Civilinės bylos Nr. 2S-513-794/2016

Procesinio sprendimo Nr. 2-52-3-00835-2014-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1.; 3.4.5.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: BAB „Ūkio bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kenos užkarda, UAB „Genora“, A. G., K. K., antstoliai D. T., D. K., D. B., I. G., B. P.),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. K. prašė iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams sudaro bendrą 117360,85 Eur sumą: BAB „Ūkio bankas“ – 76736,18 Eur, VSDFV Vilniaus skyriui – 480,30 Eur, UAB „Sergel“ – 230,25 Eur, UAB „Gelvora“ – 15351,28 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 932 Eur, VSAT Kenos užkardai – 144,81 Eur, UAB „Genora“ – 2316,96 Eur, A. G. – 12899,61 Eur, antstoliams: D. T. – 320,62 Eur; D. K. – 306,79 Eur, D. B. – 1245,66 Eur, I. G. – 2911,26 Eur, B. P. – 3485,13 Eur. Su BAB „Ūkio bankas“ 2007 m. sausio 17 d. pareiškėjo M. K. vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį, kurios prievolių užtikrinimui buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas bei 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytas vekselis 208400 Lt sumai. 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto 23-asis notarų biuras pagal vekselį išdavė vykdomąjį įrašą dėl 209039,70 Lt skolos su 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo. Skola UAB „Gelvora“ kilo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta 2009 m. lapkričio 9 d. tarp kreditoriaus ir pradinio kreditoriaus AB SEB bankas. Pradinis kreditorius įgijo reikalavimo teisę 2006 m. lapkričio 15 d. vartojimo sutarties pagrindu, kuria pareiškėjui buvo suteikta 50000 Lt paskola su 8,53 metinėmis palūkanomis automobilio pirkimui. Kreditoriui A. G. skola susidarė 2009 m. birželio 29 d. notarui E. A. išdavus vykdomąjį įrašą dėl vekselio 9363,70 Eur sumai bei 2010 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui išdavus vykdomąjį dokumentą dėl 12699,84 Eur skolos. Išieškojimo metu pagal nurodytus vykdomuosius dokumentus kreditoriui A. G. buvo perduotas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. Skola antstoliui I. G. susidarė 2009 m. liepos 1 d. notaro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu dėl skolos pagal vekselį 10000 Lt apmokėjimo. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriui – 403,60 Eur susidarė 2009-07-03 administracinio teisės pažeidimo pasekoje pareiškėjui paskyrus 1750 Lt administracinę baudą, kurios nežymi dalis buvo išieškota. Skola UAB „Sergel“ 230,25 Eur susidarė šiam kreditoriui 2013 m. lapkričio 11 d. perėmus reikalavimo teisę iš UAB „Omnitel“ už suteiktas telefoninių pokalbių paslaugas. Kreditoriaus UAB „Genora“ naudai 2015 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteisė solidariai iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės K. K. bei V. K. 2316,96 Eur. Skola susidarė (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui pareiškus reikalavimą dėl jo patirtų išlaidų atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo – pareiškėjo dėl pavėluotai iškeltos bankroto bylos įmonei. Pareiškėjo pajamas ilgą laiką sudarė iš jo vadovaujamo įmonių (duomenys neskelbtini), kurios vertėsi plastikinių langų gamyba. Paskolos buvo paimtos ekonominio pakilimo metu, tačiau prasidėjus krizei statybos paslaugų rinka visiškai sustojo ir nevykdydama pardavimų įmonė negalėjo padengti paskolos bankui. (duomenys neskelbtini) nebegaunant įplaukų, pareiškėjas nebeteko savo asmeninių pajamų. Bandant gelbėti situaciją, skolinosi ir iš fizinių asmenų, pasirašydamas neprotestuotinus vekselius, tačiau įmonės vis tiek išsaugoti nepavyko, 2012 m. vasario 17 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2014 m. sausio 22 d. Nutraukus įmonių veiklą pareiškėjas neteko savo pajamų šaltinio, šiuo metu nedirba. Pareiškėjas piniginių lėšų bankų sąskaitose, akcijų ar kitų vertybinių popierių neturi. Turi 3 transporto priemones bendros 2100 Eur vertės. Dėl sudėtingos finansinės padėties ir nuolatinės įtampos, kreditorių reikalavimų bei teismų pareiškėjo sveikata pašlijo, ieškodamas darbo išvyko į Vokietiją, tačiau ūmiai pablogėjus sveikatai, buvo operuotas. Pareiškėjo sveikatos būklė šiuo metu yra objektyvi aplinkybė, trukdanti jam dirbti. Pareiškėjo  būtinąsias išlaidas per mėnesį sudaro: maistui – 120 Eur, transportui – 20 Eur, vaistams – 50 Eur, aprangai – 30 Eur, būsto išlaikymui – 80 Eur, viso 300 Eur.

Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas prašė pareiškimo pagrįstumą svarstyti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjo skola bankui 2015 m. gegužės 25 d. duomenimis sudaro 77956,55 Eur.

Suinteresuoti asmenys VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, VSAT Kenos užkarda, antstoliai D. K., D. B., B. P., D. T. prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Suinteresuotas asmuo  UAB „Sergel“ prašė nekelti pareiškėjui bankroto bylą. Paaiškino, kad nuo 2010 m. kovo 30 d. ragino pareiškėją apmokėti 117,30 Eur skolą už suteiktas ryšio paslaugas ir 112,95 Eur netesybas. Tačiau pareiškėjas į siunčiamus pranešimus nereagavo, nesidomėjo susidariusio įsiskolinimo atidėjimo ar dengimo dalimis sąlygomis. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų apie jo nemokumą sukėlusias priežastis kyla abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ prašė nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Paaiškino, kad pareiškėjo įsiskolinimas įmonei yra 15351,28 Eur. Pareiškėjas neturi turto ir negauna pajamų, todėl iškėlus bankroto bylą, jis negalėtų padengti bankroto administravimo išlaidų, skiriamų iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Todėl iškėlus pareiškėjui bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas ir būtų nepagrįstai pažeisti kreditorių interesai, nes pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nurodytos procedūros.

Suinteresuotas asmuo UAB „Genora“ prašė nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Paaiškino, kad pareiškėjas būdamas bankrutavusios (duomenys neskelbtini) vadovu laiku nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti jo vadovaujamai bendrovei bankroto bylą, taip neapsaugodamas jo vadovaujamos bendrovės kreditorių interesų. Pareiškėjas viso bankroto proceso metu teismo paskirtam bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto, dokumentų, antspaudo, t. y. piktybiškai nevykdė 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties kuria (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir pareiškėjas buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą bei dokumentus, tokiais veiksmais toliau pažeidinėdamas bendrovės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas prašydamas jam iškelti bankroto bylą siekia ne atstatyti savo nemokumą, o atsikratyti susidariusių skolų dėl pareiškėjo nesąžiningų ir piktybiškų veiksmų.

Suinteresuotas asmuo A. G. prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas turi turto bei gali vykdyti įsipareigojimus. 2009 metais pareiškėjas galėjo parduoti savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, kurių tuo metu buvo žymiai mažiau, tačiau visą tą laikotarpį po 2009 metų jis didino kreditorių skaičių ir skolos dydį. Tokiais veiksmais siekė išsaugoti savo turtą – butą ir negrąžinti skolų. Pareiškėjas nepateikė duomenų iš kokių piniginių lėšų jis gyveno 5 metus, duomenų apie savo darbinę veiklą per paskutinius 3 metus, ar siekia įsidarbinti ir kiek planuoja užsidirbti. Pareiškėjas su savo sutuoktine norėjo 2013 m. lapkričio 25 d. pradėti abiejų sutuoktinių fizinių asmenų bankroto bylą, tačiau turėdamas nesąžiningų sandorių tada bylos nekėlė ir laukė tam tikrų terminų pasibaigimo. Įstatyme 3 metų terminas dėl nesąžiningų sandorių nėra absoliutus ir teismas turėtų išsiaiškinti kitus pareiškėjo nesąžiningus sandorius sudarytus nuo 2008 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nustatė, jog pareiškėjas remiantis FABĮ 2 str. 2 d. yra nemokus, nes skolų suma kreditoriams sudaro 117360,85 Eur. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs kredito sutartis bei būtų prisiėmęs naujus kreditorinius įsipareigojimus, nėra. Tačiau teismo kilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas gydėsi Vokietijoje, kur jam buvo atlikta operacija, ten ir gyvena dabar, nedirba nuo 2013 m. spalio 28 d., buvo registruotas darbo biržoje, 2014 metų vasarą išvyko į Vokietiją ieškoti darbo, pareiškėjas nėra neįgalus, duomenų apie pareiškėjo darbą Vokietijoje nenustatyta. Teismas nurodė, jog pareiškėjo ir jo atstovės nurodyti argumentai, kad pareiškėjas ketina rasti gerai apmokamą darbą, kad pareiškėjas ras pajamų mokėti jo prašomam paskirti bankroto administratoriui UAB „Skolvalda“ iki 400 Eur sumą už bankroto procedūrų vykdymą nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nepateikta įrodymų, jog pareiškėjas ketina įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, ėmėsi ir imasi visų įmanomų priemonių bei siekia pagerinti savo finansinę padėtį bei siekia atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas nurodė, jog nėra aišku kaip pareiškėjas negaudamas jokių pajamų, iš kokių piniginių lėšų iškėlus pareiškėjui bankroto bylą sugebėtų skirti nurodytas sumas būtiniems poreikiams kas mėnesį tenkinti ir mokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidoms padengti. Teismui kilo abejonių, kad pareiškėjas gali turėti kitų pajamų šaltinių, kurių neatskleidė, atsižvelgiant, jog gyvena užsienyje ir neaišku iš kokių lėšų. Teismas nurodė, jog pareiškėjas yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, nėra nedarbingas, duomenų apie jo pajamas ir pragyvenimo šaltinį nėra, realiai neturi jokio turto, išskyrus dalį buto (duomenys neskelbtini) bei lėšų, kurias galėtų grąžinti kreditoriams skoloms padengti, neturi. Todėl teismo vertinimu iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens nemokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, iškėlus bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas. Teismas sprendė, jog negalima daryti pagrįstos ir pakankamos išvados dėl FABĮ 6 str. 1 d. įvirtintų sąlygų buvimo, pareiškėjo nemokumas ir dabartinė sunki finansinė padėtis atsirado ne tik dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (dėl ekonominės krizės), bet ir dėl nesąžiningų veiksmų, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo netenkino, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas vienas iš bankroto proceso tikslų – užtikrinti teisingą pareiškėjo kaip skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad niekada neteigė ir nedavė pagrindo daryti išvadai, jog neketina gauti pajamų ar neketina atsiskaitinėti su kreditoriais. Nors pareiškėjas yra darbingo amžiaus, tačiau jau vyresnis (53 m. amžiaus, rusakalbis), todėl mažai patrauklus darbuotojas darbo rinkoje. Pareiškėjas ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir bylos nagrinėjimo metu buvo įsidarbinęs tolimųjų reisų vairuotoju, tam tikrą laiką buvo registruotas darbo biržoje. Vertinant faktinę pareiškėjo situaciją bei jo elgesį pagal protingumo ir teisingumo principus teismas turėtų pripažinti ir pareiškėjo nurodytą argumentą, jog itin ilgą laiką nagrinėjama byla dėl fizinio asmens bankroto labai neigiamai veikė jo psichologinę būseną, nes žmogus ilgą laiką buvo paliktas nežinioje ir tai taip pat kurį laiką objektyviai apribojo jo sąmoningą darbo paiešką. Pareiškėjas su sutuoktine gyveno ūkiškai, augino daržoves bei smulkius gyvulius savo reikmėms, todėl savo poreikius sugebėjo patenkinti ir kurį laiką nedirbdamas pagal darbo sutartį. Neradęs darbo, kurio dėka galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais, pareiškėjas išvyko į Vokietiją siekiant gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau oficialiai įsidarbinti nepavyko, o pragyvenimui užsidirbo trumpalaikiais padieniais darbais. Didelę neigiamą įtaką padarė patirtos sveikatos problemos – pareiškėjui buvo atlikta skubi operacija, po kurios ilgą laiką buvo draudžiama kilnoti bent kiek ženklesnius svorius. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. 3K-3-516/2014, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi esminiai. Ginčo byloje teismas nenustatė, jog pareiškėjo skolas lėmė sąmoningas nesąžiningas jo elgesys. Priešingai, teismas nustatė, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus naujų sutarčių, kurių pagrindu kiltų kreditoriniai reikalavimai, nesudarė, t. y. skoliniai įsipareigojimai susidarė dar iki Fizinio asmens bankroto įstatymo priėmimo, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis, kad jo skolos kada nors bus nurašytos. Teismas netiesiogiai pasisakė, jog pareiškėjo nemokumas ir dabartinė sunki finansinė padėtis atsirado ne tik dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Iš esmės teismo nutartis atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui grindžiama vieninteliu argumentu – jog pareiškėjas teismo nutarties priėmimo metu nedirbo pagal darbo sutartį. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas kaip tik nurodė, jog pagerėjus jo sveikatos būklei ketina įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, o iš jo darbo užmokesčio daromos išskaitos įstatymo nustatyta tvarka būtų skiriamos kreditorių interesų patenkinimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 14 d. darbo sutartį Nr. 11, sudarytą su (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas įsidarbino vadybininku už 325 Eur mėnesinį atlyginimą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjo sąžiningumo, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija nustatė, jog  teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Remiantis 2015 m. gruodžio 22 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 13 str. 4, 5 d., iki šio įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šią išimtį – FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. Iki tol galiojusiame FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Dabar galiojančiame FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodoma, jog fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e3K-3-133-313/2016).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apelianto veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jų elgesio įtakos jo mokumui.

Pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 23 d. todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs kredito sutartis bei būtų prisiėmęs naujus kreditorinius įsipareigojimus. Tačiau teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo atsiskaitant su kreditoriais, nes pareiškėjas niekur nedirba, yra sveikas ir darbingo amžiaus, buvo išvykęs į Vokietiją, todėl galimai turi kitų pajamų šaltinį, taip pat neaiškios administravimo išlaidų, būtinųjų išlaidų ir skolų kreditoriams padengimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, kadangi jie paremti iš esmės tik prielaidomis bei prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra sprendžiamas pusantrų metų. Pareiškėjas pastoviai dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. spalio 28 d., vidutinis darbo užmokestis siekė apie 300 Eur (t. III, b. l. 121-135). 2014 m. pabaigoje pareiškėjui Vokietijoje atlikta operacija, po kurios preliminariai pareiškėjas darbingumą turėjo atgauti iki 2015 m. balandžio mėn. Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2015 m. gruodžio 14 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vadybininku. Šios aplinkybės rodo, jog per aktualų 3 metų laikotarpį pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, dirbo, siekė padidinti gaunamas pajamas, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių laikinai tapo nedarbingas. Pareiškėjas yra 1962 m. gimimo, rusakalbis, todėl akivaizdu, jog grįžimas į darbo rinką pareikalavo tam tikro laiko. Todėl negalima teigti, jog pareiškėjas suvokdamas, kad esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, išliko pasyvus ir nedėjo jokių pakankamų pastangų mokumui pagerinti. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, todėl teismo procesinis sprendimas negalėjo būti grindžiamas prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 dalies, 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas