Pranešėjas
Algirdas Gaputis Baudž.
byla Nr.1A-239-350-2008
Teisėja
Jolanta Raščiuvienė Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
2.4.8., 2.4.6.3.4.
Panevėžio apygardos teismas
N U T A R T I S
2008 m. gegužės 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito
Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Jolitai
Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorui Ignui
Railai,
nuteistajam A.Z.,
nuteistojo gynėjui advokatui
Žygimantui Rutkauskui
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų R. ir R.
K. bei civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2008-02-25 nuosprendžio, kuriuo A.Z. pripažintas
kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL
(3900 Lt) bauda.
N. R. K., R. K., M. K., M. K.,
M. K. pripažinta teisė į turtinės ir neturtinės žalos
patenkinimą, civiliniam ieškovui ŽŪB (duomenys neskelbtini) teisė į
ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimai dėl ieškinio dydžio
perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Išieškota iš
A.Z. 350 litų nukentėjusiajam R. K., 700
litų civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) proceso išlaidų, bei 21,60
Lt pašto išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A.Z. nuteistas
už tai, kad jis 2007 m. gegužės 1 d. apie 17 val. 15 min. Panevėžio rajone, kelio
Krekenava-Skėmiai-Grinkiškis 9 km 800 m, vairuodamas automobilį (duomenys
neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),
pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64 ir 196 punktų reikalavimus, o būtent:
nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo
dalyvių saugumui ir aplinkai, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo,
nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio
pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam R.
K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo
nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio (duomenys
neskelbtini) keleivių R. K., M. K.,
M. K. ir M. K. sveikata.
N. R. ir R. K. prašo pakeisti Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendį dalyje – nuteistajam palikti
apylinkės teismo paskirta bausmę, tačiau bausmę paskirti su atėmimu teisės
vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, o jų (nukentėjusiųjų)
civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir iš civilinių
atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini) priteisti 27000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas teisingai motyvavo,
jog A.Z. anksčiau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, jam taikytos
administracinės nuobaudos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau
pažeidinėjo kelių eismo taisykles, kol sukėlė autoįvykį, tačiau teismas į tai
neatsižvelgė ir nesiėmė priemonių užtikrinti, kad A.Z. daugiau nenusikalstų.
A.Z. vienintelė priemonė užkirsti kelią kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui ir
naujų eismo įvykių kilimui yra teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Nesutinka,
kad jų civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos turėtų
būti nagrinėjamas atskirai nuo baudžiamosios bylos, t.y. civilinio proceso
tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. civilinis ieškinys baudžiamojoje
byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, o byloje yra surinkta
pakankamai įrodymų, kad jiems padaryta žala bei koks yra žalos dydis. Turtinės
žalos dydis įrodytas teismui pateiktais dokumentais. Po bylos nagrinėjimo
civilinis atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą – 1085,
35 Lt atlygino. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Vienas iš neturtinės žalos
dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, kurios įrodytos bylos medžiaga, bei
atsižvelgiant į tai, įrodytas ir neturtinės žalos egzistavimas ir jos dydis.
Civilinis
ieškovas ŽŪB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ŽŪB
(duomenys neskelbtini) ir pilnai patenkinti civilinį ieškinį –
priteisiant iš civilinių atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini) –
7 321 Lt turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo
pozicija, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys turėtų būti
nagrinėjamas atskirai nuo baudžiamosios bylos, t.y. civilinio proceso tvarka.
LR BPK 113 str. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio
kodekso nuostatas, o byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ŽŪB (duomenys
neskelbtini) yra padaryta turtinė žala bei koks yra žalos dydis. Turtinės
žalos dydis įrodytas teismui pateiktais dokumentais. Po bylos nagrinėjimo
civilinis atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) iš dalies atlygino
padarytą žalą, sumokėdamas bendrovei 36 168,00 Lt, todėl liko 7 321 Lt.
Teismo posėdyje
nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundus atmesti, prokuroras prašo R. ir R. K. skundą tenkinti iš dalies, ŽŪB (duomenys
neskelbtini) skundą atmesti.
R. ir R. K. skundas tenkintinas iš dalies, ŽŪB (duomenys
neskelbtini) skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo
poveikio priemonės
Pirmosios
instancijos teismas A.Z. paskyrė bausmę – baudą, motyvuodamas tuo, kad A.Z.
padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu neteistas, dirba, darbe
charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, nėra jo atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad baustas
administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus. Tačiau apylinkės teismas
skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, ar A.Z. kartu su bauda nėra tikslinga
skirti ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto
priemones.
BK 67 str. 3
d. nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia
teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad
teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais,
kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi
įstatymas įpareigoja tokiais atvejais svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės
taikymo tikslingumą ir tai turi būti aptariama nuosprendyje.
Sutinkamai
su BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti
bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant
į A.Z. padaryto nusikaltimo aplinkybes, t.y. į tai, jog jis iš šalutinio kelio
įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu nepraleidęs pagrindiniu keliu
važiavusio R. K. vairuojamo automobilio kai pagal bylos
duomenis jokios kliūtys neužstojo matomumo, akivaizdu, jog autoįvykio priežastimi
buvo ne A.Z. piktybinis Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas ar
piktnaudžiavimas jam suteikta teise vairuoti transporto priemonę, o jo
nepakankamas atidumas.
Iš byloje
esančios pažymos (b.l. 101-102) matyti, kad A.Z. nuo 2003 metų už Kelių eismo
taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas iš viso 8 kartus, tačiau nusikaltimo
padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, kuri nėra susijusi su
transporto priemonės vairavimu, o paskutinį pažeidimą vairuodamas buvo padaręs
2005 metais.
Esant šioms
aplinkybėms, baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis teise vairuoti
transporto priemones atėmimas niekaip nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų ir toks
teisės atėmimas šiuo atveju būtų visiškai neadekvatus padarytam nusikaltimui,
todėl apylinkės teismas teisingai neskyrė A.Z. baudžiamojo poveikio priemonės.
Dėl neturtinės
žalos
Byloje nukentėjusieji R. K., R.
K., M. K., M. K. ir M. K. buvo pareiškę civilinį ieškinį turtinei 1085, 35 Lt
žalai ir bendrai neturtinei 27 000 Lt žalai -R. K. ir R. K. – po 3000 Lt, M. K., M. K., M. K. – po 7 000 Lt, atlyginti.
Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad po nuosprendžio priėmimo civilinis
atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą – 1085,35 atlygino,
tačiau neatlygino neturtinės žalos, kurią skundu ir prašo priteisti iš civilinių
atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini).
Pirmosios
instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams
teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o
klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka,
nuosprendyje nurodė, kad nors nukentėjusieji pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė
padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tačiau pateiktų dokumentų
nepakanka tiksliai apskaičiuoti padarytai turtinei žalai, t.y. byloje nėra
aiškus vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str.
2 d. numatytų neturtinės žalos dydžio kriterijų, t.y. nukentėjusiems padarytos
turtinės žalos dydis.
Tokia
apylinkės teismo išvada šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta, kadangi autoįvykio
metu tiesioginė turtinė žala sugadinant rūbus buvo padaryta tik nukentėjusiajai
R. K. ir šios žalos dydis buvo aiškus, jo niekas
neginčijo. Tuo tarpu neturtinė žala nukentėjusiesiems atsirado dėl jiems
autoįvykio metu padarytos fizinės žalos ir šiuo atveju neturtinė žala siejama
išimtinai su dėl to sukeltu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, neigiamomis
emocijomis. Taigi, šiuo atveju nusikaltimu padaryta turtinė žala neturi nieko
bendro su reikalaujama atlyginti neturtine žala.
Esant šioms
aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas, nespręsdamas neturtinės
žalos dydžio klausimo, o perduodamas tai nagrinėti civilinio proceso tvarka,
padarė klaidą aiškindamas CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje
dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Nuosprendžiu nustatyta, kad autoįvykio, dėl kurio kaltas
A.Zdanavičius, metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. K. sveikata
ir nežymiai sutrikdyta R. K., M. K., M. K. ir M. K. sveikata. Šių aplinkybių
niekas iš proceso dalyvių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas A.Z.
kaltės bei nukentėjusiųjų sužalojimo masto iš naujo nenagrinėja.
Iš byloje
esančio draudimo liudijimo serija LT/ADA1459714 ( b.l.86) matyti, kad
autoįvykio metu A.Z. vairuotas automobilis (duomenys
neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo
apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomuoju draudimu UADB (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.987 str.
draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą
draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio
naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo
išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu
įvyksta draudiminis įvykis. Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo (toliau privalomojo draudimo) įstatymo 3 str.
1 d. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems
tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims,
valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal
to paties įstatymo 11 str. 1 d., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo
įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės
žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už nuteistojo
veiksmais padarytą žalą, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra
atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudikas- UADB (duomenys
neskelbtini). Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka
žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą
atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju A.Z..
Kadangi privalomojo draudimo įstatymas vieno draudiminio įvykio metu numato
draudiko prievolę atlyginti ne didesnę kaip 500 eurų (1726 litų) neturtinę
žalą, todėl šią sumą viršijančią neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas už
žalos padarymą asmuo, t.y. A.Z..
LR CK 6.250
str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumais, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,
reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta
dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų numatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį,
atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgia į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, nuteistasis
yra kaltas dėl nusikaltimo, kurio metu buvo sužaloti penki asmenys, t.y. iš
kurių vienam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kitiems, tarp jų trims vaikams,
sveikata sutrikdyta nežymiai. Pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio
metu nukentėjusieji, prašydami priteisti neturtinę žalą nurodė, kad dėl eismo
įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocines
depresijas, galimybių sumažėjimą. Taip pat nukentėjusieji R. ir
R. K. nurodė, kad po autoįvykio vaikai jaučia baimę
važiuojant automobiliu, dėl patirto streso suprastėjo mokslo rezultatai, sunkiai
susikaupia per pamokas.
Iš to
akivaizdu, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta. Tai, beje
pripažino ir pirmos instancijos teismas.
Nustatant
neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, atsižvelgiama į įrodytas nukentėjusiųjų
nurodytas aplinkybes, į byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas
apie nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį bei sunkumą, į tai, kad nukentėjusiųjų
sveikata buvo sutrikdyta neatsargiais nuteistojo veiksmais.
Nėra jokio
pagrindo abejoti, kad dėl autoįvykio visi nukentėjusieji labai išsigando, t.y.
patyrė emocinį stresą, atsirado važiavimo baimė, taip pat, atsižvelgiant į
teismo medicinos specialisto išvadas, jog visiems nukentėjusiesiems buvo
sutrikdyta sveikata, akivaizdu, jog jie visi patyrė fizinį skausmą. M., M. ir M. K. sumušimo žymių nenustatyta, visiškai neįrodyta
civilinio ieškinio pareiškime nurodyta aplinkybė, kad dėl autoįvykio suprastėjo
jų mokslo rezultatai, kad sunkiai susikaupia per pamokas. R.
K. buvo sužalotas veidas, lūpos gleivinė susiūta. Darytina išvada, kad dėl
tokių sužalojimų gydimosi laikotarpiu buvo sumažėjusios R. K. galimybės
bendrauti. R. K. nustatytas kairio peties
sąnario sumušimas, dėl to jis 18 dienų buvo nedarbingas, gydimosi laikotarpiu
ribotai galėjo valdyti ranką. Akivaizdu, kad dėl to R. K. galimybės
gyventi visavertį gyvenimą taip pat buvo sumažėjusios.
Atsižvelgiant
į visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami iš
dalies, kiekvienam iš jų atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatant vadovaujantis
teisingumo ir protingumo kriterijais, maksimaliai galimą iš draudimo bendrovės
priteisti sumą-1726 litus priteisiant po lygiai visiems nukentėjusiesiems, o
likusią dalį priteisiant iš A.Z..
Dėl ŽŪB (duomenys
neskelbtini) skundo argumentų
Pirmos instancijos
teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal byloje esančius dokumentus nėra
galimybės nustatyti ŽŪB (duomenys neskelbtini) padarytos materialinės
žalos dydį. Tokia apylinkės teismo išvada yra visiškai pagrįsta.
Byloje esančiame ŽŪB (duomenys
neskelbtini) patikslintame civilinio ieškinio pareiškime (b.l. 177) buvo
nurodyta, kad bendrovės automobilio (duomenys neskelbtini) vertė
autoįvykio dienai buvo 41784 litai. Tai yra nurodyta ir prie ieškininio
pareiškimo pridėtoje pažymoje (b.l. 152). Tokia pat automobilio vertė nurodyta ir
civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) pažymoje (b.l. 184) Nors
pirmos instancijos teismo posėdyje ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas
parodė, kad automobilio rinkos vertė iki autoįvykio buvo 55000 litų, tačiau
pripažino, jog buhalterinė automobilio vertė yra 41784 Lt. Vadinasi, dėl
automobilio vertės prieš autoįvykį ginčo nėra. Civilinio atsakovo pateiktame
paskaičiavime nurodyta šio automobilio likutinė vertė- 5616 Lt. Civilinio
ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas su tuo kategoriškai
nesutinka ir nurodė, kad automobilis buvo apgadintas labiau nei nustatė UADB (duomenys
neskelbtini), tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Po
autoįvykio automobilis buvo grąžintas ieškovo atstovui (b.l. 17).
Be to, ieškovas
reikalauja atlyginti ir po autoįvykio bankui sumokėtas palūkanas už paskolą, už
kurią buvo pirktas autoįvykio metu sugadintas automobilis, tačiau nepateikė
jokių įrodymų, kad automobilis buvo pirktas būtent už paskolą, taip pat
įrodymais nepagrindė ir sumokėtų palūkanų dydžio.
Esant šioms aplinkybėms,
nėra jokios galimybės tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos dydžio, todėl
apylinkės teismo išvada, kad žalai apskaičiuoti reikalinga papildoma medžiaga,
yra visiškai pagrįsta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir
vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini) R. K., R. K., M. K., M. K.,
M. K. po 345,20 Lt
kiekvienam, iš A.Z. priteisti R. K. 1200
Lt, R. K. 500Lt, M. K. 200 Lt, M. K. 200 Lt, M. K. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis
Teisėjai:
Bronė Vidzėnienė
Sigitas Bagdonavičius