Civilinė byla Nr. 2A-1415/2014

Procesinio sprendimo kategorija 69.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „TRANSMITTO“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje                            Nr. 2-797-368/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „TRANSMITTO“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Skuba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB transporto firma „TRANSMITTO“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VĮ „Šiaulių regiono keliai“, prašydamas: 1) panaikinti VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. 5-236 (9.2) „Dėl atviro savivarčių automobilių su valymo ir barstymo įranga pirkimo pasiūlymo atmetimo“ priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 2) panaikinti VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. 5-235 (9.9) „Pranešimu dėl savivarčių automobilių su valymo ir barstymo įranga pirkimo laimėtojo“ priimtą sprendimą viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Adampolis“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė UAB transporto firmos „TRANSMITTO“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo reikalavimų, nes su pasiūlymu nebuvo pateiktos įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos. Pažymėjo, kad vėliau su pretenzija buvo pateikti valstybės institucijos išduoti dokumentai, įrodantys, kad pateikiamos prekės (jų pateikimo metu) turės galiojančius sertifikatus ir deklaracijas. Perkančioji organizacija į tai neatsižvelgė, taigi pažeidė VPĮ 32 straipsnio 4 dalį. Ieškovo vertinimu, atsakovas taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis (principus ir pirkimo tikslą), 32 straipsnio 2 ir 7 dalis, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus (netinkamai atliko kvalifikacijos vertinimą ir nepagrįstai atmetė pasiūlymą). Anot ieškovo, perkančiosios organizacijos atliktas ieškovo kvalifikacijos vertinimas nėra pagrįstas nei VPĮ normomis, nei pirkimo dokumentų reikalavimais, atliktas formaliai, neįvertinus ieškovo pateiktų duomenų, tinkamai pagrindžiančių ieškovo atitiktį minimaliems kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams. Pažymi, jog nėra aišku, kodėl, atsakovo vertinimu, pirkimo dokumentų 15.1., 16.1., 17.2. punktai turi būti siejami su pirkime dalyvaujančio tiekėjo kvalifikacija, kai minėti pirkimo dokumentų reikalavimai iš esmės apibūdina pirkimui siūlomos prekės charakteristiką ir parametrus. Atkreipė dėmesį, jog VPĮ 25 straipsnis nenumato, kad techninė specifikacija gali būti siejama su tiekėjų kvalifikacija ir jų atitiktimi pirkimo dokumentų reikalavimams. Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalį, nes gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas nesustabdė pirkimo procedūrų. Tai, anot ieškovo, kelia abejones dėl atsakovo vykdyto pirkimo skaidrumo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo UAB transporto firmos „TRANSMITTO“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB transporto firmos „TRANSMITTO“ valstybei 20,51 Lt proceso išlaidų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neginčijo pirkimo sąlygų iki pat pasiūlymo pateikimo, nepasinaudojo savo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl konkurso sąlygų (12.8 punkto ir techninės specifikacijos 15.1., 16.1., 17.2. punktų) paaiškinimo, sprendė nesant pagrindo daryti išvados, kad pirkimo sąlygos ieškovui buvo nesuprantamos, o nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai - diskriminuojantys ar nebūtini. Teismas vertino, kad techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktuose nurodyti reikalavimai yra objektyvūs.

Įvertinęs ieškovo atsakovui pateiktas EB atitikties deklaracijas Nr. 14/01/031, 14/01/032, 14/01/033 ir Lietuvos standartizacijos departamento internetinės svetainės duomenis, teismas  nustatė, kad EB atitikties deklaracijose nurodytas atitikties pagrindas yra negaliojantis, todėl konstatavo, kad šių deklaracijų pateikimas nepagrindė, jog ieškovo siūlomi daiktai atitinka nurodytus kokybės ir techninius reikalavimus. Nors ieškovas kartu su 2014 m. kovo 25 d. pretenzija pateikė atsakovui VMBS atitikties sertifikatus, teismas pažymėjo, kad šie sertifikatai buvo pateikti jau pasibaigus pasiūlymo pateikimo ir pasiūlymo patikslinimo terminui, be to, sertifikatai išduoti remiantis VMBS laboratorijos 2014 m. kovo 24 d. bandymo protokolu, t. y. bandymai irgi buvo atlikti pasibaigus pasiūlymo patikslinimo terminui (2014 m. kovo 7 d.).

Teismas nesutiko su ieškovu, jog konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad EB deklaracijos turi būti pateiktos su pasiūlymu. Pažymėjo, kad konkurso sąlygų 12.8 punkte yra nurodyti dokumentai, kuriuos turėjo pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, jog jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, ir tiekėjai turėjo visiškai užpildyti siūlomų prekių techninių techninių reikalavimų atitikties nurodytoms reikšmėms lentelę (1 priedas, techninė specifikacija). Be to, atsakovas nustatė ieškovui papildomą terminą patikslinti pasiūlymą. Pažymėjo, kad pats ieškovas su pradiniu pasiūlymu pateikė atsakovui EB atitikties deklaracijas, parengtas standarto LST EN 13021:2003 pagrindu, vadinasi, suprato, jog deklaracijas privalu pateikti su pasiūlymu.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 įsakymu Nr. 28 patvirtino techninio reglamento „Mašinų sauga“ 12, 12.1., 12.4., 12.6., 6.8, 6.11 punktų nuostatas, taip pat tai, kad ieškovas, pirkimo metu pasiūlydamas atsakovui savo prekę, sudarė galimybę pastarajam šią prekę įsigyti, sprendė, kad EB atitikties deklaracijos turėjo būti pateiktos su pasiūlymu. Teismas taip pat atsižvelgė į Europos Komisijos 2010 m. birželio mėnesį paskelbtame „Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo vadovo“ 109 paragrafo nuostatą, kad EB atitikties deklaracija turi būti pateikiama kartu su mašinomis, kuri, teismo teigimu, reiškia, jog atitikties deklaracijas privalu pateikti ne vėliau, nei mašinos pateikiamos į rinką ir (arba) atiduodamos naudoti, tam, kad naudotojas turėtų informaciją, jog mašinos yra saugios naudoti. Tačiau neribojama potencialių pirkėjų (naudotojų) teisė prieš pateikiant mašinas reikalauti, kad gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas pateiktų duomenis apie mašinų saugą. Tai, anot teismo, patvirtina ir vadovo 83.2 paragrafas, kuriame pažymėta, kad Europos Teisingumo Teismas išaiškino, jog nacionalinės nuostatos gali reikalauti, kad prieš pristatant mašinas naudotojams būtų užtikrinta, jog su mašinomis būtų pateikiama gamintojo arba jo atstovo parengta ir pasirašyta EB deklaracija, išversta į vieną iš oficialių valstybės narės, kurioje mašina tiekiama rinkai, kalbų. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas, konkurso sąlygose nurodydamas reikalavimą, kad prekė turi atitikti techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimus (įranga turi būti pažymėta CE ženklu) ir turi būti pateikta įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos kopija su vertimu į lietuvių kalbą, nenusižengė prieš tai minėtam reglamentavimui.

Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas, atmesdamas jo pasiūlymą, pažeidė VPĮ principus ir viešojo pirkimo tikslą. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius VPĮ reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, ir kt.). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija po pasiūlymo patikslinimo termino ir pirkimo laimėtojo nustatymo, atsižvelgdama į ieškovo pasiūlymą patikslinančius duomenis, pagerinančius jos pirminį pasiūlymą, pradėtų iš naujo vertinti visų tiekėjų pasiūlymus, būtų teisinis pagrindas pripažinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, kadangi šie principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825).

Nepatenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl 2014 m. kovo 14 d. priimto sprendimo, teismas taip pat atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus – dėl 2014 m. kovo 14 d. priimto sprendimo viešojo pirkimo laimėtoju patvirtinti UAB „Adampolis“ panaikinimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog po 2014 m. kovo 25 d. atsakovui pateiktos pretenzijos atsakovas tęsė pirkimo procedūras, atmetė ieškovo teiginius dėl pretenzijos nagrinėjimo tvarkos pažeidimo kaip deklaratyvius. Pažymėjo, kad, perkančioji organizacija ieškovo pretenziją išnagrinėjo jau kitą dieną po jos pateikimo, be to, VPĮ nenumato PO pareigos pakartotinai nagrinėti analogiškas tiekėjo pretenzijas ir suteikia tiekėjui teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą (VPĮ 94 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas UAB transporto firma „TRANSMITTO“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirkimo sąlygų 15.1, 16.1, 17.2 punktuose išvardintus reikalavimus teismas nepagrįstai priskyrė kvalifikaciniams reikalavimams. Pats atsakovas, pateikdamas 2014 m. balandžio 23 d. atsiliepimą į ieškinį, tiksliai nenurodė, kokiam tiekėjo pasiūlymo aspektui (pirkime dalyvaujančio tiekėjo kvalifikacijai ar jo siūlomai prekei) taikomi minėti pirkimo sąlygų punktų reikalavimai bei kuriame etape (t. y. vertinant tiekėjų kvalifikaciją ar tiekėjų pateiktas prekes) perkančioji organizacija vertino apelianto pirkimui pateikto pasiūlymo aspektus.
2. Pirkimo sąlygų 5 priedo 5 punkte aiškiai nurodyta, jog prekių pristatymo terminas yra 6 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Taigi, priekinis ir šoninis sniego valytuvai bei druskos barstytuvas pasiūlymo pateikimo metu apskritai negali būti pažymėti CE ženklu kartu su jiems išduota EB deklaracija, nes tuo metu jie paprasčiausiai nėra pagaminti. Akivaizdu tai, kad tiek prekėms taikomas standartas, tiek ir kiti dokumentai gali pasikeisti, kol bus pradėtas vykdyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių tiekimas. Šiuo atveju neginčijama, kad EB deklaracija pirkimo kontekste yra reikalingas dokumentas, tačiau, kaip buvo pažymėta pretenzijoje, „standartas yra tęstinis, paremtas LST EN 13021:2003 standartu. UAB „TRANSMITTO” dokumentuose nurodomas šakninis (t. y. ne pilno pavadinimo) sertifikatas, kadangi prekių tiekimo momentu standartas gali būti atnaujintas dar kartą.“
3. Teismas sprendime nekonstatavo, kad ieškovo siūlomos prekės neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.
4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pateikdamas pasiūlymo dokumentus, pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nurodydamas konkrečius savo pasiūlymo techninių parametrų duomenis, paprasčiausiai turėjo nurodyti informaciją, ar tiekėjo siūloma prekė atitinka konkretų parametrą (pažymėdamas TAIP / NE), tuo tarpu teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai paliko galioti perkančiosios organizacijos sprendimus.
5. Nei pirkimo vykdymo metu, nei vėliau, vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, pati perkančioji organizacija taip ir nenurodė konkrečių faktų ir argumentų, kodėl LST EN 13021:2003 standartas, kuriuo, pateikdamas pirminį pasiūlymą rėmėsi ieškovas, yra negaliojantis. Tai kelia abejonių dėl vykdyto pirkimo skaidrumo.
6. Lietuvos teismai ne kartą yra nurodę, kad „dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti, kad tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, teisėtumo sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar tiekėjo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 str. 4 d.). Visi kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys yra leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. <...> Tiekėjų teisė įrodyti reikalaujamos kvalifikacijos turėjimą ribojama tik kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų sąsajos su perkančiosios organizacijos atitinkamu reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1759/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Aptariamu atveju ieškovas kartu su pretenzija pateikė valstybės institucijos - VMBS - dokumentus, kurie aiškiai pagrindžia ieškovo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams.
7. Perkančioji organizacija atliko itin formalų ieškovo pasiūlymo vertinimą, visiškai nepagrindė, kodėl ieškovo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, nevertino VMBS išvadų, pasiūlymo atmetime visiškai nemotyvavo, kodėl atitinkamas LST yra negaliojantis, nors prašyme patikslinti net ir nenurodė, kad pateikta deklaracija yra parengta pagal tariamai negaliojantį LST.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pirkimo metu pasiūlydamas atsakovui savo prekę, sudarė galimybę pastarajai šią prekę įsigyti, nepagrįstai sprendė, jog EB atitikties deklaracijos turėjo būti pateiktos su pasiūlymu. Teismas nepagrįstai susiaurino teisės aktų taikymą pirkimo objektui, nes nenurodė, kokiomis aplinkybėmis EB deklaracija ir CE ženklinimas turi būti atlikti: 1) nei perkančioji organizacija, nei teismas nenurodė jokių motyvų dėl Reglamento 12 ir 12.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, nors būtent ji turi esminę reikšmę sprendžiant kada (pasiūlymų pateikimo metu ar prekių pateikimo metu) pirkime dalyvaujantis tiekėjas privalėjo pateikti atitinkamas EB atitikties deklaracijas; 2) Reglamento 1 priedo 1.7.3. punkte aiškiai nurodoma, kad „žymint CE ženklu, draudžiama mašiną žymėti ankstesne ar vėlesne data.“ Taigi CE ženklas gali būti suteikiamas tik pagaminus atitinkamą mašiną; 3) Reglamento 1.7.4. ir 1.7.4.2. punktų nuostatos, pagal kurias prie kiekvienos mašinos turi būti pridedama instrukcija, o į pastarąją įtraukiama ir EB atitikties deklaracija, taip pat patvirtina, kad tiekėjas gali ir privalo EB atitikties deklaraciją pateikti kartu su preke. Vadinasi, EB atitikties deklaracija gali būti pateikta, kai prekė yra pagaminta. Todėl pirkime dalyvaujantis tiekėjas gali pateikti tik anksčiau pagaminto (analogiško ar panašaus) techninio talono kopiją.
9. Teismas visiškai neįvertino to fakto, kad pirkime taip pat gali dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie pasiūlymų pateikimo metu dar nėra pagaminę atitinkamos mašinos ir jos sertifikavę. Dėl šios priežasties teismas savo sprendimu de facto apribojo potencialių pirkimo dalyvių skaičių, tokiu būdu pažeisdamas VPĮ 3 straipsnį.
10. Pažymi, kad visiškai neginčija paties pirkimo sąlygose numatyto reikalavimo pateikti EB deklaraciją su prekėmis, tačiau ieškinio reikalavimą panaikinti nepagrįstus atsakovo sprendimus kildina iš netinkamos pirkimo sąlygų nuostatų interpretacijos. Apelianto vertinimu, perkančioji organizacija galėjo pateikti reikalavimą patikslinti EB atitikties deklaracijas, jeigu manė, kad ji yros su klaidomis. Tačiau ji šių veiksmų nesiėmė, neatsižvelgė į ieškovo prašymą pratęsti terminą, skirtą pateikti oficialios institucijos (VMBS) dokumentus, tokiu būdu aiškiai pažeisdama ne tik VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus, bet ir racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvą (VPĮ 3 str. 1 d.), pasirinkus brangiausią pirkimui pateiktą pasiūlymą.
11. Palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, bus patirti 182 450 Lt dydžio (be PVM) nuostoliai.
12. Sertifikatų pateikimas su pretenzija negali būti laikomas pirkimui pateikto pasiūlymo pakeitimu, kadangi dar pasiūlymo pateikimo metu perkančiajai organizacijai buvo aišku, kokie konkretūs perkamų automobilių modeliai yra siūlomi, kokie yra jų techniniai parametrai, kokios yra kitos charakteristikos savybės, todėl vien vėlesnis dokumento pateikimas, kai ieškovas keletą kartų perkančiąją organizaciją patikino dėl siūlomų prekių tinkamumo, negali būti laikomas pirkimui pateikto pasiūlymo pakeitimu.
13. Teismas klaidingai nurodė, jog VMBS pateikti sertifikatai yra netinkami, nes perkančiajai organizacijai buvo pateikti pasibaigus pasiūlymo patikslinimo terminui. Tiek pretenzijoje, tiek ir kituose dokumentuose ieškovas pateikė neginčijamus įrodymus, kad jo tiekiamos prekės tiekimo metu atitiks pirkimo sąlygų reikalavimus, bus saugios naudoti, todėl akivaizdu, kad ieškovo pasiūlymas visiškai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.
14. Perkančioji organizacija, pateikdama prašymą patikslinti, aiškiai nenurodė, jog ieškovo EB atitikties deklaracijos paruoštos pagal negaliojantį standartą. Tai parodo kryptingą perkančiosios organizacijos siekį pašalinti ieškovą iš pirkimo. Be to, prašyme patikslinti atsakovas nurodė, kad būtina patikslinti informaciją apie ieškovo ketinamus pasitelkti subtiekėjus, tačiau ieškovas savo pasiūlyme nebuvo nurodęs nei vieno subtiekėjo, atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas nėra barstymo ir valymo įrangos gamintojas, o tik jos gamintojo atstovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Reikalavimas pateikti prekių gamintojo išduotos EB atitikties deklaracijos kopijas yra adekvatus, protingas ir būtinas, nes tik tokiu būdu galima įsitikinti, kad ketinama įsigyti įranga atitinka Europos Sąjungos ir nacionaliniuose standartuose įtvirtintus kokybės reikalavimus, susijusius su saugumu. Todėl teisiškai nekorektiški apelianto teiginiai, jog nustatant tokį reikalavimą, yra ribojama konkurencija, užkertamas kelias pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie pasiūlymų pateikimo metu dar nėra pagaminę prekių ir jas sertifikavę. Pažymi, kad leidžiant pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie nėra suprojektavę, pagaminę ir sertifikavę savo produkcijos, tai būtų ne prekės pirkimas, o techninio projekto ar projektavimo darbų/paslaugų pirkimai.
2. Pirkimo sąlygos neturi būti aiškinamos taip, jog reikalaujama pateikti konkretaus gaminio (įrenginio su konkrečiu serijos numeriu) atitikties deklaraciją, o turėtų būti suprantamos, kaip reikalaujančios pateikti pirkime siūlomos įsigyti prekės modelio atitiktį nustatytiems standartams patvirtinantį dokumentą.
3. Jokio ginčo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų dėl aptariamų pirkimo nuostatų, įtvirtintų pirkimo sąlygų 15.1, 16.1 ir 17.2 punktuose, nebuvo. Tai, kad ieškovas žinojo, suprato ir sutiko su tuo, kad pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytos EB atitikties deklaracijos turi būti pateiktos jau kartu su pasiūlymu, o ne pristatant prekę, patvirtina tas faktas, jog kartu su pasiūlymu jis visgi teikė atitikties techniniams reikalavimams sertifikatus (EB atitikties deklaracijas) tiek automobilio, tiek ir sniego valytuvų bei druskos barstytuvo charakteristikų atitikimui patvirtinti, tačiau pastarųjų įrenginių EB atitikties deklaracijos buvo negaliojančios.
4. Pats ieškovas perkančiajai organizacijai pirkime siūlė įsigyti konkrečius prekių modelius, kurie į Europos Sąjungos rinką buvo pateikti jau gerokai anksčiau, nei paskelbta apie pirkimą.
5. Sutinka su teismo išvadomis dėl EB atitikties deklaracijoms taikytino reglamentavimo.
6. Techninės specifikacijos 1.2 punkte reikalaujama, kad įranga būtų nauja ir pagaminta 2014 metais, kas taip pat patvirtina teismo ir atsakovo poziciją, kad siekiamai įsigyti įrangai turi būti taikomi ne LST EN 13021:2003 standarte nustatyti reikalavimai, o nuo 2009 metų pakeitusiame standarte LST EN 13021:2003+Al :2009 įtvirtinti reikalavimai.
7. Apeliantas klaidingai ir tik sau palankia linkme interpretuoja ir aiškina Reglamento 12.5 punkto nuostatas, kuriose, atsakovo nuomone, yra įtvirtintos dvi savarankiškos gamintojo pareigos: (i) parengti deklaraciją; ir (ii) užtikrinti jos pridėjimą prie gaminio. Akivaizdu, kad EB atitikties deklaracijos parengimas ir jos pridėjimas prie gaminio neturi būti sutapatinami.
8. Atmestini apelianto argumentai, kad nei pirkimo vykdymo metu, nei vėliau vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, atsakovas nenurodė konkrečių faktų ir argumentų, kodėl ieškovo pasitelktas standartas - LST EN 13021:2003 - yra negaliojantis. Įstatymas proceso dalyviams suteikia galimybę neįrodinėti aplinkybių, kurios yra prezumuojamos pagal įstatymus ir visiems gerai žinomos. Iš Lietuvos standartizacijos departamento publikuojamos ir viešai prieinamos informacijos apie Lietuvoje taikomus standartus, matyti, kad standartas LST EN 13019:2002 yra panaikintas, todėl akivaizdu, kad panaikintas standartas negali būti laikomas galiojančiu, kas yra savaime suprantama. Atitinkamai ir visi išvestiniai dokumentai (tame tarpe ir EB atitikties deklaracijos), sudaryti vadovaujantis panaikintu ir negaliojančiu standartu, yra netinkami. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai ir informacija pagrindė siūlomų įsigyti prekių kokybės ir saugos atitikimą vokų atplėšimo dieną taikomų standartų reikalavimus.
9. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad kartu su pretenzija pateiktas VMBS dokumentas pagrindė pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. VMBS išvados buvo pateiktos tik 2014 m. kovo 25 d., kai buvo parėjęs pasiūlymu patikslinimo terminas. Be to, pačios pažymos VMBS buvo išduotos tik 2014 m. kovo 24 d. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija, pradėjusi vertinti po pasiūlymo patikslinimo termino pateiktus dokumentus, pagerinančius pirminį pasiūlymą, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
10. Apelianto teiginiai, kad perkančioji organizacija kryptingai ir sistemingai siekia eliminuoti ieškovą iš pirkimo, neparemti jokiais duomenimis, todėl negali būti laikomi pagrįstais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos VĮ „Šiaulių regiono keliai“ veiksmų, vertinant atviram konkursui „Savivarčių automobilių su valymo ir barstymo įranga pirkimas“ pateikto UAB „Transmitto“ pasiūlymo atitiktį techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau VPĮ) 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Taigi, techninėje specifikacijoje apibūdinamas viešo pirkimo būdu ketinamas įsigyti objektas – t. y. apibūdinamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai pirkimo dokumentams, vienas iš jų – kad būtų pateikta techninė specifikacija.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija konkurso sąlygų 1 priede „Savivarčių automobilių su druskos barstymo ir sniego valymo įranga techninė specifikacija“, be kitko, numatė, kad prekinis sniego valytuvas, šoninis sniego valytuvas, druskos barstytuvas turi atitikti techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimus (įranga turi būti pažymėta CE ženklu ir turi būti pateikta įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos kopija su vertimu į lietuvių kalbą) (techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 p.).

Kaip matyt iš bylos duomenų, perkančioji organizacija 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. 5-236 (9.2) UAB „Transmitto“ pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t. y. techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktų reikalavimų, ir jį atmetė (65 b. l., 1 t.). Rašte atsakovas nurodė, kad su pasiūlymu pateiktos sniego valytuvo MV003 EB atitikties deklaracija Nr. 14/01/032, šoninio verstuvo MV030 EB atitikties deklaracija Nr. 14/01/031, druskos barstytuvo MM011 EB atitikties deklaracija Nr. 14/01/033 (žr. 242-244 b. l., 2 t.) paruoštos nuo 2009 m. gruodžio 28 d. negaliojančio LST pagrindu. Taigi, perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą iš esmės atmetė dėl to, kad ieškovas nepateikė siūlomos prekės atitikimą techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus (atitikimą nustatytiems standartams) pagrindžiančio dokumento. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad perkančioji organizacija atliko tik formalų ieškovo pasiūlymo vertinimą, nes akivaizdu, jog perkančioji organizacija įvertino ieškovo pateiktų dokumentų turinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad techninėje specifikacijoje yra numatyti viešo pirkimo būdu perkamam objektui (prekėms, paslaugoms, darbams) keliami reikalavimai, o ne tiekėjams keliami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą atmetė ne konkurso sąlygų 53.1. punkto, numatančio perkančiajai organizacijai pareigą atmesti pasiūlymą, jei pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pagrindu, o konkurso sąlygų 53.3. punkto, numatančio perkančiajai organizacijai pareigą atmesti pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi teismų praktika, kuri skirta taikyti vertinant tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams.

Lietuvos standartizacijos departamento internetinėje svetainėje skelbiami duomenys (48-51 b. l., 3 t.) iš tiesų patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad kartu su pasiūlymu ieškovo pateiktos EB atitikties deklaracijos buvo parengtos standarto LST EN 13021:2003 pagrindu, kuris 2009 m. gruodžio 28 d. buvo panaikintas ir pakeistas nauju standartu LST EN 13021:2003+A1:2009. Kadangi ieškovo pasiūlymo pateikimo metu standartas LST EN 13021:2003 buvo nebegaliojantis (atitinkamai ir EB atitikties deklaracijos, parengtos šio standarto pagrindu), teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovas, pateikdamas pasiūlymą viešajam pirkimui, nepagrindė, kad jo siūlomos prekės atitinka kokybės ir techninius reikalavimus, numatytus techninėje specifikacijoje. Kadangi Lietuvos standartizacijos departamento internetinės svetainės duomenys yra vieši, visiems prieinami, perkančiajai organizacijai, atmetant ieškovo pasiūlymą tuo pagrindu, kad pateiktos EB atitikties deklaracijos yra parengtos negaliojančio LST pagrindu, nebuvo būtina pateikti detalesnę argumentaciją, kodėl LST EN 13021:2003 yra negaliojantis, kaip teigia apeliantas.

Byloje iškilo ginčas, ar ieškovas, kaip tiekėjas, teikdamas pakartotinę pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą, galėjo pateikti papildomus duomenis apie siūlomo įrenginio atitikį konkurso sąlygoms taip, kad tai nebūtų laikoma pasiūlymo esmės keitimu.

Apelianto teigimu, sertifikatų pateikimas su pretenzija negali būti laikomas pirkimui pateikto pasiūlymo pakeitimu, nes dar pasiūlymo pateikimo metu perkančiajai organizacijai buvo aišku, kokie konkretūs perkamų automobilių modeliai yra siūlomi, kokie yra jų techniniai parametrai, kokios yra kitos charakteristikos savybės, todėl vėlesnis dokumento pateikimas, kai ieškovas perkančiąją organizaciją keletą kartų patikino dėl siūlomų prekių tinkamumo, negali būti laikomas pirkimui pateikto pasiūlymo pakeitimu. Be to, apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad jis, nurodydamas konkrečius savo pasiūlymo techninių parametrų duomenis, paprasčiausiai turėjo nurodyti informaciją, ar tiekėjo siūloma prekė atitinka konkretų parametrą (pažymėdamas TAIP / NE).

Su tokiu apelianto išaiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečių išraiškų duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Nors iš konkurso sąlygų 12.8 punkto ir 1 priedo „Savivarčių automobilių su druskos barstymo ir sniego valymo įranga techninė specifikacija“ turinio matyti, kad pateikdamas pasiūlymo dokumentus, pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nurodydamas konkrečius savo pasiūlymo techninius parametrų duomenis, turėjo užpildyti siūlomų prekių techninių reikalavimų atitikimo nurodytoms reikšmėms lentelę (1 priedas), t. y. nurodyti informaciją, ar tiekėjo siūloma prekė atitinka konkrečias charakteristikas, pažymint „taip/ne ir paruošiant tikslią reikšmę“ (34 b. l., 1 t.), tačiau techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktuose aiškiai nurodyta, kad turi būti pateikta įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Vadinasi, tiekėjų deklaruojamomis siūlomų įrenginių savybėmis perkančioji organizacija siekė įsitikinti ne tik pagal finansinį pasiūlymą, bet ir pagal jį pagrindžiančius techninius duomenis (ginčo atveju įrangos gamintojo EB atitikties deklaracija), todėl vertinant atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą teisėtumą ir tiekėjų teisę tikslinti pateiktą pasiūlymą, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo objektą apibūdinančius dokumentus, neapsiribojant tik deklaratyvios lentelės užpildymu ar tiekėjo teiginiais, jog jo siūloma prekė atitiks visus techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi tam tikrais standartais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis (pvz., įvairūs kokybę liudijantys dokumentai, mokslinės išvados) įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Tiekėjas, įrodinėdamas pirkimo objekto atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, tai turi padaryti iki pasiūlymų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pradžių (kartu su pasiūlymu) ieškovo pateiktos įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos nepagrindė priekinio, šoninio sniego valytuvų ir druskos barstytuvo techninių charakteristikų atitikteis keliamiems reikalavimams, nes šios deklaracijos, kaip minėta, buvo parengtos negaliojančio LST pagrindu. Taigi, jos negali būti laikomos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog perkančiajai organizacijai bus pristatyti tinkamos kokybės, tam tikrus standartus atitinkantys įrengimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos Mašinų sertifikavimo įstaigos 2014 m. kovo 24 d. atitikties sertifikatų, išduotų UAB „Medmeta ir partneriai“ (71-73 b. l., 1 t.), pateikimas perkančiajai organizacijai, pasibaigus pasiūlymo pateikimo ir pasiūlymo patikslinimo terminui, iš esmės laikytinas pasiūlymo esmės pakeitimu, kuris galėtų netinkamą pasiūlymą padaryti tinkamu. Tuo labiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėti sertifikatai išduoti VMBS laboratorijos 2014 m. kovo 24 d. bandymo protokolo pagrindu, t. y. bandymai buvo atlikti taip pat pasibaigus pasiūlymo patikslinimo terminui (2014 m. kovo 7 d.). Taigi, naujai pateikti sertifikatai pasiūlymo pateikimo dieną neegzistavo, todėl jų vėlesnis pateikimas laikytinas pasiūlymo esmės pakeitimu, ką skundžiamame sprendime iš esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, kur sprendime Komisija prieš Belgiją, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priėmė ir vertino vieno iš tiekėjų papildomai jai atsiųstus duomenis apie pirkimo objekto technines charakteristikas, atitikties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisei, ypač skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad papildomų duomenų priėmimas tik iš vieno tiekėjo ir tokios tvarkos nenumačius iš anksto, šiuos principus pažeidžia. Be to, tai nepateisinama, priešingai nei įrodinėjo valstybė narė, tikslinamų techninių duomenų objektyvumu ir patikrinamumu (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, jog jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti dalyvio, kurio pasiūlymą jį laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio kandidato pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, jog perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų kandidatų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; tiekėjai negali skųstis, kad dėl pasiūlymo tikslinimo perkančiajai organizacijai Europos Sąjungos teisėje nenustatyta jokios pareigos, nes pasiūlymo neaiškumą lėmė tik jų pareigos parengti jį kruopščiai, kuri taikoma visiems kandidatams, pažeidimas; tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją, perkančioji organizacija skirtingus kandidatus turi traktuoti vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą, paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. Sprendimą SAG ELV Slovensko, C-599/10; paskelbtas skaitmeniniame Rinkinyje, ECLI:EU:C:2012:191).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai prašyme patikslinti pasiūlymą nurodžius, jog ieškovo pateiktos EB deklaracijos parengtos negaliojančiu LST pagrindu, ieškovui būtų sudarytos sąlygos netinkamą pasiūlymą papildyti dokumentais, kurie galėtų jį padaryti tinkamu, o tai, kaip minėta, pažeistų vienodo vertinimo principą. Todėl apelianto argumentai, kad perkančioji organizacija, reikalaudama patikslinti EB atitikties deklaracijas, aiškiai nenurodė, kad su pasiūlymu pateiktos EB atitikties deklaracijos paruoštos pagal negaliojantį standartą, nepratęsė termino pateikti oficialios institucijos (VMBS) dokumentus, nesudaro pagrindo bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip.

  Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš tiesų nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad jis nesuprato, jog Techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktuose numatytos įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos kopijos su vertimu į lietuvių kalbą turi būti pateiktos kartu su pasiūlymu. Visų pirma, kaip minėta, techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktuose aiškiai nurodyta, kad turi būti pateikta įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijos kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Antra, ieškovas neprašė perkančiosios organizacijos išaiškinti šios konkurso sąlygos, jos neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Trečia, ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė įrangos gamintojo EB atitikties deklaracijas, nors ir parengtas negaliojančio standarto pagrindu, taigi, suprato, jog deklaracijas privalu pateiktu su pasiūlymu.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto techninio reglamento „Mašinų sauga“ (toliau – Reglamentas“) 12, 12.5, 1 priedo 1.7.3, 1.7.4, 1.7.4.2. punktais, įrodinėja, jog EB atitikties deklaracija gali būti pateikta tik kartu su preke, todėl tokiu atveju, kai nėra pagamintos prekės, negali būti pateikta ir EB atitikties deklaracija. Pažymi, kad teismas neįvertino fakto, jog pirkime gali dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie pasiūlymų pateikimo metu atitinkamos mašinos dar nėra pagaminę ir jos sertifikavę. 

Reglamento 12.5 punkte nustatyta, kad prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos. Reglamento 1 priedo 1.7.3. punkte, be kitko, nurodyta, kad „žymint CE ženklu, draudžiama mašiną žymėti ankstesne ar vėlesne data.“ Pagal Reglamento 1.7.4. ir 1.7.4.2. punktų nuostatas, prie kiekvienos mašinos turi būti pridedama instrukcija, o į pastarąją įtraukiama ir EB atitikties deklaracija. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, jog EB atitikties deklaracijos gali būti pateikiamos tik kartu su pagaminta įranga, tuo tarpu konkurso sąlygos neriboja tiekėjų, kurie ketina pagaminti prekę, dalyvavimą.

Atsižvelgdama į šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkurso sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog VĮ „Šiaulių regiono keliai“ paskelbto atviro konkurso „Savivarčių automobilių su valymo ir barstymo įranga pirkimas“ pirkimo objektas – tai savivarčiai automobiliai su valymo ir barstymo įranga, bendras prekių kiekis – 10 vnt. (1 vnt. be barstymo įrangos). Taigi, šiuo konkursu perkamos ne įrangos gaminimo paslaugos, o konkrečios pagamintos prekės.

Kita vertus, Reglamento 12.5 punkte aiškiai nurodyta, kad EB atitikties deklaraciją gamintojas arba jo įgaliotas atstovas turi parengti ir prieš pateikdamas į rinką mašiną (pagal Reglamento 6.8 punktą, pateikimas į rinką – tai sudarymas galimybės pirmą kartą įsigyti Europos Bendrijoje mašiną ar iš dalies užbaigtą mašiną, siekiant jas platinti arba naudoti už atlygį arba nemokamai). Taigi, toks teisinis reglamentavimas nedraudžia prieš įsigyjant mašiną reikalauti, kad gamintojas arba jo įgaliotas atstovas pateiktų duomenis apie mašinų saugą. Pažymėtina, kad ir Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog nacionalinės nuostatos gali reikalauti, kad prieš pristatant mašinas naudotojams, būtų užtikrinta, jog su mašinomis būtų pateikiama gamintojo arba jo atstovo parengta ir pasirašyta EB deklaracija, išversta į vieną iš oficialių valstybės narės, kurioje mašina tiekiama rinkai, kalbų.

Taigi, Reglamento 12.5 punkto analizė paneigia apelianto teiginius, jog EB atitikties deklaracija potencialiam pirkėjui gali būti pateikta tik tokiu atveju, kai mašina faktiškai perduodama pirkėjui naudoti (pagal Reglamento 6.11 punktą, pradėjimas naudoti – tai mašinų, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, panaudojimas pagal paskirtį Europos Bendrijoje pirmą kartą). Nagrinėjamu atveju apeliantas painioja dvi savarankiškas gamintojo pareigas: parengti deklaraciją ir užtikrinti jos pridėjimą prie gaminio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog perkančioji organizacija turi įsitikinti, jog ji įsigys tinkamą produktą, todėl konkurso sąlygose ji turi teisę nurodyti, kokie dokumentai turi būti pateikti, kurių pagrindu bus įvertinamas produkto tinkamumas.  

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus, nes perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos 15.1, 16.1, 17.2 punktuose numatytų reikalavimų, t. y. pagrįstai pripažino neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas atmetamas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                           Donatas Šernas

                                                                                                                                           Dalia Višinskienė