Civilinė byla Nr. e2-1576-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01743-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.4; 3.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Omna“ atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – OOO „Everdžin“; išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilogus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Omna“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 145 014 Eur skolą, 9 382 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 4 d. trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos bendrovė OOO „Everdžin“ ir atsakovė UAB „Omna“ sudarė prekių – dvigubo pjovimo spygliuočių medienos – tiekimo sutartį Nr. 2021 (toliau – Sutartis Nr. 2021). Vykdydamas šią sutartį, trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pateikė atsakovei prekių ir išrašė už jas sąskaitų faktūrų bendrai 145 014 Eur sumai. Atsakovė prekes gavo, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už patiektas prekes ir liko skolinga trečiajam asmeniui 145 014 Eur. Nesulaukęs apmokėjimo, trečiasis asmuo OOO „Everdžin“ (pradinis kreditorius) su ieškove 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09/01/3 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) dėl 145 014 Eur skolos reikalavimo perleidimo. Perėmusi pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolą, apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė informavo atsakovę 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešimu ir pareikalavo sumokėti skolą. Ieškovės teigimu, vėliau bendravimas su atsakove nutrūko, atsakovė neatsako į telefono skambučius ir vengia atsiskaityti. Dėl to ieškovė, 2022 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal 2021 m. spalio 4 d. prekių tiekimo sutartį Nr. 2021, kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė skolos sumos ir atsiradimo aplinkybių neginčija, t. y. dėl skolos ginčo nėra, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti skolą, argumentuodama, jog negalėjo sumokėti dėl įvestų Europos Sąjungos sankcijų gavėjo bankui. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad pradinio kreditoriaus bankas patenka į taikytų sankcijų sąrašą, be to, į sankcijų sąrašą nepatenka pats pradinis kreditorius, kuris turėjo teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove. Tokia sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis turi atsakovei įstatymo galią ir atsakovė privalo ją vykdyti.

4.       Atsakovė UAB „Omna“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. spalio 4 d. su trečiuoju asmeniu sudarė Sutartį Nr. 2021, kuria trečiasis asmuo (tiekėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti dvigubo pjovimo spygliuočių medieną (toliau taip pat – prekės). Sutartis buvo reali iki 2022 m. kovo mėn., t. y. iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Prasidėjus karui, Baltarusijos Respublikos prekėms, ūkio subjektams ir atskiriems asmenims buvo pradėtos taikyti sankcijos, kurios sustabdė mokėjimų atlikimą bei konkrečių prekių tiekimą į Lietuvos Respubliką bei Europos Sąjungą. Medienos tiekimas iš Baltarusijos ir bet kokie piniginiai atsiskaitymai su ūkio subjektais ir bankais Baltarusijoje nuo 2022 m. kovo mėn. buvo sankcionuoti. Pirminiame sankcijų taikymo etape prekių tiekimui iš Baltarusijos buvo numatyta išlyga – esant ankstesnėms, tęstinėms tiekimo sutartims, buvo leista baigti jas vykdyti iki 2022 m. birželio 4 d., t. y. leista per tris mėnesius baigti vykdyti jau apmokėtus sankcionuotų prekių tiekimus. Per šį laikotarpį atsakovei ir buvo pateikta pjautinė mediena. Tačiau bet kokie mokėjimai į Baltarusiją buvo sankcionuoti iš karto. Piniginės sankcijos buvo pritaikytos ir Baltarusijos bankams „Belgazprombank“ ir „BPS-Bank“, kuriuose yra trečiojo asmens sąskaitos bei per kuriuos buvo vykdomi atsiskaitymai, todėl trečiojo asmens pateikta mediena liko iš dalies neapmokėta. Nuo 2022 m. gegužės mėn. Lietuvos bankai visiškai sustabdė atsiskaitymus su Baltarusija. Atsakovė daug kartų bandė įvairiomis formomis atlikti mokėjimus už gautą produkciją, tačiau visi atsakovės bandymai Lietuvos bankuose buvo blokuoti. Atsakovė nurodė, kad savo skolos trečiajam asmeniui už prekes neginčija, tačiau negali atsiskaityti dėl taikomų sankcijų ir nenori pastarųjų pažeisti.

5.       Atsakovės teigimu, 2022 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2022/09/01/3 laikytina niekine, nes grubiai prieštarauja Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos norminei bazei, taikomai ES ekonominių sankcijų Baltarusijai politikai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio nuostatas, reikalavimas gali būti perleistas tik jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Galima perleisti tik galiojančią (nesustabdytą, neapribotą, nesankcionuotą) reikalavimo teisę. Šiuo atveju buvo perleista sustabdyta (apribota savo vykdymu, sankcionuota) reikalavimo teisė, todėl pirminis kreditorius neteisėtai perleido reikalavimo teisę, kurios konkrečiu perleidimo momentu dėl valstybės taikomų sankcijų pats baigti vykdyti nebegalėjo. Cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir pažeistas imperatyvus draudimas. Atsakovės teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis su Lietuvos ūkio subjektu dėl neteisėto atsiskaitymo už sankcionuotas prekes negali būti civilinio ieškinio pagrindas.

6.       Atsakovė nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama rasti būdų neteisėtai apeiti Baltarusijos ūkio subjektams tarptautinių institucijų ir Lietuvos valstybės taikomas ekonomines bei politines sankcijas. Perleidus reikalavimą, naujajam kreditoriui turi būti perduodami visi su perleidimu susiję dokumentai ir teisės; nuo perleidimo momento tampa negalimu dviejų kreditorių egzistavimas. Tačiau šiuo atveju jau po reikalavimų perleidimo sutarties pirminis kreditorius ir atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. sudarė sutarties papildymą Nr. 1 prie 2021 m. spalio 4 d. pirminės sutarties Nr. 2021. Šiuo papildymu aptariami atsiskaitymo būdai, sudarantys galimybę per nesankcionuotus trečiuosius asmenis ar/ir atsiskaitymo valiutos keitimą atsiskaityti už atsakovei pateiktą produkciją vykdant užskaitymus. Vienas toks mokėjimo užskaitymas buvo atliktas sekančią dieną po minėto papildymo sudarymo ir pasirašymo, t. y. 2022 m. gruodžio 16 d. Pirminis kreditorius kartu su atsakove ir be antrinės kreditorės (reikalavimo teisių perėmėjos) aktyviai dalyvauja pirminės sutarties tolesniame vykdyme. Be to, Reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta pažeidžiant pagrindinės Sutarties Nr. 2021 esmines nuostatas: Sutarties 6.4 punktas imperatyviai nustatė, kad „įsipareigojimai pagal šią sutartį negali būti perduoti trečiajai šaliai be raštiško šalių sutikimo“, o tokio pobūdžio sutikimo atsakovė nėra davusi nei žodžiu, nei raštu. Atsakovė taip pat nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka ir Baltarusijos Respublikos teisinio reglamentavimo: Baltarusijos Respublikos įstatymas „Dėl valiutinio reguliavimo ir valiutos kontrolės“ (2003 m. liepos 22 d. Nr. 226-3, 9 straipsnis) draudžia Baltarusijos ūkio subjektams perleisti bet kokius valiutinius (ne Baltarusijos rublių) sandorius ne Baltarusijos rezidentui. 

7.       Trečiasis asmuo OOO „Everdžin“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pradinis kreditorius OOO „Everdžin“ tinkamai ir visiškai įvykdė Sutartį Nr. 2021, t. y. laiku perdavė atsakovei tinkamos kokybės prekes – dvigubo pjovimo spygliuočių medieną. Atsakovė savo įsipareigojimo tinkamai atsiskaityti už patiektas prekes nevykdė ir pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras liko skolinga trečiajam asmeniui 145 014 Eur. Nesulaukęs apmokėjimo, trečiasis asmuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė su ieškove reikalavimo į atsakovės skolą perleidimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad OOO „Everdžin“ negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir tinkamai apginti savo pažeistas teises. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta tik formaliai, o jos šalys sutarties tekste išreiškė savo tikrąją valią ir tikruosius ketinimus. Trečiasis asmuo paaiškino, kad OOO „Everdžin“ direktorė nepasirašė atsakovės minimo Sutarties Nr. 2021 papildymo Nr. 1; ant dokumento OOO „Everdžin“ direktorės parašo spaudą ir apvalųjį įmonės antspaudą uždėjo OOO „Everdžin“ buhalterė. Be to, toks sutarties papildymas šiam ginčui įtakos nedaro: pačios sutarties sąlygos iš esmės nepakito, o po reikalavimų perleidimo OOO „Everdžin“ su atsakove dėl skolos grąžinimo nesiderėjo. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, jog mokėjimų negalėjo atlikti dėl pritaikytų sankcijų, nes kroviniai buvo kraunami, atsakovė apmokėjimus galėjo daryti, tačiau to nedarė. Atsakovė nenurodo, dėl kokių sankcijų tiksliai ji negali pervesti lėšų ieškovei, ir nepateikė jokių teisės aktų, kurie draudžia atsiskaitymus tarp Lietuvos subjektų.

8.       Ieškovė ir atsakovė 2023 m. gegužės 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių 2023 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.

9.       Išvadą teikianti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, 1o straipsnyje buvo nustatyta, kad draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jei: (i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba (ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatytais draudimais nedaromas poveikis sutarčių, sudarytų iki 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d. Reglamento X priede nurodyta, kad 1o straipsnyje nustatytas draudimas apima medieną ir medienos gaminius bei medžio anglis (gaminių kombinuotosios nomenklatūros kodas 44). Europos Komisijos skelbiamame konsoliduotame „Dažnai užduodamų klausimų“ sąvade (toliau – DUK) III skirsnyje „Sutarčių ir reikalavimų vykdymas“ nurodoma, kad papildoma sutartis laikytina tokia, kuri yra būtina pagrindinės sutarties vykdymui (pvz., draudimo, finansavimo sutartis); nėra leidžiamas naujų sutarčių sudarymas po 2022 m. kovo 2 d., jei tokios sutartys laikytinos pagrindinėmis; pagrindinės sutarties pratęsimas laikomas nauja sutartimi ir nepatenka į „papildomos sutarties“ apibrėžimą; draudžiamas sutarčių atnaujinimas. To paties DUK skirsnio 10 klausime aptariama situacija, kai pagrindinė sutartis yra įvykdoma (prekės pristatomos) iki Reglamente nustatyto draudimo termino įsigaliojimo, o mokėjimas planuojamas atlikti vėliau, t. y. po minėto termino. Komisijos nuomone, toks mokėjimas, vykdomas po nustatyto draudimo įsigaliojimo, yra sutarties vykdymo dalis, todėl patenka po nustatytu draudimu vykdyti sutartis. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, Reglamento nuostatas, Europos Komisijos išaiškinimą dėl galimybės atlikti mokėjimą pagal sutartį po Reglamente nustatyto termino įvykdyti sutartį, laikytina, kad po 2022 m. birželio 4 d. trečiojo asmens pareikštas reikalavimas vykdyti sutartį, šiuo atveju apmokėti už jau pateiktas prekes, negalėtų būti vykdomas.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Omna“ atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti 5 054 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Argumentavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia 2021 m. spalio 4 d. prekių tiekimo sutarties Nr. 2021 6.4 punktą, pagal kurį iš prekių tiekimo sutarties kylantis reikalavimas galėjo būti perleistas tik esant rašytiniam šalių susitarimui, o tokio šalių rašytinio susitarimo dėl reikalavimo perleidimo pasirašyta nebuvo. Reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis). Reikalavimo perleidimo sutartimi galima perleisti tik galiojančią reikalavimo teisę (CK 6.106 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju perleista apribota, sankcijomis sustabdyta reikalavimo teisė. Po reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties sudarymo pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos pereina naujajam kreditoriui, t. y. negali būti du kreditoriai vienu metu. Tuo tarpu šiuo atveju 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. spalio 4 d. susitarimai dėl valiutų – priedai prie Sutarties Nr. 2021 – yra pasirašyti pirminio kreditoriaus, todėl nėra aišku, ar ieškovė yra kreditorės teisių perėmėja. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti ir nenurodė, už kokią kainą įsigijo reikalavimo teisę. Reikalavimų perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris sankcijoms apeiti, ką patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos byloje pateikta išvada. Atsakovė nepadarė jokių veiksmų, kuriais būtų siekusi išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi OOO „Everdžin“, bandė atsiskaityti, tačiau dėl sankcijų, taikomų tiek produkcijai (medienai), tiek tiekėjui, tiek bankui, atsiskaityti negalėjo.

11.       Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis bei nepateisinamomis, todėl prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko nesant tam svarbių priežasčių, byla išnagrinėta ieškovės ir trečiojo asmens atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant, remiantis jų pateiktais rašytiniais procesiniais dokumentais (CPK 246, 247 straipsniai).  

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

12.       Nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga ir procesiniai šalių dokumentai, teikti paaiškinimai, sudaro pagrindą nustatyti faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra:

12.1.                      2021 m. spalio 4 d. trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos bendrovė OOO „Everdžin“ ir atsakovė UAB „Omna“ sudarė sutartį Nr. 2021 (toliau – Sutartis Nr. 2021), kuria trečiasis asmuo (tiekėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė (pirkėja) – nupirkti dvigubo pjovimo spygliuočių medieną (toliau taip pat – prekės) (Sutarties Nr. 2021 1.1 punktas) (e. t. 1, b. l. 24–27; 28–29).  

12.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo savo įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 2021 įvykdė tinkamai, t. y. patiekė atsakovei prekes, dėl kurių kokybės atsakovė pretenzijų nepareiškė.

12.3.                      Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d. trečiasis asmuo pagal Sutartį Nr. 2021 išrašė atsakovei 13 sąskaitų faktūrų už prekes (medieną) (e. t. 1, b. l. 30–55). Sąskaitose faktūrose nurodoma, kad prekės kilmės šalis – Baltarusijos Respublika; prekių pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), data – 2022 m. kovo 22 d.; krovinio gavėjas – UAB „Omna“, adresu (duomenys neskelbtini); iškrovimo vieta – Vokietija.

12.4.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įsipareigojimo pagal Sutartį Nr. 2021 atsiskaityti už patiektas prekes tinkamai neįvykdė, t. y. trečiajam asmeniui OOO „Everdžin“ už patiektą medieną nesumokėjo ir liko skolinga. Atsakovė UAB ,,Omna“ neginčija savo skolos pagal trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

12.5.                      2022 m. rugsėjo 1 d. trečiasis asmuo OOO ,,Everdžin“ (kreditorius) ir ieškovė UAB ,,Vilogus“ (naujoji kreditorė) pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09/01/3 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria kreditorius OOO ,,Everdžin“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei UAB ,,Vilogus“ visas iš 2021 m. spalio 4 d. Sutarties Nr. 2021 kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkės UAB ,,Omna“ su skolos (145 013,80 Eur) grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei baudas, jei tokių būtų (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 1, 2 punktai) (e. t. 1, b. l. 56–57). Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę naujoji kreditorė įsipareigoja sumokėti kreditoriui sumą, aptartą šios sutarties priede Nr. 1, ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas po faktinio piniginių lėšų įskaitymo į naujosios kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą.

12.6.                      2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovė (naujoji kreditorė) pranešimu informavo atsakovę apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir pareikalavo sumokėti skolą iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (e. t. 1, b. l. 58). 2022 m. rugsėjo 16 d. pranešimu atsiskaitymo terminas pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 26 d. (e. t. 1, b. l. 59).

13.       Atsakovei neatsiskaičius, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu atsakovei dėl 145 014 Eur skolos bei palūkanų priteisimo. Atsakovė, neginčydama savo skolos pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui Baltarusijos Respublikos bendrovei OOO „Everdžin“, prašė ieškinį atmesti, ginčydama ieškovės teisę reikšti ieškinio reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo. Atsakovės teigimu, ieškinys buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, nes Reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis, niekinis sandoris, prieštaraujantis Baltarusijos Respublikos prekėms ir ūkio subjektams pritaikytoms ES sankcijoms ir sudarytas siekiant išvengti šių sankcijų taikymo, taip pat, atsakovės teigimu, vadovaujantis Sutarties Nr. 2021 6.4 punktu, Reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta be raštiško Sutarties Nr. 2021 šalių susitarimo, o tokio susitarimo pasirašyta nebuvo. Atsakovė priešieškinio reikalavimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo nereiškė.

14.       Taigi, ieškiniu prašoma apginti ieškovės Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perimtą trečiojo asmens Baltarusijos Respublikos bendrovės OOO ,,Everdžin“ teisę gauti atlygį įvykdžius įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 2021 ir patiekus atsakovei prekes – dvigubo pjovimo spygliuočių medieną, už kurias atsakovė neatsiskaitė.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl prievolių, kylančių iš sutarties, kurios viena iš šalių (tiekėja) buvo Baltarusijos Respublikos bendrovė, o pagal sutartį tiekiamos prekės – mediena, būtina įvertinti tai, kad, 2022 m. reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Sąjunga patvirtino Baltarusijos Respublikos prekėms, ūkio subjektams ir atskiriems asmenims taikomas sankcijas.

16.       Baltarusijai, jos asmenims ir prekėms taikomos sankcijos įtvirtintos 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (aktuali redakcija su pakeitimais) (toliau – Reglamentas). Šis Reglamentas iš dalies pakeistas 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 2022/355, jame įvardinant, kad Taryba Sprendimu (BUSP) 2022/356 išplėtė sankcijų apimtį, ,,siekiant įgyvendinti 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pateiktas Baltarusijai įsitraukus į nepriimtiną ir neteisėtą Rusijos karinį išpuolį prieš Ukrainą, kuris pagal tarptautinę teisę laikomas karine agresija. Sprendime (BUSP) 2022/356 nustatomi papildomi apribojimai, susiję su prekyba prekėmis, naudojamomis tabako gaminiams gaminti, mineraliniais produktais, kalio chlorido (kalio karbonato) produktais, medienos gaminiais, cemento produktais, geležies ir plieno (juodųjų metalų) gaminiais ir kaučiuko gaminiais“.

17.       Pakeisto Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jei: (i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba (ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Reglamento X priede įtvirtintas Reglamento 1o straipsnyje nurodytų medienos gaminių sąrašas: mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys (kodas 44).

18.       Reglamento 1o straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d.

19.       Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, jeigu juos pateikė, be kitų įtvirtintų atvejų: (c) ,,bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija“; (d) ,,bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš Reglamento 8d straipsnio 1 dalies a, b ar c punkte nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu“. Reglamento 8d straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad Reglamento 8d straipsnio 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimo, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam asmeniui.

20.       Reglamento 1m straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma Reglamente nustatytų draudimų.

23.       Šią išvadą patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – byloje pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, Reglamento nuostatas, Europos Komisijos išaiškinimą dėl galimybės atlikti mokėjimą pagal sutartį po Reglamente nustatyto termino įvykdyti sutartį, laikytina, kad po 2022 m. birželio 4 d. trečiojo asmens pareikštas reikalavimas vykdyti sutartį, šiuo atveju apmokėti už jau pateiktas prekes, negalėtų būti vykdomas. Išvadą byloje teikianti institucija, remdamasi Europos Komisijos skelbiamame konsoliduotame „Dažnai užduodamų klausimų“ sąvade (https://finance.ec.europa.eu/system/files/2023-07/faqs-sanctions-russiaconsolidated_en_1.pdf) pateiktais išaiškinimais, taip pat pažymėjo, kad Europos Komisijos paaiškinimais, tokiu atveju, kai pagrindinė sutartis yra įvykdoma (prekės pristatomos) iki Reglamente nustatyto draudimo termino įsigaliojimo, o mokėjimas planuojamas atlikti vėliau, t. y. po minėto termino, toks mokėjimas, vykdomas po nustatyto draudimo įsigaliojimo, yra sutarties vykdymo dalis, todėl patenka po nustatytu draudimu vykdyti sutartis.

24.       Taigi, nors Sutartis Nr. 2021, iš kurios kyla atsakovės iš esmės neginčijama prievolė atsiskaityti už trečiojo asmens pateiktas prekes (medieną), buvo sudaryta iki nustatant sankcijas ir prekės buvo pateiktos, tačiau Reglamentu iš tokios sutarties kylančių prievolių vykdymas (taip pat ir mokėjimas už pateiktas prekes) po 2022 m. birželio 4 d. buvo sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.

25.       Būtent šiame kontekste sudaryta 2022 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškia nagrinėjamą ieškinį atsakovei dėl skolos pagal Sutartį Nr. 2021 priteisimo. Teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

26.       Pirma, reikalavimo teisės perleidimu (cesija) laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui (CK 6.101 straipsnis), t. y. perleidžia savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Pradinis kreditorius gali perleisti naujajam kreditoriui tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę ir kurį pats gali įgyvendinti. Kitaip tariant, pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi gali perduoti naujajam kreditoriui tik tai, į ką pats turi teisę, ir negali perduoti daugiau, negu pats gali reikalauti, ir, atitinkamai, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2011). Taigi, ieškovė, kaip naujoji kreditorė, negalėjo perimti daugiau teisių, nei turėjo pirminis kreditorius trečiasis asmuo, o pastarojo reikalavimas atsiskaityti už Sutartimi Nr. 2021 perduotas prekes, kaip minėta, negali būti vykdomas pagal Reglamento nuostatas. 

27.       Antra, Reglamento 1 straipsnyje įtvirtinti Reglamente vartojamų sąvokų apibrėžimai. Pagal Reglamento 1 straipsnio 15 punktą, ,,reikalavimas“ – kiekvienas procesiniais veiksmais patvirtintas arba nepatvirtintas reikalavimas, pateiktas iki Reglamento įsigaliojimo dienos, jo įsigaliojimo dieną arba po jos, pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijęs, ir visų pirma apimantis: i) reikalavimą vykdyti pareigą pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijusią pareigą; ii) reikalavimą pratęsti bet kokios formos obligacijos, finansinės garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo terminą arba juos apmokėti; iii) reikalavimą dėl kompensacijos, susijusios su sutartimi ar sandoriu; iv) priešieškinį; v) reikalavimą pripažinti, be kita ko, taikant egzekvatūros procedūrą, bet kur priimtą teismo, arbitražo ar lygiavertį sprendimą arba užtikrinti jų vykdymą. Pagal Reglamento 1 straipsnio 16 punktą, ,,sutartis ar sandoris“ – neatsižvelgiant į taikytiną teisę sudaryti visų formų sandoriai, susidedantys iš vienos arba daugiau tarp tų pačių ar skirtingų šalių sudarytų sutarčių arba panašių pareigų; šiuo tikslu terminas „sutartis“ apima teisiškai nepriklausomą arba priklausomą obligaciją, garantiją arba žalos atlyginimo įsipareigojimą, visų pirma – finansinę garantiją ar finansinį žalos atlyginimo įsipareigojimą, ir kreditą, taip pat visas susijusias nuostatas, taikytinas pagal sandorį ar susijusias su juo. Kaip minėta, Reglamento 1o straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d. Taigi, po minėtos datos (2022 m. birželio 4 d.) Reglamente nustatyti draudimai daro poveikį papildomų sutarčių, reikalingų Reglamente minimoms sutartims vykdyti, vykdymui. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje komentuotus Europos Komisijos išaiškinimus, papildoma sutartis laikytina tokia, kuri yra būtina pagrindinės sutarties vykdymui (pvz., draudimo, finansavimo sutartis). Taigi, Reikalavimo perleidimo sutartis, būdama susijusi su Sutartimi Nr. 2021, taip pat patenka į Reglamentu taikomų sankcijų apimtį galimybių vykdyti perimtus reikalavimus pagal pagrindinę sutartį aspektu. Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, jeigu juos pateikė, be kitų įtvirtintų atvejų: (c) ,,bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija“; (d) ,,bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš Reglamento 8d straipsnio 1 dalies a, b ar c punkte nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu“. Reglamento 8d straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad Reglamento 8d straipsnio 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimo, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam asmeniui. Ieškovė, remdamasi iš esmės Reikalavimo sutarties sudarymo faktu ir aplinkybe, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, neįrodė ir neargumentavo, kodėl Reikalavimo perleidimo sutartis nelaikytina papildoma, su Sutarties Nr. 2021 vykdymu susijusia sutartimi, kurios vykdymo galimybės ribojamos ir kurios pagrindu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami (netenkinami) Reglamentu sustabdžius perimtų reikalavimo teisių vykdymą (CPK 178 straipsnis).

28.       Trečiasis asmuo, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, nesutiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada bei argumentais, nurodydamas, kad išvadoje netinkamai traktuojami Europos Komisijos išaiškinimai, į bylą nėra pateikta nurodytų išaiškinimų vertimų į lietuvių kalbą, o, susipažinus su minėtų išaiškinimų versija anglų kalba, paaiškėjo daug išvadoje nurodytų neatitikimų. Teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens argumentai abstraktūs, nekonkretizuoti, pateikiami aiškiai neįvardinant minimų neatitikimų ar netikslumų, nenurodant alternatyvaus aiškinimo ar tinkamo, trečiojo asmens nuomone, vertimo iš anglų kalbos. Be to, argumentai pateikti teismo posėdžio dieną (2023 m. rugsėjo 5 d.), nors išvada byloje gauta dar 2023 m. liepos 27 d., o trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko nesant tam svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti išvadą teikiančios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, išvada.

29.       Trečia, Reglamento 1m straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma Reglamente nustatytų draudimų. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos bendrovė 2022 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal Sutartį Nr. 2021 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei, kuri yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu Reglamente įtvirtintos sankcijos, pagal kurias Sutartis Nr. 2021 nebegalėjo būti vykdoma, jau buvo taikomos; be to, atsiskaitymai į trečiojo asmens sąskaitą negalėjo būti įvykdyti dėl sankcijų bankams ir bankų taikomų priemonių ribojant atsiskaitymus su Baltarusijos Respublikos subjektais (e. t. 1, b. l. 103–110). Taigi, trečiasis asmuo – pirminis kreditorius, ir ieškovė sąmoningai sudarė sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei realiai egzistuojančias ir atsakovės neginčijamas (pripažįstamas) trečiojo asmens reikalavimo teises pagal Sutartį Nr. 2021, kurių pats trečiasis asmuo pagal Reglamento 8d straipsnio 1 dalį įgyvendinti negalėjo (jo pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas).

30.       Reikalavimo perleidimo sutartyje šalys nustatė, kad ji yra atlygintinė – Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę naujasis kreditorius (ieškovė) įsipareigoja sumokėti pirminiam kreditoriui (trečiajam asmeniui) sumą, aptartą sutarties priede Nr. 1, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po faktinio piniginių lėšų įskaitymo į naujojo kreditoriaus (ieškovės) atsiskaitomąją sąskaitą. Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 ieškovė teismui nepateikė, nors teismas parengiamojo posėdžio metu tą siūlė padaryti, išaiškindamas, jog šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant Reikalavimo perleidimo sutarties tikslus, ir, atitinkamai, atitiktį viešajai tvarkai.  

31.       Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas daryti išvadą, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi yra sudaroma situacija, dėl kurios netiesiogiai nesilaikoma Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo (Reglamento 1m straipsnis), t. y. kad po 2022 m. birželio 4 d. vykdyti reikalavimus, reiškiamus Baltarusijos asmenų (subjektų) dėl reikalavimų, kylančių iš sutarčių, pagal kurias iš Baltarusijos buvo įsigytos sankcionuotos prekės (mediena), draudžiama, nes Reikalavimo perleidimo sutartimi atsiskaitymą už perleidžiamas teises susiejus su realiu pinigų gavimu į naujosios kreditorės sąskaitą, teismui patenkinus ieškinį ir atsakovei įvykdžius teismo sprendimą, trečiasis asmuo atlyginimą (perleidžiamo reikalavimo patenkinimą) gautų ne tiesiogiai iš pirminio skolininko (atsakovės) už parduotas prekes, tačiau pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 punktą – iš perleidžiamos reikalavimo teisės perėmėjos – ieškovės. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį trečiojo asmens atlyginimas už reikalavimo perleidimą yra tiesiogiai susietas su perleidžiamo reikalavimo patenkinimu, kas iš esmės reiškia, kad trečiasis asmuo netiesiogiai lieka perleisto reikalavimo patenkinimo sumos gavėju, t. y. perleistas reikalavimas netiesiogiai yra įvykdomas reikalavimo perleidėjui (trečiajam asmeniui).

32.       Be to, kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ir po 2022 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo OOO ,,Everdžin“ pasirašė susitarimus su skolininke atsakove, kuriais keičiama Sutartis Nr. 2021 (2022 m. gruodžio 15 d. papildymas Nr. 1, 2023 m. rugpjūčio 25 d. Papildymas Nr. 2). Trečiojo asmens paaiškinimai, kad OOO „Everdžin“ direktorė nepasirašė Sutarties Nr. 2021 papildymo Nr. 1, nes ant dokumento OOO „Everdžin“ direktorės parašo spaudą ir apvalųjį įmonės antspaudą uždėjo OOO „Everdžin“ buhalterė, nesudaro pagrindo nelaikyti susitarimų pasirašytų įmonės, nes pasirašymo įmonės vardu ir patvirtinimo jos antspaudu aplinkybė nėra nuginčyta, o įmonės vadovė tiesiogiai atsakinga už įmonės spaudų naudojimą ir dokumentų tvarkymą (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad šie susitarimai taip pat savo prigimtimi susiję su galimybėmis atsiskaityti – tikslinama valiuta, kuria gali būti vykdomas apmokėjimas pagal Sutartį Nr. 2021 (e. t. 1, b. l. 101, 102; DOK-32155).

33.       Įvertinus aptartas aplinkybes kompleksiškai, atsižvelgiant į Reikalavimo perleidimo sutarties turinį (sąlygas, susijusias su apmokėjimu už perleidžiamą reikalavimo teisę), šalių elgesį (pirminio kreditoriaus ir atsakovės (skolininkės) tiesioginį bendravimą Sutarties Nr. 2021 apimtyje), taip pat teismui teiktos tvirtinti Taikos sutarties turinį, pripažintina labiau tikėtina tai, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas ir esmės buvo išspręsti situaciją, susijusia su dėl Reglamentu pritaikytų sankcijų apribota (sustabdyta) pirminio kreditoriaus galimybe gauti atlygį pagal Sutartį Nr. 2021.

34.       Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – TSĮ) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

35.       Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi iš esmės yra (būtų) sudaromos sąlygos pažeisti Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, t. y. kad po 2022 m. birželio 4 d. vykdyti reikalavimus, reiškiamus Baltarusijos asmenų (subjektų) dėl reikalavimų, kylančių iš sutarčių, pagal kurias iš Baltarusijos buvo įsigytos sankcionuotos prekės (mediena), draudžiama, konstatuotina, jog ieškinio, grindžiamo Reikalavimo perleidimo sutartimi ir kildinamo iš Sutarties Nr. 2021, tenkinimas prieštarautų Europos Sąjungos nustatytoms Baltarusijai (jos asmenims, prekėms) taikomoms sankcijoms. Todėl ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (TSĮ 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinys yra atmestinas.

36.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, rėmėsi ne tik reikalavimo vykdymo negalimumu dėl pritaikytų sankcijų, bet taip pat argumentavo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pasisakė dėl negalėjimo sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį nesant raštiško Sutarties Nr. 2021 šalių susitarimo (Sutarties Nr. 2021 6.4 punktas), tačiau priešieškinio nereiškė ir reikalavimų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties neformulavo. Atsižvelgiant į tai, pasisakius dėl esminių argumentų, dėl kurių ieškinys negali būti tenkinamas, kiti atsakovės formuluoti argumentai, nesant atsakovės pareikštų reikalavimų ginčijant Reikalavimo perleidimo sutartį nurodytais kitais sandorių nuginčijimo pagrindais, neturi esminės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. 

37.       Atsakovė argumentavo, jog Reikalavimo perleidimo sutartis laikytina niekine, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.101 straipsnio nuostatas, reikalavimas gali būti perleistas tik jeigu tai neprieštarauja įstatymams; kad reikalavimo perleidimo sutartimi galima perleisti tik galiojančią reikalavimo teisę (CK 6.106 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju perleista apribota, sankcijomis sustabdyta reikalavimo teisė. Šiame kontekste pastebėtina, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pats sandoris būtų apsimestinis, tariamas ar prieštaraujantis imperatyvioms normoms, nes, kaip minėta, tęstinių sandorių, sudarytų iki Reglamentu įvedant sankcijas, atžvilgiu Reglamento nuostatomis sankcijos iš esmės yra nukreiptos į tokių iki sankcijų sudarytų / pradėtų vykdyti sandorių vykdymo apribojimą (sustabdymą) tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui; pagal Reglamentą šių sandorių pagrindu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami bei vykdomi, kol sankcijos nepanaikintos. Pasikeitus faktinei situacijai, sankcijų panaikinimo atveju iš esmės galiojanti ir atsakovės nagrinėjamu atveju neginčijama prievolė atsiskaityti pagal Sutartį Nr. 2021 galės būti vykdoma.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės bei jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

39.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 5 054 Eur bylinėjimosi išlaidų: 5 000 Eur išlaidos teisinei pagalbai, 54 Eur žyminis mokestis; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (t. 1, b. l. 154; t. 2, b. l. 53, 54, 55, 56). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

40.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Omna“ (j. a. k. 303341935) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilogus“ (j. a. k. 301425587) 5 054 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė