Civilinė byla Nr. e2-1331-779/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01821-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eurovia Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, tretieji asmenys UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Kelvista“, AB „Problematika“, UAB „Kelprojektas“,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti darbus šiuose kilometruose: 33,740 – 33,810 k. p., 33,740 – 33,810 d. p., 34,521 – 34,850 k. p, 34,521 – 34,850 d. p, 35,030 – 35,700 k. p, 35,030 – 35,700 d. p, 35,700 – 36,020 k. p, 35,700 – 36,040 d. p, 36,020 – 36,530 k. p, 36,040 – 36,530 d. p, 36,580 – 37,200 k. p., 36,580 – 37,200 d. p., 37,200 – 37,610 k. p., 37,200 – 37,610 d. p., 37,610 – 38,950 k. p., 37,610 – 38,950 d. p., 38,950 – 39,360 k. p., 38,950 – 39,360 d. p., 39,360 – 40,650 k. p, 39,360 – 40,650 d. p. nenumatytais papildomais darbais ir atsakovą įpareigoti Ieškovui už atliktus nenumatytus darbus apmokėti 397 072,87 Eur su PVM; 2) pratęsti Sutartyje nustatytą darbų vykdymo terminą iki 2018-11-29; 3) atsakovo išskaičiuotus 16 442,88 Eur dydžio delspinigius priteisti ieškovui.
2. Nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovas arba Perkančioji organizacija) 2017-05-22 paskelbė pirkimą „Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. III etapas. Sutartis Nr. 3“ (Pirkimo Nr. 185397; toliau – Pirkimas). Pirkimo dokumentacija ir skelbimas apie Pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje CVP IS.
3. Pirkime laimėtoju paskelbta ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, (toliau – Tiekėjas arba Ieškovas) ir atitinkamai su laimėtojais 2017-08-25 sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-591 (toliau – Sutartis). Sutartimi Ieškovas įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto rajoninių kelių III etapo rekonstrukciją pagal Pirkime pateiktą projektą už 4 144 696,41 Eur su PVM per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
4. Nurodė, kad sutarties vykdymo metu išardžius esamą dangos konstrukciją ir suplaniravus esamą kelio sankasą iki projektinių altitudžių, bandymų statine plokšte metu nustatyta, kad kairės kelio pusės ruožuose nuo PK 345+21 iki PK 348+74, nuo PK 351+00 iki PK 355+00, nuo PK 363+55 iki PK 368+03, nuo PK 371+00 iki PK 372+00 ir nuo PK 396+00 iki PK406+50 esama sankasa netenkina ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalaujamo žemės sankasos viršaus deformacijos modelio 45 Mpa (45 MN/m2) reikalavimo, bandymai nutraukti nepavykus pasiekti reikiamos apkrovos.
5. Ieškovas 2018-04-19 raštu Nr. SDKL-33 informavo atsakovą apie faktinę situaciją, kuri nebuvo nurodyta Pirkimo dokumentuose ir projekte bei poreikį įgyvendinti kitus sprendinius nei numatyti Pirkimo dokumentuose. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Techniniame projekte ir Darbo projekte minėtuose ruožuose žemės sankasos pagerinimas nėra numatytas, tačiau, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis STR 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, ieškovas negali tinkamai paruošti žemės sankasos ir rengti AŠAS sluoksnio pagal projektuose esančius sprendinius. Ieškovas pateikė prašymą skubiai priimti sprendimą dėl žemės sankasos gruntų pagerinimo, nes nėra galimybių vykdyti tolimesnių statybos darbų. Ieškovas atliko papildomus darbus kilometruose: 33,740 – 33,810 k. p., 33,740 – 33,810 d. p., 34,521 – 34,850 k. p, 34,521 – 34,850 d. p, 35,030 – 35,700 k. p, 35,030 – 35,700 d. p, 35,700 – 36,020 k. p, 35,700 – 36,040 d. p, 36,020 – 36,530 k. p, 36,040 – 36,530 d. p, 36,580 – 37,200 k. p., 36,580 – 37,200 d. p., 37,200 – 37,610 k. p., 37,200 – 37,610 d. p., 37,610 – 38,950 k. p., 37,610 – 38,950 d. p., 38,950 – 39,360 k. p., 38,950 – 39,360 d. p., 39,360 – 40,650 k. p, 39,360 – 40,650 d. p. Papildomų darbų atlikimą būtent šiuose ruožuose patvirtina A. V. ekspertizės akte pateiktos Statinio statybos dokumentų apžvalga ir vertinimas bei išvados.
6. Tarp ieškovo ir atsakovo bei trečiųjų asmenų UAB „Kelprojektas“ (projekto rengėjas) bei UAB „Kelvista“, kuri kartu su UAB „Problematika“ pagal 2017-08-22 pagrindinę sutartį Nr. S-582 teikia atsakovui projekto „Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. III etapas“ sutarties Nr. 3 (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva ruožo nuo 33,74 km iki 40,65 km rekonstravimas) statybos darbų techninę priežiūrą (paslaugos apima FIDIC inžinieriaus pareigas, statybos techninės priežiūros paslaugas ir akredituotoje laboratorijoje atliekamus laboratorinius tyrimus ir bandymus), vyko ilgas susirašinėjimas dėl projekto pakeitimo ir naujo sprendinio patvirtinimo. Atsakovas tik 2018-08-13 pateikė atsakymą, kuriame nurodė: „<....> nepriklausomai nuo Rangovo paaiškinimų dar kartą pažymi, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai priskiriami rangovo rizikai ir šiuos darbus Rangovas turėjo įsivertinti teikdamas pasiūlymą, todėl Kelių direkcija negali papildomai apmokėti žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų.“
7. Ieškovas 2018-04-19 informavo atsakovą ir kitus suinteresuotus asmenis, t. y. UAB „Kelvista“ (toliau – Inžinierius) ir UAB „Kelprojektas“ (toliau – Projektuotojas) apie aplinkybes, kurios nebuvo numatytos ir įvertintos projekte bei poreikį pakeisti projekte esančius sprendinius. Inžinierius 2018-04-20 raštu Nr. IS-260 nurodė, kad ieškovas riziką dėl galimos situacijos turėjo įsivertinti dalyvaudamas Pirkime bei pateikė prašymą pateikti technologiją žemės sankasos įrengimo darbų vykdymui.
8. Atsakovas 2018-06-05 raštu nurodė, kad Sutarties keitimas nenumatomas, nes tai prieštarautų Sutarties sąlygų 13 punktui ir VPĮ 89 straipsnyje nustatytiems principams. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sankasos grunto pagerinimo darbai priskirtini ieškovo rizikai, kurie turėjo būti įvertinti iki pateikiant pasiūlymą Pirkime. Taip pat atsakovas apibendrino, kad: „<...> atsižvelgiant į tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ pagal sutarties sąlygas turi parengti darbo projektą, atsižvelgiant į tai kad gruntų pagerinimo metodai yra numatyti normatyviniuose dokumentuose, kuriais rangovė ir turi vadovautis, Kelių direkcija papildomai neturi derinti žemės sankasos pagerinimo metodų.“ Atsakovas 2018-08-12 raštu pateikė ieškovui sprendimą, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai priskiriami ieškovo rizikai ir šiuos darbus ieškovas turėjo įsivertinti teikdamas pasiūlymą, todėl atsakovas nenumato papildomai apmokėti žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų.
9. Ieškovas, siekdamas išnaudoti visas galimybes ginčą išspręsti taikiai be ginčo nagrinėjimo teisme, 2018-09-06 pateikė tarpinę pretenziją Nr. SDKL-117. Tarpinėje pretenzijoje pareikalauta apmokėti už iki 2018-09-06 atliktus papildomus darbus, kurių vertė 183 771,54 Eur be PVM. Papildomų darbų sąmata ir kita informacija, susijusi su naujais sprendiniais, atsakovui taip pat buvo pateikta 2018-09-17 raštu Nr. SDKL-124.
10. Nurodė, jog ieškovas buvo priverstas techniniame projekte nenumatytus papildomus žemės sankasos pagerinimo darbus pradėti vykdyti savo sąskaita, nes esamoje situacijoje darbų sustabdymas ir ikiteisminio ginčo su atsakovu pratęsimas nebuvo įmanomas dėl darbų vykdymo sezoniškumo ir trumpų sutarties vykdymo terminų bei darbų vykdymas neužtikrintų visuomenės interesų kuo skubiau turėti techniškai tvarkingus kelius, todėl ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti jam iš atsakovo visus nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė, vykdydamas papildomus, techniniame projekte nenumatytus žemės sankasos pagerinimo darbus, bei žalą, susijusią su nepagrįstai taikomais delspinigiais. Sutarties vykdymo metu atsiradęs poreikis atlikti žemės sankasos pagerinimo darbus negalėjo būti numatytas iš anksto, ieškovas negalėjo ir neturėjo įvertinti tokių darbų teikdamas pasiūlymą, tačiau šie darbai buvo būtini Sutarčiai įvykdyti (užbaigti). Ieškinyje pateikta statybos darbų srities specialisto išvada ir įrodymai pagrindžia, kad ieškovas iš pirkimo sąlygų ir jose pateikto techninio projekto bei iš vizualios statybos objekto patikros, rengdamas kainos pasiūlymą viešajame pirkimui, negalėjo įvertinti papildomų žemės sankasos pagerinimo darbų apimties ir tokių darbų kainos.
11. Ieškovas techninio projekto rengime nedalyvavo, todėl negali prisiimti atsakomybės dėl šio techninio projekto trūkumų bei negalėjo iš anksto, prieš Sutarties sudarymą numatyti, kad vėliau, pradėjus statybos darbus, techninio projekto sprendiniai neatitiks faktinės situacijos statybos objekte bei tokių neatitikimų rizika kategoriškai yra nepriskirtina rangovui.
12. Papildomų darbų, kurie iš esmės skiriasi techniniais sprendiniais nuo sutartyje kartu su Pirkimo sąlygose paskelbtame techniniame projekte esančio sprendinio, atlikimui buvo reikalingas papildomas terminas. Papildomų darbų atlikimui buvo reikalingas papildomas terminas iki 2018-11-29, todėl ieškovas pagrįstai dėl paties atsakovo priimto sprendimo Sutarties vykdymo metu atlikti papildomus sankasos stiprinimo (pagerinimo) darbų sprendinius negalėjo užtikrinti rangos darbų atlikimo Sutartyje nurodytais terminais, t. y. iki 2018-08-08. Darbų atlikimo terminas turi būti pratęsiamas iki 2018-11-29. Apie konkretų terminą kada numatomi užbaigti darbai atsakovas ir Inžinierius buvo informuoti 2018-07-05 raštu Nr. SDV-358 2018-09-05 raštu Nr. SDKL-117 ir 2018-09-21 raštu Nr. SDKL-135
13. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo nurodomi sankasų gruntų pagerinimo darbai nelaikytini papildomais darbais, už kuriuos turėtų būti mokamas papildomas atlygis, kadangi jie buvo numatyti Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, o ieškovas, teikdamas pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse šiuos darbus turėjo ir galėjo įsivertinti bei įsivertino dar prieš pasirašydamas sutartį su užsakovu.
14. Prieš pradėdamas darbus ieškovas pats turėjo įsivertinti ar gruntus reikės stiprinti, o pateikęs pasiūlymą, kuriame tyčia nebuvo įvertinti grunto stiprinimo darbai, ieškovas, laimėjęs konkursą, nesąžiningai siekia susigrąžinti sumas, kuriomis pasiūlymo kaina buvo pamažinta.
15. Ieškovo nurodomi darbai nebuvo sąlygoti techninio projekto pakeitimų. Ieškovo nurodomi sankasos gruntų pagerinimo darbai Kelio ruožuose yra ne techninio projekto sprendinių keitimas, o ieškovo vykdomų darbų technologijos parinkimas, kuris buvo sprendžiamas Pirkimo dokumentų III tomo I dalies 2.3. p. nustatyta tvarka. Ieškovui pranešus apie sankasos pagerinimo poreikį, UAB „Kelprojektas“ patikslino darbų kiekių žiniaraščius, kuriuos Inžinierius 2018-05-29 pateikė derinimui su atsakovu. Techninio projekto keitimas būtų vykdomas tuo atveju, jeigu būtų keičiami bendrieji statinių rodikliai bei kai šie pakeitimai būtų susiję su esminiais projekto sprendiniais (Statybos įstatymo 2 str. 11 d.). Tuo tarpu vien tik darbų kiekių žiniaraščių patikslinimas rangos sutarties vykdymo metu nėra laikytinas techninio projekto keitimu.
16. Kadangi Darbo projektu nėra keičiamas techninis projektas, o juo yra konkretizuojami statybos darbai, medžiagos ir sprendiniai, todėl darbai ir medžiagos, kurie nurodomi darbo projekte, yra laikomi ne papildomais, o tik įgyvendinančiais techninį projektą. Taigi, atliekant sankasos gruntų pagerinimo darbus, pati statinio konstrukcija nesikeičia. Sankasos gruntų pagerinimas yra laikomas tik sankasos įrengimo technologinio proceso dalimi, todėl nėra pagrindo šių darbų pripažinti papildomais (be to, kaip buvo minėta, ieškovui buvo teikti ir atsakovo išaiškinimai).
17. Ieškovas nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės jo manymu galėjo sukelti CK 6.204 straipsnyje nurodomus padarinius, nepateikia įrodymų apie šių aplinkybių galimą egzistavimą, bei nurodo tik abstrakčius teiginius apie tariamai pažeidžiamą prievolių pusiausvyrą. Nagrinėjamu atvejui ieškovas net bando nepagrįstai permesti įrodinėjimo naštą kitiems proceso dalyviams.
18. Ieškovo dėstomas ieškinio pagrindas nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant esminiam Rangos sutarties šalių prievolių pusiausvyros pasikeitimui. Ieškovui neįrodžius esminių aplinkybių, dėl kurių Rangos sutarties įvykdymas jam galėjo pasunkėti, egzistavimo, nėra jokio pagrindo ir kainos didinimui pagal CK 6.685 str. 1 d. ir 2 d.
19. Trečiasis asmuo UAB „Kelvista“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Kelvista“ (toliau – ir Inžinierius) nesutinka su ieškinio argumentais, jog sankasos pagerinimo darbų sprendiniai suponavo techninio projekto keitimą. Papildomų priemonių sankasos gruntų pagerinimui reikalingumas buvo ir turėjo būti sprendžiamas Darbo projekto rengimo tvarka, patikslinant Rangovo atliekamų darbų kiekių žiniaraščius.
20. Ieškovo nurodomi darbai nebuvo sąlygoti techninio projekto pakeitimų. Ieškovo nurodomi sankasos gruntų pagerinimo darbai Kelio ruožuose yra ne techninio projekto sprendinių keitimas, o Ieškovo vykdomų darbų technologijos parinkimas, kuris buvo sprendžiamas Pirkimo dokumentų III tomo I dalies 2.3. p. nustatyta tvarka. Kadangi Darbo projektu nėra keičiamas techninis projektas, o juo yra konkretizuojami statybos darbai, medžiagos ir sprendiniai, todėl darbai ir medžiagos, kurie nurodomi darbo projekte, yra laikomi ne papildomais, o tik įgyvendinančiais techninį projektą. Taigi, atliekant sankasos gruntų pagerinimo darbus, pati statinio konstrukcija nesikeičia. Sankasos gruntų pagerinimas yra laikomas tik sankasos įrengimo technologinio proceso dalimi, todėl nėra pagrindo šių darbų pripažinti papildomais. Tokio pat pobūdžio išaiškinimai ieškovui buvo teikiami ir atsakovo, atsakinėjant į tiekėjų klausimus pirkimo procedūrų metu.
21. Nei statytojo reikalavimo esant neesminiams projektinių sprendinių pakeitimams, nei poreikio keisti techninį projektą dėl esminių sprendinių, nebuvo. Būtent vadovaudamasis normatyviniais statybos dokumentais rangovas turėjo ir galėjo pasirinkti tinkamą žemės sankasos gruntų pagerinimo metodą, todėl visi ieškinio argumentai, susiję su Techninio projekto keitimu yra atmestini kaip nepagrįsti. Tik gavus Užsakovo pritarimą galėjo būti įforminami Rangos sutarties pakeitimai, atitinkamai - sprendžiamas apmokėjimo klausimas, tačiau kaip 2018-06-05 rašte nurodė atsakovas, ieškovo darbai iki atsakovo pozicijos išreiškimo didžiąja dalimi jau buvo atlikti, ką patvirtina ir 2018-06-04 bandymų rezultatai.
22. Net jei būtų pripažinta, kad ieškovo atlikti sankasos gruntų pagerinimo darbai neįeina į Rangos sutartyje nustatytą kainą, Inžinieriaus įsitikinimu, ieškovas bet kokiu atveju prisiėmė finansinę šių darbų riziką, nes atliko darbus nesuderinęs jų apmokėjimo klausimų su atsakovu.
23. Ieškovo nurodomi sankasų gruntų pagerinimo darbai nelaikytini papildomais darbais, už kuriuos turėtų būti mokamas papildomas atlygis, kadangi jie buvo numatyti Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, o ieškovas, teikdamas pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse šiuos darbus turėjo ir galėjo įsivertinti bei, Inžinieriaus nuomone, įsivertino dar prieš pasirašydamas sutartį su užsakovu.
24. Jeigu ieškovas darbus būtų pradėjęs vykdyti laiku, ieškovas būtų turėjęs visas galimybes spėti atlikti darbus iki Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos (2018-08-07), todėl ieškovo nurodomos aplinkybės apie papildomų darbų atlikimą objekte, nepagrindžia ieškovo reikalavimo pratęsti Rangos sutarties terminą. Dar ieškovui nepradėjus vykdyti darbų buvo fiksuojamas ženklus atsilikimas nuo darbų grafiko, o šiam atsilikimui jokios įtakos negalėjo daryti ieškovo nurodomos aplinkybės dėl sankasos gruntų pagerinimo darbų.
25. Ieškovas buvo sustabdęs darbų vykdymą mažiausiai 3 mėnesius (nuo 2018-09-01 iki 2018-12-15 technologinės pertraukos pradžios), o darbai buvo pradėti vykdyti praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo statybvietės valdymo teisės suteikimo (nors pagal Rangos sutartį ieškovas galėjo darbus atlikti ir darbų sustabdymo metu).
26. Vykdant viešojo pirkimo konkursą, darbų atlikimo terminas buvo vienas iš kriterijų vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Ieškovas dėl netinkamo darbų organizavimo nespėjo laiku įvykdyti Rangos sutarties, o pateiktu ieškiniu siekia išvengti atsakomybės už vėlavimus.
27. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kokį objektą reikia rekonstruoti, kokius darbus atlikti. Viešasis pirkimas buvo paskelbtas kelio ruožo kapitaliniam remontui atlikti, vykdant reikiamus darbus, o ne atitinkamiems darbų kiekiams ir ieškovei tai buvo suprantama.
28. Ieškovo pasiūlyme buvo garantuojama, kad siūlomos paslaugos ir darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Rangos sutartyje ieškovas taip pat pateikė atitinkamas garantijas bei prisiėmė riziką kelio ruožo kapitalinį remontą atlikti už jos pasiūlytą konkrečią sumą ir pasiūlytais terminais.
29. Ieškovui, kaip profesionaliam statytojui ir verslininkui, turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo bei įsipareigojimų padariniai, taip pat iš viešojo pirkimo medžiagos turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai gali paaiškėti tik parengus darbo projektą, kuriame išpildomi techninės užduoties reikalavimai, todėl ieškovas, kaip profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos, o to atsakingai ir rūpestingai nepadaręs ar padaręs netinkamai, jis prisiėmė riziką, kad darbų sąnaudos gali būti didesnės, nei tikėjosi, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo keisti sutartyje nustatytą kainą.
30. Atsakovas pagrįstai atsisako apmokėti už ieškovės atliktus vadinamus papildomus darbus bei taiko delspinigius už Sutartyje nurodytų darbų įvykdymo terminų nesilaikymą.
31. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pateiktas pasiūlymas būtent ir buvo pateiktas įvertinus pirkimo dokumentus, tačiau ieškovas negalėjo ir neturėjo įsivertinti teikdamas pasiūlymą darbus, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose bei negalėjo būti numatomi, dar gi įvertinus tai, kad gruntas yra paslėptas bei negali būti įvertintas kažkaip kitaip kaip tik iš perkančiosios organizacijos pateiktų pirkimo dokumentų. Taigi, ieškovo pasiūlymas buvo teiktas pagal pirkimo dokumentus ir pasiūlymą atsakovas pripažino tinkamu.
32. Nurodė, jog būtent ruože, kuriame buvo atliekami papildomi sankasos sustiprinimo darbai, nebuvo nurodytas durpynas pirkimo dokumentuose ir atitinkamai projekte buvo nurodyti sprendiniai kaip ne durpyne. Atsakovas nenurodė, kodėl ieškovas turėjo vertinti darbus, kurie pagal pirkimo dokumentus neturėjo būti atliekami.
33. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas atkreipia dėmesį į sutarties vertę, nurodytą sutartyje ir tai, kad ji negali būti keičiama, nes keitimas būtų esminis, tačiau nevertina to, kad papildomų darbų vertė nėra įskaičiuojama į sutarties vertę. Taip pat pirkimo sąlygų 78 punkte numatyta kainodara – fiksuotos kainos ir fiksuotų įkainių, todėl sutarties kaina, atsižvelgiant į darbų apimtis, taip pat gali keistis kintant darbų apimčiai.
34. Atsakovas suderinimo dėl naujų sprendinių neginčija tik vengia apmokėti už atliktus papildomus darbus. Atsakovo ir jo sutarties vykdymo priežiūrai pasitelktų trečiųjų asmenų valia dėl sprendinių buvo aiškiai išreikšta. Tai, ar atsakovas tinkamai atliko ar neatliko visas procedūras, reikalingas papildomų darbų įsigijimo įforminimui, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti už tokius papildomus darbus. Ieškovas buvo priverstas techniniame projekte nenumatytus papildomus žemės sankasos pagerinimo darbus pradėti vykdyti savo sąskaita, nes esamoje situacijoje darbų sustabdymas ir ikiteisminio ginčo su atsakovu pratęsimas nebuvo įmanomas dėl darbų vykdymo sezoniškumo ir trumpų sutarties vykdymo terminų bei darbų vykdymas neužtikrintų visuomenės interesų kuo skubiau turėti techniškai tvarkingus kelius.
35. Nurodė, jog gruntas nėra paviršinis, todėl negalėjo būti įvertintas apžiūros metu. Atsakovas jokiais įrodymais neįrodė savo deklaratyvių teiginių, kad konkrečią papildomų darbų kainą rangovas galėjo numatyti iki pasiūlymo viešajam pirkimui pateikimo. Tačiau ieškovas pateikė specialisto išvadą, patvirtinančią, kad vien iš vizualios statybos vietos patikros išvados, neatlikus geologinių tyrimų, nebuvo įmanoma nustatyti papildomų darbų kainos. Be to, specialistas išvadoje patvirtino, kad papildomų darbų poreikį sąlygojo pasikeitusios gamtinės sąlygos.
36. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Pirkimo dokumentų 27 punkte buvo nurodyta, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas sutinka su šiais pirkimo dokumentais ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Pirkimo dokumentų 38 punkte buvo nurodyta kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina - apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą pirkimo dokumentuose nurodytą perkamų darbų kiekį ir apimtis, į pasiūlymo kainos sudėtines dalis, į techninių specifikacijų reikalavimus, į pirkimo sutarties projekte numatytą atsiskaitymo už atliktus darbus terminą bei į visus kitus šio viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus ir pan. Į pasiūlyme nurodytą kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos.
37. Rangovas turi pasirūpinti visų parengiamųjų ir bendrų punktų įtraukimu į savo įkainius (kainas) suderinant su techninėmis ir specialiomis sąlygomis bei sutarties sąlygomis, jei matys, kad atskiri punktai nepaminėti darbų kiekių žiniaraščiuose. Rangovas, skaičiuodamas projekto statybos kainą, privalo vadovautis ne tik pateiktais darbų kiekių žiniaraščiais, techninėmis specifikacijomis, bet ir rangos darbų konkurse pateiktais brėžiniais. Rangovas pats įsivertina kaštus bei sąnaudas, reikalingas atlikti darbus nurodytame projekte. Tokiu būdu tiekėjas, dalyvaudamas konkurse ir teikdamas pasiūlymą, žinojo apie poreikį atlikti žemės sankasos gruntų pagerinimą.
38. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas galėjo įsivertinti sankasos gruntų pagerinimo darbus teikdamas pasiūlymą Konkurse, ieškovo nurodomi darbai buvo numatyti techniniame projekte bei yra tik sankasos įrengimo technologinio proceso dalis.
39. Ieškovas, teikdamas pasiūlymą, turėjo vertinti Pirkimo dokumentų visumą. Geologijos ataskaita yra Techninio projekto dalis, skirta ieškovui kaip rangovui. Techninis projektas ir jo sprendiniai Rangos sutarties vykdymo metu nebuvo keičiami, darbų kiekių žiniaraščių patikslinimas nėra techninio projekto keitimas ir savaime nesuponuoja sutarties kainos keitimo pagrindo.
40. Ieškovas neįrodo, kad atsirado tokių aplinkybių, kurios pagal CK 6.204 str. yra pripažįstamos kaip iš esmės pakeičiančios sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y., kad: 1) iš esmės padidėjo įvykdymo kaina; 2) iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas.
41. Ieškovas nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės, jo manymu, galėjo sukelti CK 6.204 str. nurodomus padarinius, nepateikia įrodymų apie šių aplinkybių galimą egzistavimą, bei nurodo tik abstrakčius teiginius apie tariamai pažeidžiamą prievolių pusiausvyrą.
42. Ieškovas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovui, teigdamas, jog neva atsakovas turi paneigti, kad sutartinių prievolių pusiausvyra buvo pažeista. Toks ieškovo teiginys prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, jog pirmiausia šalis, kuri kreipiasi į teismą, reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas, turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu.
43. Ieškovo dėstomas ieškinio pagrindas nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant esminiam Rangos sutarties šalių prievolių pusiausvyros pasikeitimui. Ieškovui neįrodžius esminių aplinkybių, dėl kurių Rangos sutarties įvykdymas jam galėjo pasunkėti, egzistavimo, nėra jokio pagrindo ir kainos didinimui pagal CK 6.685 str. 1 d. ir 2 d.
44. Ieškovas neįrodo, kad yra atlikęs normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, dėl kurių buvo būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą.
45. Ieškovas turėjo įvertinti Techninio projekto 160-01-TP-KK 3.4. p., kuriame buvo nurodyta, kad: „<...> Silpnieji gruntai pagerinami, juos sutvirtinant geosintetine medžiaga ir grunto armatavimo tinklu. <...> Jei silpnųjų gruntų pagerinimo ir sutvirtinimo priemonių poreikis atsirado žemės sankasos rengimo metu, tai jos turi būti atskirai suderinamos“. Kaip matyti, Techniniame projekte buvo aprašyti darbai, atliekami silpnuose gruntuose su detaliais paaiškinimais bei nuorodomis į normatyvinius statybos dokumentus.
46. Ieškovui, savo srities profesionalui, turėjo būti žinomos darbų technologijos, taikomos sankasos gruntų pagerinimo darbų atlikimui, todėl ieškovas neturėjo jokių kliūčių jas įsivertinti, teikdamas Sutarties kainos pasiūlymą atsakovui.
47. Ieškovas turėjo įvertinti atsakovo pateiktus atsakymus į tiekėjų klausimus. Atsakovas, 2017-05-23 raštu atsakydamas į tiekėjų 14 klausimą (Kelvista Atsiliepimo 3 priedas) bei 2017-05-31 raštu (Kelvista Atsiliepimo 4 priedas) patikslindamas atsakymą į patikslintą 10 klausimą: „Pirkimo dokumentų paaiškinime (LAKD 2017-05-23 raštas Nr. (6.124)2-2249) 14 klausimo atsakyme nurodyta, kad gruntų stiprinimas numatytas durpynų vietose. Prašome paaiškinti ar numatomas gruntų stiprinimas ne durpynų vietose, jei taip, kur ir kokį kiekį įsivertinti“, nurodė, kad: „Gruntų stiprinimas ne durpynų vietose nenumatytas. Tiekėjas turi įsivertinti pagal geologijos ataskaitą“.
48. Šie atsakovo paaiškinimai taip pat yra Pirkimo dokumentų dalis. Pagal VPĮ 2 str. 39 d., pirkimo dokumentais yra laikomi visi perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai, inter alia, pirkimo dokumentų paaiškinimai ir papildymai.
49. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta visiškai aiški nuoroda į konkretų Techninio projekto dokumentą – Geologijos ataskaitą, todėl ieškovas, galimai ignoravęs atsakovo pastabas ir papildymus dėl Pirkimo objekto, turi prisiimti to padarinius. Be to, ieškovas turėjo visas galimybes teikti atsakovui papildomus klausimus bei prašyti patikslinti atsakovo atsakymą, tačiau to nepadarė.
50. Visi šie išvardinti dokumentai yra Pirkimo dokumentų ir Sutarties dalys (Rangos sutarties 2 p., VPĮ 2 str. 39 d.,), todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad šie dokumentai tariamai yra skirti tik Projektuotojui, bet ne ieškovui, yra atmestini kaip nepagrįsti. Būtent ieškovas teikė pasiūlymą atsakovui, todėl neabejotina, kad turėjo suprasti, jog pirkimo objektas yra apibrėžiamas ne tik pagal Techninio projekto darbų kiekių žiniaraščius, o pagal Pirkimo dokumentų visumą.
51. Vien tai, kad Rangos sutarties vykdymo metu buvo tikslinami sąnaudų kiekių žiniaraščiai, niekaip neįrodo, kad techninis projektas buvo parengtas netinkamai, nes teisės aktuose aiškiai yra įtvirtintas bendras principas, kad techniniame projekte numatomos darbų sąnaudos yra ne galutinės ir detalios, o preliminarios ir apytikslės, bei vėliau yra tikslinamos.
52. Reglamento 6.11. p. numato, kad Techninio projekto rengimo etape sąnaudų kiekių žiniaraščiai rengiami pagal sustambintus sąnaudų rodiklius. Darbo projekto rengimo etape šie rodikliai yra tikslinami. Taip ir šiuo atveju atlikti darbų kiekių žiniaraščiai reiškia visiškai normalią projektavimo dviem etapais praktiką, kuri nėra ir negali būti laikoma techninio projekto trūkumais ar jų taisymu.
53. Reikalavimas atsiskaityti už atliktus darbus yra siejamas su CK 6.655 str. 1 d. įtvirtinta užsakovo prievole priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu. Tuo tarpu nuostolių priteisimo pagrindas yra civilinė atsakomybė pagal CK 6.246 str. 1 d.
54. Pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1, 3 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Ieškovas neįrodo (ir neįrodinėja) nei vienos iš šių sąlygų, pirmiausia, paties nuostolių fakto.
55. Ieškovo mokėtini delspinigiai išskaityti iš ieškovo sąskaitų, ieškovas neginčija įskaitymo pagrįstumo patikslintame ieškinyje, ieškovas kelia reikalavimą atsakovo išskaičiuotus 16 442,88 Eur dydžio delspinigius priteisti ieškovui. Dublike ieškovas nurodo, kad netesybų taikymas ir jų išskaičiavimas iš ieškovo apmokėjimui pateikiamų sąskaitų nėra savarankiškas sandoris, kurio nuginčijimo turėtų būti reikalaujama pareikštu ieškiniu. Projektuotojas nesutinka su tokia ieškovo interpretacija. Pirkimo dokumentų II tomo „Sutarties sąlygos“ 8.7 p., numatyta atsakovo teisė išskaičiuoti delspinigius už ieškovo vėlavimą vykdyti darbus iš ieškovui pagal Rangos sutartį mokėtinų sumų (be PVM), atitinka CK 6.130, 6.131 str. įtvirtintą įskaitymo institutą. Atsakovui 2018-09-06 informavus ieškovą apie delspinigių priskaičiavimą (16 442,88 EUR) ir jų išskaitymą iš ieškovo pateiktų sąskaitų, šalių tarpusavio prievolės šioje dalyje pasibaigė. Atitinkamai, galiojant šiam išskaitymui, nėra jokio teisinio pagrindo šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai.
56. Trečiasis asmuo UAB „Kelvista“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Rangos sutarties terminas nepratęstinas dėl paties ieškovo vengimo laiku pradėti vykdyti darbus. Ieškovas buvo sustabdęs darbų vykdymą mažiausiai 3 mėnesius, o darbai buvo pradėti vykdyti praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo statybvietės valdymo teisės suteikimo, nors pagal Rangos sutartį ieškovas galėjo darbus atlikti ir darbų sustabdymo metu. Inžinieriaus raštai tik patvirtina, kad ieškovas neveikė tinkamai, o ieškovas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neneigia, kad darbai nebuvo pradėti vykdyti laiku. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas jo vertinimu papildomus darbus, uždelsė lygiai 2 mėnesius. Tai reiškia, kad ieškovas, uždelsęs perimti statybvietę ir pradėjęs darbus atlikti vėliau, prarado daugiau laiko, negu to reikėjo papildomiems darbams. Atitinkamai, šių tariamai papildomų darbų atlikimo terminas negali būti laikomas pateisinimu dėl praleisto darbų įvykdymo termino.
Ieškinys tenkintinas
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-25 atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su ūkio subjektų grupe, susidedančia iš ieškovo AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-591, kuria ūkio subjektų grupė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto rajoninių kelių III etapo rekonstrukciją pagal pirkime pateiktą projektą už 4 144 696,41 Eur su PVM per 8 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo terminą. Pagal nurodytą pirkimo sutartį vykdomų statybos darbų techninę priežiūrą atliko ūkio subjektų grupė, susidedant iš AB „Problematika“ ir UAB „Kelvista“.
58. 2018-04-19 raštu Nr. SDKL-33 ieškovas kreipėsi į statybos techninės priežiūros grupės vadovą/inžinierių UAB „Kelvista“ ir nurodė, kad išardžius esamą dangos konstrukciją ir suplaniravus esamą kelio sankasą iki projektinių altitudžių, bandymų statine plokšte metu nustatyta, kad kairės kelio pusės ruožuose nuo PK 345+21 iki PK 348+74, nuo PK 351+00 iki PK 355+00, nuo PK 363+55 iki PK 368+03, nuo PK 371+00 iki PK 372+00 ir nuo PK 396+00 iki PK406+50 esama sankasa netenkina ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalaujamo žemės sankasos viršaus deformacijos modelio 45 Mpa (45 MN/m2) reikalavimo, bandymai nutraukti nepavykus pasiekti reikiamos apkrovos; techniniame projekte ir darbo projekte minėtuose ruožuose sankasos pagerinimas nėra numatytas; prašė atsakovo priimti sprendimą dėl žemės sankasos gruntų pagerinimo.
59. 2018-04-20 raštu Nr. IS-260 UAB „Kelvista“ kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad aplinkybes dėl sankasos būklės ieškovas turėjo įsivertinti dalyvaudamas konkurse.
60. 2018-05-08 pretenzija Nr. SDV-246 ieškovas kreipėsi į UAB „Kelvista“, kuria prašė priimti sprendimą dėl žemės sankasos gruntų pagerinimo; inicijuoti darbų pakeitimą pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 ir 13.3 punktus ir apmokėti papildomus žemės sankasos tvirtinimo darbus, kurių preliminari vertė – apie 300 000 Eur be PVM ir pratęsti bendrą darbų pagal sutartį atlikimo terminą papildomiems 3 mėnesiams.
61. 2018-05-22 raštu Nr. IS-361 UAB „Kelvista“ kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad 2018-05-07 buvo paimti kontroliniai žemės sankasos grunto ėminiai žemės sankasos sutankinimui, grunto rūšiai bei grunto perdrėkimo laipsniui nustatyti.
62. 2018-05-24 pretenzija Nr. SDV-286 ieškovas kreipėsi į UAB „Kelvista“, kuria prašė skubiai patvirtinti projektuotojo UAB „Kelprojektas“ patvirtintų papildomų darbų atlikimą ir numatyti tokių darbų apmokėjimą.
63. 2018-06-14 raštu Nr. IS-440 UAB „Kelvista“ kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad dėl papildomų darbų apmokėjimo turi būti surastas abiem pirkimo sutarties šalims priimtinas kompromisas, kuris nepažeistų pirkimo sutarties ir įstatymų; ieškovo prašomas darbų baigimo termino pratęsimas yra neįmanomas ir negalimas.
64. 2018-07-04 raštu Nr. (7.2E)2E atsakovas kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad žemės sankasos pagerinimo darbai yra priskiriami rangovo rizikai ir šiuos darbus ieškovas turėjo įsivertinti teikdmas pasiūlymą; todėl atsakovas negali papildomai apmokėti žemės sankasos pagerinimo darbų.
65. 2018-07-05 tarpine pretenzija Nr. SDV-358 ieškovas kreipėsi į UAB „Kelvista“, kuria nurodė, kad dėl atsiradusių nenumatytų papildomų žemės sankasos tvirtinimo darbų ieškovo faktinės išlaidos pretenzijos surašymo metu sudaro 64 700,03 Eur be PVM, UAB „Šilutės automobilių keliai“ išlaidos sudaro 67 158,43 Eur be PVM.
66. 2018-09-06 tarpine pretenzija Nr. SDKL-117 ieškovas kreipėsi į UAB „Kelvista“, kuria nurodė, kad dėl atsiradusių papildomų naujų papildomų žemės sankasos stabilizavimo geotinklais ir dėl atsiradusių papildomų naujų sankasos grunto pagerinimo kalkėmis darbų rangovo patirtos faktinės išlaidos sudaro 51 913,08 Eur be PVM.
67. Ieškovas 2018-09-20 raštu Nr. SDKL-133 pateikė UAB „Kelvista“ atliktų sankasos gruntų pagerinimo darbų aktus už 2018 m. rugsėjo mėn., prašė pateiktus dokumentus patvirtinti arba pateikti motyvuotas pastabas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Inžinierius 2018-09-24 raštu Nr. IS-683 informavo, kad papildomų sankasos gruntų pagerinimo darbų aktas atmetamas kaip nepagrįstas.
68. 2018-08-31 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2018 Nr. 68000275 651 044,40 Eur su PVM sumai už atliktus darbus. 2018-09-24 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2018 Nr. 68000326 269 280,59 Eur su PVM sumai už papildomus sankasų gruntų pagerinimo darbus. 2020-01-10 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2020 Nr. 68000019 244 142,35 Eur su PVM sumai už papildomus sankasų gruntų pagerinimo darbus. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovui už papildomus darbus, byloje nėra (CPK 178 str.).
69. 2018-09-06 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad iki 2018-08-31 pirkimo sutartyje nurodyti darbai nėra užbaigti, vadovaujantis pirkimo sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktu taiko rangovui delspinigius – 0,02 proc. Nuo priimtos sutarties sumos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną; už laikotarpį nuo 2018-08-08 iki 2018-08-31 paskaičiuotų delspinigių suma sudaro 16 442,88 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš rangovo 2018-08-31 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 77332/2018 Nr. 68000275 nurodytos mokėtinos sumos.
Dėl ieškovo atliktų darbų kvalifikavimo
70. Ieškovas nurodė, kad atsakovas privalo papildomai sumokėti ieškovui už kelio sankasos sutvirtinimo darbus, kadangi tokių darbų ieškovas negalėjo iš anksto numatyti ir nebuvo prisiėmęs jų atlikimo rizikos. Atsakovo bei trečiųjų asmenų manymu, nurodyti darbai nelaikytini papildomais, kurių ieškovas negalėjo iš anksto numatyti, kadangi ieškovas juos galėjo numatyti analizuodamas pirkimo dokumentus, atvykdamas apžiūrėti būsimų darbų vietos; dėl jų pripažinimo papildomais nebuvo šalių susitarimo.
71. Papildomų darbų įsigijimo galimybė numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 2 punktą, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
72. Papildomų darbų sąvoka įtvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 įsakymu. Nurodytos metodikos 2.8 punkte įtvirtinta, kad papildomi darbai – darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, darbų kiekius (apimtis) viršijantys kiekiai, dėl kurių svyravimo nebuvo perduota rizika tiekėjui, ar apimtys.
73. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, papildomais laikytini tokie darbai, kurie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose ir kurių atsiradimo rizika nebuvo priskirta tiekėjui. Vertintina, ar nagrinėjamu atveju ieškovo atlikti darbai, už kuriuos ieškovas reikalauja atsakovo atsiskaityti, laikytini papildomais viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų prasme.
74. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sutarties objektu buvo darbo projekto, remiantis techniniu projektu, parengimas ir statybos darbų atlikimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 6.19 punktu, techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pagal to paties statybos techninio reglamento 6.4 punktą, darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Taigi, būtent techniniame projekte nurodoma, kokie sprendiniai turi būti atlikti, siekiant tinkamai atlikti statybos darbus. Tuo tarpu darbo projektu ne nustatomi nauji ar keičiami esami techninio projekto sprendiniai, tačiau aprašomas techniniame projekte įtvirtintų sprendinių įgyvendinimo būdas ir tvarka.
75. Bylos duomenys patvirtina, kad techninį projektą rengė UAB „Kelprojektas“, tuo tarpu darbo projektą rengė ir statybos darbus atliko ieškovas. Pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.3.3 punktą, techniniame projekte turi būti nurodytos žemės sklypo, kuriame bus atliekami statybos darbai, geologinės sąlygos. Šalys neginčija aplinkybių, kad techninis projektas buvo rengtas 2009-2011 metais, jį rengiant buvo vadovautasi 2005 metais atliktais inžineriniais geologiniais tyrinėjimais, tuo tarpu statybos darbai pradėti vykdyti 2017 metais. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad iš esmės sankasos pagerinimo darbų būtinybė kilo dėl to, kad iki statybos darbų pradėjimo momento pakito dirvožemio būklė, užfiksuota 2005 metais atliktais inžineriniais geologiniais tyrinėjimais.
76. Duomenų, kad techniniame projekte buvo nurodyta, jog dėl žemės sklypo geologinių ypatumų vykdant statybos darbus bus reikalinga atlikti darbus, kuriais siekiama pagerinti žemės sankasą, byloje nėra (CPK 178 str.). Kadangi rengdamas techninį projektą ir vykdydamas statybos darbus ieškovas turėjo vadovautis ir vadovavosi techniniu projektu, kuriame nebuvo nurodyta žemės sankasos gerinimo būtinybė, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog tokius darbus reikės atlikti vykdant pirkimo sutartį. Nėra duomenų ir apie tai, kad tokių darbų poreikį ieškovas galėjo numatyti iš kitų pirkimo dokumentų, kadangi jokiuose aptarto pirkimo dokumentuose tokios aplinkybės nebuvo nurodytos. Iš pirkimo dokumentų visumos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad tokių darbų poreikio atsiradimo riziką buvo prisiėmęs ieškovas (CPK 178 str.).
77. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi byloje dalyvaujančių asmenų teiginiai, susiję su aplinkybėmis, ar sankasos gruntų pagerinimo darbų atlikimui buvo reikalingas techninio projekto sprendinių keitimas, ar pakako darbo projekto pakeitimo, kadangi nurodytos aplinkybės nedaro įtakos ieškovo atliktų darbų kvalifikavimui papildomais ar ne.
78. Taip pat atmestini atsakovo bei trečiųjų asmenų teiginiai, kad iki pateikiant pasiūlymą pirkimui ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti statybos vietą, dėl ko ieškovas turėjo ir galėjo padaryti išvadą, kad vykdant sutartį bus reikalinga atlikti ir žemės sankasos gerinimo darbus. Nurodyti byloje dalyvaujantis asmenys vien deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad tik vizualiai apžiūrint statyboms skirtą žemės sklypą, neatlikus jokių specialiųjų tyrimų ir bandymų, buvo įmanoma nustatyti, jog vykdant pirkimo sutartį atsiras grunto gerinimo darbų poreikis. Tokį faktinės situacijos vertinimą pagrindžia taip pat ir į bylą pateiktų specialistų išvados.
79. Ieškovo užsakymu 2018-09-27 parengtoje specialisto Z. P. išvadoje nurodyta, kad žemės sankasa ir jos viršus yra uždengta konstrukcijos dalis, jos būklės vizualiai neįmanoma įvertinti; tam reikia išardyti esamą dangos konstrukciją, imti ėminius, atlikti tyrimus. Teismo skirtoje teismo eksperto A. V. parengtoje 2019-12-18 Ekspertizės išvadoje (79 l.) nurodyta, kad net ir apsilankius objekte nebuvo įmanoma vizualiai nustatyti pasikeitusių geologinių sąlygų bei įsivertinti gruntų pagerinimo, sustiprinimo ar armavimo ne durpynų vietose poreikį.
80. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas” nurodė, kad atsakovo 2017-05-23 raštas Nr. (6.124)2-2249), patvirtina, jog prieš pradėdamas darbus ieškovas pats turėjo įsivertinti ar gruntus reikės stiprinti. Iš nurodyto rašto matyti, kad atsakydamas į tiekėjo užduotą klausimą: “Ar numatomas gruntų stiprinimas, jei taip, kur ir kokį kiekį įsivertinti”, atsakovas nurodė, kad “gruntų stiprinimas durpynų vietose numatytas”. Ieškovas nurodė, kad ruože, kuriame buvo atliekami papildomi sankasos sustiprinimo darbai, nebuvo nurodytas durpynas, pirkimo dokumentuose ir atitinkamai projekte buvo nurodyti sprendiniai kaip ne durpyne. Teismo eksperto A. V. parengta 2019-12-18 Ekspertizės išvada (69 l.) taip pat patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kadangi joje nurodoma, kad žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbai atlikti už techninio projekto nurodytų kelio ruožų, kuriuose buvo parinkti silpnų žemės sankasos gruntų armavimo sprendiniai, ribų. Remiantis išdėstytu, trečiajam asmeniui neįrodžius, kad žemės sklypo vietoje, kurioje ieškovas atliko žemės sankasos gerinimo darbus, buvo durpynas, jo teiginiai apie tai, kad iš nurodyto atsakovo atsakymo ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, jog aptartame ruože reikės atlikti grunto stiprinimo darbus, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
81. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, be kita ko, ir aplinkybes, ar ieškovas turėjo objektyvią galimybę, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų visumą, numatyti žemės sankasos pagerinimo darbų poreikį.
82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
83. Teismo eksperto A. V. parengtoje 2019-12-18 Ekspertizės išvadoje (67-68 l.) nurodyta, kad papildomus žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbus, kurių sudėtis ir apimtis nebuvo įtraukti į darbo projekto 0 ir A laidas bei techninio projekto I ir A dalis, galima laikyti nenumatytais darbais pagal viešojo konkurso “Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. III etapas. Sutartis Nr. 3” sąlygas. Ekspertizės išvadoje (83, 85 l.) taip pat nurodyta, kad vykdant statybos darbus buvo būtina imtis priemonių tam, kad būtų įrengta pakankamos laikomosios gebos žemės sankasa, atitinkanti normatyvinių technikų reglamentų reikalavimus; ieškovas atliko darbus, kuriuos prašo pripažinti nenumatytais (papildomais) (76 l.).
84. Atsakovo ir trečiųjų asmenų manymu, aptarti ieškovo atlikti darbai negali būti laikomi papildomais, kurių ieškovas negalėjo numatyti ir dėl to, kad jie nebuvo tinkamai įforminti, t. y. dėl papildomų darbų įsigijimo nebuvo šalių bendro sutarimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas susirašinėjimo su ieškovu metu nesutiko ieškovo atliekamų darbų pripažinti papildomais, dėl ko atitinkamai nesutiko sudaryti susitarimo dėl papildomų darbų įsigijimo. Teismo vertinimu, formalaus veiksmo, kurio atlikimas priklausė išimtinai nuo atsakovo valios (rašytinio susitarimo su ieškovu sudarymo) neatlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu ieškovo atliktų darbų nepripažinti papildomais ir nenumatytais. Nurodytą formalų kriterijų suabsoliutinant susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai vien perkančiajai organizacijai atsisakius įforminti papildomų darbų įsigijimą (net nustačius, kad šie darbai atitinka papildomiems darbams keliamus kriterijus) šie darbai nebūtų pripažįstami papildomais ir perkančioji organizacija neturėtų pareigos už juos mokėti. Toks teisės aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisės (sąžiningumo, protingumo, teisingumo) principų reikalavimų, sudarytų sąlygas perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo padėtimi.
85. Teismas, įvertinęs, aukščiau aptartas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės aktas taip pat patvirtina išvadą, jog ieškovas, teikdamas pasiūlymą pirkimui negalėjo numatyti, jog aptartuose kelio ruožuose bus poreikis atlikti žemės sankasos pagerinimo darbus, pripažįsta aptartus ieškovo atliktus darbus papildomais, kurių ieškovas negalėjo numatyti.
86. Nustačius šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas tenkintinas ir darbai atlikti šiuose kilometruose: 33,740 – 33,810 k. p., 33,740 – 33,810 d. p., 34,521 – 34,850 k. p, 34,521 – 34,850 d. p, 35,030 – 35,700 k. p, 35,030 – 35,700 d. p, 35,700 – 36,020 k. p, 35,700 – 36,040 d. p, 36,020 – 36,530 k. p, 36,040 – 36,530 d. p, 36,580 – 37,200 k. p., 36,580 – 37,200 d. p., 37,200 – 37,610 k. p., 37,200 – 37,610 d. p., 37,610 – 38,950 k. p., 37,610 – 38,950 d. p., 38,950 – 39,360 k. p., 38,950 – 39,360 d. p., 39,360 – 40,650 k. p, 39,360 – 40,650 d. p. pripažintini nenumatytais papildomais darbais.
Dėl apmokėjimo už papildomus darbus
87. Ieškovas antru ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą už atliktus nenumatytus papildomus darbus sumokėti ieškovui 397 072,87 Eur su PVM sumą.
88. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-08-31 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2018 Nr. 68000275 651 044,40 Eur su PVM sumai už atliktus darbus. 2018-09-24 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2018 Nr. 68000326 269 280,59 Eur su PVM sumai už papildomus sankasų gruntų pagerinimo darbus. 2020-01-10 ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7732/2020 Nr. 68000019 244 142,35 Eur su PVM sumai už papildomus sankasų gruntų pagerinimo darbus. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovui už papildomus darbus, byloje nėra (CPK 178 str.).
89. Ekspertizės akte (76, 78 l.) teismo ekspertas padarė išvadą, kad ieškovas atliko darbus, kuriuos teismo prašė pripažinti kaip nenumatytus (papildomus); visi darbai atlikti tinkamai. Šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovas aptartų darbų neatliko ar juos atliko netinkamai. Byloje taip pat nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, vertintina, kad ieškovas tinkamai atliko visus darbus, kuriuos prašė pripažinti nenumatytais (papildomais).
90. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.).
91. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012;). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).
92. Vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 1 dalimi, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
93. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos bei CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
94. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
95. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje įrodė, kad jam iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina (397 072,87 Eur su PVM suma) dėl nuo jo valios nepriklausančių po sutarties sudarymo paaiškėjusių aplinkybių (sutarties vykdymo metu paaiškėjusios grunto būklės), kurių ieškovas negalėjo protingai numatyti (grunto būklė paaiškėjo tik po specialių tyrimų, jos nebuvo galima nustatyti apžiūros metu ar pagrįstai tikėtis remiantis pirkimo dokumentais) ir kontroliuoti ir ieškovas nebuvo prisiėmęs šių aplinkybių atsiradimo rizikos (poreikis pagerinti žemės sankasą galėjo būti įvertintas tik po papildomai atliktų bandymų ir tyrimų; tokių darbų atsiradimo rizika nebuvo priskirta ieškovui).
96. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.
97. Bylos duomenys patvirtina, kad atsiradus papildomų darbų poreikiui ieškovas apie tai informavo atsakovą, teikė pretenzijas dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus, taigi, įgyvendino CK 6.684 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nustatyta ir tai, kad ieškovas, negavęs atsakovo pritarimo dėl tokių darbų pripažinimo papildomais, šiuos darbus pradėjo ir atliko.
98. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad papildomais darbais buvo užtikrintos tinkamos statomo kelio elemento (žemės sankasos) savybės, papildomų darbai buvo būtini bei funkciškai ir neatskiriamai susiję su kitais darbais, reikalingais pirkimo sutarties tikslui pasiekti, jei ieškovas nebūtų jų atlikęs, viešojo pirkimo sutartis apskritai nebūtų įvykdyta arba jos įvykdymas būtų nusikėlęs neribotam laikotarpiui. Ekspertizės akte (83 l.) taip pat padaryta išvada, kad papildomų darbų buvo būtina imtis tam, kad būtų įrengta pakankamos laikomosios gebos žemės sankasa.
99. Aplinkybė, kad ieškovas pagal sutartį taip pat įsipareigojo parengti ir darbo projektą, nelaikytina ieškovo rizikos prisiėmimu dėl galimai atsirasiančių nenumatytų papildomų darbų ir juos atliekant patirtų išlaidų, kadangi, kaip minėta, darbo projektu tik buvo detalizuotas techniniame projekte nurodytų sprendinių įgyvendinimo būdas ir tvarka, o ne nustatomi nauji ar keičiami esami techninio projekto sprendiniai. Ieškovas, rengdamas darbo projektą pagrįstai vadovavosi techniniu projektu, kuriame nebuvo nurodytas poreikis aptartuose kelio ruožuose atlikti sankasos gerinimo darbų.
100. Pažymėtina ir tai, statybos darbai buvo perkami pagal pirkimo dokumentus, kuriuos parengti pareigą tokiu būtu, kad perkančioji organizacija įsigytų jos poreikius labiausiai atitinkantį pirkimo objektą, turi būtent perkančioji organizacija (VPĮ 35 str. 4 d.). Netinkamai parengtų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Taigi, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodžiusi, jog darbo projektas ir atitinkamai statybos darbais turės būti vykdomi pagal duomenis, nurodytus techniniame projekte (kuriame nebuvo nurodyta aptartų kelių ruožų sankasos gerinimo darbų būtinybė ar tikimybė), prisiėmė tokių nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos (apmokėjimo už papildomus nenumatytus darbus) naštą.
101. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui įrodžius aplinkybes, sudarančias pagrindą reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, ieškovo reikalavimas dėl 397 072,87 Eur su PVM sumos už papildomus darbus priteisimo tenkintinas (CK 6.684 str. 4-5 d.).
Dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo
102. Ieškovas prašo pratęsti pirkimo sutartyje nustatytą darbų vykdymo terminą iki 2018-11-29. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad jis atliko nenumatytus papildomus žemės sankasos pagerinimo darbus, kuriems buvo reikalingas papildomas laiko tarpas. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad ieškovas papildomus darbus galėjo atlikti per trumpesnį terminą, darbus pradėjo vykdyti praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo statybvietės valdymo teisės suteikimo, dėl ko ir praleido statybos darbų užbaigimo terminą.
103. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-08-25 pirkimo sutartimi ieškovas statybos darbus įsipareigojo užbaigti per 8 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo terminą. Byloje nėra ginčo, kad terminas darbams atlikti baigėsi 2018-08-07 ir ieškovas darbus atliko praleidęs šį terminą. Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas pasirašytas 2018-11-29. Ši data laikytina ieškovo atliktų statybos darbų užbaigimo momentu.
104. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-07-05 tarpinėje pretenzijoje Nr. SDV-358 bei 2018-09-06 tarpinėje pretenzijoje Nr. SDKL-117 ieškovas nurodė, kad statybos darbų terminą dėl atsiradusių papildomų darbų reikalinga pratęsti 4 mėnesiams (t. y. iki 2019-12-08). Nurodyto 4 mėnesių papildomo termino ribose (2018-11-29) ieškovas baigė visus, įskaitant papildomus, darbus. Nors atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad statybos darbai, įskaitant papildomus darbus, galėjo būti atlikti trumpesniu terminu, šių aplinkybių neįrodė, dėl ko nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų deklaratyvūs teiginiai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).
105. Iš ieškovo 2017-11-06 rašto matyti, kad ieškovas nurodė, jog dėl itin gausaus lietaus darbus pradėti taip, kaip planuota, nėra galimybės, todėl darbų pradžia planuojama 2018-03-15, kai baigsis darbų stabdymo laikotarpis. Atsakovas ir tretieji asmenys neįrodinėjo ir neįrodė, kad statybos darbus objektyviai buvo galima pradėti anksčiau, ar kad darbų nepradėjimą anksčiau lėmė nuo ieškovo valios priklausančios aplinkybės. Remiantis išdėstytu, atsakovo ir trečiųjų asmenų teiginiai apie galimybes ieškovui užbaigti statybos darbus, įskaitant papildomus darbus, pirkimo sutartyje įtvirtintu terminu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
106. Pirkimo sąlygų 71 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis „Statybos sutarties sąlygomis“ (FIDIC „Raudonoji knyga“), pirmuoju lietuvišku leidimu, išleistu 2009 metais.“ FIDIC (raudonoji knyga) bendrųjų sąlygų 8.4 punkto a dalyje rangovui numatyta teisė į baigimo laiko pratęsimą dėl pakeitimų arba kitokių esminių Sutartyje numatyto darbo apimčių pokyčio.
107. Nagrinėjamu atveju, būtent ir susidarė tokia faktinė situacija, kai iš esmės padidėjo pirkimo sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, atsiradus iš anksto nenumatytam poreikiui atlikti papildomus žemės sankasos pagerinimo darbus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad dėl papildomų nenumatytų darbų poreikio (t. y. darbo apimčių pokyčio) ieškovas įgijo teisę į statybos darbų pabaigos termino pratęsimą, dėl ko ieškovo reikalavimas tenkintinas ir pirkimo sutartyje nustatytas darbų vykdymo terminas pratęstinas iki 2018-11-29.
Dėl iš ieškovo kaip delspinigių išskaitytų sumų priteisimo ieškovo naudai
108. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo atsakovo išskaičiuotus 16 442,88 Eur dydžio delspinigius priteisti ieškovui. Nurodė, kad delspinigiai, kurie buvo išskaičiuoti ir ieškovo pateiktos sąskaitos 7732/2018/ Nr. 68000275, pritaikyti neteisėtai, kadangi už statybos darbų atlikimo terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo kaltės, tačiau dėl to, jog vykdant sutartį reikėjo atlikti iš anksto nenumatytus papildomus darbus. Atsakovo ir trečiųjų asmenų manymu, ieškovas yra atsakingas už termino praleidimą, kadangi darbus pradėjo praėjus 5 mėnesiams nuo sutarties įsigaliojimo momento; išskaityti delspinigiai negali būti priteisti ieškovui, kadangi jis neginčijo delspinigių įskaitymo teisėtumo.
109. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-09-06 raštu atsakovas informavo ieškovą apie atliktą delspinigių įskaitymą, nurodydamas, kokio dydžio suma pagal kurią sąskaitą-faktūrą įskaityta. Atlikus įskaitymą, ieškovui liko neapmokėta sąskaitos-faktūros 7732/2018/ Nr. 68000275 dalis 16 442,88 Eur sumai. Atsakovas, įskaitęs delspinigius, kuriuos, atsakovo manymu, ieškovas turėjo mokėti, laikė, kad jo prievolė atsiskaityti su ieškovu dėl atliktų darbų pagal sutartį pasibaigė.
110. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).
111. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
112. Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia būtinybę kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).
113. Šiame sprendime nustatytos aplinkybės, kad terminas statybos darbams pagal pirkimo sutartį atlikti buvo praleistas dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių (t. y. dėl nenumatyto darbo apimčių pokyčio), bei pirkimo sutartyje nustatytas darbų vykdymo terminas pratęstas iki 2018-11-29. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas, kuriam atsakovas paskaičiavo 16 442,88 Eur dydžio delspinigius už terminą nuo 2018-08-08 iki 2018-08-31, nelaikytinas atsakingu dėl statybos darbų termino praleidimo laikotarpiu nuo 2018-08-08 iki 2018-08-31.
114. Nesutiktina su trečiųjų asmenų pozicija, kad atsakovo išskaityti delspinigiai negali būti priteisti ieškovui, kadangi jis ieškiniu neginčijo delspinigių įskaitymo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, jo manymu, 16 442,88 Eur delspinigiai jam buvo pritaikyti neteisėtai, taigi, priešingai nei teigia tretieji asmenys, ieškovas ginčijo atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą. Vien tai, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo ieškovo veiksmų procese vertinti kaip sutikimo su įskaitymu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai ieškovas, nesutikdamas su įskaitymu, kreipiasi į teismą, prašydamas įskaitymo sumą priteisti iš atsakovo, akivaizdu, kad ieškovas ginčija šį įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012).
115. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčijo atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą ir byloje nustatyta, kad statybos darbų termino praleidimas laikotarpiu nuo 2018-08-08 iki 2018-08-31 (už kurį atsakovas įskaitė ginčijamą 16 422,88 Eur delspinigių sumą) įvyko ne dėl ieškovo kaltės, spręstina, kad atsakovo įskaitymas negalėjo būtų atliktas, kadangi jis nebuvo galiojantis ir vykdytinas, taigi, neatitiko įskaitymo teisėtumo sąlygų. Remiantis išdėstytu, atsakovo įskaitymas 16 422,88 Eur sumai pripažintinas neteisėtu.
116. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.
117. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieškovui 16 422,88 Eur už atliktus darbus pagal išrašytą sąskaitą 7732/2018/ Nr. 68000275, dėl ko nurodyta suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.213 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
118. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
119. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 13 112,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 723 Eur žyminis mokestis, 2 420 Eur išlaidos už ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-01 ir 6 969,60 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms), kurios proporcingos bylos apimčiai, ieškovo atliktų procesinių veiksmų kiekiui, bylos sudėtingumui, patirtoms darbo laiko sąnaudoms, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų darbo užmokesčio įtvirtintus kriterijus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4239 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti darbus, atliktus vykdant 2017-08-25 pirkimo sutartį Nr. S-591 šiuose kilometruose: 33,740 – 33,810 k. p., 33,740 – 33,810 d. p., 34,521 – 34,850 k. p, 34,521 – 34,850 d. p, 35,030 – 35,700 k. p, 35,030 – 35,700 d. p, 35,700 – 36,020 k. p, 35,700 – 36,040 d. p, 36,020 – 36,530 k. p, 36,040 – 36,530 d. p, 36,580 – 37,200 k. p., 36,580 – 37,200 d. p., 37,200 – 37,610 k. p., 37,200 – 37,610 d. p., 37,610 – 38,950 k. p., 37,610 – 38,950 d. p., 38,950 – 39,360 k. p., 38,950 – 39,360 d. p., 39,360 – 40,650 k. p., 39,360 – 40,650 d. p. nenumatytais ir papildomais.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, j. a. k. 188710638, 397 072,87 Eur (su PVM) skolą ieškovui UAB „Eurovia Lietuva“, j. a. k. 121949798.
Pratęsti 2017-08-25 pirkimo sutartyje Nr. S-591 nustatytą darbų vykdymo terminą iki 2018-11-29.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo 2018-09-06 raštu atliktą įskaitymą 16 442,88 Eur sumai.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, j. a. k. 188710638, 16 442,88 Eur sumą ieškovui UAB „Eurovia Lietuva“, j. a. k. 121949798.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, j. a. k. 188710638, 13 112,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Eurovia Lietuva“, j. a. k. 121949798.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Inga Staknienė