Civilinė byla Nr. 2-845-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01053-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Remil“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Remil“ prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savoja“ ir Ko bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys K. L. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savoja“ ir Ko nemokumo administratorė M. V..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Remil“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Savoja“ ir Ko bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir nustatyti, kad suinteresuotas asmuo K. L. yra atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Savoja“ ir Ko buvęs vadovas K. L. sąmoningais savo veiksmais perkėlė įmonės veiklą bei turtą į kitą jam priklausančią bei jo vadovaujamą mažąją bendriją (toliau – MB) „Leneva“. UAB „Savoja“ ir Ko bei MB „Leneva“ užsiima ta pačia veikla – langų gamyba ir montavimu. MB „Leneva“ faktinė veiklos vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini)) sutampa su UAB „Savoja“ ir Ko steigėjos UAB „Savoja“ buveinės vieta. UAB „Savoja“ ir Ko bei MB „Leneva“ pajamų pokyčio analizė leidžia teigti, kad UAB „Savoja“ ir Ko patiriant finansinius sunkumus, t. y. mažėjant įmonės pajamoms, MB „Leneva“ finansinė padėtis pradėjo sparčiai gerėti, t. y. pajamos ženkliai išaugo. Vien ta aplinkybė, kad asmuo valdo dvi konkuruojančias įmones, tačiau veiklą vykdo, skatina ir apskritai veikia tik vienos iš jų interesais, savaime laikytina sąmoningu veikimu prieš likviduojamą dėl bankroto įmonę bei jos kreditorių interesus. UAB „Savoja“ ir Ko veikloje sukauptos atsargos buvo panaudotos MB „Leneva“ veiklai vykdyti, t. y. generuoti pajamoms, vertinant pajamų ir pardavimo savikainos santykį per
2016–2019 metus. Nurodyti K. L. veiksmai ne tik sukėlė UAB „Savoja“ ir Ko nemokumą, tačiau dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir juridinio asmens vardu priimtų sprendimų, kartu buvo dar labiau bloginama jau nemokios įmonės finansinė padėtis ir pažeidžiamos kreditorių teisės ir (ar) teisėti interesai. Šių tyčinių veiksmų pagrindu UAB „Savoja“ ir Ko buvo privesta prie bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama pripažinti UAB „Savoja“ ir Ko bankrotą tyčiniu, neįrodinėja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, be to, į bylą nėra pateikusi ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UAB „Savoja“ ir Ko veiklos perkėlimą į MB „Leneva“.
5. Teismo vertinimu, nors pareiškėja prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad
UAB „Savoja“ ir Ko bei MB „Leneva“ užsiima ta pačia veikla – langų gamyba ir montavimu, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą išvadą, t. y. kad UAB „Savoja“ ir Ko ir
MB „Leneva“ vykdomos veiklos nėra tapačios. Nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo
UAB „Savoja“ ir Ko, vykdydama langų gamybos ir montavimo veiklą, nuomos teise valdė technologinę aliuminio profilių gamybos įrangą „Elumatec“ bei programinę įrangą. Iš nemokumo administratorės paaiškinimų teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Savoja“ ir Ko dirbo 9–13 darbuotojų, tuo tarpu byloje nepateikti duomenys, kad MB „Leneva“, kurioje dirba tik 2 darbuotojai, savo jėgomis užsiimtų langų gamyba ir jų montavimu. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad MB „Leneva“ suprojektavusi langus, langų gamybai, bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, pasitelkdavo langų gamintojus.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo suteikta galimybė įvertinti visus UAB „Savoja“ ir Ko finansinius duomenis (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis), tačiau ši, turėjusi prieigą prie duomenų, apsiribojo prašymu pateikti visas MB „Leneva“ sudarytas sutartis, neteikė įrodymų, kad MB „Leneva“ buvo perduotos UAB „Savoja“ ir Ko valdomos gamybos priemonės bei kitas turtas (sukauptos atsargos), ar kad į šią įmonė perėjo likviduojamos dėl bankroto įmonės darbuotojai, kad
MB „Leneva“ perėmė likviduojamos dėl bankroto įmonės reikalavimo teises į jos skolininkus, ar nebaigtas vykdyti sutartis.
7. Teismas vertino ir tai, kad sprendžiant dėl UAB „Savoja“ ir Ko bankroto pripažinimo tyčiniu, atsižvelgtina ir į nemokumo administratorės poziciją. Nemokumo administratorė nurodė, kad tikrindama tyčinio bankroto požymių egzistavimą, ji nenustatė įmonės veiklos perkėlimo, sąmoningo blogo įmonės valdymo požymių, sandorių, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, kaip tyčinio bankroto požymį. Teismas pažymėjo, kad nesant byloje nemokumo administratorės nurodytus argumentus paneigiančių objektyvių įrodymų, teismas neturi pagrindo jais netikėti.
8. Byloje duomenų apie tai, jog buvęs UAB „Savoja“ ir Ko vadovas K. L. būtų neperdavęs nemokumo administratorei įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, nėra. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės veikla ir (ar) turtas (pareiškėjos neįvardinta įranga, reikalavimo teisės į skolininkus ir kt.) būtų perleista pareiškėjos nurodomai įmonei.
9. Teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti atsakovės turto ir veiklos perkėlimą į nurodytą įmonę, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes dėl tyčinio UAB „Savoja“ ir Ko bankroto pripažinti pagrįstomis, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Remil“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti atskirąją nutartį dėl nemokumo administratorės M. V. veiksmų, netinkamai įvykdžius JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimą kaip neįrodytą, nepagrįstai vadovavosi išimtinai rungimosi principo taisyklėmis. Bankroto byloje teismas turi įstatymu numatytą pareigą aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese. Todėl pareiškimu sukėlus pakankamai abejonių dėl galimų tyčinio bankroto požymių, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes.
10.2. Teismas neapgrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, taip užkirsdamas kelią pareiškėjai pagrįsti savo poziciją dėl tyčinio bankroto požymių.
10.3. Tai, kad MB „Leneva“ negamina ir nemontuoja langų nekeičia fakto, jog savo veikloje abi įmonės dirba su tuo pačiu klientų segmentu ir K. L., vadovaudamas abiem konkuruojančioms įmonėms, turėjo galimybę reguliuoti klientų srautus tarp įmonių ir turėjo galimybę sąmoningai veikdamas prisivilioti daugiau klientų į savo įmonę MB „Leneva“. Dėl to, stingant klientų ir pelningų užsakymų, UAB „Savoja“ ir Ko veiklai blogėjant, MB „Leneva“ veiklos mastai išaugo.
10.4. UAB „Savoja“ ir Ko nuo 2017 metų taip pat dirbo tik 2 darbuotojai, todėl kyla pagrįstų abejonių, kodėl 2017 metais buvo atsisakyta būtinų 9–13 darbuotojų ir įmonės veikla buvo tinkamai vykdoma vos 2 darbuotojų ir ar tai reiškia, kad jau 2017 metais įmonė buvo nemoki, ar tai, jog įmonė užsiėmė tik projektavimo veikla, t. y. analogiška veikla kaip ir MB „Leneva“.
10.5. K. L. vadovaujant dviem konkuruojantiems subjektams tuo pačiu metu
(t. y. esant vienodoms rinkos sąlygoms), vieno subjekto veikla ženkliai išaugo, o kito subjekto veikla sumažėjo taip, kad įmonė galiausiai bankrutavo. Tokios aplinkybės rodo, kad MB „Leneva“ veiklos augimas buvo vykdomas UAB „Savoja“ ir Ko sąskaita, kas yra neteisėta. K. L. nepaaiškino esminės aplinkybės, kaip MB „Leneva“ 2017–2018 metaids kelis kartus padidino veiklos pajamas, nepatirdama jokių sąnaudų.
10.6. Administratorė nurodė, kad patikrino bendrovės sandorius, sudarytus tik laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 metų, nors pagal JANĮ 64 straipsnio 1 dalį nemokumo administratorė turėjo pareigą patikrinti visus UAB „Savoja“ ir Ko sudarytus sandorius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 6 d. Nemokumo administratorei netinkamai įvykdžius pareigą patikrinti sudarytų sandorių pagrįstumą ir (ar) teisėtumą už pastarųjų trejų metų laikotarpį, teismas nepagrįstai rėmėsi bankroto administratorės tariamo patikrinimo išvadomis. Be to, nemokumo administratorei neįvykdžius imperatyvios JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, yra pagrindas priimti atskirąją nutartį.
11. Suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. UAB „Savoja“ ir Ko vykdė langų gamybos ir montavimo veiklą, šiai veiklai vykdyti
UAB „Savoja“ ir Ko turėjo langų gamybai reikalingą gamybos bazę – gamybos įrangą ir 9–13 darbuotojų – specialistų, turinčių reikalingą kvalifikaciją. Tuo tarpu MB „Leneva“, į kurią, pareiškėjos teigimu, buvo perkelta UAB „Savoja“ ir Ko veikla, jokios gamybos bazės neturi. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kaip MB „Leneva“ galėtų užsiimti langų gamybos veikla, kai įmonė neturi nei langų gamybos įrangos, nei reikiamo darbuotojų skaičiaus.
11.2. Pareiškėja UAB „Remil“, prašydama išreikalauti įrodymus tiek iš UAB „Savoja“ ir Ko, tiek iš MB „Leneva“, šių prašymų nepagrindė. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Savoja“ ir Ko bankroto administratorę dėl prašyme nurodytų dokumentų išreikalavimo ir kad UAB „Savoja“ ir Ko bankroto administratorė atsisakė tokius dokumentus pateikti. Be to, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi leido pareiškėjai JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka savo žmogiškaisiais ištekliais ir lėšomis atlikti likviduojamos dėl bankroto UAB „Savoja“ ir Ko dokumentų patikrinimą.
11.3. MB „Leneva“ 2014–2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad jokio akivaizdaus MB „Leneva“ finansinės padėties pagerėjimo nebuvo. Nors 2019 metais matomas staigus MB „Leneva“ pardavimo pajamų augimas, tačiau lygiai taip pat stipriai ir išaugo MB „Leneva“ veiklos sąnaudos.
11.4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja jokių faktinių aplinkybių ir motyvų dėl tariamai netinkamų nemokumo administratorės veiksmų nenurodė. Pareiškėjai tokias aplinkybes nurodžius tik apeliacinės instancijos teisme, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir objektyviai negalėjo įvertinti. Be to, UAB „Savoja“ ir Ko nemokumo administratorės veiksmų teisėtumas / neteisėtumas nėra šio ginčo dalykas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Savoja“ ir Ko bankroto pripažinimo tyčiniu, o ne dėl nemokumo administratorės pareigų tinkamo / netinkamo atlikimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu
13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
14. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai
JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1438-553/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
16. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-7-115-915/2017).
17. Apeliantė prašymą pripažinti BUAB „Savoja“ ir Ko bankrotą tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu požymiu – juridinio asmens veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį. Apeliantės teigimu, UAB „Savoja“ ir Ko buvęs vadovas suinteresuotas asmuo K. L. sąmoningais savo veiksmais perkėlė įmonės veiklą bei turtą į kitą jam priklausančią bei jo vadovaujamą įmonę MB „Leneva“, kuri užsiima ta pačia veikla, susijusia su langų projektavimu, gamyba ir montavimu.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prašydama pripažinti UAB „Savoja“ ir Ko bankrotą tyčiniu, apeliantė neįrodinėjo
JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo. Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo K. L. vadovavo abiem bendrovėms, nesudaro pagrindo spręsti, kad
UAB „Savoja“ ir Ko veikla tyčiniais suinteresuoto asmens veiksmais buvo perkelta į
MB „Leneva“. Nors apeliantė nurodo, kad abi suinteresuoto asmens K. L. vadovaujamos įmonės buvo konkuruojančios, tačiau atskirojo skundo argumentais apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog įmonės tik iš dalies vykdė analogišką veiklą – UAB „Savoja“ ir Ko tiek langų projektavimo, tiek gamybos, o MB „Leneva“ – tik projektavimo.
19. Apeliantės įrodinėjamos aplinkybės dėl BUAB „Savoja“ ir Ko veiklos perkėlimo į MB „Leneva“ taip pat nepagrindžia jos teiginiai, kad UAB „Savoja“ ir Ko patiriant finansinius sunkumus, mažėjant įmonės pajamoms, MB „Leneva“ finansinė padėtis ėmė sparčiai gerėti ir jos pajamos ženkliai išaugo. Kaip matyti iš apeliantės skundo argumentų, šią išvadą ji padarė analizuodama vien tik UAB „Savoja“ ir Ko ir MB „Leneva“ balansų duomenis apie įmonių gautas pajamas, visiškai neatsižvelgdama į šių įmonių gautų pajamų ir patirtų išlaidų balansą. Sutiktina su suinteresuoto asmens K. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad iš į bylą pateiktų MB „Leneva“ 2014–2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog jokio akivaizdaus MB „Leneva“ finansinės padėties pagerėjimo nebuvo. Nors 2019 metais MB „Leneva“ pardavimo pajamos ženkliai išaugo, tačiau taip pat išaugo ir MB „Leneva“ veiklos sąnaudos – 2019 metais MB „Leneva“ pardavimo pajamos sudarė 144 478 Eur, tačiau veiklos sąnaudos buvo dar didesnės nei pajamos – 145 223 Eur, todėl iš tipinės veiklos buvo gautas ne pelnas, o 745 Eur nuostolis. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad MB „Leneva“ 2017–2018 metais kelis kartus padidino savo veiklos pajamas, nepatirdama jokių sąnaudų, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, t. y. MB „Leneva“ pelno (nuostolių) ataskaitai.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės teiginiai apie atsakovės veiklos perkėlimą iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Apeliantė neįvardino ir nenurodė, kokia konkrečiai veikla, sutartys, įranga, darbuotojai ir pan. buvo perkelti į MB „Leneva“. Byloje nėra duomenų, kad
BUAB „Savoja“ ir Ko nutraukus vykdytą veiklą, būtų likę neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su nutraukta veikla, ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias po sandorių sudarymo perėmė
MB „Leneva“. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad BUAB „Savoja“ ir Ko darbuotojai perėjo dirbti į MB „Leneva“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, Kauno apygardos teismo
2020 m. spalio 19 d. nutartimi JANĮ 65 straipsnio nustatyta tvarka buvo suteikta galimybė įvertinti visus UAB „Savoja“ ir Ko finansinius duomenis, tačiau pareiškėja, turėjusi prieigą prie šių duomenų, apsiribojo prašymu pateikti visas MB „Leneva“ sudarytas sutartis.
21. Apeliantė nurodo, kad bankroto byloje teismas turi įstatymu numatytą pareigą aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese, todėl, pasak apeliantės, pareiškimu sukėlus pakankamai abejonių dėl galiųm tyčinio bankroto požymių, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl visų UAB „Savoja“ ir Ko
2015–2020 metų sudarytų sutarčių, didžiųjų knygų už laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų, atsargų įsigijimo sutarčių ir kitų 2018–2019 metų patirtas sąnaudas patvirtinančių įrodymų išreikalavimo. Kaip jau buvo minėta, apeliantei Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi buvo suteikta galimybė JANĮ 65 straipsnio nustatyta tvarka savo žmogiškaisiais ištekliais ir lėšomis atlikti BUAB „Savoja“ ir Ko dokumentų patikrinimą. Byloje nėra duomenų, kad buvęs
UAB „Savoja“ ir Ko vadovas K. L. būtų neperdavęs nemokumo administratorei įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. Todėl daroma išvada, kad su minėtais dokumentais apeliantė turėjo galimybę susipažinti.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
23. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
24. JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
25. Apeliantė nurodo, kad nemokumo administratorė neįvykdė imperatyvios JANĮ 64 straipsnio
1 dalyje įtvirtintos pareigos patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių pagrįstumą ir (ar) teisėtumą už pastarųjų 3 metų laikotarpį, kas sudaro pagrindą atskirosios nutarties priėmimui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų priimti šioje byloje atskirąją nutartį. Kaip matyti iš nemokumo administratorės atsiliepimo į apeliantės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčinio, taip pat teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pateiktus paaiškinimus, nemokumo administratorė nurodė, kad atliko BUAB „Savoja“ ir Ko sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimą. Vien aplinkybė, kad nemokumo administratorė tiksliai nenurodė, kuriuos sandorius patikrino ir neįvardino tikslių šių patikrintų sandorių datų, nesudaro pagrindo manyti, kad nemokumo administratorė pažeidė
JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą įpareigojimą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į aukštesnių teismų formuojamą praktiką ginčo klausimu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
29. Suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteisiamos suinteresuotam asmeniui iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Remil“ (juridinio asmens kodas 233263690) suinteresuoto asmens K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė