Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-03][nuasmeninta nutartis byloje][2A-209-480-2017].docx
Bylos nr.: 2A-209-480/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Prievolės
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Paveldėjimo teisė
Atsakomybė už palikėjo skolas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos

Civilinė byla Nr. e2A-209-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00093-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.;  2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

 


 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

 

2017 m. sausio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R., atstovaujamo advokatės Kristinos Česnauskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6550-717/2016 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovams E. R., R. R., A. R., K. M. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė K. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai atsakovų 11 005,56 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji per kelis kartus bankiniais pavedimais paskolino R. R. 11 005,56 Eur (38 000 Lt). Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsakovai priėmė palikimą, todėl skola turėtų būti ieškovei priteista solidariai iš visų atsakovų.
  2. Atsakovai R. R., A. R. ir K. M. su ieškiniu sutiko visiškai, o atsakovas E. R. iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 1/8 skolos dalį. Nurodė, kad po tėvo mirties paveldėjo 1/8 dalį jo palikimo, todėl tokią dalį skolos sutinka ieškovei grąžinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė solidariai ieškovei K. T. iš atsakovų R. R., E. R., A. R., K. M. 11 005,56 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 358,20 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, kokią atsakomybės rūšį: solidariąją ar subsidiarinę taikyti  priteisinat skolą. Ieškovė pateikė išrašą iš savo sąskaitos AB SEB banke, iš kurios matyti, jog  2009 m. birželio 5 d. ieškovė į R. R. sąskaitą pervedė 4 000 Lt; 2009 m. birželio 8 d. – 4 000 Lt, 2009 m. birželio 10 d. – 4 000 Lt; 2009 m. liepos 21 d. – 4 000 Lt; 2009 m. liepos 22 d. – 2 000 Lt ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 20 000 Lt, viso 38 000 Lt. Atsakovas E. R. pateikė teismui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio seka, kad jis po R. R. mirties paveldėjo 1/8 dalį jam priklausiusio turto. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas remiantis 2015 m. gegužės 8 d. antstolės sudarytu paveldimo turto apyrašu bei 2015 m. liepos 10 d. antstolės sudarytu paveldimo turto apyrašo papildymu. CK 5.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą – laikoma, kad ir visi kiti įpėdiniai priėmė palikimą pagal turto apyrašą ir jie už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Visų įpėdinių pareiga atlyginti palikėjo skolas paveldėtu turtu, suponuoja solidariąją jų atsakomybę prieš kreditorius.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. R., atstovaujamas advokatės Kristinos Česnauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį dėl solidarios E. R. atsakomybės ir priimti naują sprendimą (2 t. b. l. 3-4). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas pažeidžia E. R. interesus, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes išduodant vykdomąjį raštą bus nurodoma tik skolos dydis, atsakomybės rūšis ir atsakovai, todėl apeliantas neapsaugotas nuo išieškojimo nukreipimo į kitą turtą. Nesąžininga, kad apeliantas, kuris yra paveldėjęs tik 1/8 tėvo turto dalį, atsako už jo skolas ne tik paveldėto turto dalimi, tačiau visu kitu turtu.
    2. Nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje plačiai cituoja įstatymus ir nurodo, kad įpėdiniai atsakys paveldėto turto ribose, tačiau sprendimo rezoliucine dalimi neteisingai formuluoja minėtų įstatymų taikymą neapsaugojant įpėdinių, nenustatant atsakomybės ribų. Apeliantas paveldėjo tik 1/8 tėvui priklausiusio turto dalį, todėl  atsakomybė turėtų būti siejama su paveldimu turtu.
  2. Atsakovai R. R., K. M., A. R. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 12-13, 14-15, 27-28). Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas ginčijamu sprendimu visiškai pagrįstai, remdamasis įstatymo normomis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tenkino ieškinį ir iš atsakovų skolą priteisė solidariai. Apelianto skunde išdėstyti argumentai yra nemotyvuoti bei nepagrįsti įstatymo normomis. Įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis) (LAT Byla Nr. 3K-3-135/2011).
  3. Ieškovė K. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 18-19). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai, remdamasis įstatymo normomis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tenkino ieškinį ir iš atsakovų skolą priteisė solidariai. Apelianto skunde išdėstyti argumentai yra nemotyvuoti bei nepagrįsti įstatymo normomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė K. T. iš savo sąskaitos į R. R. sąskaitą 2009-06-05 pervedė 4 000 Lt, 2009-06-08 – 4 000 Lt, 2009-06-10 – 4 000 Lt, 2009-07-21- 4 000 Lt, 2009-07-22 – 2 000 Lt, 2013-08-01- 20 000 Lt, viso 38 000 Lt (11 005,56 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant: beprocentinė paskola, trumpalaikė. R. R. mirė (duomenys neskelbtini). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas rodo, jog palikėjo R. R. palikimą priėmė atsakovai A. R., E. R., R. R. ir K. M.. Atsakovui E. R. 2015-12-18 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į paveldimą turtą (atitinkamai į jo 1/8 ar 1/4 dalį) išduotas vadovaujantis 2015-05-08 antstolės V. Š. sudarytu paveldimo turto apyrašu Nr. 0071/15/00206/1 bei 2015-07-10 tos pačios antstolės sudarytu paveldimo turto apyrašo papildymu Nr. 0071/15/00381/1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 11 005,56 Eur skolą ieškovei K. T. priteisė solidariai iš atsakovų A. R., R. R., E. R. ir K. M..
  4. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl palikėjo - skolininko R. R. prievolės paskirstymo palikimą priėmusiems įpėdiniams.
  5. Apeliantas – atsakovas E. R., nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo visi keturi atsakovai buvo pripažinti solidariai atsakingi už tėvo R. R. skolas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesiejant atsakomybės su paveldimu turtu.
  6. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
  7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl to, kokią atsakomybės rūšį: solidariąją at subsidiarinę taikyti priteisinat skolą. Ieškovės atstovas prašė taikyti solidariąją atsakomybę ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-595/2013, o atsakovas (apeliantas) E. R. ir jo atstovė prašė priteisti iš jo 1/8 dalį skolos ir vadovavosi CK 5.52 ir 5.53 straipsnių nuostatomis. Tokiu atveju teismas nepagrįstai, remdamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašė sprendimo sutrumpintus motyvus, kuriuose pasisakė dėl taikytinos teisės, t. y. perrašė CK 5.52 ir 5.53 straipsnių nuostatas ir paminėjo prieš tai nurodytą kasacinio teismo nutartį.
  8. Pagal CK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
  9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tenkindamas ieškovės reikalavimus skolą priteisiant solidariai iš visų atsakovų rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, o ši nutartis priimta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011 pateiktais išaiškinimais dėl solidariosios įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas, pagrįstais teisės doktrina ((Justitia, 2003, Nr. 5, psl. 29). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojančią CPK 3 straipsnio 6 dalies redakciją, pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.
  10. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Teismui taikant šias normas, turi būti atsižvelgiama ir į CK 6.6 straipsnio nuostatas. Nors, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 15 punkte, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikta argumentacija nelaikytina precedentu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje (civ. byla Nr. e2A-641-370/2016) pateiktas išaiškinimas dėl solidariosios atsakomybės aktualus ir nagrinėjamu atveju, pagal kurį solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas įpėdiniams atsiranda tik tuomet, kai palikimas yra priimamas CK 5.52 straipsnio nustatytais būdais – kai įpėdiniai priima palikimą turto valdymo perėmimu arba paduoda pareiškimą notarui. Prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl nagrinėju atveju turi būti nustatoma įpėdinių atsakomybės dalys. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas šiuo atveju nenurodė, kad esant keletui įpėdinių, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.53 straipsnis) ir analogija negalima, nes solidariosios atsakomybės už palikinėjo skolas palikimą priėmus pagal apyrašą taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditoriui pasinaudojus CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, paveldėto turto dalies gali neužtekti reikalavimams patenkinti, o skolininkas, įvykdęs prievolę, gali negauti iš kito bendraskolio paveldėto turto dalies regreso tvarka to, kas jam priklausytų pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, kadangi paveldėto turto vertė, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas skolininkui neįvykdžius kreditoriaus reikalavimo grąžinti skolą pinigais, gali keistis, nes ji priklauso nuo rinkos dėsnių ir kitų veiksnių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, kuriuo prašoma priteisti skolą iš solidarių atsakovų, kurie priėmė mirusiojo R. R. turtą CK 5.53 straipsnio pagrindu, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes palikimo priėmimas pagal apyrašą, kai yra įpėdinių daugėtas, suponuoja dalinę atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas) pirmosios instancijos teisme turėjo būti patikslintas. Be to, byloje nėra jokių duomenų iš paveldėjimo bylos apie kreditorius, apie turto apyrašo sudarymo (papildymo) aplinkybes.
  11. Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (ieškinys turėtų būti patikslintas).
  12. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.             

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Raimondas Buzelis

                                                                                                                       

 

Albina Rimdeikaitė

 

                                                                                                                                                                                                  

Egidijus Tamašauskas

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK5 5.53 str. Palikimo priėmimas pagal apyrašą
  • CK6 6.9 str. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai
  • 3K-3-135/2011
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CK
  • CPK 268 str. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas
  • 3K-3-595/2013
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • e2A-641-370/2016