LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio, Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties, kuria Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas ir nuspręsta iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. A. išieškoti konfiskuotino automobilio „Land Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2719 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu I. A., padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduota laiduotojos M. Š. atsakomybei vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 2 d. Iš I. A. priteista 5,70 Eur valstybei ir 45,54 Eur Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui proceso išlaidoms atlyginti. Tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta iš I. A. išieškoti konfiskuotino automobilio „Land Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3290 Eur.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. A. vairavo kelių transporto priemonę – D. G. priklausantį automobilį „Land Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0061 jai nustatytas 1,80 promilės girtumas, o pagal Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. gruodžio 3 d. specialisto išvadą Nr. T-A 11925/2017(01) jos kraujyje nustatyta mažiausia 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija), kol minėtą jos vairuojamą automobilį 2018 m. gruodžio 1 d. apie 21.17 val. (duomenys neskelbtini), patikrinti sustabdė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai nustatytos iš I. A. išieškotinos konfiskuotino automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančios pinigų sumos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas), konstatavęs, jog ji turi būti skaičiuojama be PVM. Šios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad PVM objektas yra prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, tačiau konfiskuotino turto vertės išieškojimo atveju nėra tiekiamos jokios prekės ar teikiamos kokios nors paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM, ir nėra išrašoma PVM sąskaita faktūra (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis, 71 straipsnio 1 dalis), t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta joks sandoris ir turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti jokios pridėtinės vertės. Konfiskuojamo turto (automobilio) vertės su PVM išieškojimas reiškia valstybės nepagrįstą praturtėjimą, nes pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma yra ne konfiskuotino turto kaina, bet jo vertė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino kainos ir vertės sąvokas bei į automobilio vertę įtraukė PVM, todėl konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą teismas nusprendė išieškoti be PVM, t. y. sumažino ją iki 2719 Eur.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 5 dalies – nuostatas ir priimtoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas suklydo skaičiuodamas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuria nuspręsta iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. A. išieškoti konfiskuotino automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančią sumą (2719 Eur) be PVM. Prokurorė neginčija, kad konfiskuotino turto vertės nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas sprendžiamas pagal suformuotą teismų praktiką, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tokia teismų praktika, kuri nėra precedentas nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, kurioje, sprendžiant klausimą dėl turto vertės dydžio nustatymo, buvo vadovautasi dokumentais, kuriuose nurodyta turto (automobilio) ne buhalterinė vertė, bet mažiausia rinkos vertė. Prokurorės nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, kurioje konfiskuotino turto (automobilio) vertė nustatyta jo rinkos vertė su PVM (6900 Eur). Apibendrindama prokurorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje būtent pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo iš I. A. konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (3290 Eur) yra nustatyta su PVM, o skundžiama nutartimi iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. A. nepagrįstai priteista per maža pinigų suma – konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM (2719 Eur).
3.2. Prokurorė pažymi ir tai, kad tokiu atveju, kai iš asmens, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, ir priteisiama konfiskuotino automobilio vertė be PVM, jis patiria mažesnius finansinius suvaržymus, nei patirtų asmuo tais atvejais, kai iš jo konfiskuojama jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kurią įsigydamas jis jau yra sumokėjęs PVM.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. Grunskienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl
BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi
3. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, tai yra ar į ją turi būti įskaičiuotas PVM, ir kokia konfiskuojamo turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, šiuo atveju – iš I. A., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės.
4. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
5. Nors turto vertės nustatymas yra fakto klausimas, t. y. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tačiau žemesniųjų instancijų teismų praktika šiuo klausimu skiriasi, todėl siekiant užtikrinti vienodą, atitinkančią teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisės į tinkamą sprendimą priėmimo principų realizavimo praktiką yra teikiami šie išaiškinimai.
6. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).??? Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.
7. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu iš I. A., padariusios nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio „Land Rover“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 3290 Eur, į kurią įskaičiuotas PVM. Teismas tokį sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančią VšĮ „E.“ 2018 m. gruodžio 5 d. pažymą, kurioje nustatyta, kad vidutinė minėtos transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM yra 2719 Eur, su PVM – 3290 Eur (1 t., b. l. 24). Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta. Ginčo dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iki priimant sprendimą pirmosios instancijos teismui nekilo. Šios instancijos teismas konstatavo, kad iš I. A. turi būti konfiskuojama automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (BK 72 straipsnio 5 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. A. apeliacinį skundą, sprendė, kad į šio automobilio vertę neturi būti įskaičiuotas PVM. Šios instancijos teismas išskirtinai vadovavosi tik PVM įstatymu, nustatančiu apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas taikė PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias PVM objektą, apmokestinimo momentą bei apmokestinamųjų asmenų prievolę mokėti į valstybės biudžetą PVM. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. A. apeliaciniame skunde, be kita ko, kėlė klausimą dėl konfiskuojamo turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, teigdama, kad tokio turto vertė turi būti skaičiuojama be PVM. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiam apeliantės skundo argumentui, tačiau dėl minėto įstatymo taikymo jokių motyvų neišdėstė. Be kita ko, neatsižvelgė ir į kitų nagrinėjamoje byloje aktualių teisės aktų, reglamentuojančių konfiskuojamo turto vertės nustatymą, nuostatas, taikant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – institutą.
9. Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė fakto vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra pateikiamos vieningos turto vertės definicijos. Aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Pavyzdžiui, turto rinkos vertės išaiškinimas pateikiamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (2017 m. birželio 28 d. redakcija), reglamentuojančiame turto (verslo) vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus bei kitas šio įstatymo taikymo srities nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).
11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2013 m. birželio 7 d. redakcija) (toliau – Metodika) nustatyti turto vertinimo tikslai, tvarka, metodai bei jų taikymas. Iš šios Metodikos nuostatų matyti, kad, atsižvelgiant į turto vertinimo tikslus ir metodus, yra nustatomos vertinamo turto tikroji bei rinkos vertės (ar kitos vertės), taikant individualų vertinimą, ir, taikant masinį vertinimą, mokestinė (vidutinė rinkos) vertė (Metodikos 12, 14, 16, 21, 26 punktai). O Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų 4 punktas nustato, kad tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis sandorio šalys galėtų parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) (toliau – Nutarimas), be kita ko, apibrėžta, kad konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; vertė – tai turto naudingumo matas, nustatytas tam tikru laiku pagal atitinkamą vertinimo metodiką. Turto vertė paprastai yra išreiškiama pinigų suma eurais (72 punktas) ir turtas įvertinamas rinkos kaina. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal šio Nutarimo IV skyriaus nuostatas, nustatančias konfiskuoto turto realizavimo tvarką, parduodamo turto kaina nustatoma pagal turto perėmimo (įvertinimo) dokumente nurodytą siūlomą kainą, į kurią įskaitytas PVM (1091, 1408, 14032 punktai). Taigi, konkreti pinigų suma už konfiskuotiną turtą atitinka turto rinkos kainą. Turto kaina (kaip rinkodaros elementas) rodo pinigų sumą, kuri mokama už turtą sudarant sandorį.
13. PVM įstatymo, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, 2 straipsnio 23 dalyje taip pat nurodyta, kad prekės (paslaugos) rinkos kaina – tai kaina, kurią sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas, siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas.
14. Taigi, sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM, kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Šios teisės normos taikytinos skirtingu (specifiniu) ir tik baudžiamajai teisei svarbiu aspektu, tai yra apskaičiuojant, kokia yra reali transporto priemonės (t. y. konfiskuotino automobilio) rinkos kaina (vertė). Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM. Pažymėtina ir tai, kad pagal teisės aktų nustatytą tvarką (Nutarimo IV skyrius) konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM, tačiau, realizavus konfiskuotą automobilį, gautas PVM buvusiam automobilio savininkui negrąžinamas. Be to, turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal savo pobūdį yra labai panašūs veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės buvusio savininko ir kaltininko, iš kurio išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) būtų objektyviai pateisinamas.
15. Todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, kad konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis) turi būti nustatoma be PVM, vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis dėl PVM objekto, apmokestinamų asmenų, prievolės skaičiuoti ir mokėti į valstybės biudžetą PVM ir kt., bei nepagrįstai nusprendė tokią konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti iš I. A.. Taip teismas neįvykdė savo pareigos, nustatytos BPK 320 straipsnio 3 dalyje, išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, išnagrinėti bylą pagal apeliacinio skundo argumentus dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais bei teisingo jų vertinimo ir dėl jų tinkamai motyvuoti baigiamajame akte padarytas išvadas.
16. Kartu pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl konfiskuojamo turto vertės nustatymo, negalima remtis kaip precedentu kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, kaip tai darė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019). Būtent nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumo principo taikymo ir konfiskuojamo turto vertės skaičiavimo, remiantis įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruoto tokio turto likutine (nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpiu) ir likvidacine vertėmis, kurios, be kita ko, gali būti nustatomos ir pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau negali būti prilyginamos BK 72 straipsnio 5 dalyje vartojamai sąvokai „konfiskuotino turto vertė“.
17. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto vertę nustatė teisingai, teisės taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai tokią vertę atitinkančią pinigų sumą priteisė iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, padarė įrodymų vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), taip šios instancijos teismas netinkamai aiškino bei pritaikė BK bendrosios dalies normą – BK 72 straipsnio 5 dalį (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Konstatuotas BPK pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė