Civilinė byla Nr. e2A-85-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00136-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3007-1056/2023 pagal ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Areisa“, trečiasis asmuo A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Areisa“ (toliau – ir atsakovė) 3 144,81 Eur draudimo išmokos, 71 Eur žyminio mokesčio, 248,10 Eur vertimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2022 m. balandžio 25 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovei priklausančios minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkė į transporto priemonę „Seat Toledo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino, apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2022 m. rugsėjo 8 d. išmokėjo 2 885,11 Eur draudimo išmoką dėl „Seat Toledo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, 2023 m. kovo 14 d. papildomai išmokėjo 259,70 Eur. Kadangi eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, ieškovė turi teisę atgauti sumokėtą sumą regreso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ir 2023 m. spalio 16 d. papildomu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Areisa“ ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ naudai 3 144,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 819,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Iš Vokietijos Heilbrono policijos pateiktos informacijos nustatė, kad 2022 m. balandžio 25 d. 11.15 val. Lise-Meitner-Strasse 10, pašto indeksas 74074, Heilbrono mieste įvyko eismo įvykis su turtine žala. Iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. ITCA/22/016121/3 duomenų, mokėjimo nurodymų, sąskaitų teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 2 885,11 Eur draudimo išmoką, o 2023 m. kovo 14 d. – 259,70 Eur dydžio draudimo išmoką.

5.       Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuotraukas, policijos surinktą medžiagą, liudytojų paaiškinimus, tachografo rodmenis, sprendė, kad vairuotojas, važiuodamas siaura gatve, kurios kryptis keičiasi į dešinę, kurios kelkraštyje stovi automobiliai, važiuodamas vilkiku su priekaba, privalėjo įsitikinti, kad judėdamas nesukels žalos ir nekliudys kitų transporto priemonių. Vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, kurių metu buvo nurodyta, kad vilkiko vairuotojas išlipo iš transporto priemonės, apžiūrėjo susidūrimo vietą, liudytojai padarė vilkiko nuotraukas, buvo užfiksuoti mėlynos spalvos dažai ant apgadintos transporto priemonės, tokios pačios spalvos dažai nuotraukose matomi ir ant vilkiko puspriekabės. Nurodė, kas teismas negali vertinti tokio manevro kitaip, kaip jį įvertino Vokietijos Heilborno prokuratūra 2022 m. balandžio 27 d. sprendime – vairuotojas, važiuodamas pro šalį, nubraukė automobilį ir padarė turtinę žalą, tai atitinka Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo nusikaltimo sudėties nr.: 101012. Teismas nurodė, kad kitoks teismo vertinimas reikštų tiesioginių oficialių rašytinių įrodymų paneigimą.

6.       Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, todėl ieškinio reikalavimą tenkino.

7.       Teismas nustatė, kad Vokietijos pareigūnų pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodyti apgadinimai: „galinis kairysis sparnas subraižytas; kairės galinės durelės (už vairuotojo durelių) subraižytos“. Atsakovė nenurodė konkrečių atsikirtimų dėl prašomos grąžinti regreso tvarka 3 144,81 Eur sumos. Eismo įvykio metu kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais / jų atlyginimu patvirtina: sąskaitos, mokėjimo nurodymai, draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. ITCA/22/016121/3 duomenys. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas iš atsakovės priteisė 3 144,81 Eur ieškovės naudai.

8.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys 2023 m. kovo 14 d. priimtas teisėjo rezoliucija, todėl sprendė, kad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat sprendė, kad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei ir valstybei priteisiamos visos jų patirtos byloje išlaidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

9.       Atsakovė UAB „Areisa“ apeliaciniais skundais prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą bei 2023 m. spalio 16 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodo, kad teismas be pagrindo Vokietijos Heilborno policijos medžiagą laikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, Vokietijos Heilborno prokuratūros 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo byloje iš viso nėra, o policijos medžiagoje jokios aplinkybės nėra konstatuotos, tik aprašomi surinkti duomenys, įskaitant liudytojų parodymus. Jokiame iš pateiktų dokumentų nėra galutine išvada konstatuota, kad atsakovė ar vairuotojas A. G. būtų atsakingi už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

11.       Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė ginčijo administracinio nusižengimo ištirtas aplinkybes, remdamasi tik savo subjektyviais paaiškinimais, kadangi atsakovė ieškovės keliamai versijai paneigti į bylą teikė ne tik atsakovės paaiškinimus, bet ir tachografo, GPS sistemų duomenis, tačiau teismas skundžiamame sprendime jų turinio neanalizavo.

12.       Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas liudytojų parodymus mini daugiskaita, policijos medžiagoje yra tik liudytojos J. H. apklausos protokolas, kiti liudytojai nebuvo apklausti. J. H. B. taip pat nebuvo apklaustas liudytoju, įspėtas dėl liudytojo atsakomybės, pareigos teikti teisingus parodymus. Nors J. H. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad vairuotojas pasiėmė sudužusį posūkio žibintą, šią aplinkybę paneigia byloje esanti nuotrauka, kurioje matyti, kad priekabos kairysis posūkio žibintas yra savo vietoje, nenulūžęs ir nesugadintas. Be to, atsakovė nuosekliai rėmėsi tuo, kad transporto priemonė po šio įvykio pakankamai ilgą laiką, iki 2022 m. birželio 30 d. remontuojama nebuvo, tai pagrindė buhalterine pažyma, kurią pasirašęs asmuo prisiima atsakomybę už duomenų atitikimą tikrovei.

13.       Pažymi ir tai, kad teismas iš viso nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl grąžintinos sumos dydžio mažinimo pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovės manymu, turėjo būti sprendžiama, kokios išlaidos atsirado dėl pasišalinimo ir tokiomis išlaidomis galėjo būti pripažintos tik su advokato samdymu Vokietijoje susijusios išlaidos. Visos kitos išlaidos būtų buvę patirtos nepriklausomai nuo to, ar atsakovės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo atsakovės apeliacinius skundus atmesti ir teismo sprendimą bei papildomą sprendimą palikti nepakeistus, taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Nurodo, kad nesutinka su atsakovės nurodomais argumentais, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovės teiginiai apie neįrodytą eismo įvykio sukėlimo faktą yra neįrodyti ir paremti tik deklaratyviais teiginiais. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 63 punktas netaikomas, kadangi ši nuostata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai draudikas teisės aktų nustatytais atvejai turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 proc. draudimo išmokos, kurie numatyti Taisyklių 60 punkte ir 62 papunkčiuose. Tuo tarpu pasišalinimas iš įvykio vietos yra numatytas Taisyklių 59 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

16.       CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Areisa“ apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

17.       Apeliacijos dalyką pagal apeliacinių skundų ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl draudimo išmokos grąžinimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors atsakovė UAB „Areisa“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti teismo sprendimą ir papildomą sprendimą pilna apimtimi ir ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atmesti, tačiau neteikia jokių nesutikimo motyvų dėl ieškovei iš jos priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies ir papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei UAB „Areisa“ dėl 3 144,81 Eur draudimo išmokos grąžinimo. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2022 m. balandžio 25 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsitrenkė į N. T. priklausančią transporto priemonę „Seat Toledo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino, apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Minėtos atsakovės transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovė nukentėjusiam šio eismo įvykio metu asmeniui kompensavo padarytą žalą. Ieškovė įrodinėjo, kad pagal Vokietijos Heilbrono policijos surinktą medžiagą atsakovės vairuotojas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, suvokė, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį ir nepranešęs policijai iš jo pasišalino.

19.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsikirsdama tuo, kad Vokietijoje procesas buvo nutrauktas, nes nepavyko nustatyti eismo įvykio kaltininko, byloje pateikti tachografo ir GPS sekimo duomenys apie vilkiko judėjimą 2022 m. balandžio 25 d. maždaug tuo metu patvirtina, kad nurodytoje įvykio vietoje vilkikas nebuvo sustojęs, jo greitis siekė 4 km/h, kas reiškia, kad vairuotojas išlipti negalėjo, o byloje pateikta atsakovės pažyma patvirtina, kad per du mėnesius po šio įvykio nėra gavusi jokių sąskaitų už transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), remontą.

20.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Vokietijos Heilbrono policijos surinktą medžiagą, nuotraukas, liudytojų paaiškinimus, tachografo rodmenis, sprendė, kad atsakovės vairuotojas, važiuodamas vilkiku su priekaba siaura gatve, kurios kryptis keičiasi į dešinę ir kurios kelkraštyje stovi automobiliai, privalėjo įsitikinti, jog judėdamas nesukels žalos ir nekliudys kitų transporto priemonių, vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturintis pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, liudytojai padarė vilkiko nuotraukas, buvo užfiksuoti mėlynos spalvos dažai ant apgadintos transporto priemonės, tokios pačios spalvos dažai nuotraukose matomi ir ant vilkiko priekabos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad negali vertinti tokio manevro kitaip, kaip jį įvertino Vokietijos Heilborno prokuratūra 2022 m. balandžio 27 d. sprendime – vairuotojas, važiuodamas pro šalį, nubraukė automobilį ir padarė turtinę žalą, tai atitinka Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo nusikaltimo sudėties nr.: 101012. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kitoks teismo vertinimas reikštų tiesioginių oficialių rašytinių įrodymų paneigimą ir konstatavo, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygą, todėl, įvertinęs, kad atsakovė nenurodė konkrečių atsikirtimų dėl prašomos grąžinti regreso tvarka 3 144,81 Eur sumos, remdamasis Taisyklių 59.4 papunkčiu, ieškinio reikalavimą tenkino pilna apimtimi.

21.       Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo neteisingai konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o nepasisakęs dėl atsakovės argumentų dėl grąžintinos sumos dydžio mažinimo pagal įstatyme nustatytus reikalavimus, nepagrįstai ieškovei priteisė visą jos išmokėtą draudimo išmoką.

Dėl įrodymų vertinimo tinkamumo

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo Vokietijos Heilborno policijos medžiagą laikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, Vokietijos Heilborno prokuratūros 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo byloje iš viso nėra, o policijos medžiagoje jokios aplinkybės nėra konstatuotos, tik aprašomi surinkti duomenys, įskaitant liudytojų parodymus. Atsakovė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė ginčijo administracinio nusižengimo ištirtas aplinkybes remdamasi tik savo subjektyviais paaiškinimais, kadangi atsakovė ieškovės keliamai versijai paneigti į bylą teikė ir tachografo, GPS sistemų duomenis, buhalterinę pažymą, kurių turinio pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir liudytojų parodymus.

23.       Oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, turi atitikti CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Pagal šias nuostatas rašytiniai įrodymai gali būti pripažinti oficialiais tik esant tokioms sąlygoms: 1) dokumentai turi būti išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų ar kitų valstybės įgaliotų asmenų (notarų patvirtinti dokumentai, civilinės būklės aktų įrašai, teismo antstolio surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, įvairių registrų, įsteigtų Valstybės registro įstatymo nustatyta tvarka, įrašai); 2) dokumentai turi būti patvirtinti įgaliotų asmenų neviršijant jiems suteiktos kompetencijos; 3) dokumentai turi atitikti teisės aktuose nustatytus jų formos ir turinio reikalavimus.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad liudytojo apklausos protokolas baudžiamojoje byloje neatitinka pirmų dviejų požymių, todėl nėra oficialus rašytinis įrodymas. Jame esanti informacija neturi didesnės įrodomosios galios. Šis įrodymas vertintinas kartu su kitais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2006). Ikiteisminio tyrimo duomenys neturi didesnės įrodomosios galios pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ar prejudicinės galios pagal CPK 182 straipsnį, o yra vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, galintys padėti nustatyti civilinio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       Atsižvelgusi į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo Vokietijos Heilborno policijos medžiagą laikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Vokietijos Heilborno policijos medžiagos turinį, skundžiamo sprendimo motyvų 6 punkte pasisakydamas, jog joje nurodoma, kad žalą sukėlė sunkvežimis su specialiu kėbulu, priekabos valstybiniu Nr. MM068. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vokietijos Heilborno policijos medžiagoje (2022 m. balandžio 27 d. dokumentas, kurio antraštė „Eismo įvykis su turtine žala. Neleistinas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos“ (1 puslapis), pareiškimas apie eismo nelaimę (2-5 puslapiai), Eismo įvykis – pranešimas (1 puslapis), eismo įvykis – baigiamasis pranešimas (2 puslapis), priedai) jokios aplinkybės nėra konstatuotos, tik aprašomi atliekant tyrimą surinkti duomenys (nukentėjusiosios apklausa, nukentėjusiosios automobilio apgadinimai, eismo įvykio vietos aprašymas, liudytojų parodymai ir liudytojų padarytos nuotraukos, policijos tyrimas informacinėse sistemose nustatant, kam priklauso transporto priemonė, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodyta kaip sukėlusi eismo įvykį ir pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, susirašinėjimas el. laiškais su pastarosios transporto priemonės draudimo įmone) ir nurodoma, kad esant dabartinei informacijai, pranešimas bus perduotas Vokietijos Heilborno prokuratūrai. Vokietijos Heilborno prokuratūros spaudas patvirtina, kad pagal 2022 m. gegužės 17 d. gautą pranešimą procesas nutrauktas, nes nepavyko nustatyti kaltininko ir tolesni tyrimai yra nesėkmingi. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvų 20 punkte taip pat nepagrįstai nurodo, kad Vokietijos Heilborno prokuratūra yra konstatavusi, kad atsakovės vairuotojas, važiuodamas pro šalį, nubraukė automobilį ir padarė turtinę žalą.

26.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, skundžiamo sprendimo motyvuose (8 punkte) nurodydamas, kad Vokietijos Heilborno policijai atliekant tyrimą liudytoju buvo apklaustas J. H. B.. Minėtas asmuo Vokietijos Heilborno policijai atsiuntė el. laišką, kuriame išdėstė jam žinomas eismo įvykio aplinkybes ir pridėjo padarytas nuotraukas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmens raštu pateikti aiškinimai policijos pareigūnams, esantys tyrimo medžiagoje, negali būti vertinami kaip neteisėtai gauta įrodinėjimo priemonė. Policijos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga yra gauta policijai vykdant įstatymais reglamentuotą procesinę veiklą ir atitinka rašytinį įrodymą. Ši rodinėjimo priemonė, pateikta civilinėje byloje kaip policijos tyrimo medžiagos dalis (pvz., administracinio teisės pažeidimo byloje) yra teisėta, bet joje esantys asmenų parodymai negali būti vadinami liudytojo parodymais civilinio proceso prasme. Jie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir vertintini kaip rašytinių įrodymų – tyrimo medžiagos – dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1241).

27.       Tačiau aptarti netikslumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą, kadangi nenustatyta, kad tai galėjo turėti įtakos bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus tyrė ir vertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygą. Teisėjų kolegijos manymu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad būtent atsakovės vairuotojas 2022 m. balandžio 25 d. 11.15 val. Lise-Meitner-Strasse 10, Heilbrono mieste, važiuodamas transporto priemone „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), siaura gatve, kurios kryptis keičiasi į dešinę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė kelkraštyje stovinčią N. T. priklausančią transporto priemonę „Seat Toledo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino, apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos.

28.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vokietijos Heilborno policijos medžiagoje esančiais asmenų (J. H. ir J. H. B.) paaiškinimais, laikytinais paprastais rašytiniais įrodymais. J. H. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo balkone Lise-Meitner-Strasse 12, matė ir girdėjo, kad 11.10 val. – 11.16 val. (Vokietijos laiku) vilkiko ir priekabos junginys (autovežis) iš pradžių vienu šonu (vairuotojo puse) užkabino stovėjusią transporto priemonę, o po to priekaba; vilkiko vairuotojui signalizavo už jo stovėjusi moteris; vilkiko vairuotojas išlipo, jos manymu, pasiėmė sudužusio posūkio žibintą, patrynė nukentėjusią transporto priemonės vairuotojo pusės gale, o tada įlipo ir nuvažiavo toliau. J. H. B. Vokietijos Heilborno policijai siųstame el. laiške nurodė, kad paties susidūrimo nematė, bet, būdamas konferencijų salėje, esančioje priešais Lise-Meitner-Strasse, išgirdo garsų signalizavimą, todėl atidarė langą ir pamatė, kad priešais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nepažįstama moteris gestikuliavo taip, kad jis pamanė, jog autovežis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino stovėjusią transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tada jis padarė nuotraukas, kurias pridėjo priede. Atsakovė neneigia, kad Vokietijos Heilborno policijos medžiagoje esančiose nuotraukose (kurias padarė J. H. B.) yra užfiksuota atsakovei priklausanti transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino tai, kad Vokietijos Heilborno policijos buvo užfiksuoti mėlynos spalvos dažai ant apgadintos transporto priemonės, tokios pačios spalvos dažai nuotraukose matomi ir ant vilkiko priekabos. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai duomenys, esantys rašytiniuose paaiškinimuose ir nurodyti Vokietijos Heilborno policijos pranešime, neprieštaravo vieni kitiems ir jų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

29.       Atsakovės byloje teiktų paaiškinimų, tachografo ir sekimo sistemų, buhalterinės pažymos duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pakankamais ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms paneigti. Teisėjų kolegijos manymu, Vokietijos Heilborno policijos medžiagoje esančiose nuotraukose galima įžvelgti, kad priekabos galinio kairiojo gabaritinio žibinto (rago) nėra, galimai J. H. matė atsakovės vairuotoją susirenkant būtent šio žibinto detales. Iš byloje atsakovės pateikto tachografo ir sekimo sistemos išrašo nėra galimybės nustatyti, koks laikas buvo nustatytas (eismo įvykio šalies, transporto priemonės registracijos šalies) ir ar laikas programinėse įrangose buvo nustatytas teisingai. Sekimo sistemos išrašo duomenys rodo, kad apytiksliai ginčui aktualiu laikotarpiu (11:13:00, jeigu laikyti, kad Vokietijos laiku, 12:18:08-12:20:08, jeigu laikyti, kad Lietuvos laiku) buvo fiksuoti trumpalaikiai atsakovės transporto priemonės sustojimai. Be to, iš sekimo sistemos išrašo matyti, kad sekimo programa fiksuoja įrašą įvairiais laiko intervalais – nuo dviejų įrašų tą pačią sekundę iki įrašų kas minutę. Ieškovė šiuos klausimus kėlė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių pirmojoje instancijoje metu, tačiau atsakovė jokių papildomų paaiškinimų, išskyrus tai, kad negali suteikti ieškovei prieigos prie sekimo sistemos, ir papildomų rašytinių įrodymų byloje nepateikė.

Dėl grąžintinos draudimo išmokos dydžio

30.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl grąžintinos sumos dydžio nustatymo pagal Taisyklių 63 punkte nustatytus reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, turėjo būti sprendžiama, kokios išlaidos atsirado dėl pasišalinimo ir tokiomis išlaidomis galėjo būti pripažintos tik su advokato samdymu Vokietijoje susijusios išlaidos. Visos kitos išlaidos būtų buvę patirtos nepriklausomai nuo to, ar atsakovės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

31.       Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Paminėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas.

32.       2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

33.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ieškovei iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės klausimą, skundžiamo sprendimo motyvuose iš tiesų nepateikė atsakovės veiksmų vertinimo pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 63 punkte išvardintus kriterijus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos kontekste nėra pagrindo mažinti ieškovei grąžintinos draudimo išmokos dydį, nes byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (aprašyti šios nutarties 28 ir 29 punktuose) leidžia spręsti, kad atsakovės vairuotojas tikrai suvokė, jog įvyko autoįvykis ir nepranešęs policijai sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks atsakovės elgesys suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Taisyklių 59.4 papunktis). Šiuo atveju reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad atsakovė pažeidė vieną pagrindinių apdraustojo pareigų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai draudėjas dėl savo kaltės neįvykdo ar netinkamai įvykdo jam nustatytas pareigas, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę iki 100 procentų išmokėtos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos grąžinimo pilna apimtimi, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37.       Apeliacinių skundų netenkinus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 000,1 Eur × 1,3), todėl apeliacinių skundų netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 500 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir 2023 m. spalio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“, įmonės kodas 302916450, ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įmonės kodas 300665654, naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė