S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Aurelijai Balčiūnaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
atsakovui R. S., jo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
institucijos, teikiančios išvadą atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui R. S. institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 260 Eur kiekvieną mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) pilnametystės.
1.1.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme 2020-01-17 dieną priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020, kurio pagrindu buvo nustatyta: “Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-723/2015 patvirtintos A. J. (buv. pavardė S., a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2.2.2 ir 1.2.2.3 punktus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti išlaikymą iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 140,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 00 ct) periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-14) iki jų pilnametystės.
(Duomenys neskelbtini) dieną K. S. sukako 18 metų, todėl išlaikymo šiam vaikui R. S. (toliau tekste - Atsakovas) teikti neprivalo, ko pasėkoje G. S. (jaunesniam sūnui) gali būti skiriamas didesnis išlaikymo dydis, kuris šiai dienai kaip minimalus sudaro 260 EUR per mėnesį (pagal minimalų išlaikymo dydį remiantis Lietuvoje nustatytu MMA).
Ieškovė su priteista išlaikymo suma G. S. nesutinka, todėl teikia ieškinį, kuriame išdėsto papildomus argumentus gindama ir užtikrindama nepilnamečio vaiko G. S. interesus ir teisėtus lūkesčius pateikdama ir naujus reikalavimus, t. y. padidinti vaikui išlaikymą nuo 140 Eur iki 260 Eur periodinėmis išmokomis iki pilnametystės.
1.2. Šiuo metu Atsakovas moka G. S. išlaikymui po 140 EUR per mėnesį ir įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį nėra. G. S. gyvena su Ieškove Jungtinėje Karalystėje laikinai, todėl būtinas išlaikymas yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau 260 EUR Ieškovė reikalauja kaip minimalaus išlaikymo dydžio, kadangi 140 EUR suma yra gerokai per maža. 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 304-723/2015 sudarius taikos sutartį atsakovas R. S. įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams 81,31 EUR į mėnesį už K. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir 81,31 EUR už G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iki jų nepilnametystės. Taigi R. S. jau tada buvo suteikta galimybė sutaupyti vaiko K. S. ir G. S. ateičiai, tačiau jis ir toliau stengėsi kuo labiau atsiriboti nuo vaikų išlaikymo. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2020-01-17 dieną priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020, kurio pagrindu buvo nustatyta: "Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-723/2015 patvirtintos A. J. (buv. pavardė S., a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2.2.2 ir 1.2.2.3 punktus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti išlaikymą iš atsakovo R. S. (a.k(duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 140,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 00 ct) periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-14) iki jų pilnametystės. Po bandymo susitarti taikiai ir mediacijoje Atsakovas nesutiko padidinti išlaikymo G. S.
1.3. Ieškovė siekė gauti geresnį atlyginimą ir papildomas pajamas, kad visų pirma galėtų užtikrinti su metais vis didėjančius vaiko poreikius ir interesus. Darbas reikalauja daug atsakomybės ir nuolatinės įtampos, tačiau atsakingai vertindama tai, kad didžioji vaikų išlaikymo našta tenka man, prašau padidinti dabartinį vaiko G. S. išlaikymo dydį.
Atsakovas mažiausiai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo skirdamas tam pusę minimalios algos. Atskaičius mokesčius šiuo metu tai yra 260 Eur (nuo 2022-01-01 minimali alga nustatyta 740 Eur). Taigi orientacinė mažiausia išmoka vaikui jau nuo šių metų pradžios sudaro 260 EUR, o kadangi Vaikui reikia išleisti ir papildomiems poreikiams todėl skiriama 260 Eur. Vaikas auga, todėl ir jo poreikiai su metais didėja. Pažymėtina, kad Atsakovas mokėjo labai mažą išlaikymo dydį nuo šalių gyvenimo skyrium dienos. Per metus laiko nupirko vaikui keletą žaislų, daugiau jokio išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia iki šiol tinkamo dydžio, kas reiškia, jog Atsakovas nepatenkina net būtinųjų minimalių vaiko poreikių.
Ieškovė atkreipia dėmesį, jog visais atvejais turi būti vertinamas ne tik Atsakovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams Tačiau jokių pastangų dėl didesnių pajamų gavimo jis nerodo.
1.4. Ieškovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, kurį turiu prižiūrėti ir išlaikyti, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl manau, kad į šią aplinkybę atsižvelgtina priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Tai, kad aš dedu daugiau pastangų, siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad man turi būti perkelta vaiko išlaikymo pareiga, o Ieškovas atleistas nuo pareigos proporcingai įdėti pastangas (susirasti papildomą darbą, užtikrinti išlaikymą į didesnius vaiko poreikius).
Vadovaujantis LR CK 3.198 str. 2 d. nuostata, kur įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas - visi skolininko vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, jie santuokiniai ar nesantuokiniai, gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų, todėl jiems priteisiamo (ar skiriamo) išlaikymo dydis turi būti vienodas. Nukrypimą nuo šios normos gali pateisinti labai svarbios aplinkybės, kurios įvardijamos kaip vaiko liga, amžius. Akivaizdu, kad G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra reikalingas didesnis išlaikymas dėl padidėjusių poreikių ir lankytinų papildomų užsiėmimų.
1.5. Ieškovės pastangos išlaikyti vaiką, tenkinant jo įvairiapusius interesus ir užtikrinat poreikius visada buvo tikslingos ir kryptingos, todėl atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 28 p.) suformuluotas nuostatas, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. Ieškovė su vaikais visą laiką gyvena kartu, todėl buvo užtikrintas jų poreikis augti sveikoje aplinkoje, valgyti sveiką ekologišką maistą. Daug maisto perka iš vietos ūkininkų, todėl kvitų neturi, iš parduotuvės ar turgaus perka vaikui gerą mėsą, daugiausia veršieną, gerą žuvį. Ieškovė niekad neapsiribojo tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu: vaikas turi savo kambarius, baldus, gerą kompiuterį, drabužių, kuriuos greit išauga. Nepilnamečiai vaikai išleidžiami į ekskursijas ir išvykas su klase, vežasi juos į išvykas.
1.6.Vadovaujantis LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata bei suformuota teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi Ieškovas mažiausiai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo skirdamas tam pusę minimalios algos. Šiuo metu tai yra 260 eurų. Tačiau nuo 202201-01 minimali alga nustatyta 740 eurai. Taigi orientacinė mažiausia išmoka vaikui jau nuo šių metų pradžios sudarys 260,00 euro. Vaikas šiuo metu yra paūgėjęs, todėl ir jo poreikiai su metais didėja. Atsakovas per visą vaiko gyvenimą nėra pirkęs jiems didesnės vertės daiktų.
1.7.Pabrėžtina, kad per pastarąjį laikotarpį ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui, tiek būsto išlaikymui ir t. t. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia per ~600 Eur. Šiuo metu vien maistas vaikams, kuris yra paauglys ir nepilnametis, per mėnesį kainuoja apie 160 Eur, apie 70 Eur komunalinės išlaidos, mokesčiai už interneto ir telefono ryšį (dalijant iš kelių asmenų, gyvenančių bute), apie 60 Eur kas mėnesį - nauji drabužiai, higienos priemonės ir mokyklinės prekės (daugiau išlaidų prieš mokslo metų pradžią ar keičiantis sezonui, mažiau - metų eigoje), 80 eurų - pramogos, ekskursijos, kino teatras ir kita kultūrinė veikla. Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai. Gabaus vaiko, kuris papildomai mokosi, poreikiai didesni, todėl išlaikymas turi būti didesnis. Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais po 150 eurų periodinės išmokos priteisiamos kiekvienam iš trijų vaikų (Vilkaviškio apylinkės teismo 2017-10-18 BYLA 2-1633-305/2017) iš tėvo, kuris netgi neturi darbo, o pragyvenimui užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus ir gaudamas papildomų pajamų tik iki 1000 eurų per metus. 250 Eur priteista tėvui, gyvenančiam Airijoje tik iš bedarbio pašalpos ir turinčiam išlaikyti kitą vaiką (Klaipėdos miesto apylinkės 2017-01-10 byla E2-106-793/2017).
2. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu. Parodė, kad vaikui G. yra 13 metų, vaikas yra paauglys, augantis, užsiimantis sportine veikla, gyvena kartu su ieškove Jungtinėje karalystėje, todėl vaikui 140 Eur išlaikymo nepakanka. K. sukako 18 metų. Yra pateikta vaiko poreikių lentelė, bendra išlaidų suma mėnesiui sudaro 763 Eur, bet ieškovė prašo minimalaus 260 Eur išlaikymo dydžio, kurio papildomai įrodinėti nereikia. Ta vaiko poreikių lentelė iš esmės atitinka 2020 metais teiktą lentelę, bet dabar prašoma pakeisti išlaikyma vienam vaikui. Po 2020 metų sprendimo pasikeitė MMA, padidėjo kainos. Atsakovas vykdo įndividualią veiklą, mano, kad atsakovas nededa pastangų gauti didesnį atlyginimą, pagal pateiktus duomenis nėra aišku kaip jo pajamos deklaruojamos, atsakovui nedarbingumo lygis nėra nustatytas, nėra aišku kokius darbus atsakovas gali dirbti, bet atsakovas privalo išlaikyti vaiką. Kaip paaiškino ieškovė už visus vaikus ieškovei mokama 177,51 svarų išmoka. Ieškovė planuoja nuo 2022-04-06 iki 2023-04-05 gauti 7907 svarų pajamas pagal darbo sutartį, ieškovė įsidarbino sūrio gamykloje. Remiantis ieškovės nuomos sutartimi už nuomą per savaitę sudarytų 95,34 svarų, per mėnesį 380 svarų. G. šiuo metų mokama 14,45 svarų išmoka kas savaitę arba apie 60 svarų per mėnesį, bet ta suma gali kisti, ši suma negali būti įtraukta į priteistino išlaikymo dydį. Atsakovui dabar tenka pareiga išlaikyti tik vieną vaiką, todėl jo finansinė padėtis pagerėjo, atsakovas kaip tėvas turi pareigą išlaikyti vaiką.
3.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. priimtu sprendimu byloje Nr. e2-517-723/2020 buvo nutarta "pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-723/2015 patvirtitintos A. J. ir R. S. sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio punktus. Priimtu sprendimu byloje Nr. e2-517-723/2020 buvo nustatyta 140 EUR dydžio kasmėnesinė periodinė išmoka G. S. išlaikymui.
3.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių pasikeitimą, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių esminį ieškovės finansinės padėties pablogėjimą. 2020 metų sausio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020 Ieškovas nurodė, kad vaikų išlaikymo išlaidas sudaro: maistas - 160 EUR, komunalinės išlaidos - 70 EUR; drabužiai, higienos priemonės ir kt. - 60 EUR; Pramogos - 80 EUR. Taigi, viso Ieškovės išvardintos išlaidos 2020 metais sudarė 370 EUR per mėnesį. 2022 m. ieškinyje Ieškovas nurodo, kad išlaikymo išlaidas sudaro: maistas - 160 EUR, komunalinės išlaidos - 70 EUR; drabužiai, higienos priemonės ir kt. - 60 EUR. Taigi, viso Ieškovės išvardintos išlaidos 2022 metais sudaro tuos pačius 370 EUR per mėnesį. Nepaisant to, kad ieškovė prašo dvigubai didesnio išlaikymo dydžio, tačiau iš jos pateiktų duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikiai per 2 metus visiškai nepasikeitė.
Ieškovė, teikdama ieškinį nepateikė jokios informacijos apie valstybės teikiamos paramos, skirtos vaikų išlaikymui dydžius. Kasacinis teismas vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir atsakovo žiniomis, vaikų gauna nemažas, vaikų išlaikymui skirtas išmokas, todėl Ieškovė turi būti įpareigota pateikti išsamią informaciją apie gaunamų išmokų dydžius. Civilinė byla Nr. e3K-3-164-687/2020
3.2.CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
3.3. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 303/2008).
3.4. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje
4. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. G. poreikiai nepasikeitė, į mokyklą veža autobusas. Jis sutinka mokėti 160 Eur, jam padeda tėvai, kurie serga jis tėvus prižiūri. Jis turi ūkį, vištų, parduoda kiaušinius jis eitų dirbti bet yra mažinami etatai. Individualią veiklą jis įregistravo , kad turėtų sveikatos draudimą, nuo individualios veiklos įregistravimo jokių pajamų nėra gavęs. Jis nevykdo veiklos, pajamų rūšies kodas buvo pasirinktas tik dėl to, kad sutuoktinė galėtų mokėti sveikatos draudimą, skolų neturi, paskolų nėra prisiėmęs. Jis yra gavęs 710,16 Eur sumą už surinktą metalo laužą, šią sumą jis atidavė tėvui. Jis ilgai stovėjo darbo biržoje, realiai nedirba gal 4-5 metus, pajamų negauna, jam tėvai padeda. Užimtumo tarnyboje jokių mokymų nėra praėjęs.. Jam buvo dvi stuburo išvaržos, nedarbingumas nėra nustatytas. Jis gyvena žmonos būste, jis išlaidų neturi, jį žmona maitina. Jo tėvai skiria lėšas vaikų išlaikymui. Jis supranta, kad turi nepilnametį vaiką, jis turėtų pajamų, tai atiduotų viską, bet jis neturi pajamų, iš valstybės išmokų negauna. Kitų vaikų jis neturi. Jis dirbo anksčiau vairuotoju prieš 10 metų, galėtų vairuotoja darbą rasti, bet jam surakintų nugarą ir jis negalėtų stabdžio pedalo paspausti. Vairuotojo sveikatos patikrą yra šiaip taip praėjęs šiais metais. Rasti darbą ir dirbti bent 2-3 valandas sunku, bet jis ieškos, jis norėjo dirbti apsaugoje bet (duomenys neskelbtini) neranda darbo.
5.Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, nes nėra pagrindo keisti sprendimo. Išskyrus tai, kad ieškovės padėtis pagerėjo, jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai pasikeitė nepateikta, remiamasi ta pačia suma 600 Eur. Paaugliams reikia mažiau rūbų, negu mažiems vaikams. MMA dydžio didinimas kainų pasikeitimui neturi, o turi įtakos išlaikymo indeksavimui. Realiai už atsakovą išlaikymą teikia jo tėvai, atsakovas negali pats jo teikti, jo padėtis yra sunki, jis turi prižiūrėti garbingo amžiaus tėvus it todėl negali dirbti. Išlaikymo pakeitimo klausimas yra išnagrinėtas 2020 metų sprendimu.
6. Institucija teikianti išvadą, išvadoje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, A. J. (S.) šeima, iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės ir atsakovo šeimoms nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2018 m. liepos 1 d. Tarnyboje nėra gautą pranešimų apie galimus šalių nepilnamečio sūnaus teisių ir geriausių interesų pažeidimus. Atsakovas, šiuo metu nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui moką 140 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas vaikui padidintas 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020, patvirtintus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šiuo metu ieškovė prašo padidinti išlaikymo vaikui sumą iki 260 eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl ir kartu negyvendami tėvai privalo bendrai sutarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai. Tarnybos vertinimu, ieškinyje numatytas 260 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui, patenkins vaiko poreikius.
Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Pagal SODRA duomenų bazės išrašą R. S. gim. (duomenys neskelbtini) yra savarankiškai, nuo 2019 m. gegužės 17 d., dirbantis asmuo, duomenų apie pajamas nėra. Gyventojų registro-duomenų bazės duomenimis A. J. gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 7 d. išvyko iš Lietuvos ir gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje. Iš atsakovo priteistas išlaikymas turi būti skiriamas išskirtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, kuris užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Pažymėtina, kad vaikui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas yra nepilnamečio nuosavybė, tačiau ją tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis, išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 d.). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaikais ir, prisidengiant vaikų interesais, siekti savo tikslų. Taip pat negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio G. S. gim. (duomenys neskelbtini), poreikius išlaikymo dydis.
7. Institucijos, teikiančios išvadą atstovas nurodė, kad palaiko į bylą pateiktą išvadą, valstybės teikiama parama nepanaikina tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Prašoma priteisti suma nedidelė. Atsakovas teigia, kad negali tiek mokėti, bet yra sveikas ir turi imtis priemonių vaiką išlaikyti.
Ieškinys atmestinas.
8. Kaip nustatyta byloje, ieškovė A. J. (buvusi S.) ir atsakovas V. S. nepilnamečio G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai.
8.1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020-01-17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-723/2015, Ieškovės A. J. (buvusi S.) ir atsakovo V. S. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
8.2.Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020, nuspręsta: “Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-723/2015 patvirtintos A. J. (buv. pavardė S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2.2.2 ir 1.2.2.3 punktus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti išlaikymą iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 140,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 00 ct) periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-14) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. J.“.
8.3. (Duomenys neskelbtini) Ieškovė A. J. (buvusi S.) ir E. J. įregistravo santuoką, santuokos sudarymo vieta Jungtinė Karalystė, Notingamšyro apygarda ((duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. J. (buvusi S.) ir E. J. yra dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais. Ieškovės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 261/1000 pastato-gyvenamojo namo su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių – inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/25 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė transporto priemonių neturi. Ieškovė su šeima ir nepilnamečiu vaiku G. S. gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojamajame būste (2020-02-17 Nuomos sutartis), už nuomą moka 95.34 svarus už savaitę, ginčo dėl to nėra. Ginčo dėl to, kad ieškovė planuoja nuo 2022-04-06 iki 2023-04-05 gauti 7907 svarų pajamas pagal darbo sutartį, ieškovė įsidarbino sūrio gamykloje, nekilo. Kaip nurodyta 2022-05-10 d. Jungtinės Karalystės Mokesčių ir muitų inspekcijos rašte dėl preliminarių mokesčių kreditų per laikotarpį nuo 2022-04-16 iki 2023-04-05 ieškovei paskaičiuotas mokesčių kreditas už vaiką – 47.86 svarai; 2022-05-13 Jungtinės Karalystės Mokesčių ir muitų inspekcijos rašte nurodyta, kad G. S. kiekvieną savaitę mokama 14,45 Eur vaiko išmoka. Ieškovė už nepilnametį sūnų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokos negauna (VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2022m. gegužės mėn. pažyma).
8.4.Atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi. 2021 atsakovo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta individualios veiklos pajamos - pajamų rūšies kodas: gamybos, prekybos, paslaugų tiekimo, sporto, atlikėjo ir kitos individualios veiklos pajamos; pajamų suma 0,00 Eur; turto pajamos - pajamų rūšies kodas: atliekų pardavimo pajamos, nevykdant tokio pobūdžio individualios veiklos, pajamų suma 710,16 Eur, išskaičiuotas pajamų mokestis 35,51 Eur, palūkanų negauta, kitų pajamų negauta.
8.5. Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti lentelėje kas mėnesį: maistui – 130 Eur, komunaliniai patarnavimai (televizija, internetas) – 173 Eur, buto nuoma 160 Eur, mokyklos mokestis ir maitinimas – 48 Eur, futbolo būrelis – 6 Eur, rūbai, batai, higiena, vaistinė kirpykla, siuvykla – 100 Eur, automobilio sąnaudos (kuras, draudimas, privalomas taisymas) – 95 Eur, mokyklos ekskursijos – 11 Eur, vaiko telefonas – 14 Eur, kišenpinigiai – 20 Eur, Xbox life – 6 Eur.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.
Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
10.Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 730 Eur.
11.Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Tai, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje gauna išmoką už sūnų G., neturi įtakos vaikui priteistino išlaikymo dydžiui. Akivaizdu, kad augant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi, didėja, kas sąlygoja skirtinų vaiko išlaikymui piniginių lėšų didėjimą, tačiau manytina, kad ieškovė prašydama padidinti vaikui G. išlaikymą, neįrodė, kad išlaikymas turi būti padidintas. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovo turtinė padėtis po 2020 metų nėra pagerėjusi.
12. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų medicinos dokumentų išrašų: 2019-08-22 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, 2019-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-08-22 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, 2019-05-23 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, 2018-08-24 – 2018-09-03 ir 2018-09-10-2018-09-27 VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ambulatorinės ambulatorinės reabilitacijos poskyris, aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kt. ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti išrašai yra daugiau nei trejų metų senumo, duomenų, kad dėl šių diagnozuotų ligų atsakovas negali dirbti ar jam yra apribotas darbingumas, atsakovas nepateikė, o pats ir patvirtino, kad darbingumas jam nėra apribotas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pajamų neturi, jam padeda jo tėvai, kurie ir moka vaikams išlaikymą, negali būti laikomos atsakovo pateisinimu, atsakovas, kaip vaiko tėvas negali būti atleistas nuo pareigos pagal įstatymą teikti išlaikymą vaikui.
13. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė vaiko poreikių padidėjimą grindė pateikta vaiko poreikių lentelėje nurodytais paskaičiavimais, kurie iš esmės nesiskiria nuo paskaičiavimų, nurodytų poreikių lentelėje dviems vaikams, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-17 d. civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020, kurioje iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) buvo priteistas išlaikymas kiekvienam po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-14) iki jų pilnametystės. Ieškovės tuomet nurodytos išlaidos dviems nepilnamečiams vaikams poreikiams tenkinti lentelėje kas mėnesį: maistui – 260 Eur, komunaliniai patarnavimai (televizija, internetas) – 115 Eur, buto nuoma 107 Eur, mokyklos mokestis ir maitinimas – 96 Eur, futbolo būrelis –13 Eur, rūbai, batai, higiena, vaistinė kirpykla, siuvykla – 200 Eur, automobilio sąnaudos (kuras, draudimas, privalomas taisymas) – 190 Eur, mokyklos ekskursijos – 11 Eur, vaikų telefonai – 28 Eur, kišenpinigiai – 20 Eur, vasaros atostogos – 41 Eur, kalėdų dovanos – 17 Eur, Xbox life – 6 Eur. Į šią bylą pateiktoje vaiko poreikių lentelėje iš esmės pasikeitė tik dvi pozicijos: komunaliniai patarnavimams skirta suma padidėjo nuo 115 Eur iki 173 Eur, buto nuoma nuo 107 Eur iki 160 Eur, visos kitos vaiko poreikiams reikalingos išlaidos yra išlikusios nepakitusios. Todėl teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad per du metus sūnaus G. poreikiai yra pasikeitę. Vadovautis ieškovės argumentais, kad po 2020-01-17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-517-723/2020 padidėjo MMA dydis, kad vienas iš vaikų tapo pilnamečiu, todėl atsakovas sūnaus G. išlaikymui gali mokėti didesnį išlaikymą nėra pagrindo. Ieškovės pateiktus vaiko išaugusių poreikių paskaičiavimo duomenis teismas vertina, kaip neįrodančius tikruosius ir naujai atsiradusius vaiko poreikius, nes ieškovės išvardinti vaiko poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu, todėl vien dėl to, kad ieškovė nori iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-17 d. sprendimu priteisto vaikui išlaikymo dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (79,88,93,96,98 str. str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovo atstovas prašė priteisti 1900 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų. Tačiau į bylą pateiktas „Paysera LT“ 2022-02-14 -2022-02-14 sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovo atstovui atsakovas pervedė viso 960 Eur, duomenų, kad likusios išlaidos atstovui buvo sumokėtos nepateikta, pateikta 2022-07-18 sąskaita faktūra 1900 Eur sumai nepatvirtina, kad atsakovo atstovui likusi 940 Eur suma buvo sumokėta. Todėl ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 960 Eur išlaidų advokato padėjėjui apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str.6 d.)..
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
.
Priteisti iš ieškovės A. J., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė