Civilinė byla Nr. e2-387-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01776-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kibiras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovų R. K. ir N. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir N. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sailora“, uždarajai akcinei bendrovei „Kibiras“ ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nutraukimo pasekmių taikymo, 2019 m. lapkričio 12 d. vienintelės akcininkės sprendimo pripažinimo negaliojančiu, valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo valstybės įmonei „Registrų centras“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. K. ir N. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nutraukti 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sailora“; 2) taikyti 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasekmes: priteisti iš ieškovų 15 000 Eur atsakovei UAB „Sailora“, jei bylos nagrinėjimo metu teismas vertintų, kad nuosavybės teisės į atsakovės UAB „Kibiras“ akcijas perėjo atsakovei, tuo atveju, nutraukus 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti UAB „Kibiras“ akcijų nuosavybės teises ieškovei R. K.; 3) pripažinti atsakovės UAB „Sailora” 2019 m. lapkričio 12 d. priimtą UAB „Kibiras“ vardu vienintelės akcininkės sprendimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos); 4) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą atsisakyti ištaisyti Juridinių asmenų registre įregistruotus duomenis ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti Juridinių asmenų registre ieškovę R. K. kaip atsakovės UAB „Kibiras“ vienintelę akcininkę ir vadovę 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB „Kibiras“ vienintelės akcininkės sprendimo pagrindu; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog UAB „Kibiras“ akcijos, dėl kurių pirkimo-pardavimo buvo susitarta aukščiau nurodyta sutartimi, atsakovei UAB „Sailora” nuosavybės teise neperėjo. Nepaisant to, atsakovė UAB „Sailora” 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė vienintelės akcininkės sprendimą, kuriuo atleido iš direktorės pareigų ieškovę R. K. ir paskyrė į direktoriaus pareigas R. L.. Be to, atsakovė neteisėtai įregistravo Juridinių asmenų registre kaip vienintelę UAB „Kibiras“ akcininkę UAB „Sailora” ir įmonės direktoriumi R. L..
3. Ieškovai taip pat prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 1) uždrausti UAB „Kibiras“ direktoriui R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas ir vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose, UAB „Kibiras” įstatuose, akcininkų sprendimuose ir kituose dokumentuose nustatytas bei įtvirtintas UAB „Kibiras” direktoriaus funkcijas (visas teises ir pareigas), įskaitant bet neapsiribojant, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti nutraukti su jais darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas, veikti bendrovės vardu, valdyti atsiskaitomąsias sąskaitas, prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemų, vienvaldiškai sudaryti sandorius, investuoti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, nuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti UAB „Kibiras” turtą ir imtis visų kitų UAB „Kibiras“ direktoriaus kompetencijai priskiriamų veiksmų bei įgyvendinti direktoriaus teises, vykdyti pareigas; 2) paskirti UAB „Kibiras“ laikinąja administratore UAB „Seturas“, pavedant jai administruoti UAB „Kibiras“ turtą, vykdyti UAB „Kibiras“ vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovės antspaudais, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius ir kitus dokumentus, valdyti atsiskaitomąsias sąskaitas, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, atstovauti UAB „Kibiras“ interesus prieš trečiuosius asmenis, nustatant administratorės atlyginimą lygų dabartiniam faktiniam vadovui mokėtam atlyginimui.
4. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškiniu yra formuojami aiškiai apibrėžti reikalavimai su prašymu taikyti konkretų civilinių teisių gynybos būdą – nutraukti 2019 m. birželio
5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties nutraukimo pasekmes atsakovei UAB „Sailora” iš esmės pažeidus sutartį ir neįgijus nuosavybės teisių į UAB „Kibiras“ akcijas. Savarankiškas reikalavimas, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bus tenkintas ar ne, yra reikalavimas pripažinti 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovės, kaip vienintelės akcininkės, sprendimą neteisėtu, nes atsakovė UAB „Sailora” neturi jos vardu atidarytos vertybinių popierių sąskaitos, kurią turėjo atidaryti teisėta vadovė ieškovė R. K. atsakovei įvykdžius 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina bylos aplinkybės: 1) atsakovė iš esmės pažeidė 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, neįvykdydama esminių jos įsipareigojimų, nesumokant sutarties kainos, kuri tiesiogiai susijusi su įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4.3.7 punktą vykdymu, o svarbiausia, kad atsakovės atstovas V. L. patvirtino savo supratimą ir įsipareigojimą, kad UAB „Kibiras“ akcijų perdavimas vyks tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau šio įsipareigojimo nesilaikė; 2) atsakovė, neturėdama vertybinių popierių sąskaitos, piktnaudžiaudama savo teisėmis (t. y. jų neturėdama) priėmė neteisėtą 2019 m. lapkričio 12 d. vienintelės akcininkės sprendimą, pakeisdama teisėtą vadovę; 3) atsakovė, teikdama melagingus duomenis apie save kaip apie vienintelę UAB „Kibiras“ akcininkę VĮ „Registrų centras“ ir naudodamasi registro tvarkytojo registravimo spragomis, išviešino neteisėtą akcininkę ir vadovą; 4) atsakovė, žinodama, kad yra ginčas su ieškovais dėl 2019 m. birželio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir manydama, kad yra įvykdžiusi sutartį, privalėjo naudotis teisinėmis priemonėmis, reiškiant ieškinius ieškovams ir / ar UAB „Kibiras“ vadovui (pvz. dėl įpareigojimo atidaryti atsakovės vardu vertybinių popierių sąskaitą), o ne piktnaudžiaudama savo teise varžyti teisėtus ieškovų interesus ir daryti žalą UAB „Kibiras“ veiklai.
6. Atsakovė, nesąžiningai perėmusi UAB „Kibiras“ valdymą, siekia destabilizuoti padėtį įmonėje. Atsakovės atstovai savivaldžiaudami – įgyvendindami savo tariamą teisę – du kartus neteisėtai bandė patekti į UAB „Kibiras“ teritoriją. Atsakovė neteisėtai perėmė visas UAB „Kibiras“ sąskaitas – teisėta bendrovės vadovė R. K. neturi teisės valdyti UAB „Kibiras“ atsiskaitomųjų sąskaitų, naudotis valstybinėmis duomenų pateikimo sistemomis. Atsakovės atstovai varžo UAB „Kibiras“ teisėtos akcininkės ir vadovės teises vykdyti veiklą.
7. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sureguliuotų ginčo situaciją, užtikrintų status quo (ankstesnė padėtis) išsaugojimą, paliekant turtą administruoti nešališkai turto administratorei ir uždraudžiant atsakovei ir jos paskirtam direktoriui R. L. neteisėtai vykdyti veiklą, kurios nutraukimas, t. y. įgytos teisės ir pareigos prieš trečiuosius sąžiningus asmenis (perleidžiant turtą ir pan.), pasidarytų neįmanomas, tuo pačiu akcijos gali tapti bevertėmis, jei neteisėtas akcininkas ir vadovas perleis / apsunkins įmonės turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos siekiamiems tikslams, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.
8. Atsakovai UAB „Sailora“ ir UAB „Kibiras“ atsiliepime su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko bei nurodė, kad jų taikymui nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo, o vienintelė tokio prašymo priežastis – mėginimas nuslėpti nusikalstamus ieškovės, kaip buvusios įmonės vadovės, veiksmus, pasisavinant ir iššvaistant didelės vertės UAB „Kibiras“ turtą.
9. Ieškovai nenurodė, kokios neigiamos pasekmės galėtų kilti, jeigu įmonei vadovautų šiuo metu paskirtas vadovas. Ieškovai nenurodė jokių neigiamų paskirto UAB „Kibiras“ vadovo ar naujosios bendrovės akcininkės savybių, faktų, kurie leistų abejoti vadovo ar akcininkės sąžiningumu. R. L. turi ilgametę vadovavimo patirtį, o naujajai akcininkei UAB „Seilora“ nėra jokio tikslo ar priežasties priimti kokius nors sprendimus, galinčius daryti neigiamą įtaką UAB „Kibiras“ veiklai, nes būtent ji yra suinteresuota užtikrinti nenutrūkstamą tolimesnę įmonės veiklą.
10. Akcininkė už UAB „Kibiras“ akcijas sumokėjo 15 000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iniciavus UAB „Kibiras“ bankroto bylą, UAB „Sailora“ pasinaudojus komerciniais ryšiais ir susijusiam asmeniui apmokėjus UAB „Kibiras“ 18 594,98 Eur įsiskolinimą, bankroto byla buvo nutraukta. Taip pat atsakovės buvo išpirktas AB „Šiaulių bankas“ 59 833,33 Eur reikalavimas į UAB „Kibiras“ ir nutraukta civilinė byla bendrovės atžvilgiu.
11. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė pernelyg nutolusi nuo būsimo teismo sprendimo net ir tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas.
12. Tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent dėl jų taikymo gali kilti grėsmė, kad įmonės turtas bus iššvaistytas ar pasisavintas. UAB „Kibiras“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl nuostolių iš ieškovės, kaip buvusios įmonės vadovės, priteisimo (civilinė byla Nr. e2-631-280/2019), nes ieškovė, pažeisdama savo, kaip vadovės pareigas, naudojo įmonės turtą savo asmeniniais interesais, nebuvo lojali įmonei, dėl to padarė jai didelius nuostolius.
13. Siekiant UAB „Kibiras“ veiklos tęstinumo, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl įmonės restruktūrizavimo. Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Tokiu būdu UAB „Kibiras“ dabartinis vadovas bus atskaitingas teismo paskirtam restruktūrizavimo administratoriui, kuris kontroliuos jo veiklą ir priimamus sprendimus, todėl nėra jokio pagrindo laikino administratoriaus paskyrimui.
14. Ieškovų siūloma administratorė UAB „Seturas“ turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, tačiau ji neturi teisės teikti restruktūrizavimo paslaugas, kas šiuo atveju aktualiau. Ieškovai deklaruoja suinteresuotumą išsaugoti ir tęsti įmonės veiklą, todėl bankroto administratorės patirtis ir kvalifikacija visiškai nepriimtina skiriant UAB „Seturas“ kaip laikiną administratorę veiklą vykdančiai įmonei.
15. Ieškovai papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad R. K. nesąžiningumas valdant įmonę nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu UAB „Kibiras“ nekilnojamam turtui 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. įregistruota hipoteka. Tai patvirtina, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ir tenkinus ieškinį, UAB „Kibiras“ vardu neteisėtos akcininkės ir vadovo prisiimti įsipareigojimai ir UAB „Kibiras“ turto apsunkinimai gali bendrovės akcijas nuvertinti iki nulio, o teismo sprendimas gali netekti prasmės.
16. Tai, kad UAB „Sailora“ ir su ja komerciniais ryšiais susiję asmenys grąžina UAB „Kibiras“ skolas, UAB „Kibiras“ įsipareigojimų nemažina, o UAB „Kibiras“ lieka atsakingas šiems subjektams (ir nežinia kokiomis sąlygomis), taip pat nepatvirtina ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
17. Papildomai ieškovai pateikė UAB „Seturas“ sutikimą administruoti įmonę už 500 Eur mėnesinį atlygį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė UAB „Kibiras“ direktoriui R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, paskyrė UAB „Kibiras“ turto paprastąjį administravimą, administratore paskiriant UAB „Seturas“, pavedant jai administruoti UAB „Kibiras“ turtą bei atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
4.240 straipsnyje nustatyta apimtimi ir nustatė administratorei 500 Eur mėnesinį atlygį, nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai.
19. Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovų teiginiai, kad dėl nepadarytų įrašų akcijų apskaitos dokumentuose atsakovė tikėtinai neįgijo nuosavybės teisės į akcijas ir taip pat neįgijo ir negali įgyvendinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, CK ir kituose įstatymuose uždarosios akcinės bendrovės akcininkams suteiktų turtinių bei neturtinių teisių, įskaitant teisę priimti sprendimą dėl įmonės vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo, atitinka nurodomą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Teismo įsitikinimu, nurodyta aplinkybė yra pakankama, jog atsakovės UAB „Sailora” veiksmus būtų galima vertinti kaip nesąžiningus.
20. Teismas laikė pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė tikėtinai be teisėto pagrindo atliko ginčijamus veiksmus, kuriais viešajame registre įregistravo save kaip UAB „Kibiras“ akcininkę ir taip pat priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą dėl įmonės vadovės R. K. atleidimo ir naujo UAB „Kibiras“ direktoriaus R. L. paskyrimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškove, jog laikino administratoriaus paskyrimas yra protinga ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė, taikytina iki bus išspręstas šis ginčas.
21. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties, teismas pažymėjo, kad tenkintinas ieškovų prašymas uždrausti UAB „Kibiras“ direktoriui R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, tačiau prašymas paskirti UAB „Kibiras“ turto administratorių gali būti tenkinamas tik iš dalies. Ieškovai iš esmės prašė taikyti visišką turto administravimą, tačiau laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastąjį turto administravimą, kurio turinys reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė UAB „Kibiras“ atskirajame skunde ir atsakovė UAB „Sailora“ pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas atsiliepime į ieškovų prašymą jau nurodytais, taip pat šiais papildomais argumentas:
22.1. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę dėl draudimo R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, nenurodė nė vieno argumento, kodėl šis draudimas turi būti taikomas, juo labiau, kodėl būtent R. L. negali atlikti direktoriaus pareigų.
22.2. Nutartyje nenurodyta nė viena aplinkybė, kuria remiantis būtų galima daryti bent jau prielaidas, kad R. L. įmonės vadovo pareigas atliktų aplaidžiai, nerūpestingai ar tyčia mėgintų atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių galimai kiltų grėsmė įmonei. R. L. iki skundžiamos nutarties priėmimo pusantro mėnesio ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, tačiau ieškovai nenurodė nė vieno jo neteisėto veiksmo ar nuostolingai sudaryto sandorio. Teismas nenustatė ir ieškovai nenurodė jokių neigiamų paskirto įmonės vadovo ar naujosios akcininkės savybių, faktų, kurie leistų abejoti jų sąžiningumu.
22.3. Teismas neargumentavo, kokiu būdu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atlikti direktoriaus pareigas – yra susijusi su ieškinio dalyku, t. y. kokiu būdu taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22.4. Teismas, uždrausdamas R. L. atlikti direktoriaus pareigas, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Nors teismas paskyrė įmonės turto laikiną paprastąjį administravimą, tačiau uždrausdamas direktoriui atlikti direktoriaus pareigas iš esmės visiškai suvaržė įmonės veiklą ir ją sustabdė, nes paprastasis turto administravimas neapima pačios įmonės veiklos organizavimo ir jos vykdymo. Paprastasis administravimas – tai priemonė, leidžianti, neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019). Kadangi teismas taikė laikinąjį turto administravimą, nebuvo jokio pagrindo uždrausti esamam vadovui eiti direktoriaus pareigas ir ši laikinoji apsaugos priemonė yra akivaizdžiai perteklinė.
22.5. UAB „Kibiras“ šiuo metu Panevėžio apygardos teisme keliama restruktūrizavimo byla. Laikinas turto administratorius neturi įgaliojimų atstovauti įmonę restruktūrizavimo byloje, nes tai nėra susiję su įmonės turto administravimu. Įmonė yra parengusi restruktūrizavimo plano metmenis, pagal kuriuos, siekiant vykdyti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, numatyta vykdyti sudarytas sutartis dėl plastiko atliekų perdirbimo ir sudaryti naujas, didinti gamybos apimtis, įsigyti papildomą įrangą. Visiškai uždraudus esamam UAB „Kibiras“ vadovui eiti direktoriaus pareigas, įmonė liko be vadovo, nėra asmens, atsakingo už įmonės veiklos organizavimą, privalomų dokumentų rengimą, jų teikimą registrams ir kitoms institucijoms, komercinė veikla faktiškai sustabdyta ir nevystoma, negaunamos pajamos, kas sudaro kliūtis atsiskaityti su kreditoriais ir mažinti įmonės įsiskolinimą.
22.6. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laikino turto administravimo, visiškai neargumentavo, kodėl jis turi būti paskirtas bei nenurodė CPK 144 straipsnyje įtvirtinto pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
22.7. Minėta priemonė dažniausiai taikoma tais atvejais, kai bendrovėje nėra paskirta jokio vadovo, o akcininkai dėl tarpusavio ginčų nepriima bendro sprendimo dėl vadovo paskyrimo. Šiuo atveju bendrovėje yra paskirtas vadovas. Šios bylos dalykas nėra įmonės veiklos tyrimas, kurio atveju įprastai taikoma minėta laikinoji apsaugos priemonė, todėl ir šiuo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo skirti laikiną turto administravimą.
23. Ieškovai R. K. ir N. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo apeliacinį procesą nutraukti, netenkinti UAB „Sailora“ pareiškimo dėl prisidėjimo prie UAB „Kibiras“ atskirojo skundo, netenkinti advokatės I. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Šios bylos ginčo dalyku nėra įrodinėjimas, ar R. L. kaip asmenybė tinkamas ir gali atlikti vadovo pareigas, ar jis mėgintų tyčia ar nerūpestingai atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškinio vienas iš reikalavimų yra pripažinti UAB „Sailora” 2019 m. lapkričio12 d. UAB „Kibiras“ vardu priimtą vienintelės akcininkės sprendimą, kuriuo R. L. paskirtas bendrovės direktoriumi, negaliojančiu ab initio. Todėl teismui preliminariai įvertinus, kad ieškovų reikalavimas tikėtinai pagrįstas, direktorius paskirtas asmens, neturinčio nuosavybės teisės į akcijas, nepriklausomai nuo vadovo asmenybės, negali teisėtai veikti įmonės interesais. Atskirajame skunde nepateikta nei vieno motyvo dėl ieškinio nepagrįstumo.
23.2. R. L. neturi jokios vadovavimo įmonei patirties. UAB „Kibiras“ de facto vadovauja V. N., buvęs BUAB „Veeko“, vykdančios plastiko pakuočių gamybą, direktorius, kuriam už netinkamą vadovo pareigų vykdymą Panevėžio apygardos teismas atėmė teisę iki 2022 m. gruodžio 22 d. būti privataus juridinio asmens vadovu. Tai tik patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir rimtą grėsmę, kad UAB „Kibiras“ lygiai taip pat kaip UAB „Veeko“ bus privesta prie bankroto, o įmonės tariama komercinė veikla ar restruktūrizavimas – tai tik galimybė V. N. pakenkti pačiai įmonei, jos teisėtiems akcininkams ir jos kreditoriams.
23.3. UAB „Kibiras“ nevykdė jokios veiklos po neteisėto akcijų užvaldymo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Jei ir buvo gautos kažkokios pajamos (kas neįrodyta), tai gali būti esamos UAB „Kibiras“ produkcijos ar turto perleidimas, ar „popierinis“ deklaravimas, o ne realus komercinės veiklos vykdymas. Tai, kad įmonė negali tęsti veiklos, yra UAB „Sailora“ kaltė, todėl status quo užtikrinimas yra būtina sąlyga.
23.4. Restruktūrizavimo plano metmenys yra sudaryti R. K. ir joks planas nebus įgyvendintas šių neteisėtų akcininkų ir vadovų, todėl restruktūrizavimo byla, kol vyksta šis ginčas, siekiant užtikrinti viešą interesą, privalo būti stabdoma. Dėl restruktūrizavimo bylos stabdymo informuotas laikinas administratorius, kuris kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bylos stabdymo. Tik teisėti akcininkai ir vadovai turi teisę restruktūrizuoti UAB „Kibiras“, prisiimant atitinkamus įsipareigojimus kreditoriams. Todėl ieškovai, kol nesibaigs ši byla, neatiduos ir neperduos jokios UAB „Kibiras“ dokumentacijos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes R. K. kaip teisėtas UAB „Kibiras“ vadovas turi pareigą išsaugoti dokumentus. Todėl neaišku, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar panaikinimas įtakoja neteisėtos akcininkės ir vadovo galimybes teikti privalomuosius dokumentus registrams ir kitoms institucijoms, jeigu jie apskritai neturi dokumentų, kurių pagrindu juos galėtų teikti.
23.5. Advokatas T. N. pasiūlė UAB „Seturas“ kaip UAB „Kibiras“ administratorę, kurios patirtis ir veiklos laikotarpis (veikia administravimo srityje 16 metų ir administravo 77 įmones), profesinė etika nekelia abejonių.
23.6. UAB „Kibiras“ restruktūrizavimo byla nėra iškelta, o teisinis statusas neįregistruotas, todėl apeliantė neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad žyminis mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Apeliantė nėra atleista nuo žyminio mokesčio.
23.7. UAB „Kibiras“ neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo. UAB „Kibiras“ šiuo metu atstovauja laikina administratorė, o R. L. uždrausta eiti vadovo pareigas. Advokatė I. L. atstovauti gali UAB „Sailora“ kaip neteisėtą akcininkę ir neteisėtai paskirtą vadovą R. L., kuris net nėra bylos dalyvis, tačiau ji negali atstovauti UAB „Kibiras“ interesų, kuriuos atstovauja laikina administratorė. Atskirąjį skundą galėjo teikti tik UAB „Sailora“, o ne UAB „Kibiras“. UAB „Kibiras“ kaip juridinis asmuo, esant ginčui, kam šis juridinis asmuo priklauso, neturėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes nėra dalyvio, kuris skirtų jo valdymo organą. UAB „Kibiras“ byloje yra atsakovė tik dėl to, kad ieškovai prašo naikinti vienintelės akcininkės sprendimą ir tai turės įtakos UAB „Kibiras“ teisėms ir interesams.
23.8. Jeigu laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta vadovui atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, vadinasi vadovui uždrausta atstovauti įmonę ir atstovas (advokatas) negali atstovaujamojo vardu atlikti tokių veiksmų, kurių negali atlikti pats vadovas. Tai, kad laikina administratorė nepritaria atliktiems procesiniams veiksmams, įskaitant ir atskirojo skundo pateikimui, o procesiniai veiksmai ir pozicijos nebuvo derintos, patvirtina 2020 m. sausio 9 d. atstovavimo santykių su I. L. nutraukimas.
23.9. Advokatė I. L., neteisėtai siekdama išsaugoti teisę į atskirąjį skundą, pateikė UAB „Sailora“ vardu pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Pastarasis pareiškimas gali būti tenkintas tik tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad UAB „Kibiras“, pateikdama atskirąjį skundą, buvo tinkamai atstovaujama, taip pat teisėtai nemokėjo žyminio mokesčio. Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys,
338 straipsnis).
25. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. pranešimą apie R. K. pareiškimo priėmimą, 2020 m. sausio 9 d. pranešimą advokatei I. L. dėl teisinių ir atstovavimo sutarčių nutraukimo.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų į bylą pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. pranešimas apie R. K. pareiškimo priėmimą nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, šį įrodymą atsisako priimti (CPK 180 straipsnis). Kadangi ieškovų į bylą pateiktas 2020 m. sausio 9 d. pranešimas aktualus sprendžiant klausimą dėl teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismas jį priima ir vertina byloje (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
28. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
29. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, t. y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
31. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad formaliąja procesine prasme ieškinys yra preliminariai (tikėtinai) pagrįstas, savaime neįrodo esant pagrindą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ginčo situacijoje uždrausdamas naujai paskirtam atsakovės UAB „Kibiras“ direktoriui R. L. atlikti bendrovės direktoriaus pareigas bei paskirdamas UAB „Kibiras“ turto paprastąjį administravimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai R. K. ir N. K. nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagal pareikštus ieškinio reikalavimus buvimą (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo kriterijus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
32. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik uždraudė R. L. atlikti UAB „Kibiras“ vadovo pareigas, bet ir paskyrė UAB „Kibiras“ turto paprastąjį administravimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), administratore paskiriant UAB „Seturas“. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria apeliantei ir prie skundo prisidėjusiai atsakovei UAB „Sailora“, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje situacijoje yra ne tik neproporcingos jomis siekiamam tikslui pasiekti bei neatitinka ekonomiškumo kriterijaus, bet ir tarpusavyje iš esmės nesuderinamos.
33. Turto administravimas (turto administratoriaus paskyrimas) yra ir viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuria siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (CPK 744 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
34. Paprastojo turto administravimo turinį nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismo paskirtasis turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Taigi, CPK
145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – atsakovo turto administratoriaus paskyrimu – siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai. Paprastasis turto administravimas – tai priemonė, leidžianti neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą. Šių priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017, 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019). Įstatymas (CK 4.240 straipsnis) nenumato, jog administratorius paprastojo administravimo atveju gali vykdyti kitas įmonės vienasmenio valdymo organo (vadovo) pareigas, nesusijusias su įmonės turto valdymu ir naudojimu.
35. Ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).
36. Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas pritaria apeliantei ir prie skundo prisidėjusiai atsakovei UAB „Sailora“, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas bei paskirdamas įmonės turto paprastąjį administravimą, pavedant administratoriui atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, nepagrįstai išplėtė turto paprastojo administravimo ribas, iš esmės visiškai suvaržė įmonės veiklą ir ją sustabdė. Kaip nurodyta teismų praktikoje, paprastasis turto administravimas neapima pačios įmonės veiklos organizavimo ir jos vykdymo, o yra skirtas apsaugoti įmonės turtą nuo praradimo. Tuo tarpu byloje nesant jokių įrodymų apie neteisėtą dabartinio bendrovės vadovo veikimą prieš bendrovę ir uždraudus jam atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas, įmonė liko be vadovo – asmens, atsakingo už įmonės veiklos organizavimą, privalomų dokumentų rengimą, jų teikimą registrams ir kitoms kompetentingoms institucijoms, bendrovė negali vystyti veiklos, gauti pajamų, kas sudaro kliūtis atsiskaityti su kreditoriais ir mažinti įmonės įsiskolinimą. Be to, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, sprendimo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo. Minėta, vien tikėtinai pagrįsto ieškinio pateikimas nelaikytinas pagrindu prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Teismas pažeidė ir draudimą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimą iš esmės, t. y. tirti ir vertinti ieškinio faktinius ir teisinius argumentus, susijusius su ieškovo subjektine materialiąja teise į ieškinio patenkinimą (pvz., ar akcijos nuosavybės teise perėjo atsakovei UAB „Sailora“, ar atsakovė yra sąžininga ir pan.).
37. Nors ieškovai tvirtina, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Kibiras“ bus tokiu būdu apsaugota nuo tariamai neteisėtų atsakovės UAB „Sailora“ ir jos paskirto direktoriaus R. L. veiksmų, tačiau jokių duomenų apie pastarųjų UAB „Kibiras“ atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus byloje nėra. Vien 2019 m. lapkričio 26 d. ir 29 d. UAB „Kibiras“ turtui įregistruota hipoteka UAB „Sailora“ ir R. L. veiksmų neteisėtumo bendrovės atžvilgiu nepatvirtina. Nors sutiktina su ieškovais, jog vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų gali būti esamos padėties išsaugojimas, tačiau pareiga įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiam proceso dalyviui (dalyviams), tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš atsakovės nurodytų aplinkybių, kurias patvirtino ir ieškovai (UAB „Sailora“ ir su ja komerciniais ryšiais susiję asmenys grąžina UAB „Kibiras“ skolas), į bylą pateiktos 2019 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galima daryti išvadą apie UAB „Sailora“ suinteresuotumą ne kenkti įmonei, bet, priešingai, išspręsti bendrovės finansines problemas ir tęsti UAB „Kibiras“ veiklą. Kokiais veiksmais naujai atsakovės paskirtas UAB „Kibiras“ direktorius R. L. kenkia bendrovei, ieškovai nei nurodė, nei paaiškino. Vien ta aplinkybė, kad, ieškovų vertinimu, jis paskirtas neteisėtos bendrovės akcininkės, savaime jo neteisėtų veiksmų neįrodo. Jokiais įrodymais nepagrįstos ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos naujos aplinkybės apie faktišką UAB „Kibiras“ vadovą V. N., pastarojo turimą tikslą dėl neaiškių priežasčių privesti bendrovę prie bankroto, todėl ir šios apeliacinės instancijos teismo vertinamos kaip deklaratyvios.
38. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-258-252/2020 sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kibiras“ iškėlimo. Nors šiuo metu atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra sustabdytas (2020 m. kovo 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas pagal ieškovų R. K. ir N. K. ieškinį atsakovėms UAB „Sailora“, UAB „Kibiras“ ir VĮ „Registrų centras“), tačiau ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / netaikymas, kaip teigia ieškovai, gali turėti įtakos UAB „Kibiras“ akcijų vertei. Situacija, kai įmonei siūloma kelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, kurios tikslas yra būtent atkurti įmonės mokumą, taigi ir padidinti akcijų vertę, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, turinčių įtakos akcijų vertei, nebuvimas, paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo situacijoje ieškovai neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog uždraudimas R. L. atlikti UAB „Kibiras“ direktoriaus pareigas bei bendrovės turto administravimas yra proporcingos bei leidžiančios pasiekti deklaruojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą
(t. y. užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą) priemonės. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, o pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis iš esmės buvo suvaržyta bendrovės veikla. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą atmeta.
Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų
40. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai teigia, kad apeliantė nėra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl teikdama atskirąjį skundą jį turėjo sumokėti.
41. Nustatyta (nutarties 38 punktas), kad UAB „Kibiras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas nėra išspręstas. Todėl, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, teikdama atskirąjį skundą UAB „Kibiras“ negalėjo remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindu. Tačiau nustačius, kad iki atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo dienos
(2019 m. balandžio 15 d.) atsakovė UAB „Kibiras“ žyminį mokestį sumokėjo, šis atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas tampa neaktualus. Kita vertus, žyminio mokesčio už atskirąjį skundą nesumokėjimas nesudarytų pagrindo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą, bet būtų pagrindas taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306, 311,
316 straipsniai).
42. Atmetamas kaip nepagrįstas ieškovų argumentas, kad UAB „Kibiras“ neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo. Pirmosios instancijos teismo nutartys įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu jos nebuvo apskųstos. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 339 straipsnis). Taigi atsakovės direktorius R. L. atsakovės UAB „Kibiras“ vardu turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, taip pat turėjo teisę pavesti tai padaryti atstovui pagal pavedimą (CPK 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis).
43. Nors ieškovai teigia, kad advokatė I. L. neturėjo teisės teikti atskirojo skundo UAB „Kibiras“ vardu, tačiau tokie argumentai taip pat nepagrįsti. Iš ieškovų į bylą pateikto 2020 m. sausio 9 d. pranešimo matyti, kad advokatė I. L. apie bet kokių tarp advokatės ir UAB „Kibiras“ sudarytų teisinių ir atstovavimo sutarčių nutraukimą buvo informuota 2020 m. sausio 9 d. Prie pranešimo pridėtas 2020 m. sausio 3 d. UAB „Seturas“ vienintelės akcininkės sprendimas. Tuo tarpu atskirąjį skundą advokatė I. L., veikdama UAB „Kibiras“ vardu, Vilniaus apygardos teismui pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. galiojant tarp jos ir bendrovės direktoriaus R. L. UAB „Kibiras“ vardu sudarytai 2019 m. gruodžio 14 d. atstovavimo sutarčiai. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat į byloje esančią tarp advokatės I. L. ir UAB „Sailora“ sudarytą ir galiojančią 2019 m. gruodžio 14 d. atstovavimo sutartį, spręstina, kad tiek atskirasis skundas, tiek prisidėjimas prie atskirojo skundo teismui pateikti teisėtai įgaliotų pateikti šiuos procesinius dokumentus asmenų. Todėl ieškovų prašymas dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų R. K. ir N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėjas Artūras Driukas