Administracinė byla Nr. A-1289-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06147-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2023 m. kovo 30 d. raštą „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. (18.2E) 1-3798 (toliau – ir Raštas); 2) priteisti iš VSDFV, Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija), po 314139,33 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 8 d. pateikė skundą „Dėl senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos nusikalstamai aplaidaus nemokėjimo ir valstybės konstitucinio įsipareigojimo žmogui neužtikrinimo“ atsakovams, tačiau atsakovai nepateikė atsakymų. Skundas teikiamas teismui dėl senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos nemokėjimo ir valstybės Konstitucinio įsipareigojimo žmogui neužtikrinimo nuo 2022 m. gegužės 8 d. VSDFV privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį.
2.2. VSDFV Rašte ir ankstesniuose raštuose ne kartą cituoti įstatymai ir teisės aktai prieštaraujantys Konstitucijos nuostatoms.
2.3. Pareiškėjas nurodė Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjant neteisėtais veiksmais / neveikimu pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos įrodymų klausimą yra būtinas tinkamas laiko (ir konkretaus žmogaus gyvenimo laikotarpio), poveikio pareiškėjo sveikatai, gyvenimui, jo kokybei bei pačiai gyvybei įvertinimas. Taigi minėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė intensyvų stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, esminį savijautos ir sveikatos pablogėjimą, kurie lemia ypatingai žymų, kraštutinį gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat šiurkščiai pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, taigi tai yra intensyvus tęstinis kėsinimasis į žmogaus dvasines, psichines, fizines, gyvybines organizmo funkcijas. Tai yra vykdoma prieš labai pažeidžiamai socialinei grupei priklausantį žmogų, kadangi pareiškėjui jau ilgą laiką buvo teikiama socialinė piniginė parama, kurios nuspręsta nebeteikti.
2.4. Pareiškėjui visais 2022 m. mėnesiais buvo mokama 141,90 Eur išmoka. 2021 m. - 140,80 Eur. Vidutinis vartojimo kainų lygis 2021 m., palyginti su 2020 m., Lietuvoje sudarė 4,7 proc. Statistikos departamento duomenimis, pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis 2021 m. buvo 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 proc. Skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 20 proc., žemiau šios ribos gyveno apie 560 tūkst. gyventojų. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 4 proc. Skurdo rizikos riba buvo 483 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 Eur šeimai. Didžiausias jis buvo 65 metų ir vyresnių grupėje – 35,9 proc. ir per metus beveik nepasikeitė. Atitinkamai pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala.
2.5. Pareiškėjas akcentavo, kad jam nemokama pensija nuo 2022 m. gegužės 8 d.
3. Atsakovas VSDFV nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą mokėti socialinio draudimo senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte. VSDFV 2023 m. kovo 30 d. sprendime Nr. (18.2E) I-3798 nurodė, jog dėl nesutikimo su VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 pareiškėjas į VSDFV jau buvo kreipęsis su 2022 m. gegužės 9 d. skundu, kurį išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-5730. Minėtu VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimu konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 teisingai nurodytos pensijų pristatymą reglamentuojančios teisės normos, teisingai nustatytos aplinkybės ir nurodyta, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymas mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 netenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymo mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte yra teisėtas ir pagrįstas.
3.2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5730, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. skundą. Pareiškėjas VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimo nėra apskundęs teismui.
3.3. Pareiškėjas tik abstrakčiai nesutinka su VSDFV Raštu ir duomenų, paneigiančių VSDFV išvadą, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundas yra kartotinis, kad 2023 m. kovo 8 d. skunde nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, bei nepateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio VSDFV sprendimo pagrįstumu.
3.4. Pareiškėjo skundo teismui argumentai, susiję su VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte, yra teisiškai nereikšmingi, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
3.5. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teisingai įvertinti pareiškėjo galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Akivaizdu, kad savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP5-106.
4. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas Ministerijos neteisėtais veiksmais laiko atsakymo nepateikimą į pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą. Ministerijoje 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjo skundas nėra gautas. Taigi pareiškėjas prie savo 2023 m. gegužės 8 d. skundo teismui prideda savo 2023 m. kovo 8 d. skundą, adresuotą VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV ir Ministerijai. Į pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą iš Ministerijos dokumentų valdymo sistemos atsakyta el. paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu, kokiu skundas gautas Ministerijoje. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu Ministerija atliko neteisėtus veiksmus.
4.2. Pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai turtinę žalą jis patyrė bei nepateikia jokių turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl jos priteisti nėra pagrindo.
5. Atsakovo atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijos įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentuoja Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
5.2. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skunde VSDFV reikalauja panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte, t. y. kelia tokį pat reikalavimą, kaip ir ankstesniame (2022 m. gegužės 9 d.) skunde VSDFV, tačiau nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, bei nepateikia papildomų argumentų, leidžiančių abejoti VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-5730 pagrįstumu, todėl VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3798 pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 panaikinimo atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
5.3. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nėra pateikęs banko sąskaitos dėl išmokų mokėjimo, taip pat nėra pateikęs informacijos apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes ar dokumentų, patvirtinančių, kad nėra galimybės jam mokamų išmokų išsigryninti gyvenamojoje vietovėje.
5.4. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.
5.5. VSDFV Vilniaus skyrius negali išmokėti S. F. senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos, kadangi pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs banko sąskaitos ar duomenų apie savo sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes, į kurias atsižvelgusi Komisija galėtų priimti individualų sprendimą dėl pensijos pristatymo būdo.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas išanalizavo Konstitucijos 52 straipsnį, Pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, Tvarkos aprašo 23 punktą.
8. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu informavo pareiškėją S. F., kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, reikia pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensija būtų mokama mokėjimo įstaigoje, kartu pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus. Šiame rašte pareiškėjas buvo informuotas, jog minėtą informaciją institucijai turi pateikti iki 2022 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas minėtos informacijos VSDFV Vilniaus skyriui neteikė. Pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. (Pensijų įstatymo ir Tvarkos aprašo minėtos redakcijos nuostatos nesikeitė) prašymuose nėra nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios pensija turėtų būti mokama mokėjimo įstaigoje, taip pat nepateikti įrodymai. Pareiškėjas bankų paslaugomis jau seniai nesinaudoja, nes, pareiškėjo teigimu, bankai nevykdo veiklos, kuri keltų pasitikėjimą, bet už savo veikimą nepatiria atsakomybės.
9. Teismas, atsižvelgęs į VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, skundžiamo Rašto turinį, vertino, kad Rašte išdėstyti argumentai yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. prašymų turinį, darė išvadą, kad prašymai yra grindžiami tais pačiais argumentais.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog negaunant pensijos yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir valstybė nesilaiko Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos normos. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-4764 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta senatvės pensija. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP1E-55007 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta vienišo asmens išmoka. Minėtais sprendimais pareiškėjui paskirta senatvės pensija, taip pat vienišo asmens išmoka, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjui nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, t. y. nepateikiant VSDFV banko sąskaitos arba tinkamo prašymo su įrodymais dėl kito pensijos išmokėjimo būdo, pareiškėjui pensija negali būti išmokama. Teismas pažymėjo, kad VSDFV, tvirtindama išmokų pristatymo tvarką, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės norminių aktų.
11. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl žalos atlyginimo. VSDFV įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas tinkamai ir veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Skundžiamas Raštas pripažintinas teisėtu, taigi teismo vertinimu, nenustatytas VSDFV neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nesant žalos pareiškėjui padarymo faktas.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais, kad dėl pensijos nemokėjimo pareiškėjui sukeltas intensyvus stresas, nemiga, galvos svaigimas, širdies ploto skausmas, esminis savijautos ir sveikatos pablogėjimas, kurie lemia ypatingai žymų, kraštutinį gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuojant valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ir byloje taikytų Pensijų įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatų atitikties Konstitucijai, nes pareiškėjui yra paskirta senatvės pensija, tačiau pareiškėjui neteikiant banko sąskaitos ar kito pagrįsto prašymo, jog pensija būtų išmokėta pareiškėjo prašytu būdu, o šio individualaus mokėjimo būdo klausimas buvo sprendžiamas pagal teisės aktuose numatytas procedūras bei pareiškėjui pateikti VSDFV atsakymai. Pagal administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šio pareiškėjo prašymo teismas netenkino.
15. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pareiškėjas ruošė prašymą nušalinti teisėją Faustą Vitkienę, tačiau teismui nebuvo įteiktas.
16.2. Pareiškėjas teikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
16.3. Teismas neatsakė į pagrindinį skundo reikalavimą.
16.4. Teismas nevertino, ar Tvarkos aprašas neprieštarauja teisės viršenybei. Tvarkos aprašo 3.2 punktas (2013 m. redakcija) numato, kad išmokos gali būti išmokamos mokėjimo įstaigoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16.5. VSDFV raštas naikintinas dėl to, kad jis yra iš esmės klaidingas, neatsakyta ir nespręstas iškeltas teisės klausimo iš esmės, ko nusikalstamai aplaidžiai nevykdė ir teismas, neužtikrinęs teisėto proceso vykdymo.
16.6. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, o sprendimas nemotyvuotas.
16.7. Pareiškėjas prašo dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos pranešti prokurorui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės kreiptis į Teismo etikos ir drausmės komisiją dėl drausminės bylos iškėlimo.
17. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais bei abstrakčiais samprotavimais. Regionų administracinis teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino, taip pat tinkamai įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pateikė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus.
17.2. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Regionų administracinio teismo sprendimo išvadomis, subjektyviai kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiamas Regionų administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
18. Atsakovo atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi teismas motyvavo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą bei pagrindė savo išvadas byloje surinktais duomenimis.
18.2. Pareiškėjui S. F. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais yra paskirta tiek senatvės pensija, tiek vienišo asmens išmoka, tačiau jos negali būti išmokamos, kadangi pareiškėjas nėra nurodęs banko sąskaitos, į kurią šios išmokos turi būti pervedamos, numerio. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė minėtas išmokas gauti kitu būdu, o ne jas pervedant į banko sąskaitą, tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių, nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių paskirtos išmokos jam turėtų būti mokamos mokėjimo įstaigoje, taip pat nepateikė tokią informaciją pagrindžiančių dokumentų. Taigi paskirtos socialinio draudimo išmokos pareiškėjui S. F. negali būti išmokamos dėl jo paties laisva valia pasirinkto elgesio modelio ir jam pačiam nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV 2023 m. kovo 30 d. rašte nurodyto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtiną žalos pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. prašymų turinį, padarė išvadą, kad prašymai yra grindžiami tais pačiais argumentais, todėl VSDFV 2023 m. kovo 30 d. raštu pagrįstai VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, šališkai, be to, neatsakė į pagrindinį skundo reikalavimą. Teismas netinkamai vertino Tvarkos aprašo 3.2 punktą.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-4764 nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta senatvės pensija. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP1E-55007 nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta vienišo asmens išmoka.
23. 2022 m. vasario 14 d. prašyme pareiškėjas prašė senatvės pensiją mokėti pašte. VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, reikia pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensija būtų mokama mokėjimo įstaigoje, kartu pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus.
24. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui ir VSDFV 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą „Dėl pensijos išmokėjimo Vilniaus 61 pašte“. Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP5-1060 „Dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ netenkino S. F. prašymo dėl pensijos mokėjimo būdo, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas S. F. nepateikė informacijos apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes ar dokumentų, patvirtinančių, kad nėra galimybės jam mokamų išmokų išsigryninti gyvenamojoje vietovėje.
25. VSDFV 2022 m. balandžio 25 d. raštu konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu teisėtai ir pagrįstai paprašė pareiškėją pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensiją pageidauja gauti mokėjimo įstaigoje bei prašyme nurodytą informaciją patvirtinančius dokumentus.
26. Pareiškėjas VSDFV 2022 m. gegužės 9 d. pateikė skundą, į kurį buvo atsakyta VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5730 „Dėl pensijos mokėjimo“. 2022 m. birželio 3 d. sprendimu konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. balandžio 21 d. sprendime teisingai nurodytos pensijų pristatymą reglamentuojančios teisės normos, teisingai nustatytos aplinkybės ir nurodyta, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymas mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte. Pareiškėjas VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimo teismui neskundė.
27. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skundu pakartotinai kreipėsi į VSDFV dėl 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą mokėti socialinio draudimo senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte.
28. VSDFV 2023 m. kovo 30 d. Rašte nurodė, jog dėl nesutikimo su VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjas į VSDFV jau buvo kreipęsis su 2022 m. gegužės 9 d. skundu, kurį išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-5730, todėl VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.
29. Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad išmokos gavėjui prašant, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į gavėjo sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes, gali priimti individualų sprendimą dėl išmokos (išmokų) pristatymo būdo ir (ar) termino pakeitimo.
30. Pareiškėjas prašymuose VSDFV Vilniaus miesto skyriui, VSDFV ir skunde teismui akcentuoja, kad jam nemokama pensija ir vienišo asmens išmoka, jis nenori gauti pensijos į banko sąskaitą.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes (VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 14 d. sprendimais pareiškėjui paskirta socialinio draudimo pensija ir vienišo asmens išmoka) ir į tai, jog pats pareiškėjas nepateikė VSDFV Vilniaus skyriaus prašomų duomenų (banko sąskaitos dėl išmokų mokėjimo, taip pat nėra pateikęs informacijos apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes ar dokumentų, patvirtinančių, kad nėra galimybės jam mokamų išmokų išsigryninti gyvenamojoje vietovėje) neturi pagrindo daryti išvados, jog VSDFV Vilniaus skyrius nevykdo Konstitucijos 52 straipsnyje nustatytos valstybės pareigos.
32. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. prašymų (skundų) turinį (prašymai yra grindžiami tais pačiais argumentais, be to, juose nėra nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios pensija turėtų būti mokama mokėjimo įstaigoje, taip pat nepateikti įrodymai), konstatuoja, jog VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. prašymą, kadangi VSDFV pareiškėjo skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo jau išnagrinėjo VSDFV 2022 m. birželio 3 d. sprendimu.
34. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad aptarti VSDFV sprendimai nėra kliūtis pareiškėjui iš naujo kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl pensijos / išmokos išmokėjimo būdo, kuriame būtų nurodyta ne tik pareiškėjo nuomonė, bet ir pateikta kita svarbi informacija bei dokumentai, reikalingi tokio prašymo nagrinėjimui (pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės) pagal Tvarkos 23 punktą. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs, kad pareiškėjas turi teisę gauti pensiją / išmokas, vadovaudamasis gero administravimo principu, nagrinėdamas pareiškėjo naują prašymą dėl pensijos išmokėjimo būdo, turi atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, į pareiškėjo sveikatos būklę ir pan.), patvirtinančias, kad susidariusi situacija yra ne siekio sąmoningai piktnaudžiauti, o asmeninių savybių, dažnai indikuojančių apie įvairias būsenas, padarinys, ir netaikyti ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatų itin formaliai. Primintina, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010; 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010).
35. Pareiškėjas patirtą žalą skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, sieja su Ministerijos veiksmais (neatsakyta į pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skundą adresavo ne tik VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV, bet ir Ministerijai. Ministerija paaiškino, kad į pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą iš Ministerijos dokumentų valdymo sistemos atsakyta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ministerija atsakyme pareiškėjui nurodė: „Informuojame, kad ministerijai galiojančiais teisės aktais nesuteikta teisė nustatyti pensijų pristatymo tvarką ar nurodyti Sodrai tai vienu ar kitu būdu atlikti. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad: 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Kadangi šį laišką Jūs adresavote ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorei, tikimės, kad Jums rūpima problema bus išspręsta, ir pateiktas atsakymas kuriame bus ir apskundimo tvarka“. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Ministerija neatsakė į pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą.
36. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius VSDFV Vilniaus skyriaus, VSDFV ir Ministerijos neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo būdo, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjų) šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusio pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nesąžiningą, neteisėtą ir dviprasmišką elgesį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėjai buvo šališki.
38. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.
39. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, nepagrįstas, niekinis, negaliojantis ir kt. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pranešti prokurorui ir kreiptis į Regionų administracinio teismo pirmininką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos veiksmų teismo proceso metu. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pagrindo kreiptis į prokurorą nėra. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodo. Teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo apeliacinį skundą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus.
41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisako.
42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė