Civilinė byla Nr. 2S-234-440/2015

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00571-2014-4

                                               Procesinio sprendimo kategorija 119.5; 119.13; 121.14; 122.4

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-761-457/2014 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo R. V. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaip sutuoktinio esminių pareigų nevykdymo. Apie metus laiko atsakovas negyvena kartu su ieškove ir sūnumi, nes paliko šeimą ir išvyko gyventi pas savo tėvus. Pažymėjo, kad 2014-03-20 Varėnos rajono apylinkės teismas atsakovą už kriminalinius nusikaltimus nuteisė laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. Papildomai nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta 2014-01-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi. Taip pat minėta nutartimi išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas (1–3 b. l.).

Teismas, spręsdamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, 2014-10-22 nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2014-11-18 (42–43 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-11-18 nutartimi ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. V. paliko nenagrinėtą, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės, ir atsakovo 25,41 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad į paskirtą teismo posėdį nei ieškovė, nei atsakovas neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, iki teismo posėdžio pradžios jokių dokumentų, pateisiančių savo neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant neprašė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovė ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Neatvykus abiem šalims į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir negavus iš jų prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutartį ir civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nagrinėti toliau. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ji yra suinteresuota, kad byla būtų išnagrinėta iki galo. Šią aplinkybę patvirtina byloje sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, kad kviečiama visuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir būtų dalyvavusi 2014-11-18 posėdyje, jeigu būtų buvusi įspėta, kad jos dalyvavimas būtinas, nes žinojo, jog teismas išduoda pateisinamąjį dokumentą, kurį galėtų pateikti darbovietei. Teismas paskirdamas 2014-11-18 posėdį, informavo, kad jos dalyvavimas nėra būtinas, nes bus sprendžiamas atsakovo R. V. paieškos klausimas. Teismas buvo informuotas apie ieškovės darbovietę. Žinodama, kad dalyvavimas nėra būtinas, ieškovė sutiko neatvykti į teismą, nes tuo metu dirbo. Taip pat paskutinio posėdžio metu teismas informavo, kad priėmus procesinį sprendimą, ieškovė jį gaus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą LR CPK 296 straipsnio 1 dalies  6 punkto ir 246 straipsnio 4 dalies pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo.

LR CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tai reiškia, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009). Jeigu asmeniui pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, kai asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tiek LR CPK 246 straipsnio 1 dalies norma, tiek CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma, jas taikant konkrečioje faktinėje situacijoje, turi būti aiškinamos pagal šių normų tikslus - jomis, kaip ir daugeliu kitų civilinio proceso normų, šalys skatinamos veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Vadovaujantis LR CPK 384 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimo bylose, kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pažymėtina, kad LR CPK 1622 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. Tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovės D. V. ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovė neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jai buvo tinkamai pranešta, bei nepateikė teismui duomenų apie neatvykimo priežastis, neprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (47 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei apie Joniškio rajono apylinkės teisme 2014-11-18 10 val. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta 2014-10-22 teismo posėdžio metu (2014-10-22 teismo posėdžio garso įrašas ( 41 b. l.). Į 2014-11-18 vykusį teismo posėdį abi šalys neatvyko, prašymų nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepateikė (46–47 b. l.). Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nurodė aplinkybes, jog teismas, paskirdamas 2014-11-18 posėdį, informavo, kad jos dalyvavimas nėra būtinas, nes bus sprendžiamas atsakovo R. V. paieškos klausimas. Taip pat nurodė, kad ji nežinojo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių, tuo metu dirbo. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – 2014-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovė 2014-11-18 dirbo pagal nustatytą grafiką nuo 8.00 iki 17.00 val. (51 b. l.). Išklausius 2014-10-22 teismo posėdžio garso įrašą nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kitą teismo posėdžio datą 2014-11-18, būtų nurodęs bei informavęs ieškovę, kad jos dalyvavimas kitame teismo posėdyje būtinas (2014-10-22 teismo posėdžio garso įrašas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės D. V. ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų formaliai nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisinius padarinius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (LR CPK 287 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Konkrečiu atveju ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus, kadangi ieškovė dalyvavo 2014-08-13, 2014-09-18 ir 2014-10-22 teismo posėdžiuose (28, 35, 40 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-11-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė dirbo (51 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko bei įvertinus ieškovės pateiktus paaiškinimus apie tai, jog teismas paskirdamas 2014-11-18 posėdį, pats informavo ieškovę, kad jos dalyvavimas nėra būtinas, nes bus sprendžiamas atsakovo R. V. paieškos klausimas, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo vertinti, jog konkrečiu atveju tikėtina, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko galimai dėl klaidingai suprastos pirmosios instancijos teismo pateiktos informacijos bei dėl civilinio proceso įstatymo nuostatų nežinojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip jau minėta, nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (LR CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką be to proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas (1 b. l.), procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai (20, 33, 45 b. l.), iš parengiamojo teismo posėdžio pereita į teismo posėdį (35 b. l.), gauta Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (19 b. l.), į posėdį ieškovė neatvyko pirmą kartą, ieškovė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, vertina, kad konkrečiu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai įstatymo nuostatų nepažeidžia, tačiau neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principų. Kaip jau minėta, duomenų, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad konkrečiu atveju yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo klausimas, suteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, todėl priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, klausimą išsprendė neteisingai (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 straipsnis). LR CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos LR CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su LR CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012)..

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, teismų praktika bei vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principais ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                           Vilija Valantienė