Civilinė byla Nr. e2A-456-553/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00254-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 2.6.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „LEO.V“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pamatų ranga“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecomas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 20 297,75 Eur skolą, 12,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Ecomas“ (toliau – ir rangovė) paaiškino, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir užsakovė) vykdytame viešajame pirkime dėl Pervalkos prieplaukos (komercinės) įrengimo, atliekant Pervalkos krantinės, unikalus Nr. 4400-3115-9649, dalies (K5-pirso, B1-krantinės dangos, B9-pirso dangos) paprastojo remonto darbus, buvo pateiktas Paprastojo remonto aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 skyriuje buvo nurodyta, kad ,,Atlikus ardymo darbus pradedami remonto darbai. Siekiant užkirsti kelią tolimesniam pirso grunto išplovimui per fasadinių plokščių sandūras, pasitelkiamas grunto surišimo metodas injektuojant cementą iki -1,500 m. alt. prie fasadinės sienos vidinės pusės. Cemento indeksacijų kiekis tikslinamas pagal faktinę situaciją“. Techninėje specifikacijoje buvo pateiktas Darbų kiekių žiniaraštis, kuriame buvo nurodyta, kad „Grunto cementavimas injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui“ bus atliekamas tokiais kiekiais: 100 injekcijų / 270 m ilgio/ 7 kub. m mišinio. Sutarties projekto bendrųjų sąlygų 15.1.5 papunktis numatė, kad jeigu sutartyje yra pateikti statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiai, laikoma, jog jie yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais darbų kiekiais. Ieškovei UAB „Ecomas“ laimėjus viešąjį pirkimą, 2023 m. gruodžio 15 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. V31-277 (toliau – ir Sutartis).
3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo sprendinius turėjo būti patikslintos tikslios injekcijų vietos bei darbų kiekiai, 2024 m. balandžio 3 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2, kuriame susitarta papildomai įsigyti grunto surišimo cemento injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui bei suoliukų įrengimo darbus. Prie šio susitarimo buvo pridėtas priedas Nr. 2 „Darbų apimtis, patikslinta pagal faktinę situaciją“, kuriame atsakovė kartu su projektuotoju pažymėjo konkrečias injektavimo vietas (pozicijas) bei nurodė darbų ir medžiagų kiekius. Buvo apskaičiuota, kad injekcijų skaičius bus 278 vnt., o sunaudojamo mišinio kiekis turėtų siekti 12,46 kub. m. Statybos darbų žurnale, kurį pasirašė atsakovė ir jos samdomas techninis prižiūrėtojas, nurodyta, kad faktiškai buvo sunaudota 15,51 kub. m mišinio, t. y. 3,05 kub. m daugiau nei buvo apskaičiuota pirmiau. Galutinis atliktų darbų kiekis paaiškėjo tik užbaigus grunto surišimo injektavimo būdu darbus ir suskaičiavus panaudotą mišinio kiekį. Nepaisant to, kad šį kiekį suskaičiavo bei patikslino atsakovės techninis prižiūrėtojas, atsakovė atsisakė sumokėti už sunaudotą didesnį mišinio kiekį, nurodydama, jog ieškovė darbus atliko ne pagal Aprašo sprendinius ir ji negalėjo įvertinti tikslių grunto surišimo injektavimo būdu faktiškai atliktų darbų kiekio.
4. 2024 m. rugsėjo 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl vienašalio atliktų darbų perdavimo, kartu pateikė vienašališkai pasirašytą Darbų perdavimo aktą ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu atsisakė sumokėti už papildomus darbus. Tačiau Sutarties specialiųjų sąlygų 7.6 papunktis numato, kad Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara, todėl laikoma, jog padidėję medžiagų kiekiai nėra papildomi darbai, o tai yra sutarties vykdymas – pagrindiniai darbai. Analogiškoje situacijoje, t. y. paaiškėjus, kad naujai išbetonuotas tašas ir sudėtų trinkelių plotas yra ilgesnis / didesnis nei buvo nurodyta Apraše, atsakovė sumokėjo už faktiškai atliktus didesnius kiekius, tačiau nesutinka atsiskaityti už grunto surišimo injektavimo būdu atlikus didesnius darbų kiekius.
5. Ieškovė savo reikalavimą grindė Darbų perdavimo aktu, kuriuo atsakovei perduotas 3,05 kub. m kiekis darbo „Grunto cementavimas ir injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui“, ir Darbų perdavimo akto pagrindu parengta sąskaita. Darbų perdavimo akte nurodytas darbų kiekis gautas iš Statybos darbų žurnale patvirtinto kiekio (15,51 kub. m) atėmus prie Susitarimo Nr. 2 pridėtame dokumente „Darbų apimtis, patikslinta pagal faktinę situaciją“ nurodytą kiekį (12,46 kub. m). Ieškovė sunaudojo 3,05 kub. m mišinio daugiau. Šis darbų kiekis buvo padaugintas iš ieškovės pasiūlyme nurodyto įkainio (5 500 Eur be PVM), atsakovei perduotų (bet neapmokėtų) darbų vertė yra 16 775 Eur be PVM, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 20 297,75 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos 12,25 proc. dydžio palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl pradinės fiksuotos kainos bei galimos papildomos sumos, kuri gali siekti 5–15 proc. pradinės Sutarties vertės be PVM, skirtos faktiniams darbų kiekiams, viršijantiems pradinėje kainoje numatytus kiekius, apmokėti be būtinybės keisti Sutartį. Buvo nustatyta aiški riba, iki kurios rangovė privalo vykdyti darbus be atskiro susitarimo, t. y. bendra darbų vertė negali viršyti pradinės Sutarties vertės ir nurodytos papildomos sumos. Tuo atveju, jei darbų kiekiai viršija šią ribą, šalys įsipareigojo sudaryti atskirą rašytinį susitarimą dėl papildomų darbų, kuriame turi būti nustatyta darbų terminų pratęsimo tvarka, kompensacija rangovei už patirtas išlaidas ir pelną bei papildomų darbų kaina. Tokiu būdu šalys susitarė, kad Sutarties kaina gali būti keičiama tik šalių rašytiniu susitarimu ir tik laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos, o papildomi darbai gali būti vykdomi tik esant tokio susitarimo sudarymui.
8. Viešojo pirkimo dokumentuose darbų kiekis buvo nurodytas aiškiai ir konkrečiai. Techninėje specifikacijoje, Darbų kiekių žiniaraščiuose ir Susitarime Nr. 2 numatyta, kad ieškovė atliks grunto cementavimo darbus injektavimo būdu, kurių kiekis yra 278 injekcijos, bendras injekcijų ilgis 492,2 m ir kuriems prireiks 12,46 kub. m cemento mišinio, todėl būtent šį maksimalų kiekį ieškovė įsipareigojo faktiškai atlikti, o atsakovė būtent už šį kiekį sumokėti. Taigi, šiuo atveju pagal Sutartį atliekamų darbų kiekiai turėjo atitikti Techninėje specifikacijoje nurodytus darbų kiekius, o, esant poreikiui viršyti šiuos kiekius, šalys turėjo svarstyti klausimą dėl papildomų darbų atlikimo pagrįstumo ir, nustačius pagrindą, – sudaryti atitinkamą susitarimą.
9. Apibendrindamas trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismas priėjo prie išvados, kad nors kiekių viršijimas nebuvo numatytas projektiniuose sprendiniuose, jis buvo žinomas ar numanomas dar prieš darbų pabaigą. Ieškovė, vykdydama darbus, jau darbų eigoje turėjo pagrįstą žinojimą, kad numatyta cemento injektavimo darbų apimtis bus viršyta, tačiau, nepaisant to, darbų nestabdė ir nesikreipė į atsakovę dėl išankstinio susitarimo ar darbų apimties koregavimo. Visos susijusios šalys leido darbams tęstis be formalaus stabdymo ar papildomų rašytinių susitarimų, o darbų kiekiai buvo vertinami ir koreguojami faktiškai pagal situaciją vietoje. Akivaizdu, kad injektavimo darbų apimčių viršijimas ieškovei nebuvo netikėtas ar objektyviai neprognozuojamas.
10. Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nustatyta, kad Sutarties kaina yra fiksuoto įkainio, kainos apskaičiavimo būdas grindžiamas fiksuotu įkainiu arba fiksuota kaina, todėl bet kokie darbų apimties padidėjimai turi būti derinami atskiru rašytiniu susitarimu tarp šalių. Tai reiškia, kad ieškovė, matydama, jog faktiškai injektavimui sunaudojamas didesnis cemento kiekis, nei buvo numatyta, privalėjo inicijuoti rašytinį susitarimą su atsakove dėl padidėjusių darbų apimčių, vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentais ir Sutarties sąlygomis. Bylos duomenimis, ieškovė darbų nesustabdė, atsakovei apie padidėjusias darbų apimtis nepranešė, rašytinio susitarimo su užsakove neinicijavo ir nesudarė, nors akivaizdžiai matė, kad faktiškai bus sunaudojamas didesnis kiekis cemento mišinio injektavimo darbams, nei buvo susitarta.
11. Šalys nebuvo susitarusios raštu dėl papildomo cemento kiekio naudojimo injektavimui. Todėl padaryta išvada, kad ieškovė, matydama objektyvią būtinybę naudoti didesnį cemento kiekį, tačiau neinicijavusi rašytinio susitarimo su atsakove, veikė, pažeisdama Sutarties sąlygas ir viešojo pirkimo dokumentų nuostatas, kurios imperatyviai reikalavo rašytinės formos visiems darbų apimties pakeitimams. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei tarp šalių susiklosčiusią praktiką, pagal kurią darbų apimtys buvo tikslinamos tik pasirašant atskirus rašytinius susitarimus, teismas nusprendė, kad ieškovė negali remtis faktiškai atliktais didesnės apimties darbais, dėl kurių nebuvo susitarta raštu, kaip pagrindu papildomam atlyginimui gauti.
12. Net ir atliekant darbus bei paaiškėjus įsigytų ir faktiškai reikalingų atlikti darbų kiekių neatitikimui, ieškovė apie tai atsakovės raštu neinformavo, bet atliko darbus savo rizika, nesant ieškovės aiškiai išreikšto sutikimo. Ieškovės pareiga – ne tik tinkamai įvertinti pasiūlymą viešojo pirkimo metu, bet ir operatyviai informuoti užsakovę apie bet kokius nukrypimus nuo Sutarties apimties vykdymo metu, siekiant išvengti vienašališko sprendimų priėmimo ir užtikrinti skaidrų bei teisėtą Sutarties keitimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė galėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti papildomą apmokėjimą, nenumatytą viešojo pirkimo sutartyje. Viešojo pirkimo sąlygos ieškovei buvo visiškai aiškios, ieškovė apskaičiavo pasiūlymo kainą pagal viešojo pirkimo sąlygas (taip pat ir dėl darbų kiekio), ir, esant būtinybei atlikti papildomą darbų kiekį, ieškovė turėjo apie tai iš anksto pranešti atsakovei ir inicijuoti susitarimą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, tai, be kita ko, padarė, inicijuodama Susitarimą Nr. 2.
13. Ieškovės veiksmai, kuriais atsakovė buvo informuota apie poreikį atlikti žymiai padidėjusį injektavimo darbų kiekį po to, kai šie darbai jau buvo atlikti, neatitinka Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, Sutarties nuostatų dėl papildomų darbų įsigijimo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo valia ir rizika atliko perteklinius darbus, todėl tokių darbų perdavimas atsakovei nesudarė pagrindo pastarajai, nesant susitarimo, apmokėti už šiuos darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ecomas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai padidėjusį cemento mišinio sunaudojimą kvalifikavo kaip papildomus darbus, kuriems būtinas išankstinis rašytinis susitarimas. Darbų apimtys nesikeitė, jokių papildomų darbų ieškovė nevykdė, o tiesiog sunaudojo didesnį cemento mišinio kiekį, nei buvo planuota. Didesnis panaudoto mišinio kiekis susidarė, nes prieš darbų pradžią, darant kiekių skaičiavimus, negalėjo būti tiksliai nustatytas faktinis Kuršių Marių dugno pagrindas, grunto kokybė ir reikalingas injekcijos gylis. Dėl to iki pat darbų pabaigos nebuvo galima tiksliai pasakyti, kokio gylio injekcijų reikės tinkamam darbų atlikimui. Teismas nesivadovavo Sutarties bendrųjų sąlygų 15.1.5 papunkčio nuostata, todėl padidėjusį cemento mišinio kiekį nepagrįstai laikė papildomais darbais, nors šalys aiškiai buvo susitarusios, kad tokie darbai nelaikytini papildomais.
14.2. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.6 papunktis numato, kad Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Apraše buvo nurodyta, kad injektavimo darbų kiekis turės būti tikslinamas, todėl ieškovė, kaip rangovė, neprisėmė darbų kiekio pokyčio rizikos. Darbų kiekio pokyčio rizika priklausė atsakovei. Didesnis nei prognozuotas cemento mišinio kiekis negalėjo būti kvalifikuotas kaip papildomi darbai, o buvo Sutarties vykdymas.
14.3. Padidėjęs cemento mišinio kiekis neviršijo teismo nustatytos ribos – neviršijo papildomos sumos, todėl atskiras rašytinis susitarimas nebuvo privalomas. Pradinė darbų vertė – 345 055,70 Eur su PVM. Leidžiama papildoma suma gali siekti iki 15 proc., t. y. 51 758,35 Eur su PVM. Susitarimu Nr. 2 buvo susitarta dėl 46 209,90 Eur su PVM vertės papildomų darbų ir atsisakyta 33 925,98 Eur su PVM vertės darbų, grynoji pakeitimo vertė – 12 283,92 Eur su PVM. Susitarimu Nr. 3 susitarta dėl 5 479,99 Eur su PVM vertės papildomų darbų. Bendra pakeitimų vertė po abiejų susitarimų – 17 763,91 Eur su PVM. Ieškovė prašo papildomai sumokėti už 3,05 kub. m mišinio (20 297,75 Eur su PVM). Visas pokytis sudaro 38 061,66 Eur, t. y. 11,03 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Tai neviršija 15 proc. ribos.
14.4. Teismas netiksliai nustatė esmines faktines aplinkybes, susijusias su viešojo pirkimo dokumentų turiniu. Tiek Techninė specifikacija, Aprašas, tiek Sutarties sąlygos patvirtina, kad darbų kiekiai buvo preliminarūs ir turėjo būti koreguojami pagal faktinę situaciją. Ieškovė iki pat darbų pabaigos negalėjo žinoti tikslaus, reikalingo darbams atlikti mišinio kiekio, nes tai nulėmė darbų specifiškumas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovei viešojo pirkimo metu buvo žinomi tikslūs mišinio kiekiai, yra nepagrįsta.
14.5. Faktines aplinkybes teismas vertino pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į specifinį injektavimo darbų pobūdį, technologinį darbo procesą ir kada faktiškai paaiškėjo padidėjęs sunaudoto cemento mišinio kiekis. Dėl objekto specifikos – Kuršių Marių dugno struktūros ir nematomų ertmių – tikslaus cemento mišinio kiekio negalima buvo nustatyti iš anksto. Liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymai patvirtina, kad apie didesnį sunaudoto cemento mišinio kiekį ieškovė faktiškai sužinojo tik po to, kai injektavimo darbai buvo užbaigti ir po to, kai techninis prižiūrėtojas pateikė pastabą dėl kubinių metrų Statybos darbų žurnale. Tik suskaičiavus ir į Statybos darbų žurnalą surašius šiuos duomenis paaiškėjo, kad atliekant darbus buvo sunaudota daugiau cemento mišinio. Tai patvirtina, kad injektavimo darbų atlikimo metu ieškovė nežinojo tikslaus sunaudoto cemento mišinio kiekio ir objektyviai negalėjo stabdyti darbų bei prašyti atsakovės sudaryti atskirą rašytinį susitarimą.
15. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovė viešuoju pirkimu siekė įsigyti ne cemento mišinį, bet Pervalkos prieplaukos remonto darbus, kuriuos sudaro grunto cementavimo bei kiti darbai. Grunto cementavimo injektavimo būdu darbai yra apibūdinami tiek injekcijų skaičiumi, tiek injekcijų ilgiu, tiek sunaudoto cemento mišinio kiekiu. Ieškovė prašo sumokėti už cemento mišinį, t. y. ne už darbus, bet už medžiagą, kuri naudojama darbams. Grunto cementavimo darbus atliko apeliantės subrangovė UAB „Pamatų ranga“ su savo medžiagomis (cemento mišiniu). Taigi, apeliantė prašo priteisti lėšas už cemento mišinį, kurio nei pirko, nei liejo ir kuris net nėra Sutarties objektu.
15.2. Sutarties dokumentai, darbų projektinė dokumentacija, Atliktų darbų aktai patvirtina, kad atliekant darbus buvo sunaudota 12,46 kub. m cemento mišinio. Apeliantė remiasi tik Statybos darbų žurnalu, kuriame statybos darbų vadovas R. I. teoriškai paskaičiavo ir įrašė, kad darbų vykdymo metu sunaudota 15,51 kub. m cemento mišinio. Kadangi apeliantė šių skaičiavimų į bylą nepateikė, nėra aišku, ar jie yra teisingi, kokią formulę R. I. naudojo ir kokiais duomenimis rėmėsi. Nei rašytiniai įrodymai, išskyrus R. I. įrašus Statybos darbų žurnale, nei liudytojai nepatvirtina, kad apeliantės subrangovė UAB „Pamatų ranga“ iš tikrųjų išliejo 15,51 kub. m cemento.
15.3. Jeigu apeliantė manė, kad projektuotojas neteisingai apskaičiavo injekcijų gylį, kuris buvo patvirtintas Susitarimu Nr. 2, tai ji turėjo apie tai įspėti atsakovę per dvi darbo dienas ir sudaryti su atsakove naują susitarimą, kuriame būtų patikslinti grunto cementavimo injekcijų bendras ilgis ir sunaudotino cemento mišinio kiekiai. Tačiau apeliantė neinformavo apie tai atsakovės ir neinicijavo Sutarties pakeitimo. Tokiu būdu apeliantė prisiėmė darbus atlikti savo sąskaita.
15.4. Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.5 papunktyje nurodyta: „Jeigu specialiosiose sąlygose yra nurodyta papildomiems darbų kiekiams skirta lėšų suma (vad. papildoma suma), rangovas privalo atlikti tik tokius darbų kiekius, kad bendra jų vertė neviršytų pradinės sutarties vertės ir tokios papildomos sumos. Darbai, viršijantys šiame punkte nurodytas vertes, įsigyjami sudarant susitarimą dėl papildomų darbų pagal 15.2.4 papunktį“. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.7 papunktyje jokia suma nebuvo nurodyta, paliktas tik šabloninis įrašas, kad „[įvertinant Sutarties vykdymui turimas lėšas, įrašyti 5–15 proc. pradinės sutarties vertės (be PVM) dydžio ar kitokią papildomą sumą darbų faktiniams kiekiams, kurių nepadengia pradinės Sutarties vertė, apmokėti, nekeičiant Sutarties]“, tačiau joks procentinis dydis nebuvo įrašytas, todėl apeliantės teiginiai, jog ji galėjo viršyti Sutarties vertę be atskiro rašytinio susitarimo yra visiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
18. Neringos savivaldybės administracija, siekdama įsigyti Pervalkos prieplaukos (komercinės) įrengimo, atliekant Pervalkos krantinės, unikalus Nr. 4400-3115-9646, dalies (K5-pirso, B1-krantinės dangos, B9-pirso dangos) paprastojo remonto darbus, atviro konkurso būdu įvykdė viešąjį pirkimą „Pervalkos prieplaukos (komercinės) įrengimas, atliekant Pervalkos krantinės dalies paprastojo remonto darbus“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygose (1 priedo Pasiūlymo kainos lentelėje, 2 priedo Techninės specifikacijos Darbų kiekių žiniaraščio lentelėje bei 5 priedo Paprastojo remonto aprašo 3 skyriuje „Konstrukciniai sprendiniai“, skyriuje „Techninės specifikacijos“ ir Sąnaudų žiniaraščio lentelėje) nustatyta, kad įsigyjamus remonto darbus apėmė ir grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui darbai, kurių kiekis – 100 vnt. injekcijų / 270 m ilgio/ 7 kub. m mišinio.
19. Įvykdyto Pirkimo pagrindu tarp Neringos savivaldybės administracijos (užsakovės) ir pasiūlymą Pirkime pateikusios UAB „Ecomas“ (rangovės) 2023 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. V31-277. Sutarties vykdymo laikotarpiu tarp jos šalių buvo sudaryti Susitarimai: (1) 2024 m. sausio 12 d. Susitarimas Nr. 1, kuriuo Sutarties šalys sustabdė remonto darbus nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. vasario 9 d., (2) 2024 m. balandžio 10 d. Susitarimas Nr. 2, kuriame susitarta dėl papildomų (patikslintų pagal faktinę situaciją grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui bei suoliukų (8 vnt.) įrengimo) ir atsisakomų (fasadinės sienos valymo, plyšių ir nuskilimų atstatymo remontiniu mišiniu, anstato dažymo bei suoliukų (8 vnt.) įrengimo) darbų ir (3) 2024 m. liepos 5 d. Susitarimas Nr. 3, kuriame susitarta dėl apmokėjimo už papildomus (gelžbetoninio tašo, trinkelių dangos, smėlio ir skaldos mišinio sluoksnio bei elektros kabelių vamzdžių įrengimo) darbus.
20. UAB „Ecomas“ 2024 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymu parengti papildomą susitarimą prie Sutarties dėl faktiškai papildomų atliktų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimų darbų įsigijimo. Rangovė nurodė, kad pagal prie Susitarimo Nr. 2 pateiktą priedą Nr. 1 „Vykdomų darbų ir išlaidų žiniaraštis“ papildomai įgyjamų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbai apima 178 vnt. /222,2 m /5,46 kub. m; iš viso pagal Sutartį ir Susitarimą Nr. 2 atliekamų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui numatomos apimtys sudarė: 278 vnt. /492,2 m /12,46 kub. m. Rangovei atlikus grunto cementavimą injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimą, darbų apimtis sudarė: 278 vnt. /614 m /15,54 kub. m. Kartu su nurodytu raštu rangovė pateikė Lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kad papildomo grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui kaina yra 20 497,40 Eur su PVM.
21. Neringos savivaldybės administracija, 2024 m. birželio 3 d. atsakydama į rangovės 2024 m. gegužės 14 d. raštą, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tvirtinti papildomos grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo sąmatos ir sudaryti papildomo susitarimo prie Sutarties dėl galimai atliktų papildomų darbų, nes: (1) turi įtarimų, jog rangovė atliko nurodytus darbus, nesivadovaudama Paprastojo remonto aprašu (skiriasi Apraše ir Statybos darbų žurnale Nr. 2 grunto injektavimo skersmuo), (2) Statybos darbų žurnale Nr. 2 neišsamiai užfiksuoti atliktų nurodytų darbų kiekio mato vienetai, (3) pagal Statybos darbų žurnale Nr. 2 ir UAB „Pamatų ranga“ bylos Nr. 1 prie Statybos darbų žurnalo „Pamatai“ Injekcinių polių žiniaraštį užsakovė negali įvertinti tikslių atliktų darbų kiekio. Užsakovė kartu paaiškino, kad rangovei patikslinus prašymą ir prie jo pridėjus dokumentus dėl faktiškai atliktų nurodytų darbų kiekio, ji iš naujo svarstytų galimybę sudaryti papildomą susitarimą prie Sutarties dėl galimai atliktų papildomų darbų kiekio.
22. 2024 m. birželio 5 d. rašte Neringos savivaldybės administracijai rangovė nurodė, kad pirso grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimą atliko vadovaudamasi Aprašu ir pakartotinai prašė parengti papildomą susitarimą. UAB „Ecomas“ paaiškino, kad įvertinus pirso esamos būklės situaciją, siekiant užkirsti kelią tolimesniam pirso grunto išplovimui per fasadinių plokščių sandūras, kaip nurodyta Apraše, pirso gale gręžinių iki injekcijos Nr. 46 ilgis sudarė po 3,5 m, faktinis gautas injekcijų ilgis – po 3,07 m. Nuo injekcijos Nr. 46 – po 2,5 m, faktinis injekcijų ilgis – po 2,07 m, iš viso injekcijų ilgis – 614 m. Pagal sunaudotą cementgrunčio kiekį vidutinis injekcijų tūris sudarė 0,07065 kub. m, iš viso atliktų pirso grunto injekcijų cementgrunčiu injekcijų tūris sudarė 43,47 kub. m. 2024 m. liepos 2 d. atsakyme į šį raštą užsakovė nurodė, kad rangovės pateikta informacija patvirtina tik preliminarius nurodytų atliktų darbų kiekius, remiantis teoriniais skaičiavimais. Rangovei pateikus atliktų nurodytų darbų faktinius kiekius patvirtinančius dokumentus (fotofiksaciją, sunaudotų medžiagų deklaracijas, sąskaitas, geodezines išpildomąsias nuotraukas ir kt.), užsakovė iš naujo svarstytų galimybę sudaryti papildomą susitarimą.
23. 2024 m. liepos 3 d. lydraščiu UAB „Ecomas“ pateikė Neringos savivaldybės administracijai 2024 m. birželio 10 d. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – ir Baigiamasis aktas) ir kartu prašė užsakovės tęsti derybas dėl 2024 m. gegužės 14 d. rašte ir vėlesniame Sutarties šalių susirašinėjime nurodytų darbų apmokėjimo. Rangovė nurodė, kad šis Baigiamasis aktas tik patvirtina darbų pagal Sutartį pabaigimą, tačiau neturi įtakos darbų, kurie identifikuoti 2024 m. gegužės 14 d. rašte, statuso nustatymui.
24. 2024 m. liepos 14 d. UAB „Ecomas“ kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją, prašydama nedelsiant priimti sprendimą dėl sumokėjimo už faktiškai atliktus darbus. Rangovė papildomai nurodė, kad pagal Aprašo 3 skyriaus sąlygą cemento injekcijų kiekis tikslinamas pagal faktinę situaciją, todėl tik atlikus faktines injekcijas tapo aiškūs tikslūs darbų kiekiai. Faktiškai atliktus injekcijų gylius ir tūrius savo parašais patvirtino techninę priežiūrą vykdęs asmuo. Jokių teorinių ar nepagrįstų skaičiavimų rangovė neatliko. Sutartis sudaryta pagal fiksuoto įkainio kainodaros principą (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.6 papunktis), kuris sukuria sąlygas bei užsakovės pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Aptardama kartu su šiuo raštu užsakovei pateikiamus cemento krovinio važtaraščius ir fotofiksaciją, rangovė pažymėjo, kad šie įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinių darbų kiekių, nes cementas maišytas su vandeniu ir jo sunaudota daugiau, nei yra skaičiuojama darbų kiekiams įvertinti, o nuotraukos fiksuoja tik paviršių (injektavimo atlikimo vietas).
25. Atsiliepdama į rangovės 2024 m. liepos 14 d. raštą užsakovė 2024 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme paaiškino, kad, vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygomis, Neringos savivaldybės administracijai kyla pareiga atlyginti už papildomus darbus tik esant šioms aplinkybėms: paaiškėja nenumatytos aplinkybės, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir kurių apdairi bei protinga rangovė negalėjo numatyti, teikdama pasiūlymą; rangovė inicijavo susitarimo dėl Sutarties keitimo rengimą; šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties keitimo. Užsakovė pažymėjo, kad UAB „Ecomas“ dar 2024 m. balandžio mėn. turėjo patikslintą injektavimo brėžinį ir galėjo numatyti papildomų darbų apimtis bei jų kainą. Todėl aplinkybė, kad gali kilti poreikis atlikti papildomus injektavimo darbus rangovei negalėjo būti netikėta ar nenumatyta. Rangovė, pastebėjusi papildomų darbų būtinybę, nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti Sutarties pakeitimą. Rangovė pirma atliko darbus ir tik po to paprašė apmokėjimo už juos. Tokiu būdu, rangovė, neinicijuodama susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, o savo nuožiūra atlikdama darbus, veikė savo rizika ir nesilaikydama Sutarties sąlygų, todėl užsakovei Neringos savivaldybės administracijai nekyla pareiga už juos mokėti.
26. 2024 m. rugsėjo 2 d. raštu UAB „Ecomas“ prašė Neringos savivaldybės administracijos priimti sprendimą dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus pagrindinius darbus. Rangovė argumentavo, kad prašo apmokėti ne už papildomus, o už pagrindinius darbus, nes remiantis Sutarties 15.1.5 papunkčio nuostata bei tuo, jog Sutarčiai taikytina fiksuoto įkainio kainodara, faktiškai atlikti rangovės didesni kiekiai, nei nurodyti Darbų kiekių žiniaraštyje, negali būti laikomi papildomais darbais, o yra ir turi būti laikomi pagrindiniais darbais. Užsakovė, jos projektuotojai tinkamai neįvertino Kuršių Marių dugno gylio, todėl injekcijų ilgis buvo ilgesnis, nei buvo nurodytas brėžinyje prie Susitarimo Nr. 2. Kadangi injekcijų ilgis buvo didesnis, todėl rangovė, vykdydama darbus, privalėjo panaudoti daugiau mišinio injekcijos užpildymui. Dėl šios priežasties, faktiškai atlikti darbų kiekiai paaiškėjo tik užbaigus darbus ir suskaičiavus panaudotą mišinio kiekį. Statybos darbų žurnale Nr. 2, kurį pasirašė užsakovė, nurodyta, kad buvo sunaudota 15,51 kub. m mišinio. Tai yra faktai, kurie nėra nuginčyti. Užsakovės elgesys (pozicijos nenuoseklumas) rodo nesąžiningą siekį išvengti atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus.
27. 2024 m. rugsėjo 11 d. rangovė pateikė užsakovei vienašališkai pasirašytą Darbų (grunto cementavimas injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui) atlikimo aktą Nr. 9 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCA0000806 apmokėjimui. 2024 m. rugsėjo 13 d. rašte rangovei Neringos savivaldybės administracija nurodė, kad ji įvykdė visas savo pareigas, numatytas Sutartyje bei Susitarimuose, jas įvykdė tinkamai, todėl jokių naujų aktų, sąskaitų ar kitokių reikalavimų iš UAB „Ecomas“ nepriims ir jų netenkins.
28. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, būdama įsitikinusi, kad šiuo atveju užsakovei kyla pareiga atsiskaityti ne už papildomus, o pagrindinius darbus, UAB „Ecomas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Neringos savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad ieškovei savo valia ir rizika atlikus perteklinius darbus, jų nestabdant bei neinicijuojant rašytinio susitarimo su atsakove dėl padidėjusių darbų apimčių (Sutarties keitimo), kaip tai numatė Sutartis, nesudarė pagrindo atsakovei sumokėti už šiuos papildomus darbus. Nesutikdama su tokiu sprendimu ir laikydama, kad teismas formaliai įvertino bylos medžiagą, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, taip pat neatsižvelgęs į visas Sutarties nuostatas, padidėjusį cemento mišinio sunaudojimą nepagrįstai kvalifikavo kaip papildomus darbus, kuriems būtinas išankstinis susitarimas, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, todėl jos sąlygos ir vykdymas vertinami, atsižvelgiant į specialųjį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatytą teisinį reglamentavimą.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, jog sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 82 punktas; 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025 48 punktas).
31. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013; 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 46 punktas).
32. Šio sprendimo 18 punkte nurodyta, kad vykdydama viešąjį pirkimą dėl Pervalkos krantinės įrengimo darbų įsigijimo Neringos savivaldybės administracija Techninės specifikacijos Darbų kiekių žiniaraščių lentelėje nustatė, jog perkamų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų kiekis yra 100 vnt. injekcijų, kurių bendras gylis – 270 m, panaudojant 7 kub. m cemento mišinio. Paprastojo remonto aprašo 3 skyriuje „Konstrukciniai sprendiniai“ kartu buvo nurodyta, kad cemento injektacijų kiekis tikslinamas pagal faktinę situaciją. Prie Apraše esančio pavaizduoto pirso skersinio pjūvio taip pat pateikta pastaba, kad kiekvieną pirso fasadinių plokščių susijungimo vietą (siūlę) reikia įvertinti vietoje ir pagal kiaurymės dydį parinkti reikiamą kiekį injekcinių cementgrunčio gręžinių. Galiausiai Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 Sutarties projekto bendrųjų sąlygų 15.1.5 papunktyje taip pat buvo nustatyta – jeigu Sutartyje yra pateikti Statinio projektų sąnaudų kiekių žiniaraščiai, laikoma, kad jie yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais darbų kiekiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Pirkimo sąlygų nuostatos neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo sąlygose grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų kiekis buvo nurodytas aiškiai ir konkrečiai. Priešingai, tokios Pirkimo sąlygų nuostatos patvirtina, kad nurodytas aptariamų darbų kiekis buvo preliminarus. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovės pasirinktas Sutarties kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.6 papunktis).
33. Pagal viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu galiojančios Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Viešojo pirkimo pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 15 punktą fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Sutarties vykdymo metu įsigyjami kiekiai, taip pat sutarties kaina, kuri turės būti sumokėta tiekėjui, priklauso nuo faktinių užsakymų, t. y. įsigyjami kiekiai negali viršyti sutartyje pagal Metodikos taisykles nustatytos kiekio viršutinės ribos (nurodytos vienetais arba suma), o išpirkti mažesnį kiekį (tačiau ne mažiau nei nustatyta apatinė riba), pirkimo vykdytojas gali (Metodikos 18 punktas).
34. Iš į bylą pateikto 2024 m. kovo 27 d. Pervalkos prieplaukos paprastojo remonto statybos darbų pasitarimų protokolo Nr. V26-48 matyti, kad ieškovė, atidengusi pirso konstrukciją ir vizualiai ją įvertinusi, informavo atsakovę apie vietų, kurioms yra reikalingas injektavimas, skaičiaus padidėjimą. Paprastojo remonto aprašo rengėja UAB „Hidrosfera“, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, pateikė patikslintą injektavimo brėžinį „Darbų apimtis, patikslinta pagal faktinę situaciją“, kurio sprendiniuose numatyta grunto cementavimą injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui padidinti iki 278 vnt., panaudojant 12,46 kub. m cemento mišinio. Pasitarimo metu nuspręsta patikslinti darbų (grunto cementavimą injektavimo būdu) apimtį pagal faktinę situaciją – 278 vnt. injekcijų, kurių bendras gylis – 492,2 m, panaudojant 12,46 kub. m cemento mišinio. Tuo pagrindu tarp Sutarties šalių buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 2 (žr. šio sprendimo 19 punktą). Šios bei pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės Pirkimo sąlygose nurodyti grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų kiekiai turėjo būti (ir buvo) koreguojami pagal faktinę situaciją.
35. Iš į bylą pateiktų Atliktų darbų aktų Nr. 1 – 8 matyti, kad ieškovės atsakovei pateiktais Atliktų darbų aktais buvo patvirtinti 12,46 kub. m sunaudoto cemento mišinio. Statybos darbų žurnale Nr. 2 (toliau – ir Statybos darbų žurnalas) nurodytas sunaudoto mišinio kiekis – 15,51 kub. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė savaime nepaneigia, kad ieškovė faktiškai sunaudojo daugiau (3,05 kub. m) cemento mišinio, nei tai nurodyta Atliktų darbų aktuose.
36. Iš į bylą pateikto Statybos darbų žurnalo Nr. 2, kurį pildė ieškovės subrangovė UAB „Pamatų ranga“ (atlikusi grunto cementavimą injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimui), matyti, kad cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbai vyko nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Nurodydama atliktų cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų kiekius Statybos darbų žurnale subrangovė fiksuodavo tik injekcijų skaičių vienetais, bet ne panaudoto mišinio kiekį kubiniais metrais. 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje paaiškinimus pateikęs trečiojo asmens UAB „Pamatų ranga“ atstovas A. F. šį faktą paaiškino tuo, kad tarp UAB „Pamatų ranga“ ir UAB „Ecomas“ buvo susitarimas atsiskaityti tik už faktinius tiesinius metrus, o ne už faktiškai sunaudotą cemento mišinį. Statybos darbų žurnalo Nr. 2 VII skyriuje „Kontroliuojančiųjų asmenų pastabos“ esantis techninės priežiūros vadovo L. V. 2024 m. balandžio 30 d. įrašas patvirtina, kad buvo pareikalauta patikslinti statybos darbų eigos ir paslėptųjų darbų aktų įrašus, inter alia (be kita ko) papildomai nurodyti injekcinio polio šerdies (kietosios dalies) tūrį pagal faktinę apimtį kubiniais metrais. Kartu buvo paaiškinta, kad šis tikslinimas reikalingas siekiant aiškesnio duomenų pateikimo pagal Sutarties reikalavimus. Statybos darbų žurnale Nr. 2 esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Ecomas“ statybos darbų vadovas R. I. įrašus apie atliktus cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbus papildė nurodytais duomenimis, t. y. nurodė panaudoto mišinio kiekius kubiniais metrais. Iš Statybos darbų žurnale Nr. 2 esančių pataisymų matyti, kad techninės priežiūros vadovas L. V. patikslino statybos darbų vadovo R. I. atliktus skaičiavimus ir patvirtino šiuos pataisymus savo parašu. Šias aplinkybes nurodyti asmenys patvirtino ir 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje. Techninės priežiūros vadovas L. V., pateikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, patvirtino, kad Statybos darbų žurnale Nr. 2 esantys duomenys dėl panaudoto mišinio kiekio yra teisingi.
37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 54, 60 punktai; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 55 punktas).
38. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti Statybos darbų žurnale Nr. 2 esančiais įrašais. Pastarųjų teisingumą byloje patvirtino ne tik ieškovės statybos darbų vadovas, bet ir techninės priežiūros vadovas. Atsakovės atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, kad Statybos darbų žurnale Nr. 2 nurodytas panaudoto mišinio kiekis (skaičius) yra tik teorinis ir statybos darbų vadovo R. I. paskaičiuotas galimai neteisingai, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip nepagrįsti. Minėta, ieškovės statybos darbų vadovo nurodyto mišinio kiekį patikslino pačios atsakovės, t. y. užsakovės, kaip išaiškinta kasacinio teismo, atstovas – techninės priežiūros vadovas L. V.. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė, vykdydama grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbus, iš tiesų faktiškai sunaudojo 15,51 kub. m cemento mišinio, t. y. 3,05 kub. m daugiau nei buvo susitarta Susitarime Nr. 2.
39. Pirmiau nustatytos aplinkybės kartu paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė dar iki aptariamų darbų pradžios žinojo, jog faktiškai sunaudos didesnį mišinio kiekį, todėl galėjo apie tai informuoti atsakovę. Ieškovė apie faktiškai sunaudotą mišinio kiekį sužinojo jau po to, kai buvo pasibaigę cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbai, t. y. statybos darbų priežiūros vadovui atlikus ir techninės priežiūros vadovui patikslinus panaudoto mišinio kiekio apskaičiavimus. Statybos darbų žurnale Nr. 2 esantys įrašai patvirtina, kad faktinis mišinio kiekis buvo nustatytas 2024 m. gegužės 3 d. Šio sprendimo 20 punkte nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau 2024 m. gegužės 14 d. ieškovė informavo atsakovę apie susidariusią situaciją, prašydama išspręsti susidariusio mišinio skirtumo padengimo klausimą.
40. Vadovaujantis Apraše esančiu grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo apibūdinimu, yra aišku, kad toks grunto surišimo metodas injektuojant cementą buvo pasitelktas, siekiant užkirsti kelią tolimesniam pirso grunto išplovimui per fasadinių plokščių sandūras. Tokių darbų atlikimui naudojama speciali gręžimo įranga, kuri yra sujungta su aukšto slėgio maišykle – pirmiausia išgręžiama skylė grunte ir pasiekus reikalingą amplitudę, pradedamas injektuoti cemento ir vandens mišinys. Injektuojant cementą grąžtas yra keliamas į viršų, kol mišinys užsipildo iki viršaus. Minėta, kad pati atsakovė, įsigydama aptariamus darbus, nurodė tik preliminarias cementavimo darbų injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo apimtis – preliminarų injekcijų skaičių, injekcijų ilgį ir joms užpildyti reikalingą mišinio kiekį. Sutarties vykdymo eigoje pastarieji keitėsi – Susitarimu Nr. 2 buvo nuspręsta juos ženkliai padidinti. 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje paaiškinimus pateikę trečiojo asmens UAB „Pamatų ranga“ atstovas A. F., trečiojo asmens MB „LEO.V“ atstovas – techninės priežiūros vadovas L. V. ir liudytojas R. Z. (R. Z.) – UAB „Hidrosfera“ projektų vadovas, patvirtino, kad injektavimui reikalingas mišinio kiekis buvo apskaičiuotas teoriškai, t. y. preliminariai, kadangi injektavimas vyko į gruntą, esantį po vandeniu, o gręžimo įranga panaudoto mišinio kiekio taip pat neskaičiuoja. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad prieš darbų pradžią, darant kiekių skaičiavimus, negalėjo būti nustatyta faktinė Kuršių Marių grunto kokybė, o kartu ir injekcijų skaičius, gylis bei mišinio kiekis. Taigi, injektavimo darbų pobūdis nulemia, kad net ir patikslinus cementavimo darbų injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų kiekius (apimtis), tikslūs injektavimo darbų kiekiai ir apimtys iš esmės paaiškėja tik darbus įvykdžius.
41. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina Statybos darbų žurnalo Nr. 2 duomenys. Iš šio remonto darbų procesą fiksuojančio dokumento matyti, kad darbų vykdymo eigoje keitėsi ne tik mišinio kiekis, bet ir injekcijų skaičius bei pastarųjų ilgis. Nors 2024 m. kovo 27 d. pasitarimo metu (žr. šio sprendimo 34 punktą) grunto cementavimo injektavimo būdu darbų apimtis buvo patikslinta – susitarta atlikti 278 vnt. injekcijų, kurių bendras gylis – 492,2 m, panaudojant 12,46 kub. m cemento mišinio, tačiau faktiškai buvo atlikta 276 vnt. injekcijų, kurių bendras gylis siekia 644 m ir panaudota 15,51 kub. m mišinio. Nors atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, teigė, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog didesnis mišinio kiekis panaudotas dėl ieškovės kaltės, tačiau byloje esančios aplinkybės tokių teiginių nepatvirtina. Minėta, atsakovės deleguotas techninės priežiūros vadovas ieškovės atliktus darbus priėmė kaip atliktus tinkamai, jų neginčijo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei būtų pareikštos pretenzijos dėl netinkamai ir (ar) nekokybiškai atliktų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų.
42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį teisinį ginčą, priėjo prie išvadų, kad (1) bylos šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl pradinės darbų kainos, galimos papildomos sumos už faktinius darbų kiekius, viršijančius pradinę kainą, ir šių sumų apmokėjimo bei keitimo tvarkos, (2) papildoma suma (rezervas), kuri gali siekti 5-15 proc. pradinės Sutarties vertės be PVM, skirta darbams, kurių faktiniai kiekiai viršija pradinėje kainoje numatytus, tačiau šie darbai dar nelaikomi papildomais darbais – jie yra dengiami nurodytu procentiniu rezervu, nekeičiant Sutarties, (3) jei darbų vertė viršija bendrą leidžiamą sumą (pradinė kaina ir papildoma suma (rezervas)), tokie darbai yra laikomi papildomais darbais ir jie gali būti vykdomi tik sudarius rašytinį susitarimą, t. y. tokiu būdu nustatyta aiški riba, iki kurios rangovė privalo vykdyti darbus be atskiro susitarimo.
43. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pastarąsias patvirtina Sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų nuostatos. Pagal Sutarties specialių sąlygų 7.1 ir 7.2 papunkčius pradinė Sutarties vertė yra 285 170 Eur be PVM / 345 055,70 Eur su PVM. Sutarties kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.6 papunktis), papildoma suma pagal fiksuoto įkainio sutartį – 5-15 proc. pradinės Sutarties vertės (be PVM) dydžio ar kitokia papildoma suma darbų faktiniams kiekiams, kurių nepadengia pradinė Sutarties vertė, apmokėti, nekeičiant Sutarties (Sutarties specialiųjų sąlygų 7.7 papunktis). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.5 papunktį, jeigu specialiosiose sąlygose yra nurodyta papildomiems darbų kiekiams skirta lėšų suma (vad. papildoma suma), rangovė privalo atlikti tik tokius darbų kiekius, kad bendra jų vertė neviršytų pradinės sutarties vertės ir tokios papildomos sumos. Darbai, viršijantys šiame punkte nurodytas vertes, įsigyjami sudarant susitarimą dėl papildomų darbų pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.4 papunktį. Vadovaujantis nurodytomis Sutarties sąlygomis, Sutartyje leidžiama papildoma suma gali siekti iki 15 proc. pradinės Sutarties vertės, t. y. 42 775,5 Eur be PVM / 51 758,36 Eur su PVM. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad Sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl procentinio rezervo sumos dydžio, tačiau tai paneigia kitos Sutarties sąlygos bei Susitarimų turinys.
44. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.7.2 papunktį, jeigu dėl pakeitimų užsakovės dokumentuose reikia ne tik atlikti papildomų darbų, bet yra ir atsisakomų darbų (pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.2 papunktį, tai yra darbai ar jų kiekiai (apimtys), kurie Sutarties vykdymo metu užsakovei tapo nereikalingi ir nebus įsigyjami), tuomet, skaičiuojant 15 proc., iš papildomų darbų kainos turi būti atimama atsisakomų darbų kaina. Ši Sutarties sąlyga reiškia, kad siekiant nustatyti, ar papildomų ir atsisakomų darbų vertė siekia (neviršija) 15 proc. pradinės Sutarties vertės, abu pokyčiai – papildomi ir atsisakomi darbai – turi būti vertinami kartu.
45. Šio sprendimo 19 punkte nurodyta, kad Susitarimu Nr. 2 buvo susitarta dėl papildomų ir atsisakomų darbų. Papildomų grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo bei 8 vnt. suoliukų įrengimo darbų kaina buvo 46 209,90 Eur su PVM, atsisakomų anstato fasadinės sienos valymo, plyšių ir nuskilimų atstatymo, anstato dažymo bei 8 vnt. suoliukų įrengimo darbų kaina buvo 33 925,98 Eur su PVM. Vadovaujantis nurodytu Sutarties bendrųjų sąlygų 5.7.2 papunkčiu, pakeitimo vertė yra 12 283,92 Eur su PVM (46 209,90 – 33 925,98). Susitarimu Nr. 3 buvo susitarta dėl apmokėjimo už papildomus gelžbetoninio tašo, trinkelių dangos, smėlio ir skaldos mišinio sluoksnio bei elektros kabelių vamzdžių įrengimo darbus, kurių kaina buvo 5 479,99 Eur su PVM. Tokiu būdu bendra pakeitimų pagal Susitarimus vertė yra 17 763,91 Eur (12 283,92 + 5 479,99), t. y. 5,14 proc. nuo pradinės Sutarties vertės.
46. Ieškovė prašė atsakovės papildomai – už 3,05 kub. m mišinio sumokėti 20 297,75 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias ir pirmiau nustatytas aplinkybes yra aišku, kad bendra pokyčių suma siekia 38 061,66 Eur (17 763,91 + 20 297,75), t. y. iš viso sudaro 11,04 proc. pradinės Sutarties vertės. Akivaizdu, kad bendra pokyčiu suma neviršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės (žr. šio sprendimo 43 punktą).
47. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Sutarties sąlygas bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (žr. šio sprendimo 42-43 punktus), ieškovės prašoma padengti 20 297,75 Eur suma už 3,05 kub. m mišinio patenka į Sutartyje nurodytą rezervą, todėl negali būti laikoma papildomais darbais, kaip tai nurodyta skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad toks situacijos aiškinimas visiškai atitinka ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.19 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad „tuo atveju, kai Sutarties kaina apskaičiuojama taikant fiksuoto įkainio kainodarą [kaip yra nagrinėjamu atveju], papildomais darbais taip pat yra laikomi Darbų kainų žiniaraštyje nurodytų darbų kiekius viršijantys kiekiai, kai dėl to viršijama pradinės sutarties vertė, o tuo atveju, kai specialiosiose sąlygose yra nurodyta papildoma suma, skirta papildomiems darbų kiekiams [kaip yra nagrinėjamu atveju], – kai viršijama ir ši suma“. Taigi, teisingai konstatavęs, kad papildomais darbais nėra laikomi darbai, kurių vertė neviršija bendros leidžiamos sumos, t. y. pradinės kainos vertės ir rezervo sumos, teismas neteisingai kvalifikavo papildomo mišinio kiekį, nurodydamas, kad tai yra papildomi darbai. Tai kartu paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad siekdama apmokėjimo už faktiškai panaudotą didesnį mišinio kiekį ieškovė privalėjo inicijuoti Sutarties pakeitimą, kaip tai nustatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 15.2.4 papunktyje. Pažymėtina, nors, kaip teisingai nurodyta sprendime, darbų kiekių patikslinimai tarp bylos šalių buvo įforminami išankstiniais Susitarimais (žr. šio sprendimo 19 punktą), tačiau savo esme tai taip pat nebuvo Sutarties pakeitimai, nes juose nurodyta papildomų ir atsisakomų darbų kaina neviršijo 15 proc. ribos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju jokio Sutarties pakeitimo taip pat nebuvo, nes prašoma padengti suma už padidėjusį mišinio kiekį neviršijo pradinės sutarties vertės ir rezervo sumos.
48. Pirmiau padarytos išvados koreliuoja su ieškovės akcentuojamu kasacinio teismo išaiškinimu, kad toms darbų rūšims, kurios, pirma, darbų kiekių žiniaraščiuose (ar kituose dokumentuose) buvo įkainotos pagal atitinkamo mato vienetą arba bendrai, tačiau atitinkamą įkainį galima apskaičiuoti (pavyzdžiui, nurodyti bendras darbo kiekis ir bendras įkainis), antra, kurios pagal prigimtį gali būti dalomos, o darbo kiekio pokytis tiesiogiai koreliuoja su rangovės sąnaudomis, trečia, kurių pokyčio rizika pagal Sutartį neperkelta rangovei, pagal Sutartį buvo nustatytas fiksuoto įkainio (VPĮ) ar faktiškai atliktų darbų atlyginimo (apytikrės sąmatos) (CK) kainodaros būdas, dėl to atlyginimas už atitinkamų darbų kiekio pokytį nekvalifikuotinas kaip papildomi darbai, o yra sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 86 punktas). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad atlyginimas už atitinkamų darbų kiekio pokytį, viršijantį pradinės sutarties vertę ir, jei tokia viešojo pirkimo sutartyje nurodyta, rezervo sumą, bus kvalifikuojamas kaip papildomas darbas (Metodikos 18 punktas, žr. šio sprendimo 33 punktą). Kaip tai yra nustatyta ir ginčo Sutarties bendrųjų sąlygų 15.1.5 papunktyje, nurodančiame, kad tol, kol nėra keičiamos darbų apimtys, atlikti didesni kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o atlikti mažesni kiekiai – atsisakomais darbais.
49. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės atsisakymas priimti ir atsiskaityti už padidėjusį cemento mišinio kiekį pagal Sutartį buvo nepagrįstas bei neteisėtas. Į bylą pateiktas Darbų atlikimo aktas Nr. 9 patvirtina, kad ieškovė reikalaujamą sumą apskaičiavo pagal Sutartyje nustatytus įkainius ir ginčo dėl to byloje nėra. Pagal šiuos duomenis ieškovė parengė ir pateikė atsakovei Darbų perdavimo aktą Nr. 9 ir PVM sąskaitą faktūrą (žr. šio sprendimo 27 punktą), kurių pagrindu atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už pagal Sutartį tinkamai atliktus darbus.
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Remdamasi padarytomis išvadomis teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, grunto cementavimo injektavimo būdu fasadinės sienos sandarinimo darbų apimtys buvo preliminarios, todėl kito Sutarties vykdymo eigoje, o galutinai faktiškai paaiškėjo tik ieškovei atlikus aptariamus darbus. Priešingas vertinimas iš esmės nulėmė neteisingas sprendimo išvadas dėl ieškovės pareigos inicijuoti Sutarties pakeitimą, kartu nepagrįstai kvalifikavus padidėjusį cemento mišinio kiekį papildomais darbais. Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir tokį jos reikalavimą pripažįstant pagrįstu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinio reikalavimas priteisti 12,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują – ieškovės UAB „Ecomas“ ieškinį dėl skolos priteisimo patenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
52. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
53. Ieškovė UAB „Ecomas“ už ieškinį pirmosios instancijos teismui sumokėjo 457 Eur žyminį mokestį, prašė priteisti iš viso 5 432,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas, mokėjimo nurodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalių dydžių, ieškovės prašymą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės iš viso 5 890 Eur (457 + 5 432,50) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
54. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 457 Eur žyminį mokestį, už jo parengimą patyrė 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra, darbų ataskaita bei mokėjimo nurodymas. Už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina iš viso 2 925 Eur (457 + 2 468,40) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
55. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 8 815 Eur (5 890 + 2 925) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecomas“, juridinio asmens kodas 302347892, iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188754378, 20 297,75 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 75 ct) skolą, 12,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 297,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 815 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė