Civilinė byla Nr. 2A-454-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08344-2022-4

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nagrinėti iš naujo.

2.       Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deltos NT“ vykdžius neteisėtus statybos darbus kultūros paveldo objekte be tai leidžiančio dokumento bei neteisėtai užvaldžius žemės sklypą. Nesutiko su aukštesniojo prokuroro nutarimu, nes jame neaptariami skunde nurodyti atskiri aspektai, mano, kad nebuvo nagrinėjami skunde nurodyti teisiniai argumentai, o pasisakyta bendromis trumpomis frazėmis tik dėl to, dėl ko prokurorui buvo palanku skundą atmesti. Dėl argumentų, kuriais pareiškėjas išsamiai ir pilnai pagrindė skundžiamo nutarimo neteisėtumą nebuvo pasisakyta, nurodžius, kad argumentai pertekliniai. Pareiškėjos įsitikinimu, aukštesnysis prokuroras turėjo pasisakyti dėl žemesnio prokuroro neteisingo vertinimo, kas yra valstybinės žemės užėmimas nelegaliu statiniu, taip pat dėl senaties, dėl statybos darbų kultūros paveldo objekte pagal savivaldybės išduotą statybos leidimą, jai viršijant suteiktą kompetenciją (tvarkybos darbams savivaldybė apskritai neturi teisės išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes tam numatyta speciali tvarka, o leidimus išduoda Kultūros paveldo departamentas), tai pat dėl savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo (jo išdavimo tvarkos neviešinant projektinių dokumentų neorganizuojant viešo aptarimo, neinformuojant esančių tame pačiame žemės sklype pastatų bendrasavininkų apie plataus masto statybos darbus, neorganizuojant teritorijos planavimo proceso, kai didelėje apimtyje keičiama pastatų ir jų dalies faktinė paskirtis juos pertvarkant iš administracinių į gyvenamuosius). Pažymėjo, kad apygardos prokuroro, nagrinėjusio pareiškėjos skundą, sprendimas neatitiko surinktų įrodymų, įstatyme nurodyto teisinio pagrindo bei pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių. Prokuroras skundžiamą nutarimą grindė išimtinai skundžiamų institucijų išvadomis, pats nevertinęs išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, savų išvadų nutarime iš esmės nepateikė, o perrašė institucijų pateiktą neteisingą informaciją. Nors prokuroras nustatė, kad (i) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) pateikė neteisingą išvadą apie silikatinio priestato statybą (metus, teisinio pagrindo buvimą/nebuvimą, kitas aplinkybes); (ii) Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD) pripažino padarytas klaidas derinant techninį projektą ir išduodant statybos leidimą (dėl jų nurodomo “žmogiškojo elemento”), bei konstatavo, jog statybos darbai kultūros paveldo objektuose, tvarkant saugotinus elementus turi būti atliekami pagal su KPD (o ne Vilniaus miesto savivaldybe) derintiną Tvarkybos projektą (o ne Statybos leidimu patvirtintą techninį projektą), dėl ko savivaldybei išdavus statybos leidimą kultūros paveldo objektuose atlikti statybos darbus buvo padarytas esminis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymo pažeidimas, nes leidimas statybos darbams negalėjo būti išduotas; (iii) viešas techninio projekto svarstymas ir supažindinimas yra privalomas prieš atliekant bet kokius darbus ypatinguose ir visuomenei svarbiuose (kokiais yra kultūros paveldo objektai) pastatuose, tačiau nepadarė jokių išvadų dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarkos, kultūros paveldo objektų apsaugos bei žemės tvarkymo ją užstatant įstatymų pažeidimo. Prokuroras be pagrindo nesivadovavo ir nevertino su skundu pateiktu ekspertizės aktu, akte pateiktomis išvadomis dėl priešprojektinių statytojo pasiūlymų prieš išduodant sąlygas statybos techninio projekto rengimui viešo svarstymo privalomumo, techninio projekto derinimo procedūros pažeidimo ir kitų aplinkybių, dėl to nutarime apskritai nepasisakė. Prokuroras taip pat nevertino, jog Valstybės institucijos, pritarusios techniniam projektui statybos leidimui gauti, tyčia neatliko statytojo pateiktos informacijos tikrumo ir aktualumo kontrolės, bei neįvertino, jog kreipiantis su prašymu dėl statybos leidimo statytojas pateikė pasenusius ir neaktualius duomenis apie pastatus nurodydamas, neva šie nėra saugomi, todėl klaidingai buvo išduotas leidimas statybos darbams, o ne Tvarkybos darbams atlikti. Statytojas UAB „Deltos NT“ dėl leidimo darbams saugomame objekte atlikti nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą gauti Tvarkybos projektą, o kreipėsi ne pagal nustatytą tvarką ne į tą instituciją - Vilniaus miesto savivaldybę, kuri neturėjo kompetencijos išduoti leidimą darbams atlikti. Be to, prieš priimdama bet kokį statytojo prašymą statybos darbams atlikti Vilniaus m. savivaldybė, privalėjo vadovautis tinkamai parengtu ir suderintu Tvarkybos projektu. Statytojas Tvarkybos darbus pradėjo neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka suderinto tinkamo statybą leidžiančio dokumento - Tvarkybos projekto, kurį gavo tik 2020 metais. Iki tol atlikti statybos vertintini kaip neteisėti. Nurodė, kad prokuroras neatliko tinkamo ir pakankamo statybos leidimu daromo poveikio/žalos visam kultūros paveldo objektui (kompleksui) saugomoms vertybėms vertinimo, bei nepagrįstai apsiribojo vertindamas daromą poveikį žalai atsirasti tik dėl vienos vertybės – pastato (duomenys neskelbtini). Nesutiko su prokuroro vertinimu, kad Kultūros paveldo departamento savo kompetencijos ribose ėmėsi veiksmų užkirsti kelią statytojui toliau daryti žalą kultūros vertybės vertingosioms savybėms. Pareiškėjos nuomone turėjo būti rengiamas visos saugomų pastatų komplekso teritorijos tvarkymui parengtas Tvarkybos projektas, dėl ko mano, kad statybos leidimas ir juo patvirtintas techninis projektas negalioja. Pareiškėja nurodė, kad skųsdama 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Generalinei prokuratūrai, ji prašė įpareigoti institucijas atlikti veiksmus bei duoti pilnas išvadas – (i) Kultūros paveldo departamentą įpareigoti sudaryti Vertinimo komisiją ginčo objekte pažeidimams įvertinti ir žalai nustatyti; (ii) VTPSI įpareigoti pateikti informaciją dėl silikatinių plytų statinio prie pastato (duomenys neskelbtini), statybos pagrindo, pateikti jo statybai išduotą leidimą, projektą, būtinus leidimus, jo pripažinimo tinkamu naudotis aktą ir kitus jo statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus; įvertinti, ar kiekio ir kokybės pasikeitimas teritorijoje įrengiant didelį kiekį naujų objektų, įskaitant ir gyvenamųjų, pakeičiant pastatų dallies paskirtį į gyvenamąją, nereikalavo teritorijos planavimo procedūros atlikimo nustatant/tikslinant planavimo sprendinius; įvertinti ar techninio projekto privalomų dalių nerengimas buvo pateisinamas; įvertinti ar techniniu projektu buvo įvykdyti reikalavimai dėl parkavimo vietų suformavimo, priešgaisrosauginiu reikalavimų užtikrinimo gretimų pastatų apsaugai, trečiųjų asmenų sveikatos ir higienos užtikrinimo reikalavimus; vertinti kitus projekto sprendiniu paminėtais skunde aspektais; (iii) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių įpareigoti duoti išvadą dėl 143,74 kvadratinių metrų valstybinės žemės užstatymo silikatinių plytų statiniu, statybos pagrindo, leidimo ir kitų privalomų žemės panaudojimo statybai dokumentų buvimo, juos pateikti; (iv) Vilniaus miesto savivaldybę įpareigoti pateikti visą medžiagą, susijusią su UAB „Deltos NT” statyba teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)  (papildomi adresai (duomenys neskelbtini)), pateikiant visus statytojo į Infostatybą įkeltus prašymus, bei jų sprendimo rezultatus (kaip minėta tokių buvo septyni, šeši iš kurių buvo atmesti), bei nurodyti, dėl ko statytojui pateikus dokumentus derinimui 2018 m. liepos 2 dd. (po pastatų įtraukimo į saugomus) derinimo procedūra nebuvo nutraukta. Dėl nurodytų prašymų aukštesnysis prokuroras nepasisakė.

                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. 

4.       Nurodė, kad prokuroras, tyręs pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodytas aplinkybes prašant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, reikalavo medžiagos iš atitinkamų institucijų (VMSA, NŽT, Statybos inspekcijos, KPD), vertino ne tik pateiktą, bet paties iniciatyva kompetencijos ribose nuspręstą surinkti medžiagą (įskaitant, bet ne apsiribojant informacija iš VĮ Registrų centras, KPD, Statybos inspekcijos, savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos).

5.       Pažymėjo, kad medžiagoje esami duomenys patvirtina, kad prokuroras susipažino su pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodytoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertino tyrimo metu nustatytus duomenis, šiuo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, ir padarė išvadą, kad surinkta medžiaga bei jos analizė patvirtino prokuroro sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pateikta tyrimo medžiaga patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą priėmęs prokuroras, rinkdamas bei surinkęs būtiną medžiagą, pasinaudojo Prokuratūros įstatymo (toliau-PĮ) 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte jam suteikta teise reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (pavyzdžiui, dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu pasitvirtinusių aplinkybių buvo inicijuota statybą leidžiančių dokumentų korekcijos procedūra). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismui nurodė tuos pačius argumentus, kuriais grindė 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą prokuratūrai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, tuo aiškiai siekdama kitokio prokuroro atlikto nustatytų aplinkybių vertinimo taikant PĮ 19 straipsnio 4 dalyje prokurorui suteiktus alternatyvius sprendimus (kreiptis į teismą teisminės gynybos, nustatyti terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ir t.t.).

6.       Teismui pateikta tyrimo medžiaga ir aukštesniojo prokuroro 2022 m. kovo 3 d. nutarime nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad kai kurios pareiškėjo 2021 m., rugsėjo 2 d. pareiškime nurodytos aplinkybės tyrimo metu pasitvirtino, dėl ko buvo imtasi atitinkamų veiksmų nustatytus pažeidimus šalinti. Dėl nurodyto prokuroras atitinkamai turi teisę vertinti, ar pagal gautą informaciją dėl pažeidimų šalinimo dar yra pagrindas ir jei yra, kokia teise jam naudotis – reikšti ieškinį, nustatyti terminą pažeidimams šalinti ir spręsti, kaip reaguoti, jei pažeidimai nešalinami, ir t.t. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tam tikri nustatyti pažeidimai buvo pašalinti ir prokurorui nebuvo pagrindo taikyti PĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodytų alternatyvių imperatyvių reagavimo priemonių. Aplinkybės, kad pareiškėja nesutinka su galutiniu prokuroro vertinimu, turi būti analizuojamos tik proceso normų pažeidimo aspektu ir teismas negali nurodyti prokurorui, kokį sprendimą priimti.

7.       Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Pažymėjo, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas 2022 m. kovo 3 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, nepažeidė. Iš byloje esančių Generalinės prokuratūros nutarimų nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino.

                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliantė 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilnai, t. y. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nagrinėti iš naujo.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

9.1.                      Nurodė, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Esminis skundžiamo sprendimo trūkumas yra tai, jog sprendimas be motyvų, dėl to neatitinka imperatyvių CPK reikalavimų. Pažymėjo, kad teismas nei dėl vieno pareiškėjos skunde nurodomų argumentų nepasisakė. Skunde buvo išdėstyta bei pagrįsta, jog prokuroras skundą dėl žemesniojo prokuroro nagrinėjo netinkamai, nesilaikydamas Prokuratūros įstatyme nustatytų reikalavimų, tačiau teismas dėl to apskritai nepasisakė. Sprendime, vertinant skundžiamą nutarimą, teapsiribojama bendro pobūdžio frazėmis.

9.2.                      Pažymėjo, kad teismas standartinėmis frazėmis, nesiremdamas jokia faktine medžiaga ar konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis, net nesiėmė iš esmės nagrinėti skunde keliamų argumentų dėl prokuroro nutarimo neteisėtumo. Teismas neišnagrinėjo nei vieno argumento, nurodomo, kaip prokurorų sprendimo neteisėtumo pagrindo.

9.3.                      Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kokį procesinį prokuratūros aktą jis nagrinėja. Ir pasisakė dėl akto, kuris teismui nebuvo skundžiamas. Teismo nurodomi argumentai susieti vien su žemesniojo prokuroro atliktu tyrimu ir jo priimtu 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105. Tačiau pareiškėjas teismui skundė ne žemesnio prokuroro nutarimą, o aukštesnio prokuroro, kuris nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl žemesniojo prokuroro veiksmų. Bylos teisme nagrinėjimo objektu teismas netinkamai pasirinko Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2VI-105 teisėtumo vertinimą, kai skundo objektas pagal įstatymą gali būti tik 2022 m. kovo 3 d. prokuroro E. Vaino nutarimas Nr. 13.12-14. Todėl teismo pasisakymai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. dienos nutarimo Nr. 2VI-105 teisėtumo visiškai nesusieti su byla ir neturi reikšmės aukštesnio prokuroro nutarimo vertinimui.

9.4.                      Teismas vien tik abstrakčiai ir netiriant nurodė, neva prokuroras susipažino, įvertino, ėmėsi atitinkamų veiksmų pažeidimamas pašalinti, analizavo ir vertino faktinius duomenis, pakankamai argumentavo, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes, ir t. t. Tačiau skundžiame prokuroro sprendime nenurodoma, ką konkrečiai prokuroras vertino, kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi, ką konkrečiai analizavo, kaip argumentavo (kokius konkrečiai argumentus, kurioje nutarimo dalyje nurodė), ką konkrečiai patikrino, o kokių aplinkybių nevertino. Todėl nėra jokio pagrindo teismui daryti išvadą, jog teismas nustatė kokias nors aplinkybės, o tuo labiau teismas negalėjo išdėstyti motyvų, paneigiančių pareiškėjos teiginius, įskaitant ir pagrindinį - jog skundžiamame nutarime padaryta išvada apie viešo intereso pažeidimo nebuvimą yra neargumentuota.

9.5.                      Pažymėjo, kad nutarime visiškai nepasisakyta dėl skunde keliamų argumentų ir įrodymų. Jis priimtas jo nenagrinėjant pilnai, visapusiškai ir objektyviai, faktiškai nenurodyta jokių motyvų dėl ko jis netenkinamas. Nepasisakyta nei dėl vieno iš pareiškėjo skundo argumento faktinio ir teisinio pagrindo, neįvertinti skundžiamo prokuroro nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo įrodymai. Nutarimo turinys deklaratyvus, paremtas bendro pobūdžio pasisakymais apie skundžiamą Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą 2VI-105 - tik deklaratyviai teigiama, neva skundžiamas nutarimas pagrįstas, skundas nepasitvirtino, skundžiamame nutarime argumentų pakanka, tyrimo metu reikšmingi dokumentai buvo gauti, nutarime aptartos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nutarime iš kelių lapų yra vos kelios pastraipos apie Vilniaus apygardos prokuroro nutarimo turinį, nors tiek skundžiamas nutarimas tiek ir skundas yra nepalyginamai didesnės apimties - nurodyti padarytų pažeidimų faktinės aplinkybės bei motyvuoti teisiniai argumentai. Visą skundžiamo nutarimo tekstą sudaro faktinių aplinkybių dėl skundo dėstymas, nesusijusios su skundu nuorodos į įstatymą bei vos kelios užuominos apie skundo argumentus, apie kurias ir tai konkrečiai (kuo skundo argumentai pagrįsti/nepagrįsti) nepasisakoma. Pats E. Vainas nutarime patvirtina, jog jis nenagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų, laikydamas juos pertekliniais.

9.6.                      Skundžiamas nutarimas neatitinka ir jame nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Viešo intereso pažeidimo buvimui įvertinti svarbu išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti tirtinas aplinkybes. Šiuo atveju prokuroro E. Vaino ne tik nebuvo skundas išnagrinėtas pilnai ir visapusiškai, bet ir nebuvo niekaip pasisakyta dėl aplinkybių, kurios nurodomas pareiškėjo skunde dėl žemesnio prokuroro. Skundo neišnagrinėjus pilnai, visapusiškai ir išsamiai, pasisakyti dėl jame nurodomų argumentų neįmanoma, tad nėra pagrindo konstatuoti buvo ar ne viešo intereso pažeidimas, bei ar jis gintinas.

9.7.                      Prokuroras E. Vainas nepasisakė nei dėl vieno skunde nurodomo argumento, prašymų netenkino ir nenurodė dėl ko jie netenkintini, bei surašė abstraktaus pobūdžio, niekuo neparemtus samprotavimus apie esą teisėtą žemesnio prokuroro nutarimą.

10.       Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

11.1.                      Pažymėjo, kad Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo, buvo išreikalauta pirminio skundo tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga, ji buvo pateikta aukštesniajam prokurorui 2022 m. vasario 22 d. lydraščiu Nr. 17.9.-1907 (grąžinta 2022 m. kovo 7 d. lydraščiu Nr. 17.9.-2516), skaitmeninė medžiagos dalis pasiekta susipažinimui per interneto nuorodą į „We Transfer“ duomenų saugyklą. Atlikus patikrinimą nustatyta ir skundžiamame aukštesniojo prokuroro nutarime konstatuota, kad nagrinėdamas pirminį pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras kompleksiškai, išsamiai, pakankama apimtimi ištyrė ir savarankiškai, teisiškai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, t. y. atliko realų faktinių aplinkybių tyrimą, atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas pasisakydamas esminiais klausimais, susijusiais su galimybėmis taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti tiek kartu su skundu pateikti duomenys, tiek ir prokuroro iniciatyva atlikto tyrimo metu surinkta informacija iš kitų institucijų. Tyrimui reikšmingi duomenys surinkti ir gaunant atsakymus iš kompetentingų institucijų, pateikusių savo išvadas - pareiškimo nagrinėjimo metu buvo gauta papildoma informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kt. Pareiškėjas savo skunde dėl prokuroro nutarimo pateikia savą, subjektyvų nustatytų faktinių aplinkybių, taikytų ar taikytinų teisės aktų nuostatų bei prokuroro nutarime padarytų išvadų vertinimą, kuris savaime nesudaro savarankiško pagrindo prokurorui inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ar toliau tęsti tyrimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, prokuroras motyvuotai konstatavo, kad įvertinus įvairių institucijų pateiktą papildomą informaciją bei specialistų paaiškinimus, valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją įgyvendinančios tam tikrą statybos priežiūrą, savo veiklos srityje nustačiusios teisės aktų pažeidimus, taikė tinkamas ir pakankamas priemones nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti, todėl prokuratūrai nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

11.2.                      Pažymėjo, kad prokuroro nutarimo, kuriuo priimamas procesinis sprendimas, motyvavimas yra būtinas, tačiau pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, patikrinęs skundo nagrinėjimo eigą, surinktus duomenis ir padarytas išvadas, aukštesnysis prokuroras gali sutikti su skundžiamame nutarime daromomis išvadomis. Tuo tarpu pareiškėjas, skunduose nurodydamas įvairias, jo manymu, tirtinas ir nagrinėtinas aplinkybes bei subjektyviai sau palankiai interpretuodamas teisės aktų nuostatas ir atitinkamai kritiškai vertindamas procesinę prokuroro veiklą, iš esmės siekia laike ir apimtyje neapibrėžto, akivaizdžiai perteklinio tyrimo, papildomos galimybės pasibylinėti.

11.3.                      Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad skundų argumentai nebuvo nagrinėjami, o tyrimai atlikti formaliai, neįvertinant visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, neatitinka tikrovės – į tai nurodo ir tyrimo metu surinktų duomenų kiekis bei pobūdis, procesiniuose dokumentuose (nutarimuose) pateikta savarankiška jų analizė, įvertinimas ir padarytų išvadų argumentacija. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis nepatvirtina skundo teiginių ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą, išsamiai išnagrinėjus visas ginčo sprendimui reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

11.4.                      Pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog gautoje pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje esami duomenys patvirtina, kad prokuroras susipažino su pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertino tyrimo metu nustatytus duomenis, šiuo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, ir padarė išvadą, kad surinkta medžiaga bei jos analizė patvirtino prokuroro sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pateikta tyrimo medžiaga patvirtina, kad nutarimą priėmęs prokuroras, rinkdamas bei surinkęs būtiną medžiagą, pasinaudojo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte jam suteikta teise reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (pvz., dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu pasitvirtinusių aplinkybių buvo inicijuota statybą leidžiančių dokumentų korekcijos procedūra).

11.5.                      Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos skundo argumentai neįrodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu šio sprendimo panaikinimui. Prokuratūra neturi jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl skundžiamame nutarime aptartų ir įvertintų klausimų. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas atmesti skundą priimtas aukštesniajam prokurorui susipažinus su visa skundo nagrinėjimo medžiaga bei patikrinus apskųsto Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinus atlikto tyrimo išsamumą ir pakankamumą, pasisakius dėl šių aplinkybių bei nepadarius jokių proceso normų pažeidimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12-147 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ne(buvimo)

14.       Apeliantė nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjos skunde nurodomų argumentų, todėl tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

15.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t.y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimą esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).

18.       Pažymėtina, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė ir įvertino tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 2VI-105 nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tiek ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 13.12.-14 padarytas išvadas, taip pat pirmosios instancijos teismas patikrino prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktą pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, imantis priemonių panaikinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180801-00087 bei jo išdavimą sąlygojusius administracinius aktus (LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018 m. balandžio 27 d. KPD Vilniaus skyriaus techninio projekto suderinimą Nr. CP-01-180411-07499); taip pat imantis priemonių atlaisvinti 143,74 kv. m. ploto be NŽT sutikimo silikatinių plytų priestatu užimtą valstybinę žemę; atliekant Vilniaus miesto savivaldybės ir KPD Vilniaus skyriaus darbuotojų, suderinusių nurodytą projektą ir išdavusių nurodytą statybos leidimą, veiksmų vertinimą (dėl galimo piktnaudžiavimo ar įgaliojimų viršijimo) bei taikyti jų atžvilgiu įstatymuose nustatytą atsakomybę. Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. vasario 2 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui „Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2VI-105“, kuriuo prašė panaikinti nurodytą prokuroro nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 13.12.-14 paliko galioti 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2VI-105 (b. l. 73-77). Nurodė, kad pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą nagrinėjęs prokuroras, sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priėmė patikrinęs tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tiek patikrinęs ir savo iniciatyva surinkęs papildomos informacijos bei pasinaudojęs PĮ 19 straipsnio 3 dalyje prokurorui suteiktais įgaliojimais, ir tik po to atlikęs surinktos medžiagos vertinimą pareiškėjos nurodytų aplinkybių kontekste vadovaujantis PĮ 19 straipsnio 4 dalyje suteiktų įgalinimų atžvilgiu. Pareiškėja nesutikdama su minėtu nutarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 13.12-14, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2VI-105, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nagrinėti iš naujo.

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu (toliau – skundžiamss sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad prokuroras detaliai surinko medžiagą, būtiną visapusiškai ir objektyviai išvadai padaryti, taip pat prokuroras tinkamai įvykdė jam Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytą pareigą.

21.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jos nuomone, nutarime visiškai nepasisakyta dėl skunde keliamų argumentų ir įrodymų. Nutarimo turinys deklaratyvus, paremtas bendro pobūdžio pasisakymais apie skundžiamą Vilniaus apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą 2VI-105 - tik deklaratyviai teigiama, neva skundžiamas nutarimas pagrįstas, skundas nepasitvirtino, skundžiamame nutarime argumentų pakanka, tyrimo metu reikšmingi dokumentai buvo gauti, nutarime aptartos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nurodė, jog skundo neišnagrinėjus pilnai, visapusiškai ir išsamiai, pasisakyti dėl jame nurodomų argumentų neįmanoma, tad nėra pagrindo konstatuoti buvo ar ne viešo intereso pažeidimas, bei ar jis gintinas.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

23.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas). Asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.

24.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

25.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjos argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl jos nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorių nutarimuose. Matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, rinko jame nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų nuostatų kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apeliantė argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, tačiau pažymėtina, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.

26.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Iš byloje esančių Generalinės prokuratūros nutarimo nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. Pažymėtina, kad prokuroro atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjos visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant PĮ 19 straipsnyje numatytus reikalavimus.

27.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Apeliantė siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstu dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.

28.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamame nutarime padaryta išvada apie viešojo intereso pažeidimo nebuvimą yra argumentuota, ši išvada padaryta detaliai surinkus reikalingą medžiagą. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog faktinės situacijos tyrimas atliktas paviršutiniškai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime absoliučiai nevertino pareiškėjos argumentų.

29.       Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prokurorai nevertino apeliantės įrodymų ar argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamą prokuroro nutarimą, padarė motyvuotas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokuroro nutarimą teisingai taikė procesinės teisės normas. Esant nurodytam, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniu

n u t a r i a :

Pareiškėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė