Administracinė byla Nr. I-3808-580/2014 Proceso Nr. 3-61-3-06645-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. Š. prašo atlyginti 31 000 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) veiksmų.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra laikomas nuo 2013-03-21. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad nuo 2013-03-21 Lukiškių TI-K kamerose Nr. 200, Nr. 283, Nr. 287, Nr. 337 ir Nr. 342 buvo laikomas su 3 suimtaisiais. Kamerų plotai yra apie 8 kv. m, taigi, leistina plotų norma buvo viršyta dvigubai. Dėl to jautėsi pažemintas. Kamerose esantys stalai yra pritaikyti dviems asmenims, o maistas paduodamas keturiems. Dėl vietos prie stalo trūkumo tenka kovoti su kitais asmenimis. Pateiktas šiltas maistas atšąla, tačiau nėra galimybių jo pasišildyti.
Kamerose yra tarakonų ir parazitų, kurie vaikšto ant indų bei miegančių suimtųjų. Sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pareigūnams atidarius duris, matomas gamtinių reikalų atlikimas. Duodama patalynė ir čiužiniai yra taip nudėvėti, purvini ir pilni bakterijų, kad sukelia niežėjimą ir bėrimus. Gydytojai žemina dėl higienos reikalavimų nesilaikymo ir apsileidimo, nors tinkamos sąlygos laikytis higienos reikalavimų nėra sudaromos. Dėl to V. Š. jaučiasi nepilnaverčiu, jam tenka gydytis bėrimus, depresiją. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės yra tik maža dalis laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygų pažeidimų.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodė, kad 2013-04-24, nuo 2013-05-23 iki 2013-06-05 ryto, 2013-06-13 ryte, 2013-07-19, 2013-08-01 ir 2013-08-02, nuo 2013-08-04 iki 2013-08-06, 2013-10-10 ir 2013-10-15 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo žodžius apie atsiradusius sveikatos sutrikimus bei patirtus psichologinius nepatogumus, sprendžia, kad yra pagrindas nepriteisti V. Š. neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius pristatomas į kameras, kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti išduodama kalcinuota soda. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo mėnesį atliko patikrinimus ir pažymėjo, kad minkštojo inventoriaus patalynės laikymo patalpose minkštasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai geros būklės, tinkama naudoti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą Lukiškių TI-K buvo pranešta tinkamai (b. l. 48). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 31 000 Lt.
Dėl kamerų plotų reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose 2013-03-21, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-22, nuo 2013-06-05 vakaro iki 2013-06-12, nuo 2013-06-13 vakaro iki 2013-07-18, nuo 2013-07-20 iki 2013-07-29, 2013-07-31, nuo 2013-08-07 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-14 ir nuo 2013-10-16 iki 2013-11-05 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
V. Š. nuo 2013-03-21 iki 2013-11-05 Lukiškių TI-K buvo laikomas 197 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare ar iš jo išvyko ryte). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, pareiškėjas buvo laikomas tik 24 dienas ir 2 rytus. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas kamerose nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu buvimo Lukiškių TI-K laiku.
Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų
Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pareigūnams atidarius duris, matomas gamtinių reikalų atlikimas.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K nurodė, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Dėl baldų ir patalynės
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu šios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad stalo plotas visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra 30 kv. m ploto (b. l. 55). Kadangi teisės aktuose baldų išmatavimai nėra reglamentuojami, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad baldai labai nedideli ir prie jų vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys. Kadangi maistas išduodamas vienu metu, tai kiti turi laukti eilės pavalgyti. Laukimo metu maistas atvėsta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 skyriuje, reglamentuojančiame tardymo izoliatorių kamerų įrengimą, nėra nustatyta, kad kamerose turi būti buitiniai prietaisai maistui pašildyti.
Taigi, pareiškėjo argumentas pateiktas teisingai, tačiau kalinimo sąlygų pažeidimu gali būti pripažįstamas tik neteisėtas elgesys, tai yra toks elgesys, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar kuris gali būti pripažįstamas nežmonišku ar žeminančiu elgesiu Konvencijos 3 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į kamerų plotus stalų plotai laikytini pakankamais, kadangi didesnių baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje. Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikalinga palaukti norint pavalgyti prie stalo maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali sąlygoti neteisėtų veiksmų.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esančio miegui skirto inventoriaus būklė nebuvo vertinta. Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. balandžio mėnesio bei rugsėjo mėnesio patikrinimo aktuose, sudarytuose pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu, nurodyta, kad Lukiškių TI-K švarus, išduoti paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) ir patalynė laikomas tam skirtose patalpose įrengtose lentynose, kurių apatinėse dalyse yra sudėtas minkštasis inventorius, viršutinės lentynų dalys yra skirtos švariems lovų skalbiniams ir rankšluosčiams laikyti. Miegui skirtas minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama: dezinfekcijos data, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, dezinfekcijos trukmė, pateikusio ir priėmusio minkštąjį inventorių dezinfekcijai parašas ir atsakingo vykdytojo parašas. Minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymo patalpose laikomas minkštasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai geros būklės, tinkami naudoti bei pritaikyti dezinfekuoti dezinfekcijos kameroje ir atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 66 punkto reikalavimus (b. l. 11–12, 13–14, 15–17). Patalynė yra lengvai pernešamas daiktas, todėl šiuo metu nėra galimybių nustatyti, jog pareiškėjo kamerose buvo laikoma kitokia nei tirta patalynė. Pareiškėjas nurodo, kad patalynės būklė jam sukėlė niežėjimą, tačiau iš jo asmens sveikatos istorijos (b. l. 32) matyti, kad jam odos liga buvo diagnozuota vieną kartą 2013-07-11 ir daugiau nesikartojo. Įvairiaspalvės dedervinės atsiradimas nėra susijęs su higienos nesilaikymu (http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/dedervine-/60511/). Kitų duomenų nepateikta, todėl V. Š. teiginiai, kad patalynė ir čiužiniai yra nudėvėti, purvini ir pilni bakterijų, nepasitvirtino.
Dėl parazitų kamerose
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl deratizacijos ir dezinsekcijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnybą; b. l. 37–40, 41, 42). Taigi, darytina išvada, kad graužikai ir buitiniai parazitai buvo naikinami pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir kitų reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas prašė priteisti 31 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nors V. Š. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymas. Nors pareiškėjas teigia, kad jis turėjo gydytis odos ligas ir depresijas, tačiau iš jo asmens sveikatos istorijos (b. l. 20-36) nėra galima spręsti, jog šis teiginys yra teisingas. Pareiškėjui nustatyta odos liga jau buvo įvertinta kaip atsiradusi ne dėl higienos pažeidimų. Pareiškėjui tik atvykus į Lukiškių TI-K jam buvo diagnozuotas sutrikimas, susijęs su narkotikų vartojimu, kuris vėliau buvo stebimas ir gydomas. Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kad pareiškėjui būtų pastebėta depresinė būklė, susijusi su kalinimo sąlygomis.
Sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus pareiškėjui nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, jam buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, V. Š. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, – pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 200 Lt. V. Š. reikalavimas priteisti 31 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė