Civilinė byla Nr. 2-1349/2014

Procesinio sprendimo kategorija:102.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti uždarosios akcinės bendrovės „Medinė vinis“ bankroto byloje (Nr. B2-775-656/2014).

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Medinė vinis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo biuras“. P. V. M. 2014 m. balandžio 25 d. padavė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties dalies dėl kreditorės J. P. (P.) kreditorinio reikalavimo pagrįstumo bei prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str. 6 d. numatytą teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį jis įgijo tik Vilniaus apygardos teismui 2013 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinus jo 57 890,23 Lt finansinį reikalavimą. Tačiau administratorius iki šiol jam nėra pateikęs duomenų, pagrindžiančių kreditorės J. P. (P.) kreditorinį reikalavimą, todėl, pareiškėjo manymu, jis dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, praleido terminą atskirajam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino kreditoriaus V. M. prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad 335 straipsnio 1 dalyje numatytas septynių dienų apskundimo terminas nėra naikinamasis, todėl jam pasibaigus, savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsižvelgtina į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 24 d. kreditorius įgijo teisę ginčyti teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį, tačiau atskirąjį skundą padavė tik 2014 m. balandžio 25 d., t.y. po pusės metų nuo atsiradusios teisės į nutarties apskundimą.

Teismas konstatavo, kad kreditorius nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis iki 2013 m. kovo 21 d. ėmėsi veiksmų, siekiant realizuoti teisę apskųsti teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį. Teismo vertinimu, toks kreditoriaus elgesys, kai atskirasis skundas pateikiamas po penkių mėnesių, nelaikytinas atitinkančiu protingo ir apdairaus elgesio standartų bei sudarančiu pagrindą atnaujinti procesinį terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir perduoti atskirojo skundo nagrinėjimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė, kad bankroto administratorius kreditoriui V. M. vengė suteikti informaciją apie ginčijamą kreditorės J. P. (P.) kreditorinį reikalavimą, todėl iki dabar nėra žinomas šio reikalavimo turinys. Minėta aplinkybė yra svarbi priežastis atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

2. Teismas nepagrįstai laikė, kad kreditoriaus nurodyti argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir neatsižvelgė į tai, kad teismui pateiktas BUAB „Medinė vinis“ administratoriaus 2014 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 037/118, kuriame nurodoma, jog 2013 m. kovo 12 d. analogišku prašymu grindžiamu analogiškomis kreditoriaus atstovo 2014 m. kovo 21 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis kreipėsi į teismą dėl kreditorės J. P. finansinio reikalavimo pagrįstumo, kurio teismas netenkino. Šis rašytinis įrodymas patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, jog iki kreditoriaus atstovo kreipimosi į administratorių kreditorius ne vieną kartą žodžiu kreipėsi į administratorių, kad šis pateiktų dokumentus, kurių pagrindu jis nusprendė teikti teismui tvirtinti kreditorės J. P. (P.) finansinį reikalavimą dėl 45 000 Lt.

3. Vilniaus apygardos teismui neišsprendus kreditoriaus V. M. bankroto byloje pareikšto finansinio reikalavimo ir ginčijama 2013 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtinus kitų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tokiu būdu nepagrįstai buvo apribota kreditoriaus teisė laiku ginčyti teismo 2013 m. vasario 28 d. priimtą nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo.

Atsakovo BUAB „Medinė vinis“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei sutinka, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys net 5 mėnesius nesiimant jokių veiksmų dėl pareiškėjo prašyme nurodyto atsakovo kreditorės J. P. finansinio reikalavimo ginčijimo neatitinka protingo ir atidaus elgesio standartų. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, sudarančių pagrindą priežastis, dėl kurių buvo praleistas CPK 335 straipsnio l dalyje nustatytas 7 dienų procesinis terminas, pripažinti svarbiomis, atitinkamai nėra teisinių prielaidų praleistą procesinį terminą atnaujinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl teismo nutarties, kuria bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bankroto administratorius kreditoriui V. M. vengė suteikti informaciją apie ginčijamą kreditorės J. P. (.) kreditorinį reikalavimą, todėl iki dabar nėra žinomas šio reikalavimo turinys ir tai turi būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). Pagal teismų praktikos nuostatas nagrinėjamu klausimu – aptariamo naikinamojo termino nustatymas paaiškinamas siekiu užtikrinti teisinių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo (nutarties) teisinę galią bei pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius V. M. teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, įgijo tik po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas jo kaip kreditoriaus 57 890,23 Lt kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013 m. spalio 24 d. Atskirąjį skundą kreditorius V. M. dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties teismui padavė 2014 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus pusei metų po to, kai įgijo teisę skųsti minėtą nutartį. Nors apeliantas pateikdamas skundą ir prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau kaip minėta, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl suėjus naikinamajam terminui negali būti sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas (CPK 307 str. 3 d.). Kadangi apeliantas šį terminą praleido, todėl atskirasis skundas negalėjo būti paduotas ir, šiuo atveju, termino praleidimo priežastys nėra svarbios, nes terminas negali būti atnaujintas.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.                           

              Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, susijusias su procesinių terminų pabaiga ir pasekmėmis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Alė Bukavinienė