Civilinė byla Nr. e2A-234-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11938-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22376-925/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Suskystintos dujos“ 15742,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. B2-637-653/2017) buvo patvirtintas galutinis restruktūrizuojamos atsakovės kreditorių sąrašas, kuriuo taip pat patvirtintas galutinis atsakovės, kaip antros eilės kreditorės, kreditorinio reikalavimo likutis – 53779,01 Eur. Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir atsakovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas bei restruktūrizavimo byla baigta;
1.2. restruktūrizavimo planas buvo įgyvendintas 87,9 proc. Pagal restruktūrizavimo procedūras su ieškove turėjo būti atsiskaityta iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau visiškai kaip su antros eilės kreditore atsiskaityta nebuvo. Atsakovė ieškovei liko skolinga 15000 Eur;
1.3. 2018 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. 2 (toliau ir – Susitarimas) atsakovė buvo įsipareigojusi apmokėti ieškovės patalpų, esančių (duomenys neskelbiami) (toliau ir – patalpos), kuriomis naudojosi, išlaikymo išlaidas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Tuo pagrindu 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovei buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. VLPFK20190534 už žemės nuomos mokestį naudojantis minėtomis patalpomis, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 742,78 Eur. Todėl iš viso atsakovė skolinga ieškovei 15742,78 Eur.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. pagal Susitarimą atsakovė įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas, tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė kokių nors išlaidų dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 742,78 Eur skolos priteisimo laiko nepagrįstu. Atsakovės vertinimu, Susitarimu sulygtas patalpų išlaikymas neapima ir žemės sklypo išlaikymo išlaidų, kadangi tai nėra eksploatacinės išlaidos. Nemokant žemės nuomos mokesčio, patalpų būklė niekaip nebūtų pabloginta.;
2.2. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovei jos prašymu Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-637-653/2017 dėl negrąžinto kreditorinio reikalavimo likučio – 15000 Eur. Anstolei Brigitai Palavinskienei vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/01780 minėto vykdomojo rašto pagrindu pradėjus priverstinį išieškojimą, 2020 m. rugpjūčio 4 d. 15000 Eur skola buvo sumokėta;
2.3. kreditorinio reikalavimo patvirtinimas prilygsta ieškinio tenkinimui teismo sprendimu, todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 15000 Eur priteisimo, kai jau buvo pateikusi dėl minėtos sumos prašymą Vilniaus apygardos teismui išduoti vykdomąjį dokumentą, yra nesąžininga. Ieškovė reikalavimo dėl 15000 Eur priteisimo negalėjo reikšti ir pasinaudojo teise kreiptis į teismą nepagrįstai, be pagrindo apsunkindama įprastinį ne tik teismo, bet ir atsakovės darbą. Toks ieškovės elgesys atsakovei lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Prašė ieškovei skirti 5000 Eur baudą, pusę baudos sumos paskiriant atsakovei ir iš ieškovės atsakovei priteisti 677,60 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog ieškinio pareiškimo metu 15000 Eur skola egzistavo, nes buvo išieškota iš atsakovės tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., be to, antstolei ją išieškojus, ieškovė ieškinio šioje dalyje atsisakė. Nurodė, jog pareiškiant ieškinį ieškovei dar nebuvo aišku, ar jai bus išduotas vykdomasis raštas, nes vykdomojo rašto buvo prašoma restruktūrizavimo byloje dėl po restruktūrizavimo plano patvirtinimo likusios skolos dalies išieškojimo. Vykdomojo rašto išdavimas užtruko, t. y. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas 2020 m. gegužės 29 d., o išduotas tik 2020 m. liepos 2 d. Jei vykdomasis dokumentas būtų išduotas savalaikiai, ieškovė nebūtų reiškusi reikalavimo dėl 15000 Eur priteisimo. Tuo tarpu atsakovė savo nuomonę pateikė tik 2020 m. spalio 1 d., kaip buvo šaukiamas parengiamasis teismo posėdis ir ieškovei nesudarant tinkamos galimybės atsikirsti. Tokiu būdu ne ieškovė, o atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už ką jai galėtų būti skirta bauda. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra pateikti įrodymai dėl likusio ieškinio reikalavimo (742,78 Eur skolos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu nutarė: ieškovės prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti ir nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškinį atsakovei AB „Suskystintos dujos“ dėl 15000 Eur skolos priteisimo; likusioje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB ,,Suskystintos dujos“ naudai; grąžinti ieškovei UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 248,24 Eur žyminio mokesčio dalį; atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti. Nurodė, kad:
4.1. ieškovė likusį ieškinio reikalavimą – dėl 742,78 Eur - kildina iš žemės nuomos teisinių santykių. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už mokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti žemės sklypą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota (CK 6.549 straipsnio 1 dalis). Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis).
4.2. byloje šalys neįrodinėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryto Susitarimo sudarymo aplinkybių bei savo ketinimų sudarant Susitarimą, todėl prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio;
4.3. iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė sąskaitą už žemės nuomos mokestį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d. išrašė 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu, o ne Susitarimo pagrindu, kaip nurodo ieškovė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys sudarė terminuotą Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, jog sąskaitą ieškovė atsakovei išrašė (2019 m. lapkričio 25 d.) jau beveik metus negaliojančios sutarties pagrindu;
4.4. 2018 m. gruodžio 31 d. Susitarimu atsakovė įsipareigojo apmokėti tik patalpų išlaikymo išlaidas ir tik iki 2019 m. gegužės 31 d. Žemės nuomos mokestį gi ieškovė paskaičiavo iki 2019 m. birželio 3 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, kad Susitarimu sulygtas patalpų išlaikymas neapima žemės sklypo išlaikymo (žemės nuomos mokesčio) išlaidų, nes šalys nei dėl patalpų nuomos, nei dėl žemės nuomos mokesčių mokėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. susitarimu (t. y. pasibaigus 2017 m. gruodžio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimui) nebuvo susitarę. Susitarimo pažodinė analizė leido daryti išvadą, jog į Susitarimą šalys neperkėlė Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių sutarties nuostatų, kuriomis atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti žemės mokestį (Sutarties 7 punktas). Teismas vertino, jog 2018 m. gruodžio 31 d. Susitarimu šalys nebuvo sulygusios atsakovės įsipareigojimo mokėti žemės mokestį ir ieškovė nepagrįstai šio mokesčio mokėjimo reikalauja nebegaliojančios 2017 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu, todėl ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą;
4.5. atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė jos patirtas 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad nors dalyje ieškovės reikalavimų civilinė byla nutraukta ieškovei ieškinio reikalavimų atsisakius, tačiau dėl šių reikalavimų ieškovė į teismą kreipėsi jau esant dėl tų pačių reikalavimų priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui restruktūrizavimo byloje, todėl nėra pagrindo dėl to mažinti atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nes dėl šių reikalavimų teismas būtų turėjęs pagrindą civilinę bylą nutraukti net ir nesant ieškovės pareiškimo dėl reikalavimų atsisakymo, t. y. CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
4.6. teismo vertinimu, ieškovės elgesys, kuomet buvo atsisakyta ieškinio dalies dėl 15000 Eur skolos priteisimo, yra susijęs su objektyviomis aplinkybėms, t. y. vykdomojo rašto kitame teisme dėl tos pačios sumos išdavimu, kurio išdavimo klausimas buvo sprendžiamas beveik du mėnesius ir ieškovė nebuvo tikra, kad vykdomasis raštas bus išduotas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms (išdavus vykdomąjį raštą), ieškovė nedelsiant atsisakė ieškinio šioje dalyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovei aplinkybės, susijusios su kreditorinių reikalavimų patvirtinimu restruktūrizavimo byloje bei prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo jau buvo žinomos teikiant atsiliepimą į ieškinį, tačiau ji tokiais argumentais atsiliepime nesigynė, o šiuos klausimus iškėlė tik ženkliai vėliau, t. y. tik tuomet, kai skola iš atsakovės buvo išieškota priverstine tvarka (antstolės pagalba) ir prieš pat paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Todėl teismas vertino, jog atsakovė neįrodė sąlygų, kurias konstatavus galimas CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymas. Vertindamas išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymo dėl baudos paskyrimo ieškovei netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22376-925/2020 dalyje, kuria nuspręsta atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 742,78 Eur už žemės nuomą, ir dalyje, kuria nuspręsta iš ieškovės atsakovės naudai priteisti atsakovės turėtas 677,60 Eurų išlaidas už teisinę pagalbą, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ ieškovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 742,78 Eurų skolą ir 6% dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ ieškovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ jos patirtas 423,50 Eurų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skolos bus paliktas nepakeistas, perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas; patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės apeliantės visas šios turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:
5.1. teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą apie tai, kad šalys šioje byloje neįrodinėjo Susitarimo sudarymo aplinkybių bei savo ketinimų sudarant Susitarimą. 2020 m rugsėjo 30 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, atsiliepdama į atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus, ieškovė nurodė, kad Susitarimas buvo sudarytas kaip ankstesnės Sutarties tąsa, tik nuoma buvo pakeista į panaudą. Atitinkamai, teismui buvo pateikta Sutartis, kad būtų matyti, kokiomis sąlygomis atsakovas buvo įsipareigojęs anksčiau ir, atitinkamai, ateityje naudotis jam panaudai suteiktu turtu. Pažymėjo, kad atsakovė, savo 2020 m. spalio 1 d. rašytiniais paaiškinimais atsiliepdama į aukščiau paminėtą ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą, ieškovės nurodytų Susitarimo sudarymo aplinkybių ir ketinimų, sudarant Susitarimą, neginčijo. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu kompensuoti jai valstybinės žemės nuomos mokestį už panaudos laikotarpį tik todėl, kad neva ieškovė nebuvo pateikusi reikšmingų įrodymų, kad apskritai būtų patyrusi tokių išlaidų, tačiau tai buvo netiesa. Ieškovė į bylą buvo pateikusi įrodymus, kad buvo sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokestį už ginčo laikotarpį, todėl pagrįstai ir teisėtai pareikalavo jo kompensacijos iš atsakovės;
5.2. pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad Susitarimas nenumato atsakovės pareigos kompensuoti ieškovei valstybinės žemės nuomos mokestį, nes tai nėra pažodžiui parašyta pačiame Susitarime, yra nesuderinamas su sąžiningo sutarčių aiškinimo principu (CK 6.193 straipsnis). Nors Susitarime tai nebuvo pažodžiui įrašyta, tačiau akivaizdu, kad ieškovės patirtos nuomos išlaidos už valstybinę žemę, ant kurios yra atsakovei panaudai suteiktas turtas ir tik atsakovė juo naudojasi, turi būti pripažintos turto išlaikymo išlaidomis. Tokios išlaidos įprastai yra priskiriamos prie nuomos ar panaudos pagrindais naudojamų patalpų išlaikymo išlaidų, kurias nuomotojams ar panaudos davėjams kompensuoja nuomininkai arba panaudos gavėjai. Būtų nesąžininga, kad tokios išlaidos gultų ant ieškovės kaip patalpas atsakovei panaudai suteikusio asmens pečių, nes tokiu būdu sukuriamos prielaidos atsakovei nesąžiningai ieškovės sąskaita praturtėti, išvengiant įprastų tokiomis aplinkybėmis veiklos sąnaudų. Ieškovė, tuo tarpu, suteikusi panaudai savo turtą, negauna ne tik nuomos pajamų, bet ir yra verčiama kito ūkio subjekto naudai patirti išlaidų, nesusijusių su pajamų uždirbimu. Tai yra nesuderinama su verslo logika ir ieškovės kaip privataus verslo subjekto veiklos tikslais bei paskirtimi;
5.3. ieškovės nuomone, esant tokiai situacijai, kai Susitarime išlaidos nėra aiškiai detalizuotos, būtina vadovautis CK 6.636 straipsniu, reglamentuojančiu panaudos gavėjo – šiuo atveju atsakovės – pareigą apmokėti visas daikto, kurį gavo panaudai, išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šiuo atveju, Susitarimas nenumatė ko kita. Vadinasi, pagrindo nemokėti su patalpomis siejamos valstybinės žemės nuomos mokesčio kompensacijos nebuvo. Toks aiškinimas būtų suderinimas ir su bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nes tokiu būdu užtikrinama šalių teisių ir interesų pusiausvyra: ieškovė, nors ir negauna pajamų iš patalpų nuomos, tačiau nepatiria nuostolio, kadangi visos su patalpų eksploatacija susijusios sąnaudos yra atsakovės kompensuojamos. Atsakovė, savo ruožtu, turi naudos iš to, kad naudojasi ieškovės patalpomis neatlygintinai, tačiau padengia visas ieškovės patiriamas sąnaudas;
5.4. tai, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovės atsakovei išrašytoje sąskaitoje valstybinės žemės nuomos mokesčio kompensavimui nurodyta, kad ši sąskaita išrašyta Sutarties, o ne Susitarimo pagrindu, šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšminga, nes Susitarimas buvo sudarytas kaip Sutarties tęsinys, todėl vien ši aplinkybė neturėjo sudaryti pagrindo teismui spręsti, kad sąskaita faktūra išrašyta pagal nebegaliojančią Sutartį. Turėjo būti atsižvelgta į sąskaitos faktūros objekto faktinį turinį, kuris liudijo, kad reikalaujama kompensuoti su Susitarimo pagrindu Susitarimo galiojimo laikotarpiu atsakovei panaudai suteikto turto išlaikymu susijusias ieškovės faktiškai patirtas išlaidas;
5.5. ieškovė atsakovei sąskaitą faktūrą apmokėjimui pateikė 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data – 2019 m. gruodžio 10 d. Atsakovė, gavusi šią sąskaitą, jos neginčijo, nors sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už žemės nuomos mokestį, ir tik po to kai ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą, atsakovė pradėjo ginčyti skolą. Tai leidžia ieškovei visiškai pagrįstai manyti, kad atsakovė prieštarauja ieškovės reikalavimui teisme ne dėl to, kad tarp šalių buvo kitoks, nei įrodinėja ieškovė, Susitarimas, o tik dėl to, kad išvengtų galiojančios prievolės;
5.6. teismas nepagrįstai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į šalių elgesį (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad ieškinio atsisakymą dalyje dėl 15000 Eur priteisimo nulėmė atsakovės elgesys, kuris pasireiškė tuo, kad dalis šios skolos iš atsakovės buvo išieškota priverstinai per antstolį, be to, ieškinio pareiškimo teisme metu ieškovei nebuvo žinoma, ar Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-637-653/2017 yra vykdytinas.
6. Atsakovė AB „Suskystintos dujos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
6.1. Sutarties 7 punkte buvo numatyta apmokėti su turto naudojimu susijusias išlaidas, tačiau ši Sutarties nuostata neapėmė žemės mokesčio – Sutarties 7 punktu nustatyta, kad žemės mokestis mokamas papildomai prie nuomos mokesčio. Kitaip tariant, Sutarties 7 punkte patalpų išlaikymo išlaidos ir žemės mokestis buvo atskiros mokesčių pagal Sutartį kategorijos. Be to, žemės mokestis įvardintas kaip mokamas papildomai prie nuomos mokesčio. Dėl to, yra pagrindas išvadai, kad į Susitarimą perkėlus tik pareigą apmokėti išlaikymo išlaidas, dėl žemės mokesčio sumokėjimo tarp ginčo šalių susitarta nebuvo – ginčo šalys į Susitarimą perkėlė tik dalį Sutarties 7 punkte numatytų nuostatų. Pažymėjo, kad Sutartyje numačius, kad žemės mokestis mokamas papildomai prie nuomos mokesčio, Susitarimo pagrindu reikalauti iš atsakovės sumokėti žemės mokestį nėra pagrindo dėl to, kad nuomos mokestis pagal Susitarimą nėra mokamas;
6.2. pažymėjo, kad ieškovės atsakovei išrašyta 2019 m. lapkričio 25 d. PVM S/F Nr. VLPFK20190534 tikslu atlyginti žemės nuomos mokestį, kai tuo tarpu Sutartyje, kurios nuostatos tariamai perkeltos į Susitarimą, numatyta (7 punktas), kad atsakovė kompensuoja ieškovei žemės mokestį. Taigi net jeigu ir vadovautis Sutarties nuostatomis aiškinant Susitarimo reikšmę, 2019 m. lapkričio 25 d. PVM S/F Nr. VLPFK20190534 atsakovei išrašyta vis tiek be pagrindo, kadangi žemės nuomos mokesčio atsakovė niekada nebuvo įsipareigojusi kompensuoti ieškovei;
6.3. atsakovės pareigos kompensuoti žemės mokestį Susitarimo pagrindu nebuvimą atspindi pačios ieškovės veiksmai, o būtent tai, kad 2019 m. lapkričio 25 d. PVM S/F Nr. VLPFK20190534 išrašyta ne Susitarimo, o Sutarties pagrindu. PVM sąskaitą-faktūrą išrašė buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė, t. y. šioje srityje veikianti kaip profesionalas, todėl abejotina, ar šiame dokumente galėjo įsivelti klaida ir jame įrašyta sutartis, kuri šios PVM S/F išrašymo dieną nebegaliojo vienerius metus;
6.4. pažymėjo, kad įprasta komercinėje veikloje yra ir tai, kad už naudojimąsi bet kokiu turtu yra mokamas nuomos mokestis. Šiuo atveju Susitarimu nebuvo sulygta jokio nuomos mokesčio už naudojimąsi Susitarimu atsakovei perduotomis patalpomis. Taigi tarp ginčo šalių susiklostė tokie teisiniai santykiai, kurie nėra būdingi verslo aplinkoje. Dėl to atitinkamai nėra pagrindo Susitarimo nuostatų aiškinti remiantis įprasta verslo praktika;
6.5. ieškovės argumentai, kad atsakovė neišreiškė jokių pastabų dėl jai išrašytos 2019 m. lapkričio 25 d. PVM S/F Nr. VLPFK20190534, yra teisiškai nereikšmingi ir niekaip neatspindi, kad atsakovė pripažino skolą pagal 2019 m. lapkričio 25 d. PVM S/F Nr. VLPFK20190534, nes Susitarime nebuvo numatyta, kad atsakovei neišreiškiant jokių pastabų dėl jai pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų, laikoma, kad atsakovė besąlygiškai sutinka su jų turiniu;
6.6. pasisakydama dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškinio dalyje dėl 15000 Eur priteisimo ieškovė atsisakė ne dėl atsakovės kokio nors elgesio, o dėl to, kad ieškovei išduotas vykdomasis raštas to teismo sprendimo pagrindu, kurio pagrindu buvo reikalaujama nagrinėjamoje byloje priteisti skolą, t. y., kadangi akivaizdžia tapo aplinkybė, kad ieškovė iškėlė bylą dėl reikalavimų, dėl kurių jau yra priimtas teismo sprendimas ir ieškovė suprato, kad nebegali teisiškai palaikyti savo reikalavimų. Dėl to, skundžiamo sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad atsakovė patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas išimtinai dėl ieškovės nepagrįstų ir perteklinių procesinių veiksmų, yra pagrįsta, teisėta ir turi būti palikta galioti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
8. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti į bylą papildomus įrodymus, ieškovė pateikė teismui išrašytų sąskaitų ir mokėjimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos mokesčio kompensavimu ieškovui, suvestinę už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m.; atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įtraukta eilutė žemės nuomos mokesčio kompensavimui už 2017 ir 2018 m., valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kurių pagrindu žemės nuomos mokesčio kompensacija įtraukta į atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ir mokėjimo pavedimus, kurie buvo užskaityti už šias sąskaitas faktūras; 2020 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
11. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį bei į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia ir juos vestina.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
12. Byloje nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ir atsakovės AB ,,Suskystintos dujos” buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutartis (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomavo pastatus bei įrenginius, esančius (duomenys neskelbiami)Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 2 punktas). Pasibaigus sutarties terminui, šalys 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė susitarimą Nr. 2 (toliau ir – Susitarimas), kuriuo atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės patalpų, kuriomis naudojosi, esančių Eglyno g. 22, (duomenys neskelbiami) (toliau ir – patalpos), išlaikymo išlaidas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLPFK20190534 (toliau ir – sąskaita) 742,78 Eur sumai už žemės nuomos mokestį naudojantis minėtomis patalpomis, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. gruodžio 10 d. Atsakovei skolos per nustatytą terminą nesumokėjus, ieškovė dėl jos priteisimo kreipėsi į teismą.
13. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl 742,78 Eur skolos priteisimo atmetė. Teismas sprendė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytu Susitarimu šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovė kompensuos ieškovės sumokėtą žemės nuomos mokestį.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Susitarimas buvo sudarytas kaip Sutarties tąsa, tik patalpomis nuo Susitarimo sudarymo momento atsakovė naudojosi ne nuomos, o panaudos teisinių santykių pagrindu. Sutarties 7 punktu buvo numatyta, kad atsakovė apmoka su turto naudojimu susijusias išlaidas bei kompensuoja ieškovei už išnuomotą turtą priskaičiuojamą turto bei valstybinės žemės nuomos mokestį. Pasak ieškovės, tokia Sutarties nuostata buvo perkelta ir į Susitarimą.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį pagrįstumo
15. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
17. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys buvo sutarusios dėl prievolinių teisinių santykių – negyvenamųjų patalpų nuomos. 2017 m. gruodžio 20 d. Sutartimi ieškovė išnuomojo atsakovei įrenginius, pastatus ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbiami)., o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, apmokėti su turto naudojimu susijusias išlaidas bei kompensuoti už išnuomotą turtą priskaičiuojamą turto bei valstybinės žemės mokestį (Sutarties 4.9 punktas, 7 punktas, 8 punktas). Šią Sutartį nutraukus, šalys sudarė Susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės patalpų, kuriomis naudojosi, išlaikymo išlaidas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nors ir nurodo, kad Sutartimi niekada nebuvo įsipareigojusi kompensuoti ieškovei žemės nuomos mokesčio, tačiau šiuos jos argumentus paneigia ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose įtraukta eilutė žemės nuomos mokesčio kompensavimui už 2017 ir 2018 m.; mokėjimo pavedimai, kurie buvo užskaityti už šias sąskaitas faktūras; atsakovei išrašytų sąskaitų ir mokėjimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos mokesčio kompensavimu ieškovei, suvestinė už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. Aplinkybę, kad sudarydamos Susitarimą šalys susitarė ir dėl žemės nuomos mokesčio kompensavimo ir atsakovė žemės nuomos mokesčio skolą už 2019 m. buvo pripažinusi, patvirtina teismui pateiktas pačios atsakovės 2020 m. sausio 20 d. parengtas ir ieškovei pateiktas skolų suderinimo aktas.
20. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti rašytiniai įrodymai suteikia pagrindo išvadai, kad sudarydamos Susitarimą šalys kartu sulygo ir dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 742,78 Eur skolos priteisimo tenkintinas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos 742,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių sulygto susitarimo mokėti žemės nuomos mokestį nebuvimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas - ieškovės ieškinys dalyje dėl 742,78 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo tenkintinas (326 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
23. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip pat atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos bei vadovautis, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; ir kt.).
27. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių šalis atsisakė (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys.
28. Nagrinėjamu atveju dalyje ieškovės reikalavimų (dėl 15000 Eur skolos priteisimo) civilinė byla nutraukta dėl pačios ieškovės netinkamo procesinio veiksmo, nes dėl šių reikalavimų ieškovė į teismą kreipėsi jau esant dėl tų pačių reikalavimų priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui restruktūrizavimo byloje, todėl dėl šių reikalavimų teismas būtų turėjęs pagrindą civilinę bylą nutraukti net ir nesant ieškovės pareiškimo dėl reikalavimo atsisakymo, t. y. CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertintinas tiek ieškovės procesinis elgesys, tiek priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (169,40 Eur išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 169,40 Eur išlaidų už ieškinio surašymą ir 84,70 Eur už kitų procesinių prašymų parengimą ir pateikimą teismui). Taip pat ieškovė sumokėjo 101,21 Eur žyminio mokesčio (25 proc. (84,50 Eur) negrąžintos žyminio mokesčio dalies už reikalavimą dėl 15000 Eur skolos ir 16,71 Eur už reikalavimą dėl 742,78 Eur skolos). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 677,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
30. Ieškovės pradinis ieškinys buvo pareikštas 15742,78 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo eigoje dalies pareikštų reikalavimų, t. y. 95,28 proc. pareikštų reikalavimų (dėl 15000 Eur skolos priteisimo) ieškovė atsisakė. Todėl pagal pradinį ieškinį patenkinus tik 4,72 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovės AB ,,Suskystintos dujos“ ieškovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ naudai priteistinos 20 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 16,71 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl 742,78 Eur skolos, viso 36,71 Eur. Įvertinus dalies ieškinio atsisakymo priežastis, iš atsakovės nepriteistina 25 proc. (84,50 Eur) negrąžintos žyminio mokesčio dalies už reikalavimą dėl 15000 Eur skolos. Atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 645,62 Eur išlaidų už advokato paslaugas.
31. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteista 608,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos 440,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: 17 Eur žyminio mokesčio ir 423,50 Eur už advokato pagalbą, kurios pagrįstos mokėjimo pavedimais Nr. CIT0739 ir Nr. CIT0638, mokėjimo nurodymu Nr. 3246, PVM sąskaitomis faktūromis IB Nr. 2021-009 ir IB Nr. 2020-104, (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 742,78 Eur už žemės nuomą, ir dalyje, kuria nuspręsta iš ieškovės atsakovės naudai priteisti atsakovės turėtas 677,60 Eurų išlaidas už teisinę pagalbą, pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškinį dalyje dėl 742,78 Eur skolos už žemės nuomą priteisimo patenkinti.
Priteisti iš atsakovės AB ,,Suskystintos dujos“, juridinio asmens kodas 110856894, 742,78 Eur skolą ir 6% dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, juridinio asmens kodas 263264570, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, juridinio asmens kodas 263264570, atsakovei AB ,,Suskystintos dujos“, juridinio asmens kodas 110856894, 608,91 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, juridinio asmens kodas 263264570, iš atsakovės AB ,,Suskystintos dujos“, juridinio asmens kodas 110856894, 440,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Teisėja Eglė Surgailienė