Civilinė byla Nr. e2-867-580/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00425-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams J. U. ir J. L.,
atsakovui A. Š., jo atstovui advokatui A. G.,
atsakovo V. J. ir jo atstovui advokatui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Budmeda“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. U., ieškinį atsakovams A. Š., P. J. ir A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
nustatė:
1. Ieškovas BUAB „Budmeda“, atstovaujamas bankroto administratoriaus J. U., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., P. J. ir A. M. 339 272,46 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3973-580/2019 UAB „Budmeda“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė J. U.. 2019-11-11 teismas nutartimi nutarė taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtino 57 440,26 Eur kreditorių reikalavimus ir 2 200 Eur administravimo išlaidų;
1.2. atsakovai neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dėl ko nebus galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismas 2020-02-17 nutartimi skyrė vadovui A. Š. 200 Eur baudą už pareigos nevykdymą, o 2020-08-04 nutartimi ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. A. Š. ir P. J. buvo UAB „Budmeda“ vadovai ir akcininkai, atsakovas A. M. – įmonės akcininkas.
A. Š. ir P. J. minėjo, kad A. M. aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje bei šaukė akcininkų susirinkimus, tačiau susirinkimų protokolai nebuvo teikiami VĮ Registrų centrui;
1.3. išanalizavus įmonės sąskaitų išrašus AB SEB banke ir UAB „Medicinos bankas“ išaiškėjo, kad nuo 2006-03-02 iki 2007-09-16 iš įmonės sąskaitų bankuose buvo išgryninta 233 561,16 Eur (806 440 Lt) didesnė suma, negu į įnešta lėšų. VĮ Registrų centre įregistruotas įmonės įstatinis kapitalas yra 105 711,30 Eur (365 000 Lt). Bankroto bylos iškėlimo metu kasoje turėjo būti 233 561,16 Eur. Tai rodo bankų sąskaitų išrašai. kadangi pinigai neperduoti, tai lėšas iš kasos išėmė ir pasidalino įmonės vadovai ir akcininkai bendrai;
1.4. akcininkai veikė bendrai, nes įmonės sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad daugiau kaip 100 000 Eur banko pavedimais apmokėta už kitas įmones (UAB „Daigilė“, AB „Kybartų gelžbetonis“), kurių akcininkais buvo ieškovo vadovai ir akcininkai;
1.5. įmonė 2003 m. vykdė simbolišką veiklą, o turtas 2003-12-31 sudarė 48,11 Lt, kas matyti iš UAB „Medicinos bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT267230000007467578 išrašo, kuriame nurodyta metinė apyvarta – 8 580,85 Lt. Įmonė 2004-2005 m. veiklos nevykdė, turtas 2014-12-31 sudarė 38,11 Lt, 2015-12-31 sudarė 28,11 Lt. Įstatinio kapitalo, 2001-10-04 registruoto Vilniaus miesto savivaldybėje, o vėliau VĮ Registrų centre, ne vėliau kaip 2013-12-31 nebuvo. Tai reiškia, kad įmonė ne vėliau kaip 2003-12-31 faktiškai buvo bankrutavusi ir turėjo būti likviduojama. Nuo 2003-09-30 iki 2007-05-15 įmonė Sodrai sumokėjo tik 100 Lt įmoką už visus darbuotojus;
1.6. apie įmonės turtinę padėtį atsakovai sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2004-04-30. Atsakovai privalėjo arba atstatyti įmonės įstatinį kapitalą, mokumą, arba kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto ir likvidavimo, tačiau to nepadarė, dėl ko atsirado žala. Įmonės vadovas ir akcininkai jau 2004-04-30 turėjo sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, nes nuosavas kapitalas buvo sumažėjęs labiau nei ¼ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Akcininkai nepasigedo išgrynintų lėšų bei įstatinio kapitalo dalių, kas įrodo, kad visi atsakingi asmenys už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą yra atsakingi kaip bendrininkai. Skolininkų kaltė preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, dėl ko atlyginti žalą atsakovai turi solidariai.
2. Atsakovas A. Š. prašė taikyti ieškinio senaties terminą; atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už konsultacijas, dokumentų parengimą ir procesinio dokumento surašymą. Nurodė, kad:
2.1. įmonės vadovu buvo nuo 2000-10-26 iki 2002-08-20, nuo 2002-08-20 įmonės valdyme nedalyvavo. Įmonės vadovu nuo 2002-08-20 iki bankroto bylos iškėlimo (2019-09-05) buvo P. J.. Atleistas iš direktoriaus pareigų, A. Š. perdavė visus įmonės dokumentus, antspaudą ir turtą naujam paskirtas direktoriui P. J.. Vadovavimo laikotarpiu P. J. organizavo įmonės veiklą bei buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentus ir finansinę atskaitomybę. A. Š. nežinoma, kodėl naujai paskirtas direktorius nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybės rinkinių bei dokumentų dėl direktoriaus pasikeitimo, kodėl neperdavė administratoriui dokumentų ir nesudarė balanso. Ieškinyje reikalaujama suma atsirado, kai A. Š. nebuvo bendrovės vadovu;
2.2. ieškovas neįrodė, kad A. Š., būdamas įmonės vadovu ir akcininku, didino įmonės įsiskolinimus, veikė tik savo interesais, padarė žalą įmonei ar kreditoriams. A. Š. vadovavimo metu įmonė veikė, buvo moki, neturėjo įsiskolinimų valstybinėms institucijoms ir klientams, Sodrai ir VMI buvo teikiamos įmonės deklaracijos ir ataskaitos. Skola Sodrai atsiranda nuo 2003-09-30, kada vadovu buvo kitas vadovas ir skola yra labai maža (delspinigiai);
2.3. nuo A. Š. atleidimo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo 17 metų. Visą laiką atsakovas nėra gavęs iš direktoriaus P. J. jokios informacijos apie bet kokius įmonės svarbiausius įvykius, ataskaitas, susirinkimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai arba apie įmonės nemokumo požymius, bei prašymų, reikalavimų ar pretenzijų;
2.4. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymą Nr. V-100 ir 2011-12-28 įsakymą Nr. V-157 uždarosios akcinės bendrovės finansinės apskaitos registrai (didžioji knyga, bendrieji žurnalai ir kt. laisvos finansinės apskaitos registrų formos), prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai, sutartys, darbų atlikimo aktai, kasos pajamų orderis (KPO), kasos išlaidų orderis (KIO), mokėjimo žiniaraštis, mokėjimo nurodymai, kasos knyga, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga, elektroninio kasos aparato žurnalas, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas ir pan., saugomi nuo 3 iki 10 metų. A. Š. negali pateikti įmonės dokumentų ar sudaryti įmonės balansą. Įmonės dokumentų saugojimo terminas jau pasibaigęs;
2.5. A. Š. veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp įmonės veiklos organizavimo ir įmonės finansinės padėties pabloginimo, žalos padarymo. Kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui BUAB “Timber Logistik” susidarė, kai daugiau nei 5 metus A. Š. neorganizavo įmonės veiklos;
2.6. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Sandoris, iš kurio kildinama žala vyko 2007 m., praėjo 12 metų iki ieškinio pateikimo. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą;
2.7. negali būti nagrinėjamas reikalavimas dėl įstatinio kapitalo 105 711,30 Eur, kadangi toks kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas bankroto byloje. Reikalavimas dėl 105 711,30 Eur gali būti pareikštas vadovui, o ne akcininkams. Byloje įtraukti netinkami atsakovai;
2.8. nesutiktina, kad lėšas iš kasos išėmė ir pasidalijo įmonės vadovai ir akcininkai bendrai, nėra jokių duomenų, kad A. Š. savo naudai nuimtų pinigus. Pagal 2002 m. galiojusį reglamentavimą akcijos buvo tvarkomos įmonės viduje. Nuo akcijų perleidimo praėjo daugiau nei 18 metų, akcijų perleidimo sutartis turi būti įmonės dokumentacijoje. A. Š. nebuvo susijęs nei su UAB „Daigile“ nei su AB “Kybartų gelžbetoniu”, negalėjo veikti bendrai nes nuo 2002-08-20 neturėjo jokių ryšių su BUAB „Budmeda“. Nenurodoma kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas padarė žalos įmonės kreditoriams;
2.9. nuo 2006-03-02 iki 2007-0916 iš įmonės buvo išgryninta 233 561 Eur. Tai rodo, jog įmonė 2003 metais negalėjo būti nemoki.
3. Atsakovas P. J. prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
3.1. vykdydama ūkinę komercinę veiklą įmonė turi teisę nuimti pinigus iš banko sąskaitų, įnešti juos į įmonės kasą, atsiskaityti grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas. Tai yra veiklą. Šios aplinkybės paneigia teiginį, jog BUAB „Budmeda“ jau 2003 m. faktiškai buvo bankrutavusi ir turėjo būti likviduojama. Ieškovas nepagrįstai sutapatina įmonės turtą su įmonės bankų sąskaitose esančiais pinigais. Įmonės turtas yra ne tik pinigai sąskaitose bet ir pinigai kasoje, ilgalaikis ir kitas trumpalaikis turtas, bei sukauptos sąnaudos;
3.2. Ieškovas painioja įstatinio kapitalo ir nuosavo kapitalo sąvokas. Įstatinio kapitalo negali įtakoti įmonės uždirbtas pelnas ar patirti nuostoliai. Vienintelis būdas pakisti įstatiniam kapitalui – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įstatinį kapitalą padidinti ar sumažinti, kuris registruojamas VĮ Registrų centre. Teiginys, kad įmonės įstatinis kapitalas pradingo 2003-12-31, paneigiamas tuo, kad 2006-2007 metais iš banko sąskaitų buvo išgryninti 233 561,16 Eur;
3.3. 2000-10-31 viešame aukcione BUAB „Budmeda“ buvo įsigijusi AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketą už 370 000 Lt (107 159,41 Eur). Šiam tikslui panaudotas BUAB „Budmeda“ turtas – 105 711,30 Eur;
3.4. uždarosios akcinės bendrovės finansinės apskaitos registrai (didžioji knyga, bendrieji žurnalai ir kt. buhalterinės apskaitos dokumentai), prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai, sutartys, darbų atlikimo aktai, kasos pajamų orderis (KPO), kasos išlaidų orderis (KIO), mokėjimo žiniaraščiai, mokėjimo nurodymai, kasos knyga, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga, elektroninio kasos aparato žurnalas, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas ir pan., saugomi nuo 3 iki 10 metų. Vadovai ir akcininkai neturėjo pareigos saugoti 2000-2007 metų buhalterinės apskaitos dokumentų iki 2019 m. ir pateikti ieškovui. BUAB Budmeda ūkinė-komercinė veikla nutrūko 2007 metais;
3.5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate 2009-05-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 56-1-00270-09 dėl UAB „Daigilė“ finansinės veiklos, kuris baigtas 2012-02-29. Kadangi UAB „Daigilė“ ir BUAB „Budmeda“ buvo susijusios įmonės, 2009 m. teisėsaugos institucijos kartu su UAB „Daigilė“ buhalteriniais dokumentais paėmė visus esamus apskaitos BUAB „Budmeda“ dokumentus iš UAB „Daigilė“ ir BUAB Budmeda bendrų patalpų ((duomenys neskelbtini)). BUAB „Budmeda“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo grąžinti, tačiau galėjo būti perduoti UAB „Daigilė“ bankroto administratoriui. Duomenų apie įmones pinigų srautų judėjimą 2001-2007 m. neišliko;
3.6. ieškovas nepateikė įrodymų, kad BUAB „Budmeda“ 2000-2007 metais vykdė neteisėtą ūkinę veiklą ir darė žalą kreditoriams. Nurodytu laikotarpiu BUAB „Budmeda“ buvo veikiantis rinkos dalyvis, moki, neturėjo įsiskolinimų valstybinėms institucijoms ir Sodrai;
3.7. remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sandoriai ir aplinkybės, iš kurių kildinama žala, vyko 2000-2007 m., praėjo daugiau kaip 12 metų iki ieškinio pateikimo. Prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovui A. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, laikoma, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimo ar kitokių paaiškinimų atsakovas A. M. nepateikė. Proceso dalyviai kitos A. M. gyvenamosios vietos nenurodė.
Ieškinys atmestinas.
5. Ginčas byloje kilo dėl įmonės vadovų bei akcininkų civilinės atsakomybės bankrutuojančiai įmonei už nemokumo administratoriui perduotino turto neišsaugojimą, kuris atsirado dėl dingusio įmonės įstatinio kapitalo 105 711,30 Eur praradimo ir dėl nuo 2006-03-02 iki 2007-09-16, nesant dokumentų, išgrynintų įmonės lėšų 233 561,16 Eur, bei pareigų perduoti dokumentus nevykdymo.
Faktinės aplinkybės
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-09-05 nutartimi BUAB „Budmeda“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. U.. Nutartis įsiteisėjo 2019-09-17. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-11 nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtinta 2 200 Eur administravimo išlaidų sąmata ir patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimai, viso 57 440,26 Eur, iš jų VMI – 675,26 Eur, VSDFV – 1 553,75 Eur ir Dainius Kiseliovas – 55 211,25 Eur.
7. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 nutartimi BUAB „Budmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu UAB „Budmeda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 bei 4 punkto pagrindu, nustačius, jog BUAB „Budmeda“ 2006-2007 metais atlikti mokėjimai, kai gautos sumos buvo mokamos arba už kitas įmones, arba išgryninamos, buvo nuostolingi įmonei; mokėjimais ir grynųjų pinigų operacijomis nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės padėtį; neperduoti dokumentai ir turtas, nebuvo teikiami finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui.
8. Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos koordinavimo ir kontrolės valdyba 2021 m. raštu (tiksli data nenurodyta) patvirtino, kad 2020-10-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas tyrimas medžiagoje Nr. M-2-02-01128-20 pagal 2020-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 2020-10-29 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Dėl civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų
9. Ieškovas prašo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, kaip įmonės vadovams ir akcininkams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog P. J. dirbo įmonės komercijos direktoriumi, tačiau šis faktas nebuvo nustatytas, o prašymas P. J. taikyti atsakomybę pagal darbo teisę už daugiau kaip prieš 10 metų atliktus veiksmus, nepareikštas.
10. Akcininko atsakomybė kyla pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, o įmonės vadovo – pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. CK 2.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
11. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas jo atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu atsirasti. Kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, jam taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies taisykles.
Dėl atsakovų teisinės padėties įmonėje
12. Ieškovas prašo atsakomybę atsakovams taikyti kaip įmonės akcininkams ir vadovams. Ieškovo pozicija dėl atsakovų teisinės padėties įmonėje yra nenuosekli. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog atsakovas A. Š. neteisėtus veiksmus atliko, veikdamas kaip įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai P. J. ir A. M. nurodomi, kaip bendrovės dalyviai, tiesiogiai dalyvavę bendrovės valdyme, kuriems, kaip vadovui ir kaip verslininkui, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Atsakovų P. J. ir A. M. dalyvavimas bendrovės veikloje grindžiamas neaptartais atsakovų A. Š. ir P. J. paaiškinimais. 2021-01-22 parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovė teigė, jog visi trys atsakovai veikė kaip vadovai. 2021-02-22 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė negalėjo tiksliai paaiškinti pozicijos, kuriuo laikotarpiu atsakovai vadovavo įmonei ar priėmė su įmonės veikla susijusius sprendimus. Ieškovo atstovė teigė, jog nemokumo administratorius nustatė, kad visi akcininkai vadovavo bendrovei, dėl ko ieškinys pateiktas visiems trims akcininkams. Nurodė, jog A. Š. bendrovei vadovavo visą laiką nuo jos įsteigimo. Rėmėsi tuo, jog P. J. buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, nurodė, jog neturi duomenų, kad P. J. vadovavo įmonei, aiškino, jog buvęs įmonės finansininkas K. D. nemokumo administratoriui nurodė, jog P. J. jo draustumo laiku buvo komercijos direktorius.
13. Esant nenuosekliai ieškovo pozicijai, teismas atsakovų padėtį įvertins pagal byloje surinktus įrodymus dėl atsakovų buvimo akcininkais, turėtų akcijų skaičiaus, o taip pat dėl turimų įgaliojimų vadovauti įmonės veiklai.
Dėl įmonės akcininkų
14. Byloje nustatyta, jog UAB „Budmeda“ įsteigta 2000-10-20, įmonės steigėjai – A. Š., P. J. ir A. M.. BUAB „Budmeda“ steigimo sutartyje nurodyta, kad įmonės įstatinį kapitalą sudaro 10 000 Lt, išleista 100 akcijų, jas paskirstant: A. M. – 50 akcijų, A. Š. ir P. J. – po 25 akcijas. Daugiau rašytinių dokumentų apie akcininkų pasikeitimus byloje nėra. P. J. teigė, jog steigimo metu akcijos buvo paskirstytos: P. J. – 24 akcijos, A. Š. – 25 akcijos, A. M. – 51 akcija, tačiau ši aplinkybė kitais duomenimis nepatvirtinta.
15. A. Š. ir P. J. nurodė, jog 2002 m. rugpjūčio mėn. atsistatydinęs iš pareigų A. Š. savo turimas akcijas perdavė A. M.. 2002 m. rugpjūčio mėn. galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą per 15 dienų turi pranešti bendrovės administracijos vadovui. Akcininkų sąrašo tvarkymas buvo priskirtas pačios bendrovės žiniai. Pareiga pranešti įmonių rejestro tvarkytojui buvo nustatyta tik tada, kai visas akcijas įsigyja vienas asmuo. A. Š. teismui nurodė, jog akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neišliko, todėl negali teismui pateikti, nes praėjęs ilgas laiko tarpas. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino kitas atsakovas P. J.. Įmonės dokumentai nėra išlikę, P. J. negali turėti intereso mažinti atsakovų skaičių byloje, nes tokiu atveju jam galėtų būti taikoma didesnė atsakomybė, todėl sutampant dviejų atsakovų paaiškinimams bei nesant kitų duomenų, sprendžiama, jog A. Š. savo turėtas BUAB „Budmeda“ akcijas 2002 m. rugpjūčio mėn. perleido A. M..
16. Apibendrinant, konstatuojama, kad nuo 2000-10-20 iki 2002-08-07 (A. Š. atleidimo diena) akcijos priklausė: A. M. – 50 akcijų, A. Š. ir P. J. – po 25 akcijas, nuo 2002-08-07 akcijos priklauso: A. M. – 75 akcijos, P. J. – 25 akcijos.
Dėl įmonės vadovo
17. Pagal įmonės įstatus įmonės valdymo organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Nuo 2000-10-23 iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Budmeda“ iškėlimo Juridinių asmenų registre įregistruotas įmonės vadovas yra A. Š.. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-03-02 pažymoje Nr. KA-PZ1-1267 nurodyta, jog A. Š. BUAB „Budmeda“ dirbo nuo 2000-10-26 iki 2002-08-07, kai buvo atleistas, atleidimo faktas patvirtintas Sodros duomenimis. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 nutartyje dėl tyčinio bankroto konstatuota, jog A. Š. BUAB „Budmeda“ vadovu buvo iki 2002-08-07. A. Š. teismui paaiškino, jog jis įmonei vadovavo iki 2002-08-22, po ko perleido akcijas ir buvo atleistas iš vadovo pareigų. A. Š. teigė, jis buvo nuvykęs į VĮ Registrų centrą dėl vadovo išregistravimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad prašymą turi pateikti įmonė, pateikusi akcininkų sprendimą. Ne kartą prašė P. J. ir A. M., kad jis būtų išregistruotas iš vadovo pareigų, tačiau klausimas nebuvo išspręstas, į teismą dėl išregistravimo nesikreipė, nes negalvojo, kad tai yra svarbu.
18. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog juridinių asmenų registre turi būti registruojami juridinio asmens valdymo organų nariai. Kitas BUAB „Budmeda“ vadovas po A. Š. atleidimo dienos nebuvo įregistruotas. P. J. pripažino, jog jis, A. M. siūlymu, nuo 2003 m. vasaros pradėjo dirbti BUAB „Budmeda“ vadovu, jam buvo perduoti įmonės dokumentai, antspaudai, banko duomenys. Sodros duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2019-11-19 įmonėje nuo 2003-07-10 iki 2013-09-26 buvo vienas apdraustas asmuo P. J.. Po A. Š. atleidimo iki pradedant vadovauti P. J., BUAB „Budmeda“ vadovo tam tikrą laiką nebuvo. P. J. pripažino, jog iki 2008 m. birželio mėnesio tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir vadovavo įmonei. Atsakovo teigimu, nuo 2008 m. birželio mėnesio įmonė nustojo vykdyti veiklą.
19. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. po 2002-08-07 būtų atlikęs kokius nors vadovo veiksmus, būtų turėjęs įmonės dokumentus, tvarkęs finansinę apskaitą, sudaręs sandorius ar veikęs įmonės vardu. Šioje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad būtų galima paneigti Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 nutartyje dėl tyčinio bankroto padarytą išvadą, jog A. Š. BUAB „Budmeda“ vadovu buvo iki 2002-08-07.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Tuo vadovaujantis bei remiantis byloje esančiais duomenimis sprendžiama, jog 2003-07-10 vadovu buvo P. J..
21. Apie atsakovo A. M. veiksmus ir įtaką BUAB „Budmeda“ nėra jokių duomenų. A. M. įmonėje nedirbo jokiose pareigose, nenustatyta, kad dėl jo, kaip juridinio asmens dalyvio, sprendimų būtų atlikti veiksmai, kuriais būtų sumažintas įmonės turtas. Ieškinyje nurodyta, jog A. M. dalyvavimą įmonės veikloje patvirtina kiti atsakovai, tačiau tokios aplinkybės nebuvo patvirtintos. A. Š. ir P. J. pažymėjo tik tai, kad už A. M. lėšas buvo nupirktos AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijos, P. J. nurodė tik tai, kad A. M. padėjo patarimais. Surinkti duomenys yra nepakankami laikyti A. M. faktiniu bendrovės vadovu.
22. paslaugas, kuris paliudytų, jog UAB „Budmeda“ veiklai vadovavo A. Š. bei A. M., kurie koordinavo bendrovės veiklą bei kontroliavo banko sąskaitas, o P. J. buvo tiesiog komercijos vadovas. Liudytojas ieškovo nurodytais adresais nebuvo rastas, 2020-10-06 ir 2020-11-12 teismo šaukimai nebuvo įteikti, duomenys, kad jis tvarkė įmonės apskaitą teismui nepateikti, 2021-01-21 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas neprašė kviesti liudytojo, nurodė, jog teiks liudytojo paaiškinimus, tačiau jokių papildomų duomenų neteikė. P. J. nurodė, jog jis pats tvarkė įmonės apskaitą.
23. Įvertinus bylos duomenis sprendžiama, jog BUAB „Budmeda“ vadovu nuo įmonės įsteigimo iki 202-08-07 buvo A. Š., o nuo 2003-07-10 (Sodros duomenys) vadovu buvo P. J.. Laikotarpiu, kai įmonėje nebuvo vadovo, už įmonės veiklą atsakingi vadovo nepaskyrę įmonės akcininkai P. J. ir A. M., kadangi jie nevykdė pareigos paskirti vadovą ir pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir 8 dalį.
Dėl tyčinio bankroto įtakos žalos atlyginimo teisiniams santykiams
24. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 nutartimi buvo pripažinta, kad BUAB „Budmeda“ bankrotas buvo tyčinis, dėl to, kad P. J. vadovavimo įmonei metu BUAB „Budmeda“ 2006-2007 metais atlikti mokėjimai, kai gautos sumos buvo mokamos arba už kitas įmones, arba išgryninamos, buvo nuostolingi įmonei; mokėjimais ir grynųjų pinigų operacijomis nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės padėtį; neperduoti dokumentai ir turtas, nebuvo teikiami finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 išaiškinta, kad nustačius dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu.
Dėl padarytos žalos dydžio
26. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-11 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, bendra 57 440,26 Eur suma. VMI 675,26 Eur finansinis reikalavimas yra atsiradęs pagal teismo vykdomąjį dokumentą, išduotą byloje Nr. 2-1665-104/2011. VSDFV reikalavimas patvirtintas nemokumo administratoriaus prašymą, reikalavimo pagrindą sudarantys dokumentai nepateikti. BUAB „Timber Logistik“ reikalavimas atsiradęs pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 sprendimą, kuriuo skola priteista už įsipareigojimą pagal 2007-01-09 sutartį nevykdymo. UAB „Timber Logistik“ 2007 m. sausio-vasario mėnesiais sumokėjo 44 022,24 Eur, tačiau BUAB „Budmeda“ nepateikė prekių. Šį reikalavimą 2019-06-27 Varžytynių aktu kartu su dar 3 reikalavimais už 1 000 Eur įsigijo kreditorius D. K..
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 išaiškinta, kad mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku.
28. Byloje nėra duomenų, jog patvirtinti kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti iš BUAB „Budmeda“ turto, jokio įmonės turto bankroto procedūros metu nebuvo rasta. VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad BUAB „Budmeda“ registruoto turto neturi. Antstolis D. Š. 2019-07-17 surašė Išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo nustatė, jog BUAB „Budmeda“ samdomų darbuotojų neturi, registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi. Tai rodo, jog netinkinami kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos gali būti vertinami kaip žala.
29. Ieškovas prašo priteisti 339 272,46 Eur sumą, tačiau ši suma kelis kartus viršija teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. BUAB „Budmeda“ akcininkai yra tie paties atsakovai, iš kurių solidariai prašoma priteisti žalos atlyginimą. Sprendžiama, jog nėra nei viešo intereso, nei privataus kreditorių intereso prašyti žalos, didesnės nei kreditoriniai reikalavimai, išskyrus mokesčius, ir administravimo išlaidos, atlyginimo. Įmonės akcininkai neišreiškė jokios valios, kad nemokumo administratorius juos atstovautų reikalaudamas iš jų pačių priteisti žalos atlyginimą.
Dėl neteisėtų veiksmų
30. Neteisėtais veiksmais ieškovas nurodo tai, kad atsakovai: 1) neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų; 2) buvo prarastas 105 711,30 Eur įstatinio kapitalo vertės turtas; 3) nuo 2006-03-02 iki 2007-09-16 nesant dokumentų buvo išgrynintos 233 561,16 Eur lėšos. Vėliau teismo sprendime bus pasisakyta dėl atskirų veiksmų teisėtumo.
31. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas įvykdė pareigas, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Dėl dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo
32. BUAB „Budmeda“ nemokumo administratorius teismui nurodė, jog pradėjus įmonės nemokumo procesą, administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-05 nutartimi įpareigojo UAB „Budmeda“ valdymo organus perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą. Už šio įpareigojimo nevykdymą Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutartimi A. Š. buvo paskirta 200 Eur bauda. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Budmeda“ nuo pat įmonės įsteigimo nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų.
33. Nustatant su BUAB „Budmeda“ veikla susijusias aplinkybes susiduriama su tuo, kad įmonės dokumentai yra neišsaugoti. Byloje pripažįstama nustatyta, jog A. Š. atleidimo metu įmonės dokumentus perdavė P. J.. Šią aplinkybę patvirtina A. Š. ir P. J. paaiškinimai. A. Š. negalėjo pateikti teismui įmonės dokumentų perdavimą patvirtinančio akto, nurodė, jog yra praėję 18 metų ir rėmėsi tuo, kad įmonė toliau vykdė veiklą, jam nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl turto ar dokumentų perdavimo. Taip pat nustatyta, kad po 2002-08-07 vykdyta tolesnė įmonės veika, kas patvirtinama paaiškinimais ir BUAB „Budmeda“ banko sąskaitų išrašais. Atsakovas P. J. nurodo, jog įmonė veikė iki 2008 m. birželio. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai rodo, jog SEB banke paskutinis su ūkine veikla susijęs atsiskaitymas atliktas 2007-12-27, o UAB „Medicinos banke – 2007-12-04. Nėra duomenų, kad po šio periodo įmonė būtų atlikusi kokius nors veiksmus su įmonės turtu, kurie būtų susiję su reikalingumo sudaryti įmonės dokumentus. Bankroto byla iškelta 2019-09-05 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-09-17. Nuo įmonės veiklos pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo buvo praėję 11 metų.
34. Aptartini įrodymai dėl BUAB „Budmeda“ dokumentų praradimo aplinkybių, kai dokumentus perėmė P. J.. P. J. nurodė, kad iki 2008 m. birželio mėn. tvarkė BUAB „Budmeda“ buhalterinę apskaitą, dokumentus laikė UAB „Daigilė“ patalpose (duomenys neskelbtini). Iškėlus UAB „Daigilė“ bankroto bylą, antstoliai pardavė patalpas ir iškraustė įmonę, dalį dokumentų P. J. išvežė į (duomenys neskelbtini), dalį pasiėmė UAB „Daigilė“ administratorius, kitus dokumentus pasiėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vėliau dalis dokumentų buvo grąžinta.
35. Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos koordinavimo ir kontrolės valdyba 2021 m. raštu patvirtino, kad 2011-04-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 56-1-00213-11 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., 184 str. 2 d. dėl UAB „Daigilė“ ir BUAB „Budmeda“ finansinės veiklos. 2011-10-27 priimtas sprendimas baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu; 2009-05-25 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 56-1-00270-09 pagal BK 184 str. 2 d., 186 str. 1 d. dėl UAB „Daigilė“ finansinės veiklos. 2012-02-29 priimtas sprendimas baigti tyrimą kaltinamuoju aktu.
36. Byloje surinkti dokumentai dėl galimo dokumentų praradimo. UAB „Daigilė“ administratorius 2020-08-18 raštu ieškovui pranešė, jog bankroto procese BUAB „Budmeda“ dokumentai nebuvo perduoti. AB „Kybartų gelžbetonis“ administratorius 2020-08-18 raštu patvirtino, jog baigus ikiteisminį tyrimą, administratoriui buvo grąžinti visi buhalteriniai dokumentai, kurie buvo suarchyvuoti ir perduoti saugojimui Vilkaviškio savivaldybės archyvui. BUAB „Budmeda“ dokumentai UAB „Daigilė“ administratoriui neperduoti.
37. Aptarti įrodymai rodo, jog 2011-04-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl BUAB „Budmeda“ finansinės veiklos, kuris baigėsi baudžiamuoju įsakymu. Tikėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu dokumentai galėjo būti paimti ikiteisminio tyrimo metu, nors dokumentų poėmio protokolai teismui nepateikti. Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog UAB „Daigilė“ 2012-11-23 likviduota dėl bankroto. Įmonė buvo įregistruota 1995-02-09, vadovu nuo 1995-02-09 iki 2010-01-28 (bankroto bylos iškėlimo) buvo P. J.. Tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas, P. J. jau nebuvo UAB „Daigilė“ vadovas, todėl dokumentai turėjo būti grąžinami UAB „Daigilė“ administratoriui, kuris paneigė BUAB „Budmeda“ dokumentų gavimo faktą. Teismas siūlė teikti įrodymus dėl dokumentų paėmimo pagal vykdytus ikiteisminius tyrimus, tačiau dokumentų poėmio ir grąžinimo protokolai nepateikti. Pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai BUAB „Budmeda“ dokumentų negrąžino, tačiau dokumentų buvimo vieta ir grąžinimo aplinkybės nenustatytos.
38. Atsakovai neigia pareigą turėti išsaugotus įmonės dokumentus ir remiasi tuo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-12-28 įsakymą Nr. V-157 „Dėl dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytas 10 metų įmonės dokumentų saugojimo terminas.
39. Nuo 2007-06-21 galiojusi Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio redakcija nustatė, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (2, 3 dalys). Nuo 2013-01-01 pakeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis ir nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatė, jog saugojimo terminų rodykles rengia ir suderinęs su suinteresuotais centriniais valstybinio administravimo subjektais tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Taigi turėjo būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų. Šiame įsakyme nurodytas didžiausias minimalus finansinio ir kito turto valdymo dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų, pažymėta, kad metinės finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) minimaliai saugomos 10 metų, o likviduojamų įstaigų finansinės ataskaitos (likvidavimo balansai) turi būti saugomi nuolat.
40. Byloje yra susidariusi aiškiai teisės aktais nereglamentuota situacija, kai yra pasibaigęs 10 metų minimalus laikotarpis, kurį įmonė turi pareigą saugoti dokumentus, tačiau dėl šios aplinkybės yra negalima nustatyti įmonės veiklos, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Ankstesniame punkte minėtas teisinis reguliavimas rodo valią, kad būtų užtikrinama, jog įmonės veikla galėtų būti nuolat nustatoma iš įmonės likvidavimo dokumentų. Saugojimo termino nuosekli pabaiga kas metai kitiems dokumentams, užtikrina, kad iki įmonės pabaigos liktų pakankami dokumentai likvidavimo balansui parengti bei įmonės veiklai nustatyti. Nustojusi vykdyti veiklą BUAB „Budmeda“ 2008 m. turėjo būti likviduota, o jos likvidavimo balansas saugomas nustatyta tvarka. Sprendžiama, jog vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto numatytą pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratoriui, P. J. turėjo perduoti dokumentus, kurie būtų pakankami likvidavimo balansui sudaryti. Tuo atveju, jei dokumentai buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu, dokumentų neperdavimą patvirtinančiu dokumentu laikytinas poėmio protokolas, kuris nemokumo administratoriui ir teismui nepateiktas.
Dėl įstatinio kapitalo neišsaugojimo, kaip vadovo ir akcininko padarytos žalos
41. Nurodydamas, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, ieškovas remiasi 105 711,30 Eur įstatinio kapitalo verte. Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, jog įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai. Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog BUAB „Budmeda“ įregistruota 2000-10-23, įstatinio kapitalo dydis yra 365 000 Lt, įstatinis kapitalas padidintas nuo 2001-10-04. Pateiktas BUAB „Budmeda“ įstatų pakeitimas, kuriuo įstatinis kapitalas padidintas iki 365 000 Lt, įstatų pakeitimai įregistruoti 2001-10-04. Protokolą pasirašė BUAB „Budmeda“ direktorius A. Š..
42. 105 711,30 Eur (365 000 Lt) įstatinis kapitalas, kaip nurodė atsakovai, buvo suformuotas įsigyjant AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijas. VĮ Turto banko 2020-12- rašte nurodyta, kad AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketas buvo parduotas 2000 m. spalio 31 d. įvykusiame viešame aukcione. Aukciono laimėtojas BUAB „Budmeda“ sumokėjo visą privatizavimo objekto (akcijų) pardavimo kainą ir 2000-12-22 aktu „Dėl privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo“ akcijų paketas buvo perduotas BUAB „Budmeda“. AB „Kybartų gelžbetonis“ bankroto byla iškelta 2008-08-28, 2012-10-02 likviduota bankrutavus. P. J. nuo 2003-04-29 iki 2008-08-28, o A. M. nuo 2003-04-29 iki 2007-07-12 buvo įmonės valdybos nariai.
43. P. J. nurodė, jog BUAB „Budmeda“ turtą sudarė iš įstatinio kapitalo, kuris buvo suformuotas A. M. įnašu, įsigytos AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijos. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad BUAB „Budmeda“ būtų turėjusi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir jį naudojusi įmonės veikloje. Taip pat nebuvo nustatyta, kad BUAB „Budmeda“ vykdytai veiklai toks turtas buvo reikalingas. Iškėlus bankroto bylą bankrutuojančios įmonės akcijos iš esmės praranda vertę. Kadangi AB „Kybartų gelžbetonis“ likviduota bankrutavus, tai spręstina, jog įmonės akcijos tapo bevertės bankroto bylos iškėlimo metu. Tokiu būdu iš įstatinio kapitalo įgytas BUAB „Budmeda“ turtas taip pat prarado savo vertę. Ieškovas nesiekė šioje byloje aiškintis priežasčių, dėl kurių buvo prarastas iš įstatinio kapitalo įgytas turtas, t. y. dėl kokių aplinkybių bankrutavo AB „Kybartų gelžbetonis“.
44. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog 2001-01-01 AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijos buvo perleistas UAB „Daigilė“, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartyje, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą byloje dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu (teismas remiasi CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu) konstatuota, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiasi ne konkrečiais įrodymais, o tik prielaidomis, nes nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, įrodantys kada ir kaip BUAB „Budmeda“ perleido AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijas įmonei UAB „Daigilė“, ar kad UAB „Daigilė“ neatsiskaitė už perleidžiamas akcijas. Manymas, jog UAB „Daigilė“ galėjo neatsiskaityti už akcijas nepagrįstas įrodymais. Nėra paaiškinta situacija, kodėl akcijos, kurios, kaip nurodoma buvo pirktos už A. M. pinigus, būtų neatlygintinai perleistos kitai bendrovei.
45. Nustatyta, jog BUAB „Budmeda“ iki 2007 m. pabaigos vykdė veiklą. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog į įmonės sąskaitą buvo pervedamos lėšos. UAB „Medicinos banko“ 2019-12-23 rašte nurodoma, jog BUAB „Budmeda“ buvo sudariusi dvi sutartis dėl finansinių paslaugų teikimo, pagal kurias įsipareigojimus įvykdė 2006 m. ir 2007 m. Vien P. J. išgrynintos lėšos sudarė du kartus daugiau nei įstatinis kapitalas (233 561,16 Eur). Tai rodo, jog 2006-2007 m. įmonė turėjo lėšų. Įstatinis kapitalas yra naudojamas įmonės veiklos pradžiai ir jo kitimas yra susijęs su priimamasis verslo sprendimais, iš jo sukurto bendrovės turto sumažėjimas turi būti vertinamas pagal atliktus veiksmus, nėra nustatyta bendrovės pareiga visą veiklos laiką išlaikyti turtą ne mažesnį nei įstatinis kapitalas.
46. Kadangi BUAB „Budmeda“ įstatinis kapitalas buvo padidintas 6-7 metai iki veiklos pabaigos (2001-10-04), akcininkų įnašai panaudoti kitos įmonės akcijoms pirkti, pati įmonė veikė iki 2008 metų, 2006-2007 m. išgrynintos piniginės lėšos buvo dukart didesnės už įstatinį kapitalą, tai nėra pagrindo išvadai, kad įmonės įstatinį kapitalą sudarančios lėšos buvo neteisėtai panaudotos ar iššvaistytos ir dėl neteisėtų veiksmų pradėjus BUAB „Budmeda“ bankroto bylą nebuvo perduotos nemokumo administratoriui. AB „Kybartų gelžbetonis yra bankrutavęs, todėl jo akcijos prarado vertę ne dėl BUAB „Budmeda“ vadovų veiksmų, o dėl AB „Kybartų gelžbetonis“ priimtų verslo sprendimų. Kitu atveju, jei akcijos buvo perleistos, tai nėra duomenų, kad BUAB „Daigilė“, kuri taip pat yra bankrutavusi, neatsiskaitė už įgytas akcijas, galimas sandoris teismui nepateiktas ir iš jo galimo sudarymo prašoma priteisti žala nekildinama. Taip pat negalima teigti, jog pardavus AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijas už jas iš BUAB „Daigilė“ galimai gautos lėšos buvo iššvaistytos, nes 2006-2007 m. įmonė turėjo lėšų, du kartus daugiau nei įstatinis kapitalas.
Dėl pinigų nuėmimo nuo sąskaitų
47. Su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė SEB ir Medicinos banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti, nuo 2006-03-02 iki 2007-09-10 P. J. iš BUAB „Budmeda“ sąskaitų nuimdavo grynuosius pinigus. P. J. pinigų gryninimo fakto neneigė, tačiau nurodė, jog pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms, jis tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, surašydavo reikiamus dokumentus, pinigus perduodavo materialiai atsakingiems asmenims, kurie jam pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus. Kadangi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę, tai nėra duomenų, kuriais būtų galima pateisinti lėšų gryninimo veiksmus.
48. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nors savaime pinigų nuėmimas nuo įmonės sąskaitų nėra draudžiamas, tačiau lėšos gali būti naudojamos tik įmonės reikmėms. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą.
49. Ankstesniame sprendimo skyriuje buvo aptartos su dokumentų saugojimo terminais susijusios aplinkybės ir pripažinta, jog praėjus dokumentų saugojimo terminui įmonės vadovas turi pareigą būti išsaugojęs tik likvidavimo balanso sudarymui būtinus dokumentus. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3-4 punktuose buvo nustatyti dokumentai, kurie turi būti sudaromi dokumentai tvarkant įmonės grynuosius pinigus. Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris).
50. Detaliai įmonės veikla 2006-2007 metais buvo aptarta nutartyje dėl tyčinio bankroto iškėlimo. Buvo nustatyta, kad į UAB „Budmeda“ banko sąskaitas 2006-2007 metais buvo pervedamos reikšmingos pinigų sumos (pavyzdžiui, UAB „Vilniaus rentinys“ 2006-09-06 pervedė įmonei 5 647,82 Eur (19 500,80 Lt), 2006-12-14 UAB „Stogų meistras“ pervedė 28 934,60 Eur (99 905,37 Lt), 2006-09-12 UAB „Vingrės statyba“ pervedė 14 481 Eur (50 000 Lt), 2007-09-06 L. A. pervedė 2 432,80 Eur (8 400 Lt) ir pan.), tačiau šios sumos arba būdavo pervedamos kitoms įmonėms, arba išgryninamos. Pavyzdžiui, 2007-03-16 iš UAB koncernas „Alga“ UAB „Budmeda“ gavo 5 188,87 Eur (17 916,13 Lt), tą pačią dieną AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ sumokėjo 4 724,86 Eur (16 314 Lt), nurodant, jog mokama yra už UAB „Daigilė“ produkciją. 2006-09-06, 2006-09-20, 2006-09-27 iš UAB „Gutra“, V. J. ir UAB „Eruimportas“ UAB „Budmeda“ gavo po 2 896,20 Eur (10 000 Lt), P. J. tokio pat dydžio sumas išgrynino. 2006-09-29 B. B. UAB „Budmeda“ pervedė 1 105,19 Eur (3 816 Lt), UAB „Gutra“ – 3 185,82 Eur (11 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išgrynino 4 054,68 Eur (14 000 Lt). 2006-11-16 UAB koncernas „Alga“ pervedė įmonei 16 378,59 Eur (56 552 Lt), P. J. tą pačią dieną išgrynino 11 584, 80 Eur (40 000 Lt), 2006-12-14 UAB „Stogų meistras“ pervedė įmonei 28 934,60 Eur (99 905,37 Lt), P. J. per dvi dienas išsigrynino 26 065,80 Eur (90 000 Lt), 2006-12-28 UAB „Stogų meistras“ pervedė įmonei 26 065,80 (90 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išgrynino 15 929,10 Eur (55 000 Lt), 2007-01-03 UAB „Statybų gausa“ pervedė įmonei 13 032,90 Eur (45 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išgrynino 8 978,22 Eur (31 000 Lt), 2007-01-16 UAB „Statyba gausa“ pervedė 6 906,24 Eur (23 845,85 Lt), tą pačią dieną P. J. išgrynino 3 475,44 Eur (12 000 Lt) ir t. t.
51. Vertinant banko sąskaitų duomenis darytina išvada, jog J. aiškinimas, kad išgrynintos lėšos buvo naudojamos įmonės veiklai yra pakankamai pagrįstos. BUAB „Budmeda“ iš trečiųjų asmenų nuolat gavo reikšmingas pinigų sumas, kas rodo, jog ji turėjo turėti išlaidų, kad už gaunamus pinigus suteiktų paslaugas ir parduotų prekes. Bankroto byloje BUAB „Budmeda“ turi tik vieną kreditorių, duomenų apie įmonei ankstesniu metu keltas kitas civilines bylas dėl skolų išieškojimo nėra, tai patvirtina, jog įmonės įsipareigojimai tretiesiems asmenims buvo įvykdyti. Kitų veiklos išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikta, todėl labai tikėtina, kad išgrynintos lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje. Pasibaigus nustatytam dokumentų saugojimo terminui, nėra teisinio pagrindo iš vadovo reikalauti pateikti visus finansinius dokumentus, kurie susiję su grynųjų pinigų panaudojimu.
52. Nesant pakankamų įrodymų negalima įvertinti, ar įmonės bankrotas kilo dėl netinkamų verslo sprendimų ar dėl neteisėtų P. J. veiksmų. Šiuo metu ir UAB „Daigilė“, ir AB „Kybartų gelžbetonis“ ir UAB „Timber Logistik“ yra bankrutavusios, dokumentų saugojimo terminas pasibaigęs visiems tuose teisiniuose santykiuose dalyvavusiems asmenims. Finansinė veikla bei verslo sprendimai turėtų būti grindžiami dokumentais ar patvirtinami asmenų paaiškinimais, tačiau nuo buvusių įvykių yra praėjęs per ilgas laikas, kad būtų galima aplinkybes įrodinėti žodiniais paaiškinimais. Sprendžiama, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas P. J. dėl lėšų gryninimo atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nesiremia 2020-08-04 nutartyje dėl tyčinio bankroto padarytomis išvadomis, kadangi šios išvados padarytos neturint pakankamai duomenų dėl įmonės veiklos.
53. Kaip žalos nėra reikalaujama priteisti lėšų, kurias BUAB „Budmeda“ sumokėjo už UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų gelžbetonis“, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Dėl nemokumo ir pareigų kreditoriams
54. Svarbu byloje nustatyti periodą, kurio metu atlikti neteisėti veiksmai galėtų būti vadovo ar akcininko civilinės atsakomybės ir žalos atsiradimo priežastimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 išaiškino, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
55. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta ieškovui neįvykdžius prievolių pagal 2007-01-09 sutartį. Vadinasi, turi būti nagrinėjami veiksmai ir priežastys, dėl kurių šis kreditoriaus interesas nebuvo patenkintas. VMI reikalavimo susidarymo periodas yra nenurodytas, įsiskolinimo suma tik 675 Eur, VSDFV kreditoriaus reikalavimo duomenys nepateikti. Esant tokioms aplinkybėms, remiamasi didžiausiu kreditoriaus reikalavimu.
56. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 nustatyta, kad vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriui atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, todėl byloje yra svarbu nustatyti tokių pareigų kreditoriui D. K. atsiradimo momentą. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 nutartyje dėl tyčinio bankroto buvo konstatuota, jog įmonė sąmoningai blogai valdoma buvo nuo 2003 metų, kuomet įmonės sąskaitose nebuvo lėšų. Darydamas šią išvadą teismas rėmėsi kreditoriaus D. K. pateiktais BUAB „Budmeda“ banko sąskaitų išrašais, kad 2003-12-31 įmonės sąskaitos likutis sudarė 13,93 Eur (48,11 Lt), 2004-12-31 – 11,04 Eur (38,11 Lt), 2005-12-31 – 8,14 Eur (28,11 Lt), 2006-12-31 – 13,53 Eur (46,71 Lt), 2007-12-31 – 0 Eur.
57. Įvertinus bylos duomenis turi būti atsižvelgta, jog 2003 m. BUAB „Budmeda“ neturėjo kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti. BUAB „Budmeda“ bankroto byla buvo keliama pagal Įmonių bankroto įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės veiklos neintensyvumas vykdymas savaime nėra vertinama kaip įmonės nemokumas. Nors 2003 m. BUAB „Budmeda“ apyvarta nebuvo didelė, tačiau įmonė neturėjo kreditorių, 2006-2007 metais ėmėsi aktyvesnės veiklos, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2003 metais įmonė jau buvo faktiškai nemoki. Įmonės nemokumas prasidėjo prieš baigiant veiklą, kai įmonė įgijo kreditorių UAB „Timber Logistik“, o jos turtas banke 2007-12-31 sudarė 0 Eur. Įmonės nemokumo momentas nutartyje dėl tyčinio bankroto iškėlimo buvo nustatytas neatsižvelgus į įmonės vėlesnę veiklą, todėl šiuo faktu byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nesivadovaujama. Teismui šioje byloje aptariamų įmonės sąskaitų SEB banke ir UAB „Medicinos banke“ išrašai buvo pateikti po 2020-08-04 nutarties priėmimo su 2020-08-24 patikslintu ieškiniu.
58. Nustačius, jog įmonės skolininkas atsirado 2007 metais, sprendžiama, jog įmonės nemokumas taip pat atsirado 2007 metais. Šiuo metu įmonės vadovu buvo P. J., apie akcininko A. M. įtaką bendrovės veiklą duomenų nėra, o A. Š. neveikė kaip vadovas ir nebuvo akcininkas. Byloje yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-03-02 pažyma Nr. KA-PZ1-1266, kurioje nurodyta, jog A. Š. nuo 2002-01-18 iki 2002-08-20 dirbo AB „Kybartų gelžbetonis“, iš kurios buvo atleistas. Šio fakto įtaka galimai žalai nepagrįsta, aplinkybės įvykusios iki 2007 m. Atsakingu už įmonės vadovo veiksmais padarytą žalą, nustačius neteisėtus veiksmus gali būti pripažįstamas tik P. J.. Kitų atsakovų atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas.
Dėl priežastinio ryšio
59. Byloje nenustatyta, kad A. Š. ir A. M. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, todėl šių atsakovų atžvilgiu priežastinis ryšys nevertinamas. P. J. veiksmai 2020-08-04 nutartimi buvo pripažinti tyčinio bankroto priežastimi, todėl priežastinis ryšys preziumuojamas ir atsakovas turi pareigą paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu.
60. P. J. veiksmai, kai jis neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, būtinų likvidaciniam balansui sudaryti, savaime neturi priežastinio ryšio su padaryta žala. Nors dėl tokių veiksmų yra apsunkintas bankroto procesas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog dėl to 2007 metais nebuvo atsiskaityta su kreditoriumi. Tuo prezumpcija yra paneigta.
Dėl ieškinio senaties
61. Atsakovai A. Š. ir P. J. prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, jog įmonės skoliniai įsipareigojimai atsirado daugiau kaip prieš 12 metų, A. Š. perleido akcijas bei neturi ryšių su įmone nuo 2002 metų. Nustatyta, jog ieškinys pateiktas 2020-03-20.
62. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), reikalavimams dėl žalos atlyginimo – treji metai.
63. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nemokumo administratorius įgijo teises ir pareigas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2019-09-17. Patikrinęs įmonės veiklą nemokumo administratorius nustatė galimai neteisėtus veiksmus ir pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties pradžia bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nustatoma pagal bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Formaliai vertinant, kreipdamasis į teismą nemokumo administratorius ieškinio senaties terminų nepažeidė.
64. Byloje susiklosčiusi padėtis, kad atsakovo P. J. veiksmai, kuriais galėjo būti padaryta žala, atlikti 2006-2007 metais. Tokiu būdu, nemokumo administratoriaus susipažinimo su įmonės veikla metu nuo galimo žalos padarymo buvo praėję 12 metų, kas reiškia, jog P. J. veiksmų teisėtumo vertinimui (jeigu kreiptųsi civilinių teisinių santykių dalyvis) ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo terminas būtų pasibaigęs prieš 9 metus.
65. Privilegijuota nemokumo administratoriaus padėtis, kai ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo nemokumo administratoriaus susipažinimo momento, tuo pačiu reiškia esminį kitos ginčo šalies teisinės padėties pablogėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 išaiškinta, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija).
66. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Timber Logistik“ skolą prisiteisė 2011 metais, tačiau iki pat 2019 metų į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, jokių veiksmų dėl skolos nesėmė. Naujasis kreditorius D. K. realiai nėra praradęs lėšų dėl neteisėtų BUAB „Budmeda“ vadovo veiksmų. Naujasis kreditorius reikalavimą į BUAB „Budmeda“ kartu su dar kitais 3 reikalavimais pirko varžytynėse už 1 000 Eur, todėl jo turto praradimas yra itin nedidelis, o veiksmai, susiję su skolos išieškojimu iš bankrutuojančios įmonės vadovų vertintini kaip verslo modelis. Įstatymai leidžia pirkti ar parduoti reikalavimo teises, tačiau nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga ir pagrįsta iš buvusio įmonės vadovo asmeninio turto priteisti naujam kreditoriui pirminio realiai nuostolius patyrusio kreditoriaus patirtus nuostolius.
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).
68. Teismo vertinimu, situacija, kai ieškinio senaties termino pradžia nesiejama su teisiniuose santykiuose dalyvavusiais asmenimis, o siejama su administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, yra analogiškai tai, kuri kyla kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo. Nemokumo administratorius ieškinį reiškia ne savo, o įmonės kreditorių interesais. Todėl sprendžiama, jog reikalinga atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, pateiktą teisės aiškinimą. Minimoje nutartyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.
69. Analogiškai, nors nemokumo administratorius nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, tačiau nei vienam kreditoriui savo teisių negynus 12 metų ir ilgesniam nei bendras 10 metų senaties terminui nuo atliktų veiksmų, kai žalos atlyginimui taikoma 3 metų senatis, yra pagrindas atsisakyti ginti kreditorių teises ir atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Dėl itin ilgo nesikreipimo į teismą termino byloje nėra galimybių surinkti įrodymų, dokumentų saugojimo terminai pasibaigę, susijusios įmonės bankrutavusios.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
70. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-23 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 59 660,26 Eur sumos, areštuotas atsakovų A. M., A. Š., P. J. turtas. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-26 nutartimi trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 339 272,46 Eur sumos, areštuotas P. J. turtas. Atmestus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos CPK 150 straipsnio pagrindu.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-23 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2020-08-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė