Civilinė byla Nr. 2A-1035-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45841-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui G. M. ir atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo formos vaikams pakeitimo bei turtinės ir moralinės žalos priteisimo; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo G. M. kaltės; 2) pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio; 3) palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes „M.“ ir „M.“; 4) pripažinti, kad sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo: a) ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti teisę į: 67/100 dalis Sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 24 200 Eur vertės; automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 580 Eur; taip pat ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus, iš viso turto už 27 924 Eur; b) atsakovui asmeninės nuosavybės teisę pripažinti į: 33/100 dalis Sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 12 100 Eur; automobilį Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 725 Eur; UAB „Gigantas“, į. k. 122770727, 100% akcijų, vertė 1 Eur; taip pat ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus: iš viso turto už 16 925 Eur; 6) nustatyti nepilnamečio sūnaus B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 7) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo sūnui formą iš išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis 115,84 Eur išmokomis į išlaikymą turtu, t. y. į atsakovo asmeninę nuosavybę atitenkančios 33/100 dalies Sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti sūnui B. M., išlaikymą 22/100 dalis Sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 8) kreditorinius įsipareigojimus AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės ir 2 800 Eur turtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo, pajamas išleisdavo azartiniams lošimams, įžeidinėjo, smurtavo prieš ieškovę ir vaikus; ieškovė nuo 2015 m. birželio 8 d. buvo  priversta išsikraustyti iš namo. Vaikai nuo pat gimimo yra su ieškove, ji vaikais rūpinosi praktiškai viena, prie ieškovės jie yra prisirišę; dėl netinkamo ir nederamo tėvo elgesio šeimoje vaikams buvo reikalinga psichologinė pagalba. Atsakovas vengė teikti vaikams priteistą išlaikymą, todėl ieškovė prašė teismo pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. priteisti vaikams išlaikymą natūra. Taip pat ieškovė nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas bei remontas darytas iš ieškovės su atsakovu bendrų pajamų, gautų iš jų bendros įmonės veiklos, iš banko suteiktos paskolos, kurios dalis bankui buvo grąžinta iš ieškovės banko sąskaitos tiesioginiais kasmėnesiniais pavedimais ir pardavus patalpas, kurios buvo pirktos už ieškovei asmenine nuosavybe tėvo V. C. dovanotų pinigų. Namo bendras plotas prieš rekonstrukciją buvo 120.23 kv.m., o šiuo metu - apie 260 kv. m.

2.               Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės S. M. kaltės; 2) santuokos metu įgytą ir išlikusį turtą – automobilius padalinti taip: G. M. - jo vardu registruotą ir naudojamą automobilį Ford Cougar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina - 700 Eur; S. M. - jos vardu įregistruotą ir naudojamą Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 1 200 Eur; 3) dalintiną neregistruojamą kilnojamąjį turtą, išvardintą konstatuojamoje priešieškinio dalyje padalinti lygiomis dalimis: a) G. M. priteisti daiktus, kurių vertė 2 410 Eur, b) S. M.: daiktų už 2 039 Eur; 4) kreditorinius įsiskolinimus UAB „Sergel“ - 5,79 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai - 41,18 Eur, pripažinti atsakovo asmeniniais įsiskolinimais; 5) UAB „Gigantas“ akcijas, kurios yra bevertės, tačiau įmonė neišregistruota, padalinti abiem lygiomis dalimis. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Mano, kad jo neteisėtus veiksmus įskaitant ir baudžiamąsias veikas, išprovokavo sutuoktinės nesugyvenamas charakteris, siekimas vienašališkai valdyti bendrą gyvenimą. Pažymėjo, kad ginčo gyvenamasis namas įgytas atsakovui būnant dar kitoje santuokoje dovanojimo pagrindu; jo rekonstrukcija atlikta iki santuokos sudarymo su ieškove 1995-1996 metais, o šalims susituokus buvo likęs tik parketo lakavimas ir tapetavimas pirmojo aukšto svetainėje ir koridoriuje; todėk vieną savaitę atsakovas su sutuoktine gyveno pas jos dėdę N. B.. Namo rekonstrukcija nėra įteisinta; kai atsakovas sužinojo, kad jo sodo namo rekonstrukcija yra savavališka statyba, buvo per vėlu ir be brangiai kainuojančių pasekmių jos įteisinimas neįmanomas. Dėl šių aplinkybių mano, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytas sodo namas, negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes tokio kaip įstatymo nustatyta tvarka suformuoto objekto santuokos metu, nėra. Kreditas iš AB SEB banko 2007 m. sausio 8 d. buvo paimtas ne gyvenamojo namo, kaip yra įrašyta kreditavimo sutartyje su banku, palankesnių palūkanų tikslui, o sutuoktinių parduotuvės remontui, kuris buvo reikalingas po jos užliejimo. Parduotuvės patalpas A. B. pardavė atsakovo sutuoktinei 2000 metų gegužės 3 d. už 30 000 litų, nes jos buvo įrengtos ir suremontuotos sutuoktinių lėšomis, be to ji buvo kalta dėl patalpų ir prekių užliejimo. Jokia V. C. 30 000 litų dovanojimo sutartis S. M. parduotuvės patalpų pirkimui nebuvo sudaryta.

3.               Ieškovė atsliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas nuslepia faktą, jog gyvenamasis namas jam buvo padovanotas su sąlyga, kad jis buvusiai žmonai ir dukrai nupirks butą. Buto pirkimui paskolą padėjo gauti ieškovės tėtis. Paskola buvo grąžinta iš bendrų pinigų. Namo rekonstrukcija buvo pradėta vykdyti tik 1997 m. pavasarį, nes iki to laiko ieškovė su atsakovu neturėjo pakankamai lėšų. Namo rekonstrukcijos ir statybos darbai buvo patikėti ieškovės dėdei N. B., kuris turėjo personalinę statybų įmonę „Bios“. Kol vyko rekonstrukciniai darbai, ieškovė su atsakovu nuo 1997 m. birželio iki 1998 m. sausio, gyveno N. B. priklausančiame bute; į namą įsikėlė 1998 m. pabaigoje; rekonstrukcijos pabaigimui 2007 m. buvo paimtas 110 000 litų kreditas. Parduotuvės patalpos niekada nebuvo užlietos ir jose nebuvo daromas joks remontas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, - nutraukė 1997 m. sausio 18 d. sudarytą S. M. ir G. M. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M.; netenkino ieškovės reikalavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo sūnui formos pakeitimo; viršijo ieškinio reikalavimus ir iš atsakovo G. M. nepilnamečio B. M. išlaikymui priteisė kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur; taip pat iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jai iš atsakovo 1 000 Eur; pripažino, kad atsakovo G. M. asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių S. M. ir G. M. santuokos metu buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; nutraukus santuoką priteisė atsakovui sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo 76 458 Eur piniginę kompensaciją; taip pat priteisė ieškovei automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui automobilį Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Gigantas“; padalino kilnojamąjį turtą, priteisdamas ieškovei 3 094 Eur vertės, o atsakovui 3 919 Eur vertės daiktus, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 412,50 Eur kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas nustatė, kad visus kreditorinius įsipareigojimus AB „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus teritorinė ligonių kasai ir UAB „Sergel“ nutraukus santuoką vykdo atsakovas G. M..

4.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu smurtavęs ir taip sukėlęs fizinį skausmą šeimos nariams - nepilnametei dukrai K. M. ir savo sutuoktinei (ieškovei); teismas sprendė, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, ir jų santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nelikus ginčo dėl nepilnamečio sūnaus B. M. gyvenamosios vietos nustatymo bei teismo posėdyje išklausęs nepilnamečio vaiko nuomonę, jo gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Ieškovės skaičiavimus dėl išlaikymo sumos, susidariusios nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. N2-25969-96/2014, teismas laikė negalimais, todėl reikalavimo dėl nepilnamečiui vaikui priteistos išlaikymo formos pakeitimo netenkino. Nustatęs, kad ieškovės turtinė padėtis po 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo pablogėjo, kadangi atsirado papildomos išlaidos nuomojamam būstui; kad nepilnametis sūnus B. M. tapo paaugliu, dėl ko pakito jo kasdieniai poreikiai, pakito pragyvenimo lygis šalyje, padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui, taip pat tai, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepakito, atsižvelgdamas į tai, kad priteistas 115,84 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis yra mažesnis negu ½ MMA, ir tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, turi nemažą patirtį versle, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistas 115,84 Eur išlaikymas turi būti padidintas iki 190 Eur kas mėnesį.

4.2. Apibendrinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad name jokie rekonstrukcijos darbai, vėliausiai iki 1995 metų pabaigos, atliekami nebuvo; taip pat atsakovas neįrodė, kad iki šalių santuokos 1997 m. sausio 18 d. buvo atliekami bet kokie rekonstrukcijos darbai. Pažymėjo, jog 1997 m. birželio 4 d. atsakovui buvo išduotas leidimas rekonstruoti sodo namą į individualų gyvenamąjį namą. Be to, teismo nuomone tai, kad namo rekonstrukcijos darbai vėliausiai buvo atliekami nuo 1997 m. balandžio mėnesio ir tęsėsi anksčiausiai iki 2000 m., patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriuos teismui pateikė ieškovė. Sprendė, jog šalys santuokos metu iš esmės pagerino sodo namą ir aplinką, panaudodamos tiek bendras lėšas (ne vėliau kaip nuo 1997 m. balandžio mėnesio), tiek gautą kreditą (nuo 2007 m. kovo 8 d.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo eksperto nustatytas į bendrą turtą investuotas sumas, teismas sprendė, kad ginčo namas pastatytas naujai, rekonstruojant iš sodo namo, todėl šį asmenine nuosavybės teise valdomą atsakovo turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesant ginčo dėl eksperto nustatytos namo pagerinimo vertės (šalims ginčijant tik esminio pagerinimo atlikimo laikotarpį), teismas sprendė, kad neįregistruoto namo pagerinimo vertės nustatymui turi būti vadovaujamasi būtent ekspertizės metu nustatyta pagerinimo verte. Atsižvelgęs į šalių konfliktinius santykius, į tai, kad santuoka pripažįstama nutrūkusia dėl atsakovo kaltės, į tai, kad bendras šalių gyvenimas negalimas, teismas namą priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė kompensaciją už jam tenkančią ieškovės turto - ½ namo dalį, t.y. 76 458 Eur (152 916,17/2). Teismo nuomone, nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip reikalavo ieškovė, nėra pagrindo, nes ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ji viena išlaikė šeimą, mokėjo mokesčius ir paskolas.

4.3. Teismas nustatė, kad iš esmės ginčo dėl kilnojamojo turto padalinimo nėra. Kadangi ieškovei tenka 825 Eur mažesnė turto dalis, todėl iš atsakovo jai priteisė 412,50 Eur kompensaciją. Taip pat ieškovui priteisė UAB „Gigantas“. Nesant ginčo dėl įsipareigojimų byloje nurodytiems kreditoriams, juos pripažino asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo smurtinio pobūdžio elgesio, bei įvertinęs santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimo dėl turtinės 2 800 Eur žalos atlyginimo netenkino kaip neįrodyto.

5.               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei S. M. iš atskovo G. M. 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla iškelta 2015 metais; ir nors ieškinys patenkintas iš dalies, sprendė, kad bylinėjismosi išlaidų dydis atitinka ne tik Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau ir teisingumo, protingumo ir sąžinigumo principus, todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai.

III.              Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas G. M. apeliaciniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad atsakovo G. M. asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių S. M. ir G. M. santuokos metu buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukus santuoką priteisti atsakovui G. M. sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei S. M. priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 76 458 Eur; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją - 412,50 Eur už pastarajam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovui UAB „Gigantas“; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; atitinkamai perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              6.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.90 straipsnio 1 dalį, 3.119 straipsnį, neatsižvelgė į CK 4.103 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant minėtas teisės normas. Taip pat teismas nesilaikė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, aiškinimo ir taikymo taisyklių.

6.2. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčo namas iš esmės buvo pagerintas. Pasak apelianto, 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktas netinkamas šioje byloje vertinant turto pagerinimo mąstą, t. y. atsakant į klausimą ar jis buvo pagerintas iš esmės. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl esminio turto pagerinimo, turi atsižvelgti į turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį, taip pat įvertinti aplinkybę, kad turto vertei gali turėti įtakos paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Atliekant 2017 m. kovo 30 d. ekspertizę buvo sudaroma lokalinė sąmata, t. y. aiškinamasi, kokia būtų skaičiuojamoji statybos kaina jeigu rekonstrukcijos darbai būtų atliekamai 2016 m. gruodžio 20 d. Ekspertizė buvo atliekama pagal netinkamą metodiką turto rinkos vertei nustatyti; joje neįvertinta ir tai, kad rekonstrukcija atlikta neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, o įvykdyti pakeitimai yra neįteisinti ir neregistruoti viešajame registre. Apelianto teigimu, ginčo namo rekonstrukcija galimai niekada negalės būti įteisinta. Atsakovas 2016 m. gruodžio 28 d. prašyme atkreipė teismo dėmesį dėl netinkamo eksperto bei ekpertizės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

6.3. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas šalių santuokos metu. Teismas atsakovui perkėlęs įrodinėjimo naštą nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pasak apelianto, būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti, kokie pagerinimo darbai buvo atlikti, tačiau ieškovė išvardino abstrakčius darbus, konkrečiai nenurodydama nei kada, nei kokiomis lėšomis, nei kokia apimtimi jie buvo atlikti. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai įvertinti netinkamai; juose nurodyti duomenys neatitinka daromų išvadų, todėl apeliantas abejoja teismo nešališkumu. Pažymi, jog atlikęs namo rekonstrukciją, ją bandė įteisinti ir tai nereiškia, jog tik po sodininkų bendrijos sutikimo gavimo rekonstrukcija ir buvo vykdoma. Taip pat apeliantas nurodo, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas atsakovo adresas; daugumoje jų kaip statybinių medžiagų užsakovė nurodyta UAB „Bios“ arba jos vadovas N. B., kiti asmenys. Pavilnyje UAB „Bios“ galėjo turėti daug statybos objektų, todėl apelinto manymu, aptariami dokumentai neįrodo, kad statybinės medžiagos buvo panaudotos rekonstrukcijos metu ir darbai atliekami atsakovo name. Dokumentai, kuriuose paminėta atsakovo pavardė patvirtina tik tai, kad 1997 m. lapkričio mėnesį buvo paklotas grindų apšiltinimo kabelis, šalinant 1995 metais paliktą broką; bei 1997 m. lapkričio 17 d. medinės durys pakeistos į šarvuotas, tačiau, apelianto manymu, tai nereiškia, kad tuo metu ir buvo atliekama visa namo rekonstrukcija. Atreipė dėmesį, kad vienintelis neutralus liudytojas (kaimynas) L. L. paaiškino, kad ginčo namo rekonstrukcija buvo atlikta dar iki 1997 metų, tačiau teismas šių parodymų neįvertino.

6.4. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių ar ieškovės asmeninių lėšų. Pažymėjo, kad 1997-1998 metais atliekant namo rekonstrukciją negalėjo būti panaudotos lėšos iš banko, gautos 2007 metais. Ieškovė įrodinėdama, kad rekonstrukcijai buvo naudojamos pajamos iš UAB „Gigantas“ veiklos, tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad bendros šeimos pajamos per šį laikotarpį kas mėnesį vidutiniškai sudarė 1 042,48 Lt, už kurias namo rekonstrukcijos finansuoti neįmanoma, o tapetų klijavimas ir parketo lakavimas, kurį šalys pripažįsta, negali būti pripažintas esminiu namo pagerinimu.

6.5. Nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos pastatyto namo ar jo dalies pripažinimas bendrosios nuosavybės objektu reikštų imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, ir tokios statybos įteisinimą. Esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Teismas neteisėtai pripažino faktą kad buvo atlikti ginčo namo pagerinimai, kurie oficialiai nepripažįstami ir negali dalyvauti civilinėje apyvartoje; iš esmės pripažino ieškovės nuosavybės teisę į nerekonstruotą namą, kadangi šiuo metu jokia namo rekonstrukcija oficialiai nėra įteisinta, tuo grubiai pažeisdamas atsakovo nuosavybės teises, nes tokios būklės namą atsakovas įsigijo iki santuokos su ieškove.

6.6. Teismas nustatydamas dalintino turto balansą bei ginčo namo vertę pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas. Byloje nebuvo nustatyta ginčo namo rinkos kaina. Ekspertizės akte nustatyta vertė nėra namo rinkos kaina. Atsakovas jos neįrodinėjo, nes laikėsi pozicijos, kad namas yra jo asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas.

6.7. Ieškovei priteisdamas piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertė, teismas nepagrįstai peržengė šalių pareikštų reikalavimų ribas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį. Šalys apytiksliai įvertino kilnojamųjų daiktų kainas ir neprieštaravo, kad jie būtų padalinti be jokių kompensacijų. Atkreipė dėmesį, kad svetainės odinių baldų komplektą ieškovė įvertino 1 150 Eur, o atsakovas - 200 Eur, dėl ko susidarė skirtumas. Teigia, kad minėtas baldų komplektas yra pirktas prieš maždaug 20 metų, jis yra visiškai susidėvėjęs, šviesi oda visa suskilinėjusi, o sėdimojoje dalyje netgi prasitrynusios skylės. Kadangi būtinybė įrodinėti odinių baldų komplekto kainą iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, pateikė detalesnes baldų fotonuotraukas.

6.8. UAB „Gigantas“ akcijos nedalintinos tarp šalių, nes buvo įgytos iki santuokos sudarymo. Į šias aplinkybes atsakovo atstovas atkreipė teismo dėmesį, tačiau sprendime į tai neatsižvelgta.

6.9. Teismas iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį, tačiau papildomu sprendimu iš atsakovo priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tuo pažeisdamas CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

7.               Ieškovė S. M. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas, spręsdamas ar ginčo objektas pagerintas iš esmės, rėmėsi tik 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktu. Pažymi, kad teismas vadovavosi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais, o ekspertizės aktu rėmėsi tik nustatydamas objekto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas iš įrodymų viseto padarė išvadą, kad ginčijamas objektas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu. Apeliantas bandė paneigti faktą, kad namas rekonstruotas santuokos metu tik savo paaiškinimais; byloje nėra įrodymų, paneigiančių minėtą faktą. Atkreipė dėmesį, kad sąskaitoje-faktūroje nebūtina įrašyti gavėjo adresą, o faktas, kad daugumoje sąskaitų kaip užsakovas nurodyta UAB „Bios“ patvirtina ieškovės teiginius, kad namo rekonstrukciją atliko jos dėdės įmonė. Be to, pagal pateiktas sąskaitas ir jose esančius medžiagų kiekius ekspertas nustatė, kad medžiagų kiekis ir medžiagos atitinka namo parametrus ir galėjo būti panaudotos jo rekonstrukcijai.

7.2. Ginčijamo objekto plotas padidėjo daugiau nei du kartus, todėl ieškovės manymu, vien šis faktas jau suponuoja išvadą, kad namas yra pagerintas iš esmės, net ir nenustatant pagerinimų vertės. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę teismo prašyti skirti ginčijimo objekto ekspertizę pagerinimų mastui, namo vertei, tiek atliktų pagerinimų laikotarpiui nustatyti, tačiau šia teise nepasinaudojo; tik teismui priėmus nepalankų sprendimą, pradėjo abejoti atlikta ekspertize bei nustatyta ginčijamo objekto verte.

7.3. 2007 m. paimta paskola buvo skirta pabaigti namo remontą, o ne atlikti rekonstrukciją nuo pradžių. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad namo rekonstrukcijai buvo naudojamos lėšos iš įmonės UAB „Gigantas“ veiklos. Faktą, kad įmonė veikė sėkmingai, patvirtino ir apeliantas teisme nurodęs, kad jų šeimai nieko netrūko ir gyveno iš šios bendrovės veiklos gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad šalys be darbo užmokesčio gaudavo ir dividendus.

7.4. Dėl LR CK 4.103 straipsnio taikymo vertinant ginčo namo rekonstrukcijos įtraukimą į dalintino turto vertę, ieškovė nurodė, jog turto sąvoka apima kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus, reikalavimo teises, kitą materialų ir nematerialų turtą, skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Anot ieškovės, apeliantas piktnaudžiauja jam, kaip nuosavybės savininkui įstatymo suteiktomis teisėmis, taip pažeisdamas ieškovės teisę į santuokoje įgyto turto padalinimą.

7.5. Ieškovės manymu, teismas teisingai nustatė ginčo objekto pagerinimų vertę ir atsižvelgė į visas vertės nustatymui reikšmingas aplinkybes (t. y. tai, kad apeliantas neginčijo ekspertizės metu nustatytos pagerinimų vertės bei į tai, kad dėl sąmoningo jo neveikimo rekonstrukcija iki šiol nėra įregistruota).

7.6. Teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją už mažesnę jai atititenkančių kilnojamųjų daiktų dalį, nors ir nebuvo pareikštas toks reikalavimas, neperžengė šalių pareikštų reikalavimų ribų, nes tokia teisė jam yra įtvirtinta įstatymo nuostatomis (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

7.7. Ieškovė mano, kad teismas papildomu sprendimu teisingai išsprendė bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų

9. CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - baldų nuotraukas. Teigia, kad būtinybė įrodinėti odinių baldų komplekto kainą iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su apeliacinio skundo argumentais, jis buvo išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims kartu su apeliaciniu skundu, todėl jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėtą įrodymą priima.

Dėl ginčo esmės

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl CK 3.90 straipsnio nuostatų taikymo, turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo

12. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
13. Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1997 m. sausio 18 d. Iki santuokos sudarymo atsakovas G. M. nuosavybės teise 1995 m. rugpjūčio 30 d. Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą bei 120,23 m2 bendro ploto sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad minėtas sodo pastatas yra rekonstruotas, ir jo plotas yra padidėjęs daugiau nei du kartus, nėra, tačiau šalys skirtingai nurodo atliktos rekonstrukcijos aplinkybes, t. y. jos atlikimo laiką, panaudotas lėšas ir kt. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą, pripažino, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei padalindamas šį turtą, priteisė namą atsakovui, o iš atsakovo ieškovei - 76 458 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, taip pat ginčija sprendimo dalį dėl iš atsakovo ieškovei priteistos 412,50 Eur kompensacijos už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, UAB „Gigantas“ priteisimo ir papildomu sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tinkamam ginčo dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pripažinimo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe išsprendimui būtina įvertinti apelianto nurodytą aplinkybę, kad ginčo namo rekonstrukcija oficialiai nėra įteisinta. Apeliaciniame skunde cituojamoje CK 4.103 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), jeigu jis pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus.
15. Kadangi į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys rekonstrukcijos atlikimo teisėtumą, vadovaujantis minėtų teisės normų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškovės nurodytus namo pagerinimus CK 3.90 straipsnio kontekste, ir pripažino, kad santuokos metu ginčo namas buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
16. Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto - statybinių medžiagų - padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).
17. Šiuo atveju, neįteisintas ne pats pastatas, o jo rekonstrukcija (pakeitimai), todėl skundžiamu sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėjo būti pripažįstamas ne ginčo namas, o medžiagos, panaudotos minėtai rekonstrukcijai atlikti. Tačiau sprendžiant dėl tokio turto padalinimo, iš esmės reikšmingos tos pačios apelianto ginčijamos aplinkybės, t. y. tiek atliktų darbų finansavimo klausimai, darbų mastas, laikas, medžiagų vertė ir kt.
18. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos vertindamas įrodymus ir įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti  su šiuo argumentu.
19. Kaip ir nurodė atsakovas, įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčo atveju teko ieškovei (CPK 178 straipsnis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis išaiškinimas nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
20. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, siekdama įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes apie santuokos metu atliktą rekonstrukciją, į bylą teikė rašytinius įrodymus (1997 m. atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas-faktūras, važtaraščius ir kt.), kuriuos pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išvardino ir jais rėmėsi darydamas išvadas apie sodo namo pagerinimo darbų atlikimo mastą bei laiką. Apelianto manymu, šie įrodymai įvertinti netinkamai, nes juose nėra nurodytas atsakovo namo adresas, šalių pavardės ar parašai; daugumoje kaip statybinių medžiagų užsakovė nurodyta UAB „Bios“, jos vadovas N. B. ar kiti asmenys; pasak apelianto, minėta įmonė Pavilnyje galėjo turėti daug statybos objektų, todėl aptariami dokumentai neįrodo, kad statybinės medžiagos buvo panaudotos rekonstrukcijai atsakovo name.
21. Pažymėtina, kad ieškovė jau atsiliepime į priešieškinį buvo nurodžiusi, kad namo rekonstrukcijos ir statybos darbai buvo patikėti jos dėdei N. B., kuris turėjo personalinę statybų įmonę „Bios“. Be to, apeliantas pats pripažįsta, jog ši įmonė ginčo name atliko tam tikrus darbus, o teiginių, kad ji Pavilnyje turėjo (galėjo turėti) kitų statybos objektų, niekuo nepagrindė. Taigi, vien faktas, kad dokumentuose tiksliai nenurodyta, kokio objekto statybai įsigyjamos medžiagos (juolab nenurodytas ir kitas konkretus objektas ar jo savininkas), nesudaro pagrindo šių dokumentų nevertinti, kaip patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes apie medžiagų panaudojimą ginčo namo rekonstrukcijai;
22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas priešieškinyje teigė, kad po santuokos sudarymo buvo likęs tik parketo lakavimas bei tapetų klijavimas pirmojo aukšto svetainėje ir koridoriuje, tačiau ieškovei pateikus papildomus dokumentus, pripažino, kad 1997 metų lapkričio mėnesį buvo paklotas ir grindų apšiltinimo kabelis (pasak atsakovo, buvo šalinamas ankstesniais metais atliktų darbų brokas), tą patį mėnesį užsakytos lauko durys.
23. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje Nr.3K-3-368-611/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).
24. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant jau paminėtus statybinių medžiagų įsigijimo bei darbų atlikimo dokumentus, taip pat ieškovui išduotą 1997 m. birželio 4 d. sodininkų bendrijos „Veteranas“ sutikimą rekonstruoti sodo namą į individualų gyvenamąjį namą. Atsakovas apeliaciniame skunde, teigdamas, jog šis dokumentas patvirtina poziciją, kad jau atliktą rekonstrukciją tuo metu jis bandė įteisinti, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip jau minėta, ieškovei nustatyta pareiga įrodymais pagrįsti ieškinyje išdėstytas aplinkybes nereiškia, kad atsakovas neturi įrodyti atsikirtimuose (priešieškinyje) nurodytų aplinkybių tiek dėl jo paminėto rekonstrukcijos atlikimo laiko, tiek dėl minėto dokumento tikslo ir pan. Iš esmės jokių rašytinių įrodymų, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta iki santuokos su ieškove sudarymo, apeliantas nenurodė ir nepateikė. Taigi, byloje nesant ginčo dėl sodo namo rekonstrukcijos atlikimo fakto, bei ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius atitinkamų statybos darbų atlikimą ginčo name, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai konstatavo, jog ginčo namo rekonstrukcija buvo atliekama šalių santuokos metu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
25. Taip pat apeliantas teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių ar ieškovės asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas iš teismo sprendime aptartų įrodymų sprendė, jog šalys sodo namą bei aplinką pagerino panaudodamos tiek bendras lėšas (ne vėliau kaip nuo 1997 metų balandžio mėnesio), tiek gautą kreditą (nuo 2007 m. kovo 8 d.). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl įrodymų, susijusių su 2007 metais gauto kredito panaudojimo ginčo namo remontui. Ieškovė abstrakčiai nurodžiusi, kad nuo 2007 metų buvo tęsiamas namo remontas, atliekamų darbų nekonkretizavo, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nenurodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius rekonstrukcijos atlikimo laiką bei nesant įrodymų, jog rekonstrukcijos atlikimui panaudotos asmeninės atsakovo ar kitų asmenų lėšos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog buvo naudojamos sutuoktinių bendros lėšos. Teigdamas, kad santuokos metu šalių pajamos nebuvo pakankamos rekonstrukcijos darbams atlikti, įrodymų, patvirtinančių ženkliai didesnes gautas pajamas iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas taip pat nepridėjo. Esantys byloje įrodymai (socialinio draudimo pažymėjimo kopija) (3 t., b.l. 18-21) šių aplinkybių nepatvirtina.
26. Apelianto manymu, teismas, ieškovei priteisdamas iš atsakovo ieškovei 76 458 Eur piniginę kompensaciją už jai priteistą ginčo namo dalį, nepagrįstai vadovavosi 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktu, kadangi jame nustatyta vertė – skaičiuojamoji statybos kaina, o ne namo rinkos kaina sprendimo priėmimo dieną. Taip pat pažymi, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo atlikta namo rekonstrukcijos teisinė registracija.
27. Kaip minėta, neįregistravus atliktos rekonstrukcijos, teismui nebuvo pagrindo jos vertinti kaip pagerinimų, lemiančių ginčo namo pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir tuo pačiu ją padalinti, kaip nekilnojamojo turto objektą. Dėl to ir neturėjo būti nustatyta bei padalinta bendra viso namo vertė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei kompensaciją, teismas faktiškai padalino būtent ekspertizės aktu nustatytų turto pagerinimų (panaudotų statybinių medžiagų/darbų), o ne paties objekto, vertę. Kaip minėta, 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktu nustatyta, kad sodo pastato pagerinimų vertė 2016 m. gruodžio 20 d. yra 152 916,17 Eur. Kitų duomenų apie rekonstrukcijai panaudotų medžiagų vertę byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ½ dalį minėtos sumos, neteisingai padalino ginčo turtą. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies 2. 1. (2) punkto matyti, kad namo rekonstrukcija apėmė dalies naujų išorės laikančių sienų ir pertvarų statybą, senų ir naujų sienų apšiltinimą, dalies naujos perdangos įrengimą, naujo stogo, naujos palėpės perdangos, visos namo vidaus ir išorės apdailos įskaitant langus ir duris įrengimą, inžinerinių sistemų įrengimą ir rūsio gilinimą, 100 m. gylio artezinis gręžinys su siurbliu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšmingos ir ieškovės atsiliepime paminėtos aplinkybės, kad pareiga įregistruoti rekonstrukciją kilo būtent apeliantui. Pažymėtina, kad šalys neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ar yra galimas rekonstrukcijos įteisinimas. Akivaizdu, jog ieškovei nepriteisus jokios kompensacijos už atliktus pagerinimus ir juos įteisinus, būtų pažeisti ieškovės turtiniai interesai.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino ginčo namą, o ne medžiagas, panaudotas nurodytam objektui statyti. Taigi, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukus santuoką sodo pastatas priteistas atsakovui G. M. naikintina, nurodant, kad kompensacija ieškovei priteisiama, padalijus turtą - sodo namo rekonstrukcijai panaudotas medžiagas, jas priteisiant atsakovui.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

27.               Apeliantas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 412,50 Eur kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Teigia, kad teismas peržengė šalių pareikštų reikalavimų ribas, nes šalys neprieštaravo, kad jie būtų padalinti be jokių kompensacijų.

28. Apeliacinės isntancijos teismas neturi pagrindo pritarti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Apeliantas pripažįsta, kad odinių baldų komplektą šalys įvertino skirtingai, ir kad būtent tai lėmė kiekvienai iš šalių priteisto turto vertės skirtumą. Taigi, nusprendęs remtis būtent ieškovės nurodyta šių baldų kaina, teismas net ir nesant ieškovės reikalavimo, turėjo teisę priteisti kompensaciją ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes apie baldų naudojimo trukmę, naujai pateiktus įrodymus (nuotraukas), iš kurių matyti prasta odinių baldų būklė; tai, kad ieškovė šios aplinkybės atsiliepime iš esmės neginčijo, taip pat į tai, kad tikslią baldų vertę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas minėtą atsakovo apeliacininio skundo reikalavimą tenkina iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistą kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį mažina iki 100 Eur.

Dėl akcijų padalinimo

29. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovui UAB „Gigantas“. Atsakovo teigimu, šios įmonės akcijos buvo įgytos iki santuokos sudarymo, todėl neturėjo būti padalintos.

30. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo priteisti UAB „Gigantas“ atsakovui, iš esmės nemotyvavo, nurodęs, kad dėl šio ieškovės reikalavimo ginčo nėra. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą dėl minėto apelianto reikalavimo apskritai nepasisakė. Pažymėtina, kad ieškovė prašė minėtos įmonės visas akcijas priteisti atsakovui, o atsakovas priešieškiniu – akcijas, kurios yra bevertės – padalinti abiems lygiomis dalimis.

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1994 m. lapkričio mėnesį buvo pasirašyta UAB „Gigantas“ steigimo sutartis, kurioje numatytos steigėjų dalys, t. y. G. M. įgijos 98 paprastąsias vardines akcijas, A. B. – 21, o S. B. (ieškovė) – 21 paprąją vardinę akciją; Juridinių asmenų registre minėta 1994 m. lapkričio 24 d. steigimo sutartis įregistruota 1994 m. lapkričio 28 d.(4 t., b. l. 129-134). Sutiktina, kad šios akcijos, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu laikytinos asmeniniu kiekvieno sutuoktinio turtu, todėl nedalintinos. Tačiau į bylą taip pateiktas 1997 m. gruodžio 30 d. perėmimo-pridavimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo išleistos naujos 142 paprastos vardinės UAB „Gigantas“ akcijos (3 t., b. l. 26); ir Juridinių asmenų registre registruoti ne 140, o 282 vienetai minėtos įmonės akcijų (4 t., b.l. 139-140). Byloje nesant ginčo dėl to, kad UAB „Gigantas“ naujai išleistos akcijos (142 vnt.) priklauso būtent ieškovei ir atsakovui, ir neįrodinėjant, kad jos yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, teismas turėjo padalinti santuokos metu naujai išleistas (įgytas) akcijas, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad atsakovui priteisiamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios akcijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliantas taip pat prašo perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teigia, kad teismas iš dalies tenkinęs ieškinį ir priešieškinį, papildomu sprendimu iš atsakovo priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tuo pažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2017 m. rugsėjo 20 d. papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteista 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 4 dalį - teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

35. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė netinkamo atsakovo procesinio elgesio, tačiau visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę bei išlaidų dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi išdėstytos aplinkybės įtakojo ir atsakovo (valstybės) patiriamų išlaidų dydį. Taigi, teismui nebuvo pagrindo netaikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pagal 2017 m. liepos 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant atsakovui G. M. antrinę teisinę pagalbą patirta  1 210,11 Eur išlaidų (5 t., b. l. 11-12). Kaip minėta, ieškovė patyrė 3 550 Eur išlaidų. Įvertinusi tai, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 2 800 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (iš prašomos 5 000 Eur sumos priteisė  - 1 000 Eur), padalindamas turtą, nenukrypo nuo lygių dalių principo, kaip reikalavo ieškovė; taip pat į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai iš esmės nebuvo patenkinti (kai kurie sutapo su anksčiau pateiktais ieškovės reikalavimais); tai, kad apeliacinės instancijos teisme rezultatas turtine prasme liko iš esmės nepakitęs, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą yra pagrindas sumažinti iki 3 000 Eur, taip pat iš ieškovės valstybei priteisti 180 Eur (CPK 93, 98, 99 straipsniai).

36. Apeliacinės instancijos teisme gauta 2017 m. lapkričio 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta už G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei priteistina suma – 214,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas labai nežymia dalimi, bei vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, iš ieškovės valstybei priteistina 15 Eur (CPK 93 straipsnis).

37. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukus santuoką sodo pastatas priteistas atsakovui G. M., patikslinant, kad kompensacija ieškovei S. M. priteisiama, padalijus turtą - sodo namo rekonstrukcijai panaudotas medžiagas, jas priteisiant atsakovui; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteisimo, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensaciją iki 100 Eur; patikslinti teismo sprendimo dalį dėl UAB „Gigantas“ akcijų padalinimo, nurodant, kad atsakovui priteisiamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios akcijos; taip pat perskirstant 2017 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK  326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; bei nutraukus santuoką atsakovui G. M. priteistas sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), palikti atsakovui G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai panaudotas medžiagas priteisti atsakovui G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) o ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 76 458 Eur piniginę kompensaciją.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteisimo, sumažinant iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista UAB „Gigantas“ ir nurodyti, kad atsakovui G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios UAB „Gigantas“ (į. k. 122770727) akcijos.

Kitą skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. papildomą sprendimą, sumažinant ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Priteisti iš ieškovės S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai                                                                                Andrius Ignotas

Jadvyga Mardosevič

Alma Urbanavičienė