pareigų.
27. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad egzistuoja atsakovo nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Papildomai pastebėtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra skirtas byloje nedalyvavusių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų apsaugai užtikrinti ir neturi būti naudojamas, kaip priemonė ar įrankis proceso dalyviams vilkinti procesą.
28. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priešieškinio pateikimu, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šioje civilinėje byloje procesas buvo pradėtas pagal ieškovės pareikštą ieškinį, kuri siekia vykdyti ne tik Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, tačiau ir projektą, kurio atlikimas yra reikšmingas didelei daliai šilimos (karšto vandens) vartotojų. Tai leidžia vertinti, kad operatyvumas bei koncentruotumas nagrinėjamoje byloje yra itin reikšmingi, o susiklostęs teisinis ginčas turi būti išspręstas kaip įmanoma greičiau bei siekiant išvengti situacijų, dėl kurių galėtų nukentėti vartotojų interesai. Pareikštas priešieškinys dėl nuostolių nustatymo ir įpareigojimo atlyginti nuostolius, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes bei priešieškinio turinį, akivaizdžiai gali būti nagrinėjamas savarankiškai ir nepriklausomai, t.y. atsakovo reiškiami reikalavimai nėra taip neatsiejamai susiję su nagrinėjama civiline byla, kad jų negalima nagrinėti atskirai. Taigi pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, visiškai pagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą priešieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje.
29. Negana to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas priešieškinį pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nors apeliantas turėjo galimybę pateikti priešieškinį su jame išdėstytais reikalavimais per CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pabrėžtina, kad atsakovo reikalavimas dėl Aprašo nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra neabejotinai susiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo objektu – ieškovės reikalavimu be atsakovo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pabrėžtina, kad Aprašo nuostatos yra tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos teikiamo finansavimo sąlygų įgyvendinimu, o ne statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų sudėtinė dalis. Kita vertus, teisinis vertinimas dėl atsakovo argumentų, susijusių su modernizavimo bei rekonstrukcijos sąvokų turiniu, buvo pateikti pirmiau.
31. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad teisinės paslaugos ieškovei buvo teiktos 2019 m. vasario mėnesį bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (8.11. punktas), apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažina iki 1216 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1216 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės AB „Panevėžio energija“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Laimantas Misiūnas