Civilinė byla Nr. 2-5-1027/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00472-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.13; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 12 d.

Utena

 

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Rolandui Kruopiui,

atsakovui D. T., jo ir atsakovės R. T. atstovei advokatei Virginijai Žukienei,

atsakovų Molėtų rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,

atsakovų valstybės (Lietuvos Respublikos) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Karčiauskaitei,

atsakovės valstybės įmonės Registrų centras atstovui Dariui Linkevičiui, Almantui Masioniui (2024 m. vasario 5, 6 d. teismo posėdžiuose),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės miškų tarnybos atstovams Ramūnui Šeškui (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje), Dainiui Ratkeliui (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams D. T. ir R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, atsakovų D. T. ir R. T. priešieškinį Molėtų rajono savivaldybei, atstovaujamai Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešą interesą, patikslintu ieškiniu atsakovams D. T., R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas), valstybės įmonei Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) prašo įpareigoti statytoją D. T. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų Molėtų rajono savivaldybės (40 proc.), Aplinkos apsaugos departamento (40 proc.) ir VĮ Registrų centras (20 proc.) lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius kiemo pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. T. to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija). Ieškinyje nurodo, kad Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, 2005 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu suderindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą, Molėtų rajono savivaldybė, 2005 m. gruodžio 5 d. išduodama statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2007 m. vasario 7 d. projekto pakeitimus suderindami Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūros vedėjas R. V., o 2007 m. vasario 20 d. – Molėtų savivaldybės vyr. architektas G. P. pažeidė šių administracinių aktų priėmimo metu galiojusius Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktą, todėl neteisėtai pripažintus administracinius aktus priėmusios institucijos pripažintinos kaltomis ir atsakingomis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos dokumentą padarinių pašalinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, spręstina dėl VĮ Registrų centras atsakomybės dėl statinių pagal pripažintą neteisėtu statybos leidimą įregistravimo. Atsižvelgiant, kad Molėtų rajono savivaldybės ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pažeidė konkrečias patikslintame ieškinyje nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas (jų atsakomybės laipsnis laikytinas vienodu), o VĮ Registrų centras pažeidė tik bendrąją rūpestingumo pareigą, jų atsakomybės laipsnis laikytinas nevienodu (2018 m. gruodžio 20 d. Nr. DOK-33690, 5 t., b. l. 34-44).

2.       Atsakovai D. T. ir R. T. nesutiko su patikslintu ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad atsakovai niekaip negalėjo numatyti, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą išduoti leidimai kada nors ir kaip nors prieštaraus įstatymams ir reikės griauti teisėtai pastatytus statinius, kurių vertės niekas nekompensuos. Vyriausybės, institucijos, nustatančios įstatymų vykdymo tvarką, dalyvavimas būtų reikšmingas sprendžiant galimos žalos atlyginimo tvarką, kadangi iki Konstitucinio Teismo išaiškinimų visos institucijos vadovavosi Statybos privačioje žemėje reglamentu. Kol poįstatyminis aktas nepripažintas negaliojančiu ir nepakeistas, jo vykdymas privalomas visoms institucijoms, taip pat ir piliečiams. Statybos leidimo išdavimas nėra formalumas, statybos leidimas galioja 10 metų, todėl per šį laikotarpį pasikeitus aplinkybėms institucijos galėjo jį atšaukti, sustabdyti, kreiptis dėl jo pripažinimo negaliojančiu ar kita, šioje situacijoje valstybės institucijų pareigos negali būti perkeliamos fiziniam asmeniui preziumuojant, kad jis labiau kvalifikuotas ir kompetentingas ir pats imsis iniciatyvos taisyti esamas, menamas ar galinčias būti klaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendime nepritarė Vyriausybės argumentams, kad atsakovai turėjo įtarti, kad statybos leidimas yra „nepatikimas“. Ieškinyje nenurodoma, kaip vertinamas pastatytas turtas, kokiu būdu ir kokioje apimtyje turėtų būti atlyginama žala už privačios nuosavybės sunaikinimą. Atsakovams statinio, pastatyto pagal išduotus statybos leidimus, statyba kainavo apie 517 505 Lt (150 000 Eur). 2013 metais, pasikeitus Miškų įstatymo nuostatoms, atsirado galimybė tam tikroms statyboms miško žemėje, svarstytina, ar pastatų nugriovimas yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui (2019 m. sausio 28 d. Nr. DOK-2878, 5 t., b. l. 81-88).

3.       Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas visai nesigilino į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje pateiktus argumentus, nepateikė nei vieno argumento, kuriuo remiantis sprendė atsakovo departamento kaltės dydį ir nustatė, kad atsakovo departamento lėšomis (40 proc.) turi būti griaunami atsakovams D. T. ir R. T. priklausantys pastatai. Statybos leidimas šiems atsakovams buvo išduotas 2005 m. gruodžio 5 d., kai dar galiojo Statybų privačioje miško žemėje reglamentas. Ieškovo patikslintame ieškinyje padaryta išvada, kad ginčo statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, kurioje tokios statybos buvo draudžiamos, neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad iki Konstitucinio Teismo sprendimo, jog toks aktas prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks aktas yra teisėtas ir kad teisiniai padariniai, atsiradę tokio akto pagrindu, yra teisėti. Sprendžiant kaltų asmenų klausimą, pagrindinė atsakomybė tenka Molėtų rajono savivaldybės administracijai, kuri 2005 m. gruodžio 5 d. išdavė neteisėtą leidimą. Nors departamento atstovas dalyvavo Nuolatinėje statybų komisijoje ir pritarė techniniam projektui, tačiau vėliau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dalyvavimas statybų komisijos veikloje dar nėra leidimas statybai ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. Ieškovas nepagrįstai nesprendžia Statybos inspekcijos atsakomybės klausimo, kadangi ši institucija aplaidžiai vykdė savo pareigas, tą pačią kreipimosi dieną išdavusi atsakovams pažymą apie nebaigtą statyti statinį, kurios pagrindu statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centras. Inspekcija, 2007 m. kovo 28 d. išduodama pažymą, nepaisė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriame buvo suformuota pozicija dėl statybų privačioje miško žemėje, todėl turėtų būti svarstytinas inspekcijos procesinės padėties pakeitimo klausimas. Galiojantys teisės aktai numato galimybę šalinti neteisėtos statybos padarinius ne visuomet taikant kraštutinę priemonę - nugriaunant statinius, todėl departamentas nesutinka su ieškinio argumentais, kad statiniai turi būti nugriauti. Žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, savininkai yra D. T. ir R. T., todėl reikalavimas nugriauti statinius turėtų būti formuluojamas abiem atsakovams, ne vien D. T. (2019 m. sausio 14 d. Nr. DOK-1260, 5 t., b. l. 48-54).

4.       Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovei nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais Molėtų rajono savivaldybės vyr. architektas G. P. pažeidė administracinių aktų išleidimo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrindė atsakovės kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, t. y. nenurodė konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie lėmė statybos neteisėtumą ir sudarė pagrindą nugriauti statinius. Atsakovės įsitikinimu, ji nėra kalta dėl statybos leidimo, kuris šioje byloje pripažintas neteisėtu, išdavimo, nes priimdama minėtą administracinį aktą veikė pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymas nenumatė savivaldybės administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) teisės atsisakyti išduoti statybos leidimą, jeigu yra gauta Nuolatinės statybos komisijos rekomendacija išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Jeigu Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius, esant gautai Nuolatinės statybos komisijos rekomendacijai išduoti statybos leidimą statytojui D. T., būtų atsisakęs išduoti statybos leidimą, tai toks atsakovės direktoriaus sprendimas būtų laikomas neteisėtu, kaip priimtas viršijant kompetencijos ribas. Pagal Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696, bei Nuolatinės statybos komisijos nuostatus, patvirtintus Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. B1-88, nors vienam Nuolatinė statybos komisijos nariui nepritarus statybos leidimo išdavimui, Nuolatinė statybos komisija privalėdavo priimti rekomendaciją neišduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą. Tiek prašymo dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo nagrinėjimo metu, tiek ir šio statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo aiškiai nustatyta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kompetencija - kontroliuoti, ar laikomasi Miškų įstatymo. Nė vienas teisės aktas, kuomet atsakovas D. T. tvarkėsi statybos dokumentaciją, nenustatė atsakovei pareigos tikrinti planuojamų vykdyti statybų atitikimo Miškų įstatymo reikalavimams, t. y. į atsakovės kompetenciją nepateko statybos dokumentų vertinamas bei jų tikrinimas dėl atitikties Miškų įstatymo nuostatoms (skirtingai nuo teisės aktuose nustatytos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kompetencijos). Dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo išimtinai kaltas yra Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, t. y. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris šiuo metu yra perėmęs visas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teises ir pareigas, todėl ieškovo reikalavimas atsakovės lėšomis (40 procentų) nugriauti statinius yra nepagrįstas. Jeigu ieškovas kelia atsakovės kaltės klausimą šioje byloje, kyla klausimas, kodėl šioje byloje ieškovas nekelia kitų subjektų (Nuolatinės statybos komisijos narių), kurie pritarė minėto statybos leidimo išdavimui, kaltės klausimo. Be Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (kurio kaltė dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo yra tiesioginė bei didžiausia) bei atsakovės, Nuolatinės statybos komisijoje dalyvavo Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB Rytų skirstomieji tinklai bei Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo atstovai. Būtent Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo atsakingas už Miškų įstatymo laikymosi kontrolę, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta pozicija, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento bei atsakovės kaltės laipsnis yra vienodas. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė yra kalta dėl neteisėtai išduoto 2005 m. gruodžio 5 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti padarytos išvados, kad atsakovės kaltės laipsnis yra mažesnis negu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos), atsakovės kaltės laipsnis yra minimalus, t. y. ne didesnis negu 5 procentai. Turi būti sprendžiamas ir atsakovų D. T. bei R. T. kaltės buvimo klausimas, kadangi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažinus Statybų privačioje žemėje reglamentą, atitinkamas jo nuostatas prieštaraujančiais Konstitucijai, atsakovai, būdami atidūs ir rūpestingi, galėjo imtis papildomų veiksmų siekiant įsitikinti statybos teisėtumu, sustabdyti statybas, taip išvengiant žalos. Nors Statybos inspekcija patikslintame ieškinyje yra nurodyta tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakovės nuomone yra svarstytinas klausimas dėl šios institucijos patraukimo byloje atsakovu bei jos atsakomybės nustatymo, kadangi inspekcija, 2007 m. kovo 28 d. išduodama statytojui D. T. pažymą apie nebaigtą statyti statinį, netinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, be kita ko, neįvertindama, kad statiniai pastatyti miško žemėje (2019 m. sausio 18 d. Nr. DOK-1823, 5 t., b. l. 64-72).

5.       Statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo, reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas D. T. ir R. T. sklype esančioje miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (Miškų įstatymo (redakcija nuo 2018-01-01) 2 straipsnio 19 dalis) ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje (Žemės įstatymo (redakcija nuo 2018-05-01) 26 straipsnio 1 dalis) ir atitinkančių miškų grupės paskirtį, statyba. Pastatyti ginčo statiniai (kaimo turizmo pastatas bei kiti (inžineriniai) – kiemo statiniai (nuotekų rez.)) nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją. Kaltė dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka tiek institucijoms, išdavusioms tokius dokumentus ir pritarusioms jų išdavimui, tiek statytojui, kuris kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybą pagal jį žemės sklype, kurioje tokių statinių statyba negalima. Molėtų rajono savivaldybės, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir VĮ Registrų centro pareiga atlyginti žalą neturėtų būti skaidoma į dalis, prievolės dalykas turi išlikti vientisas, nedalomas. Šiuo atveju visi minėti juridiniai asmenys atsako kartu (solidarioji atsakomybė). Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas neatitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, todėl turėtų būti koreguojamas (2019 m. sausio 22 d. Nr. DOK-2367, 5 t., b. l. 74-79).

6.       VĮ Registrų centras 2020 m. vasario 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė, kokiais veiksmais ir kokių pareigų neatlikimu VĮ Registrų centras pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą. Ieškinyje nėra pateikta jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie suponuotų VĮ Registrų centras atsakomybės atsiradimą ir tuo pačiu pareigą kompensuoti žalą, atsiradusią dėl statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Byloje kilęs ginčas dėl statinių statybos teisėtumo. Įregistravimo pagrindas – Statybos inspekcijos išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį. Pažymos išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numatė, kad savavališka statyba – statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. <...> nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento <...>. Šiuo atveju ne VĮ Registrų centras, o Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės statybų priežiūros departamentas nustatė, kad statiniai statomi pagal išduotą statybos leidimą be esminių nukrypimų nuo statinių projekto, tame tarpe laikantis saugomų teritorijų apsaugos, ir išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad ši pažyma išduota pateikti VĮ Registrų centras teisinei registracijai. Kadangi VĮ Registrų centras pateikta pažyma patvirtino statybos teisėtumą ir nuosavybės teises į juos, VĮ Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti statinį ir teises į jį. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą VĮ Registrų centras neturėjo teisės vertinti, ar statybos atliktos teisėtai, kvestionuoti statybą leidžiančių dokumentų bei pažymos apie statybos pabaigą teisėtumo. VĮ Registrų centras neregistravo ir neregistruoja, nes teisės aktai to nenumato, statinių pagal statybos leidimą (ar statybą leidžiančius dokumentus), o registravo pagal teisės aktų numatytą ir viešojo administravimo subjekto išduotą nustatyta tvarka dokumentą – 2007 m. kovo 28 d. išduotą pažymą apie statybos pabaigą. Jei reikalavimai VĮ Registrų centras visgi būtų tenkinti, tai suformuotų praktiką, kai VĮ Registrų centras, kuriam pavesta vien registratoriaus ir duomenų saugoto ir išviešintojo funkcija, privalės atlikti kitiems subjektams priskirtas funkcijas. VĮ Registrų centras veiksmai, įregistruojant statinį, niekaip nelėmė to, kad statiniai buvo pastatyti. Taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Statybos inspekcijos procesinės padėties pakeitimo (2020 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3695, 6 t.).

7.       Atsakovai D. T. ir R. T. 2022 m. vasario 11 d. pateikė patikslintą priešieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybei, atstovaujamai Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento, ir VĮ Registrų centras dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad civilinėje byloje padaryti pažeidimai priimant atitinkamus administracinius aktus, kurių pagrindu yra registruoti statiniai, yra nustatyti minėtais Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šie pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš naujo neįrodinėjami, nes civilinės bylos nagrinėjamas tęsiamas tarp tų pačių bylos šalių. Šioje civilinėje byloje žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas dviem aspektais – (A) neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo išlaidos, tai tiesioginės pastatų griovimo išlaidos ir (B) žalos atlyginimas fiziniam asmeniui, dėl turto netekimo, kai pagal valstybės ir savivaldos institucijų leidimus pastatytas statinys nugriaunamas. Ieškovas spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, sprendžia tik statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo kaštų paskirstymo ir tokiu būdu šios žalos atlyginimo klausimą. Civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais statyba atsakovams priklausančiame žemės sklype pripažinta neteisėta. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad patys atsakovai statybų metu būtų pažeidę teisės normas ar išduoto statybos leidimo sąlygas, t. y. civilinėje byloje nėra nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltės dėl žemės sklype įvykdytų statybų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dabartinėje situacijoje nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai pateikia išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto kaina siekia 300 000 – 320 000 Eur. Statinius nugriovus tokios vertės turto, turėjusio būti šeimos investicija, netenka atsakovai. Sprendžiant institucijų, kurių veiksmų pasėkoje atsirado žala, atsakomybės ribas, pastebėtina, kad nors Statybos inspekcija civilinėje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, būtent vadovaujantis Statybos inspekcijos 2007 m. kovo 28 d. pažyma Nr.114M-10 viešajame registre - VĮ Registrų centras – 2007 m. balandžio 2 d. atlikta statinio teisinė registracija. Dėl valstybinių ir savivaldos institucijų veiksmų atsakovai patyrė ir neturtinę žalą. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, jiems turi būti priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nepriklausomai nuo to, kad dalį – 2000 Eur - neturtinės žalos priteisė EŽTT. Žala atsirado dėl valdžios institucijų bendrų veiksmų, kurie susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu, todėl priteisina solidariai (2022 m. vasario 11 d. Nr. DOK-3681, 7 t.).

8.       Molėtų rajono savivaldybės administracija, atstovaujanti ir Molėtų rajono savivaldybę, su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai priešieškinyje nepagrįstai susiaurina asmenų, iš kurių prašo priteisti žalos atlyginimą, ratą, nes VĮ Registrų centras nurodo atsakovu, tačiau žalos atlyginimo priteisti iš jo nereikalauja, taip pat atsakovu nenurodo Statybų inspekcijos, kurią mini ieškinyje. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad byloje turi būti išanalizuotas visų dėl situacijos galimai kaltų asmenų (institucijų) indėlis į neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimą bei atitinkamos žalos padarymą, nustatant jų atsakomybės laipsnį, todėl atsakovai nepagrįstai žalos atlyginimo reikalauja solidariai. D. ir R. T., kaip priešieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškę ieškovai, turi teisę byloje pasirinkti atsakovus, kurie be jų valios negali būti pakeisti, tačiau jeigu D. ir R. T. priešieškinyje patys nusprendė apsiriboti dviem atsakovais, jiems žala galėtų būti priteista tik pagal jų nurodytiems atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, bei Molėtų rajono savivaldybei, atstovaujamai Molėtų rajono savivaldybės administracijos, pareikštus reikalavimus šiems atsakovams tekusias atsakomybės proporcijas (2022 m. kovo 4 d. Nr. DOK-5759, 7 t.).

9.       Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, palaikė 2021 m. gruodžio 13 d. atsiliepime išdėstytus motyvus, kuriame buvo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog departamentas veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o, nenustačius departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) fakto, atsakovų ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo privalo būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovai, pateikdami ieškinį priteisti 320 000 Eur žalos atlyginimą ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, priešieškiniu teikiama žala vertinama kaip tariama žala. Nepagrįstai reikalaujama solidarios atsakomybės. Departamentas statybos leidimo neišdavė, statybos leidimą išdavė Molėtų rajono savivaldybės administracija. Vertinant kitų atsakovų veiksmus turi būti įvertinti ir D. ir R. T. veiksmai. Abejotina, kad atsakovai D. T. ir R. T. turi teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, atsakovai reikalaudami atlyginti neturtinę žalą privalo įrodyti ir pagrįsti jos dydį. Šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių, patvirtinančių tokios prašomos sumos pagrįstumą ir teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė (2022 m. kovo 4 d. Nr. DOK-6348, 2021 m. gruodžio 13 d. Nrt. DOK-31054)).

10.       VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kadangi atsakovai D. T. ir R. T. patikslintame ieškinyje atsisakė reikalavimo priteisti žalą iš VĮ Registrų centras, reikalavimai kitiems atsakovams spręstini teismo nuožiūra (2022 m. kovo 7 d. Nr. DOK-5892).

11.       Statybos inspekcija pateikė atsiliepimą, su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kaltė dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka tiek institucijoms, išdavusioms tokius dokumentus ir pritarusioms jų išdavimui, tiek statytojui, kuris kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybą pagal jį žemės sklype, kurioje tokių statinių statyba negalima. Nagrinėjamu atveju atsakovai D. T. ir R. T. turi pagrįsti viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą, būtiną valstybės ir savivaldybės institucijų viešajai atsakomybei kilti. Statybos inspekcijos išduota pažyma Nr. 114M-10 nėra joks statybą leidžiantis dokumentas, pažymos išdavimas nėra periodiškas vykdomos statybos teisėtumo tikrinimas ar apskritai statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas, tokios pareigos Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistams pažymos išdavimo metu nenustatė teisės aktai, joje tik buvo konstatuotas faktas, kad pastato statyba pažymos surašymo metu atitiko esminius statinio projekto sprendinius. Pažyma yra apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, bet ne apie išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad išduodamas pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, kadangi tokie duomenys nėra pateikiami, nėra nustatyti ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nesant neteisėtų veiksmų, atsakomybė negali kilti. D. T. ir R. T. nepateikė realių, konkrečių išlaidų, susijusių su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais, o žalos dydį vertino kaip prarasto turto galimą vertę, kas pagal suformuotą teismų praktiką objektyviai negali būti vertinama kaip žalos išraiška. Be savivaldybės ir valstybės institucijų ginčo neteisėtų veiksmų buvo nustatyta ir pačių D. T. ir R. T. kaltė ir neteisėti veiksmai, kas leistų daryti išvadą, jog ir patys atsakovai prisidėjo prie galimai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, todėl neturtinė žala jiems nepriteistina (2022 m. kovo 7 d. Nr. DOK-5766).

12.       Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, su patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies, palaikė 2021 m. gruodžio 6 d. atsiliepime į pirminį ieškinį pateiktus argumentus. Sutiko su patikslintu priešieškiniu ta dalimi, kuria žalos atlyginimo reikalauja iš valstybės ir savivaldybės, nebe iš konkrečios institucijos, sutiko su priešieškinio argumentais prievolę atlyginti žalą laikyti solidaria. Atsakovai prašo priteisti 320 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, jos dydį grindžia konsultacine išvada, kuri neatitinka turto vertės nustatymo dokumento, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Kitų įrodymų, patvirtinančių nurodytą vertę, byloje nėra. Atsakovai galimai siekia prisiteisti didesnę žalos vertę. Nėra įrodymų, kad jie jau būtų patyrę turtinę žalą dėl statinių nugriovimo. Su prašymu priteisti neturtinės žalos atlyginimą nesutiko. EŽTT išnagrinėtoje atsakovų peticijoje jau priteisė jiems 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl atsakovai reiškia tapatų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (2022 m. kovo 7 d. Nr. DOK-5768, 2021 m. gruodžio 7 d. Nr. DOK-30526).

13.       Teismo ekspertė Z. B. 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdama 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paskirtą statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę nuvyko į objektą ir rado neatitikimus: kadastre pažymėta, kad pastatas 1 aukšto, be rūsio, nėra artezinio gręžinio, šildymo, faktiškai pastatas su mansardas, yra netipiškas, sąlyginis rūsys, nes nusileidžiama kopėčiomis, ne laiptais. Ekspertizę atliko pagal apsilankymo metu nustatytą faktinę situaciją. Pagal 2007 m. kovo 13 d. buvusias kainas statybos kainas, programai litus konvertavus į eurus, ir pridėjus projektavimo išlaidas 97 800 Eur. Paaiškino, kad piniginiu požiūriu pastatas nesiskirsto aukštais, nėra tokio normatyvinio dokumento, leidžiančio taip skaičiuoti. Iš praktikos gali pasakyti, kad mansardos ir rūsio įrengimas kainą galėjo išbranginti apie 30 proc., tai taikoma abiem priedams. Teikdama atsakymus neįvertino statybinių atliekų išvežimo, nes nebuvo tokio klausimo. Išardytų medžiagų likutinę vertę nustatytų komisija, turėtų būti ekonominiai skaičiavimai.

14.       Teismo ekspertė D. A. 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdama 2023 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtą statinio rinkos kainos ekspertizę nuvyko į objektą ir nustatė, kad faktiškai pastatas yra pastatytas didesnio ploto, negu numatyta. Įvertinus turtą, kuris buvo vertinamas, įvertinamuoju ir išlaidų kaštais, už pagrindą imdama Nekilnojamojo turto registro išraše pateiktus duomenis, pateikė išvadą, kad pastato ir kiemo statinio (nuotekų rezervuaro) rinkos vertė 2023 m. kovo 24 d. galėjo būti 59 000 Eur. Esmės nekeičia, ar statinio baigtumas 97 proc., ar 100 proc. Pastatai atskirai nuo žemės sklypo neparduodami, pastato vertę lygino su senais pastatais. Privaloma nustatyti nusidėvėjimo laipsnį, jei būtų naujas, būtų brangesnis, naujas pastatas galėjo kainuoti apie 78 000 Eur. Terasos nevertino, nes jos nėra Nekilnojamojo turto registre.

15.       Prokuroras 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pilnai palaiko patikslintą ieškinį. Bylos nagrinėjimo ribas nubrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujinęs bylą, todėl nebesvarstoma, kad pastatas nenugriautinas. Kaltų asmenų atsakomybės laipsnį suskaičiavo pagal vidinį įsitikinimą, VĮ Registrų centras atsakomybės spręstina pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kadangi aplinkos apsaugos institucijos atstovas dalyvavo išduodant statybos leidimą, nėra pagrindo nukrypti nuo jų ir administracijos atsakomybės dalių principo. VĮ Registrų centras pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, registracija vyko po išaiškinimo dėl statybų miško žemėje,  todėl jų atsakomybė mažesnė. Pagal ekspertės Z. B. paaiškinimus, griovimo išlaidų atlyginimas statytojui turėtų būti mažinamas 30 proc. Nesutiko su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį turi būti atstatoma į buvusią padėtį. Nelikus statinio, statytojas turi gauti tiek, kiek vertas statinys. Iš Z. B. nustatytos griovimo kainos turėtų būti atimama 30 proc. ir gauta griovimo išlaidų suma 19 143 Eur pridedama prie D. A. nustatytos statinio rinkos vertės, todėl atsakovui priteistinas 79 043 Eur turtinės žalos atlyginimas. Medžiagų, likusių po griovimo, vertė neturi skaitinės išraiškos, nes nėra galimybės paskaičiuoti.

16.       Atsakovas D. T. ir jo atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Atstovė paaiškino, kad reikalavimą priteisti 320 000 Eur turtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad tokia gali būti pardavimo kaina. Nėra nei vieno dokumento, kad D. T. neteisėtai statė pastatą. Statytojui buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, turėjo suprojektuoti 1 aukšto su mansarda statinį, aukštis 8,5 m. Atsakovas D. T. paaiškino, kad buvo pasamdyta kompanija, pagal sąskaitas-faktūras pirkti darbai, medžiagos, pastatas šiandien išlaikytas toks, koks buvo, dalis dokumentų yra, jie buvo pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui. Kai buvo daromi juostiniai pamatai, tada ir rūsys buvo daromas. Tikėtina, kad niekas labai rūpestingai nežiūrėjo. Kai buvo atliekami kadastriniai matavimai, registracija, kadastrinių matavimų metu rūsys jau turėjo būti, mansarda buvo įrengta su statiniu, jis nieko nepristatinėjo.

17.       Valstybės ir Aplinkos apsaugos departamento atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į bylą neįtraukti visi asmenys, nespręstas projektuotojų atsakomybės klausimas. Atsakovo reikalavimas priteisti 320 000 Eur turtinei žalai atlyginti pareikštas remiantis tik pažyma, toks reikalavimas niekuo nepagrįstas.

18.       Molėtų rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į bylą atsakovais neįtraukti visi reikiami asmenys, atsakovu turėtų būti ir Statybos inspekcija. Prokuroras prašo taikyti dalinę atsakomybę, tačiau neaišku, kaip yra išvesti procentai. Po to, kai Nuolatinė statybų komisija pritarė statybos leidimo išdavimui, Molėtų rajono savivaldybės administracija negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik išduoti statybos leidimą. Atsakovas D. T. nėra pateikęs dokumentų apie patirtas išlaidas, iš jų matytųsi, kiek jis prarado ir kiek jam turi būti atlyginta. Spręstina ir dėl Vyriausybės įtraukimo į procesą, nes ji priėmė Statybų privačioje žemėje reglamentą, kurio nuostatos vėliau buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

19.       VĮ Registrų centras atstovas 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad VĮ Registrų centras į bylą įtrauktas atsakovu, tačiau jo kaltė nenustatyta. VĮ Registrų centras atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, kai pateikiama Statybos inspekcijos pažyma, neturi teisinio pagrindo atsisakyti registruoti statinį. Susiklosto situacija, kai pati pažyma, kurios pagrindu atlikta teisinė registracija, neginčijama, bet ginčijama teisinė registracija ir VĮ Registrų centras laikomas atsakingu.

20.       Statybos inspekcijos atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, su priešieškiniu nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais. Neturtinės žalos patyrimas nėra įrodytas. Patenkinus ieškinį, inspekcija inicijuotų sprendimo vykdymą, prašytų išduoti vykdomąjį raštą. Pagal atliktas apklausas būtų vykdomi darbai, o patirtos išlaidos išsireikalautos iš sprendime nurodytų asmenų. Nugriovus statinį, savininkui siūloma pasiimti daiktus, jei neatsiima, daiktai utilizuojami. Griovimo išlaidų medžiagų vertė nemažina. Byloje nėra įrodyta, kad Statybos inspekcija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus.

21.       Miškų tarnybos atstovas 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prokuroro ieškinį palaiko.

22.       Teismo ekspertė Z. B. 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdama 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą papildomą statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę ekspertizės metu galiojusiomis kainomis paskaičiavo statybinių atliekų pakrovimo ir išvežimo kainą, priėmimo į sąvartyną kainos neskaičiavo. Nėra reglamentuota, kaip atskirti pastato dalis, procentais išskaičiuoti negali, kadangi nėra kiekvienai daliai dokumentų. Ekspertizės atlikimo kainomis statinio statybinė vertė 130 088,36 Eur, statybos metu galiojusiomis kainomis 89 753,37 Eur, prie kurios pridedama projektavimo ir inžinerinių paslaugų vertė 8077,80 Eur ir tai yra 97 831,17 Eur.

23.       Teismo ekspertė D. A. 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdama 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą papildomą pastato rinkos vertės ekspertizę pagal patikslintą kadastro duomenų bylą nustatė kaimo turizmo pastato galimą rinkos vertę 116 900 Eur, kitų inžinerinių statinių 1000 Eur, viso pastato 117 900 Eur. Buvo skaičiuojama pastatų su žeme vertė, nes pastatai atskirai nuo žemės neparduodami, minusuota žemės sklypo vertė ir gaunama pastatų vertė. Padarė išvadą, kad tikresnė vertė, kuri paskaičiuota išlaidų (kaštų metodu) metodu, kuomet nustatoma pastato atkuriamoji vertė, nes nugriaunant statinius daroma priverstinė žala savininkui, todėl šis vertinimas atitinka privalomo turto vertinimo atvejus. Nors Lietuvoje to dar nėra įteisinta, tačiau einama link to, kad turto savininkui prie atkuriamosios vertės būtų nustatoma net 30 proc. taip vadinama premija, kad kuo labiau atlyginti jam daromą žalą.

24.       Prokuroras 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad statybos plane rūsys nebuvo numatytas. Įvertinus ekspertės Z. B. sąmatas dėl griovimo ir statybos darbų sąmatas bei kad neįmanoma aritmetiškai nustatyti kokia dalis tiek statybos, tiek griovimo darbų tenka rūsiui tenka, teisingiausia atlygintinos žalos dydį būtų skaičiuoti pagal tai, kokio ploto statinį buvo leista statyti ir koks faktiškai buvo pastatytas. Valstybė ir savivaldybė gali būti atsakinga tik už 58,93 proc. ginčo statinių vertės ir griovimo darbų atlyginimą. Ginčo statinių vertė pagal D. A. ekspertizę 117 900, žalos už statinių nugriovimą atlyginimas turėtų sudaryti 58,93 proc. šios sumos, t. y. 69 478 Eur. Griovimo darbai atitinkamai – 17 708 Eur. Visos likusios sumos turėtų būti nepriteisiamos. 40, 40 ir 20 proporcija turi būti ne visai griovimo darbų sumai, o 58,93 proc. sumai.

25.       Atsakovas D. T. 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad artimiausias ir teisingiausias vertinimas 2014 m., kai buvo prieita aklavietė, kad teko kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Z. B. paskaičiavimas artimas atsakovo, pastato vertė plius suskaičiuojamas nuvertėjimas pinigų. Atsakovo D. T. atstovė paaiškino, kad atsakovai, prašydami 320 000 Eur žalos atlyginimo, vadovavosi konsultacine išvada. Atsižvelgdami į bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, abiejų eksperčių sąmatas, mažina priešieškinio reikalavimą iki 169 426 Eur. Griovimo kainų į šią sumą neįskaičiuoja ir reikalavimo priteisti tokias išlaidas nereiškia, kažkas tą reikalavimą turėtų suformuluoti, šiuo metu nebūtų ir teisinga jas priteisti, nes matosi, kad griovimo išlaidos skiriasi pagal faktinę situaciją, pagal tai, kuriuo metu yra skaičiuojamos.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

26.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2003 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią įregistravo 2004 m. balandžio 13 d., atsakovai D. T. ir R. T. įgijo nuosavybės teisę į 0,4807 ha ploto miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos: 1) vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, plotas – 0,4807 ha, 2) miško naudojimo apribojimai.

27.       Molėtų rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-474-611/2005 pagal D. T. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo J. G. priklausiusios sodybos pastatai – galvidė ir klojimas.  Šiame D. T. ir R. T. sklype gyvenamojo namo nebuvo, jis buvo kitame sklype, kuris priklausė statybos savininkui J. G.. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendime dėl juridinio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėjo D. T. valdomame žemės sklype draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus buvusių sodybos statinių atstatymą. Nurodyta, kad juridinis faktas nustatomas pastatų atstatymo klausimui spręsti.

28.       Atsakovas D. T. 2005 m. lapkričio 7 d. Molėtų rajono savivaldybės vyr. architektui pateikė paraišką projektavimų sąlygų sąvadui gauti, projektuojamas statinys – statinys kaimo turizmo paslaugai teikti, kartu pateikdamas 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą Nr. 2-474-611/2005.

29.       Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2005 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialą dėl projektavimo sąlygų parengimo.

30.       Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD) 2005 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S/sp-749 pateikė išvadą dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (rengimo projektavimo sąlygas).

31.       Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2005 m. lapkričio 22 d. parengė ir administracijos direktorius patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo paslaugai teikti skirto statinio (pamatai – akmenbetonio, sienos – medžio rąstų, stogas dvišlaitis, medinių k-jų, dengiamas gotų danga) techniniam projektui rengti, su kuriuo 2005 m. lapkričio 23 d. raštiškai susipažino atsakovas D. T.. Projektavimo specialiosios sąlygos – statybos vieta buvusio statinio vietoje, vadovautis Utenos RAAD 2005 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S/sp-749 ir Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo 2005 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 11S-226; <...>; aukštų skaičius – vienas su mansarda; aukštingumo ribos – iki 8,5 m <...>.

32.       Projekto rengėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė II grupės nesudėtingo statinio (ne didesnis kaip 80 m2, aukštis ne didesnis kaip 8,5 m) projektą.

33.       Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, susidedanti iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus direktoriaus ir narių – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Utenos regiono Molėtų skyriaus, Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo atstovų 2005 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) suderino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą bei rekomendavo išduoti statybos leidimą pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti.

34.       Molėtų rajono savivaldybė 2005 m. gruodžio 5 d. D. T. išdavė statybos miškų ūkio žemėje leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad statybos objektas yra kaimo turizmo pastatas, jo paskirtis – negyvenamoji, paslaugų, bendras plotas – 63,45 m2, aukštų skaičius (neskaičiuojant mansardos) – 1, mansarda – yra, pamatai – juostiniai iš lauko akmenų ir betono.

35.       2007 vasario mėn. buvo suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto pakeitimai: 2007 m. vasario 14 d. suderino Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vedėjas R. V., 2007 m. vasario 20 d. – Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P..

36.       2007 m. kovo 28 d. atsakovas D. T. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, deklaruodamas statinio būklę - 97 proc. statinio baigtumas, nebaigti vidaus apdailos darbai.

37.       2007 m. kovo 28 d. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė pažymą apie nebaigtą statyti statinį. Nurodyta, kad statinio baigtumas 97 proc., neatlikti vidaus apdailos darbai, atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 14 d.

38.       Atsakovai D. T. ir R. T. 2007 m. balandžio 2 d. įregistravo nebaigtą statyti pastatą-kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97 procentų baigtumo, ir kitus inžinerinius statinius (r nuotekų rez.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

39.       Statybos inspekcija, gavusi pranešimą apie galimai neteisėtas statybas, kartu su Utenos RAAD atstovu patikrino pastatą (duomenys neskelbtini). Atlikto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2011 m. gegužės 11 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kuriame nustatyta, kad patikrinimo metu statybos darbai nebuvo atliekami, matyti, kad pastato statybos darbai baigti prieš keletą metų, pastato išmatavimai 10,80x6,60 m, aukštis 6,5 m, šalia pastatyta malkinė, kurios išmatavimai 2,00 m x 3,00 m.

40.       Ieškovas (Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suderintas 2005 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas projektas bei rekomenduota išduoti statybos leidimą statyti statinį adresu: (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Molėtų rajono savivaldybės 2005 m. gruodžio 5 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. T.; 3) įpareigoti statytoją D. T. atsakovų D. T., R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius kiemo pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

41.       Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino.

42.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. protokolą ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą, įpareigodamas statytoją D. T. visų atsakovų lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą bei kitus inžinerinius kiemo pastatus ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad statomas negyvenamosios paskirties (paslaugų paskirties) kaimo turizmo pastatas nepatenka į miškų ūkio paskirties žemėje leidžiamų statyti statinių kategoriją. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendime dėl juridinio fakto nustatymo, kurio pagrindu buvo kreiptasi dėl statybos leidimo išdavimo, nurodyta, kad pareiškėjo D. T. valdomame žemės sklype draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus buvusių sodybos statinių atstatymą. Statybų privačioje žemėje reglamente nebuvo nurodyti leidžiami statyti kitokios paskirties pastatai, kaip šiuo atveju – kaimo turizmo pastatas, todėl teisė į statybą miškų ūkio apskrities žemėje negalėjo ir negali būti įgyvendinta. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius D. T. neteisėtai išdavė leidimą statyti kaimo turizmo pastatą, valstybės ir savivaldybės institucijos nesilaikė pareigos užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų (šiuo atveju Statybų privačioje žemėje reglamentas – įstatymų).

43.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. vasario 28 d., kovo 1 d. ir kovo 7 d. pateiktais kasaciniais skundais atsakovai Utenos RAAD, Molėtų rajono savivaldybės administracija, D. ir R. T. prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino atsakovų kasacinių skundų ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

45.       Pareiškėjai D. ir R. T. 2014 m. kovo 25 d., remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsniu ir 6 straipsniu, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (toliau – ir EŽTT) nurodydami, kad Lietuvos teismai įpareigojo juos nugriauti statybos objektą, pastatytą pagal rajono savivaldybės išduotą statybos leidimą, taip buvo pažeista jų teisė į nuosavybės apsaugą, kurią garantuoja Konvencija.

46.       Išnagrinėjęs bylą EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje T. prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Sutikdamas, kad įpareigojimu griauti buvo siekiama teisėto tikslo – ginti viešąjį interesą, t. y. saugoti aplinką, miškus, kurio svarba yra aiškiai nustatyta, teismas vertino, ar, atsižvelgiant į pareiškėjų interesą išsaugoti namą, įpareigojimas griauti buvo proporcinga priemonė siekiamam tikslui. Nurodė, kad gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo klaidas, net ir tas, kurios buvo padarytos dėl savo pačių aplaidumo, tačiau naštos už tokių klaidų taisymą neužkraunant asmenims. Teismas atkreipė dėmesį, kad valdžios institucijos visiškai nesvarstė galimybės sumažinti naštą, tekusią pareiškėjams dėl sprendimo nugriauti namą: teismai nesiėmė aiškinti, kaip paskirstyti nugriovimo lėšas tarp pareiškėjų, Molėtų rajono savivaldybės ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento; atmetė antstolio prašymus išaiškinti sprendimo nugriauti namą vykdymo tvarką; nagrinėdami bylą neatsižvelgė į pareiškėjų atsakomybės laipsnį lyginant su kelių valdžios institucijų, įskaitant namą įregistravusio Registrų centro, kurio registracijos neginčijo jokia institucija ketverius metus, atsakomybe. Teismo nuomone, našta dėl valdžios institucijų veiksmų pareiškėjams teko tokia pati, kaip ir pačioms valdžios institucijoms, jeigu ne didesnė, todėl skundžiama priemonė nebuvo proporcinga siekiamam tikslui. Vertindamas pareiškėjų skundus pagal Konvencijos 6 straipsnį, Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytą Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą, nėra priežasties tuos pačius faktus vertinti dar ir Konvencijos 6 straipsnio požiūriu. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjams pagal Konvencijos 41 straipsnį, Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų namas dar nėra nugriautas ir kad nacionaliniai teismai sustabdė sprendimo nugriauti statinį vykdymą, kol bylą išnagrinės Teismas. Todėl, Teismo nuomone, pareiškėjai neįrodė, kad jie iš tiesų patyrė turtinę žalą, ir atmetė jų 255 572 Eur sumos reikalavimą turtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinę žalą, Teismas pareiškė, kad pareiškėjai tikrai išgyveno nusivylimą ir sielvartą, tačiau jų pareikalauta 10 000 Eur suma yra per didelė, todėl priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

47.       Atsakovai D. T. ir R. T., vadovaudamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą bei atmesti ieškinio reikalavimą įpareigoti statytoją D. T. per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą bei kitus inžinerinius kiemo statinius ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini).

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, t. y. panaikino statytojui D. T. įpareigojimą visų atsakovų lėšomis nugriauti statinius, ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą, taip pat panaikino nurodytų procesinių sprendimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei perdavė iš naujo nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams bylos dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo kaip statybos padarinių šalinimo būdo paliko nepakeistą.

49.       Grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešą interesą, patikslintu ieškiniu atsakovams D. T., R. T., Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, VĮ Registrų centras prašo įpareigoti statytoją D. T. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų Molėtų rajono savivaldybės (40 proc.), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (40 proc.) ir VĮ Registrų centras (20 proc.) lėšomis nugriauti kaimo turizmo pastatą bei kitus inžinerinius kiemo pastatus ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, o atsakovui D. T. to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita tai atlikti Statybos inspekcijai.

50.       Atsakovai D. T. ir R. T. patikslintu priešieškiniu atsakovams Molėtų rajono savivaldybei, atstovaujamai Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento, ir VĮ Registrų centras, 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu sumažinę priešieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), prašo priteisti 169 426 Eur turtinės žalos dėl turto netekimo atlyginimui, nes statinius nugriovus tokios vertės turto, turėjusio būti šeimos investicija, netenka atsakovai.

51.       2021 m. gruodžio 22 d. posėdžio metu buvo išspręstas Statybos inspekcijos procesinės padėties – iš trečiojo asmens į atsakovo, pakeitimo klausimas – ieškovui nesutinkant byloje keisti atsakovus ar įtraukti Statybos inspekciją bendraatsakoviu, inspekcijos procesinė padėtis palikta nepakeista – trečiojo asmens.

52.       2022 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymu byloje buvo paskirta statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertei Z. B.. Teismo ekspertei užduoti klausimai: 1) Kokia ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo darbų vertė? 2. Kokia ginčo pasatų (juos nugriovus) statybinių medžiagų rinkos vertė? 3. Kokia yra statinių, tai yra kaimo turizmo pasato bei kitų inžinerinių – kiemo statinių (nuotekų rez.), iki baigtumo lygio, kuris užfiksuotas bylos medžiagoje, statybos ir nugriovimo kaina, atsižvelgiant į byloje esančius faktines išlaidas patvirtinančius įrodymus, o jų nesant (ar esant nepakankamai) – statybos metu galiojusias vidutines rinkos kainas?

53.       2022 m. gruodžio 20 d. gautas teismo ekspertizės aktas (DOK-34996), kuriame nurodyta, kad ginčo pastatų griovimo darbų vertė 2022 m. spalio mėn. kainomis yra 27 346,52 Eur. Nugriovus ginčo objekto statinius, galima jų vertę nustatyti komisijos aktu; rinkoje dalyvauja tik naujos medžiagos. Statinių: kaimo turizmo pastato ir kitų inžinerinių statinių – nuotekų rezervuaro, malkinės, vandens gręžinio 2007 m. kainomis skaičiuojamoji statybos kaina 97 831,17 Eur.

54.       2023 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovų D. T. ir R. T. prašymu byloje buvo paskirta  nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertei D. A.. Teismo ekspertei užduoti klausimai: kokia yra ginčo statinių: pastato kaimo turizmo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų (inžinerinių) kiemo statinių (nuotekų rez.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos kaina ekspertizės atlikimo metu?

55.       2023 m. gegužės 29 d. gautas teismo ekspertizės aktas (DOK-17058), kuriame nurodyta, kad ginčo statinių rinkos vertė 2023 m. kovo 24 d. galėjo būti apie 59 900 Eur.

56.       2023 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirta papildomos nekilnojamojo turto vertinimo bei statybos skaičiuojamosios kainos ir statinių griovimo kainos ekspertizės. Papildoma nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė paskirta pavedant ją atlikti ekspertei D. A., teismo ekspertei užduotas klausimas, kokia ekspertizės atlikimo metu būtų ginčo statinių: pastato kaimo turizmo pastato bei kitų (inžinerinių) kiemo statinių (nuotekų rez.), esančių žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos kaina iki statinių baigtumo lygio pagal faktinę padėtį, užfiksuotą patikslintoje kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos numeris nagrinėjamoje civilinėje byloje DOK-32879).

57.       Papildoma statybos skaičiuojamosios kainos ir griovimo kainos nustatymo teismo ekspertizė paskirta pavedant ją atlikti ekspertei Z. B., teismo ekspertei užduoti klausimai: 1) Kokia yra ginčo statinių: pastato kaimo turizmo pastato bei kitų (inžinerinių) kiemo statinių (nuotekų rez.), esančių žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki baigtumo lygio pagal faktinę padėtį, statybos kaina pagal vidutines rinkos kainas ekspertizės atlikimo metu? 2) Kokia yra ginčo statinių: pastato kaimo turizmo pastato bei kitų (inžinerinių) kiemo statinių (nuotekų rez.), esančių žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo kaina, skaičiuojant ją ekspertizės atlikimo metu galiojančiomis kainomis, atskirai išskiriant pastato rūsio ir jame esančios įrangos, pamatų, pirmo aukšto, pastogės bei stogo griovimo kainą? 3) Kokia yra ginčo statinių: pastato kaimo turizmo pastato bei kitų (inžinerinių) kiemo statinių (nuotekų rez.), esančių žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybinė vertė, skaičiuojant ją ekspertizės atlikimo metu galiojančiomis kainomis ir statinio statybos metu galiojusiomis kainomis, atskirai išskiriant pastato rūsio ir jame esančios įrangos, pamatų, pirmo aukšto, pastogės bei stogo statybos kainą?

58.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2023 m. lapkričio 28 d. gautas Z. B. atliktos ekspertizės aktas, 2023 m. gruodžio 12 d. – D. A. atliktos ekspertizės aktas.

59.       Ekspertės Z. B. atliktos statybos skaičiuojamosios kainos ir griovimo kainos nustatymo ekspertizės akte  nurodyta, kad ginčo statinių statybos kaina vidutinėmis rinkos kainomis galėjo būti 130 088,36 Eur, griovimo kaina – 30 050,05 Eur.

60.       Ekspertės D. A. atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte  nurodyta, kad ginčo statinių pagal faktinę padėtį rinkos vertė 2023 m. gruodžio 27 d. galėjo būti apie 117 900 Eur.

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

61.       Bylose dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, priklausomai nuo pareikštų reikalavimų, sprendžiama dėl termino kreiptis į teismą praleidimo/nepraleidimo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių šalinimo, už neteisėtą statybą kaltų asmenų ir jų atsakomybės laipsnio, žalos atlyginimo ir jos dydžio.

62.       Nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018, kuria ši (nagrinėjama) byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, t. y. panaikino statytojui D. T. įpareigojimą visų atsakovų lėšomis nugriauti statinius, ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą, taip pat panaikino nurodytų procesinių sprendimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bylos dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo kaip statybos padarinių šalinimo būdo paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atnaujinus procesą byloje nėra teisinio pagrindo persvarstyti įpareigojimą nugriauti statinius, pastatytus miško žemėje, tačiau atsižvelgiant į EŽTT sprendime konstatuotas aplinkybes yra teisinis pagrindas iš naujo nagrinėti statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą (nutarties 44 punktas). Spręsdamas dėl išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai (nutarties 48 punktas). Sprendžiant dėl institucijų kaltės ir atsakomybės į bylą kaip atsakovas įtrauktinas VĮ Registrų centras, įregistravęs statinius pagal pripažintą neteisėtu statybos leidimą (nutarties 49 punktas). Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo, taip pat ir dėl žalos atlyginimo už statinių nugriovimą kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta būtų perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Žalos, patirtos dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo, taip pat dėl žalos atlyginimo už statinių nugriovimą atlyginimo statytojui klausimas esant tokiai galimybei turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (nutarties 50 punktas).

63.       Vadovaujantis minėta nutartimi laikoma, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 5 d. statybos miškų ūkio žemėje leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. buvo išduotas neteisėtai, šis statybą leidžiantis dokumentas panaikintas bei nuspręsta dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo įpareigojant nugriaunant statinį. Iš naujo (ir kitaip) vertinti šiuos nustatytus faktus ir išspręstus reikalavimus draudžia įstatymas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

64.       Nagrinėjamoje byloje pagal prokuroro pareikštą reikalavimą sprendžiama dėl kaltų asmenų, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai, jų atsakomybės laipsnio bei dėl atsakovų D. T. ir R. T. reikalavimo atlyginti jiems turtinę ir neturtinę žalą dėl turto netekimo.

Dėl už neteisėtą statybą kaltų asmenų ir jų atsakomybės laipsnio

65.       Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju, skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 84–87 punktai, Teismų praktika. 2018, 49, p. 214-238).

66.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punkte suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius, nustatomas jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

67.       Teismas privalo ex officio (pagal pareigas) spręsti nurodytus klausimus net ir nesant pareikšto atitinkamo šalių reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 79 punktas).

68.       Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokie subjektai, kaip, kokia apimtimi prisidėjo prie statybos miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklype draudimo pažeidimo, nustatytos atsakovų kaltei dėl neteisėtų statybų (ne)buvimo pripažinti reikšmingos aplinkybės. Teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį).

69.       Aiškindamas ankstesnės redakcijos Statybos įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

70.       Spręsdamas dėl valdžios institucijų atsakomybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1387-624/2019).

71.       Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio „Statybos leidimas“ (straipsnio redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2005-04-02) 5 dalies 2 punktą, statybos leidimus išduodavo savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). To paties straipsnio 9 dalis numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. To paties straipsnio 10 dalis numatė, kad nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais; Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota institucija.

72.       Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis numato, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 24 dalis numato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

73.       Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-1075/2020, 51 punktas).

74.       Ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovui neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakinga valstybės institucija, pagal savo kompetenciją turėjusi prižiūrėti statybos atitiktį aplinkosaugos reikalavimams, t. y. Aplinkos apsaugos departamentas, perėmęs Utenos RAAD, pritarusio statybą miškų ūkio paskirties žemėje leidžiančio dokumento išdavimui, teises ir pareigas, ir statybos leidimą išdavusi Molėtų rajono savivaldybės administracija, taip pat, pagal EŽTT sprendimą, ir VĮ Registrų centras, įregistravusi miškų ūkio paskirties žemėje pastatytą statinį.

75.       Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad statybos leidimą išdavė vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, esant Nuolatinės statybos komisijos pritarimui kito pasirinkimo neturėjo, privalėjo išduoti statybos leidimą teisės aktų nustatytais terminais, taip pat nurodo, kad dėl neteisėto statybos leidimo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaltės, priėmusios vėliau prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintą Statybų privačioje žemėje reglamentą, nurodo esant ir Aplinkos apsaugos departamento kaltę, nes Utenos RAAD atstovas pritarė statybos leidimo išdavimui, dėl neteisėtų statybų kalta ir Statybos inspekcija, išdavusi pažymą, kurios pagrindu statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip ir Molėtų rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas nurodo nesant statybos leidimo išdavime dalyvavusių institucijų kaltės, nes jo išdavimo metu buvo vadovautasi tuo metu galiojusiu Statybų privačioje žemėje reglamentu, taip pat pažymi, kad Utenos RAAD atstovas tik dalyvavo statybos leidimo išdavimo procese, tačiau paties statybos leidimo išdavimas nebuvo jo kompetencijoje. VĮ Registrų centras teigia, kad jie atliko tik teisių išviešinimo funkciją pagal pateiktą Statybos inspekcijos pažymą, statybų atitikties teisės aktų reikalavimas nebuvo jų kompetencijoje. Statybos inspekcija nurodo, kad dėl jie tik patikrino, ar statybos atitinka projektui ir leidimui, statybos leidimo išdavimo procese nedalyvavo.

76.       Atsakovai D. T. ir R. T. nurodo viską atlikę pagal teisės aktų reikalavimus ir jokios jų kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo nėra.

77.       Vertinant byloje dalyvaujančių asmenų argumentus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo matyti, kad atsakovui D. T. 2005 m. gruodžio 5 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas) pripažintas neteisėtu dėl to, kad pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių metu galiojusį Žemės bei Miškų įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą miškų ūkio paskirties žemėje galėjo būti tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų, nustatančių kitų pastatų ar statinių buvimą miško žemėje, inter alia galimybę statyti gyvenamuosius ar komercinės paskirties pastatus, pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo, taip pat konstatavus, kad Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608, normos nenustatė kaimo turizmo sodybos pastatų statybos miško ūkio paskirties žemėje ir iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo  Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Miškų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013 konstatuojamoji dalis „Dėl statybų privačioje miško žemėje teisėtumo vertinimo pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą“). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad už statybos leidimo išdavimą atsakingi ir jo procese dalyvavę asmenys netinkamai taikė Statybų įstatymą, Žemės bei Miškų įstatymus, taip pat ir Statybų privačioje žemėje reglamentą.

78.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-62-701/2024, kurioje taip buvo keliamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės klausimas, teismui pripažinus leidimą statyti miškų ūkio paskirties žemėje neteisėtu, pasisakė, kad svarstyti Vyriausybės atsakomybės klausimą nėra pagrindo, kadangi Miškų ir Žemės įstatymai, kaip Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, yra imperatyvūs ir privalomai taikyti statybos leidimo išdavimo metu be papildomų Vyriausybės veiksmų (nutarties 77 punktas). Nors nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. e3K-62-701/2024 faktinės aplinkybės nėra visiškai ta pačios, kadangi byloje Nr. e3K-62-701/2024 statybos leidimas buvo išduotas jau po Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo, konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada). Pripažinus, kad valstybės institucijos teisės aktus taiko nepaisydamos ir nevertindamos jų turinio būtų paneigta pati konstitucinė kontrolė kaip esminis demokratinės valstybės elementas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102-108 straipsniuose.

79.       Vadovaujantis išdėstytais motyvais, nėra pagrindo išvadai, kad tai, jog Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, Miškų ir žemės įstatymo nuostatoms, šalina statybos leidimą išdavusių ir jo išdavimui pritarusių valstybės institucijų atsakomybę dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo.

80.       Statybos inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos, perėmusios apskrities viršininko administracijų teises ir pareigas šioje srityje, ginčui aktualiu laikotarpiu (pažymos išdavimo metu) buvo nurodytos Statybos įstatymo 8 skirsnyje „Statybos valstybinis valdymas. Statybos priežiūra“. Apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas statybų priežiūros srityje vėliau perėmė Statybos inspekcija, pareigos statybos priežiūros srityje buvo numatytos 27 straipsnio 4 dalyje. Įstatymas numatė, kad apskrities viršininko administracijos privalo tikrinti: 1) ar vykdoma statinio statyba nėra savavališka; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai; 2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado; <...>. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 6 priedo Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnas išduoda pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto statinio statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą ir atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio „Statybos leidimas“ (straipsnio redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2005-04-02) nenumatė apskrities viršininko administracijos dalyvavimo statybos leidimo išdavimo procedūrose.

81.       Nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tvarka buvo numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje, o atvejai, kada atsakovė VĮ Registrų centras - nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – įstatymo 29 straipsnyje. Daiktinių teisių įregistravimą detalizavo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (neteko galios nuo 2014 m. gegužės 1 d.). Nuostatų 27 punkte buvo numatyta, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; nėra aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje – prašymą tenkinti, atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą tvarką reglamentavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534. Nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro bei kadastro nuostatai nenustatė nekilnojamojo turto registratoriui pareigos atlikti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą prieš nustatant nekilnojamojo turto kadastro duomenis ar prieš priimant sprendimą dėl daiktinių teisių įregistravimo. Kaip ir apskrities viršininko administracijos atveju, teisės aktai nenumatė nekilnojamojo turto registratoriaus – VĮ Registrų centras – dalyvavimo statybos leidimo išdavimo procedūrose 

82.       Nors iš dalies sutiktina su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, kad ir Statybos inspekcija nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigas statybų priežiūros srityje, nes išdavė statytojui pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo jo projekto, o vėliau pati kreipėsi į prokurorą pranešdama apie neteisėtai išduotą leidimą, tačiau neteisėtai pastatyto statinio atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs ne su Statybos inspekcijos, taip pat ir VĮ Registrų centras veiksmais, kurie statybos leidimo išdavimo procedūrose nedalyvavo ir į kuriuos statytojas kreipėsi jau tada, kai statinys buvo pastatytas. Nei Statybos inspekcija, nei VĮ Registrų centras nedalyvavo administracinių aktų, suteikusių teisę atsakovui vykdyti statybos darbus bei sąlygojusių neteisėtos statybos pasekmes, kurios padariniai turi būti šalinami nugriaunant statinius, išdavime. Nugriautini statiniai atsirado kaip statybos leidimą išdavusių/jo išdavimui pritarusių asmenų veiksmų pasekmė, nes buvo leista statyti miškų ūkio paskirties žemėje, kurioje atsakovas teisės statyti neturėjo, ir Statybos inspekcijai bei VĮ Registrų centras atliekant jiems teisės aktų priskirtas funkcijas jau egzistavo. Civilinėje teisėje priežastinis ryšys apibrėžiamas kaip veiksmai (veikimas, neveikimas), nulėmę nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad Statybos inspekcijai bei VĮ Registrų centras nekyla atsakomybė šių institucijų lėšomis šalinti neteisėtų statybų padarinius, kadangi tarp neteisėtos statybos rezultato ir Statybos inspekcijos bei VĮ Registrų centras veiksmų ginčo statinių atžvilgiu nėra priežastinio ryšio.

83.       Nagrinėjamu atveju Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos, susidedančios iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus direktoriaus, Utenos RAAD, Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB Rytų skirstomųjų tinklai Utenos regiono Molėtų skyriaus, Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo atstovų patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2005 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu rekomendavo išduoti statytojui D. T. išduoti statybos leidimą.

84.       Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) buvo numatyta, kad nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu), savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija (statybos leidimą išdavusi institucija), pažeidė imperatyvias Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies (2005-02-15 įstatymo redakcija), Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktų, 26 straipsnio 1 dalies (2005-07-05 įstatymo redakcija), nuostatas. Būtent ši institucija pagal kompetenciją turėjo užtikrinti, kad su statyba susiję administraciniai aktai nepažeistų minėtų aukštesnės galios teisės aktų.

85.       Tarp nuginčyto statybos leidimo ir Administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi Administracija kaip statybos leidimą išdavusi institucija privalėjo įvertinti, ar numatoma statyba neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir nustačius tokį prieštaravimą atsisakyti išduoti statybos leidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis).

86.       Nors iš teismų praktikos matyti, kad siekiant nuginčyti išduotą statybos leidimą, nėra reikalaujama atskirai ginčyti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011), nes pats Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą yra vienas iš savarankiškos ir vientisos administracinės procedūros (statybos leidimo išdavimo), kuri prasideda statytojo nustatytos formos prašymo bei kitų dokumentų pateikimu ir pasibaigia statybos leidimo išdavimu, metu priimamų procedūrinių (tarpinių) sprendimų, spręstina dėl statybos leidimo išdavimui pritarusio Utenos RAAD, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas, atsakomybės neteisėtos statybos padarinių šalinimo procese. Teigiamas nuolatinės statybos komisijos sprendimas dėl statybos leidimo išdavimo savaime nelemia statytojo bei kitų suinteresuotų asmenų materialinių teisių ir pareigų, susijusių su statytojo prašyme išduoti statybos leidimą nurodytų statinių statyba (siekiamais vykdyti statybos darbais), atsiradimo ar pasikeitimo, o tik sudaro prielaidas atlikti tolimesnius veiksmus šioje administracinėje procedūroje. Konkrečias teisines pasekmes statybos teisinių santykių dalyviams sukelia būtent pagal pastarosios komisijos sprendimą statytojui savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto tarnautojo išduodamas statybos leidimas, t. y. galutinis sprendimas (individualus administracinis aktas), kuriuo įtvirtinamas konkretus administracinės procedūros pabaigos rezultatas, tačiau įstatyme numatytų valstybės institucijų atstovų dalyvavimas nuolatinės komisijos darbe nėra savitikslis. Jų dalyvavimo tikslas savo kompetencijos ribose pasisakyti, ar statybos leidimo išdavimas atitiktų teisės aktų reikalavimas ir taip sudaryti prielaidas leidimą išduodančiai institucijai priimti teisėtą ir pagrįsta valinį sprendimą – išduoti arba neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

87.       Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) buvo numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą.

88.       Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Vadinasi, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas pagal savo kompetenciją privalėjo Komisijos veikloje veikti taip, kad Komisijos priimamas sprendimas atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl statybų miško žemėje, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko, todėl kartu su sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priėmusia Molėtų rajono savivaldybės administracija laikytinas atsakingu asmeniu, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai.

89.       Šioje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir posėdžio protokolu, kuris vėliau teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, nusprendė statytojui D. T. išduoti statybos leidimą bei Molėtų rajono savivaldybės administracija D. T. išdavė nuginčytą statybos leidimą. Remiantis išdėstytu, būtent atsakovė Administracija ir Utenos RAAD pagal kompetenciją turėjo užtikrinti, kad su statyba susiję administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų, šiuo konkrečiu atveju – Miškų įstatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija pažeidė įstatymų reikalavimus neteisėtai priimdama administracinį aktą, lėmusį neteisėtą statybą, o Utenos RAAD atstovas, dalyvavęs nuolatinės komisijos veikloje ir pagal kompetenciją privalėjęs atlikti miškų naudojimo, apsaugos kontrolės funkcijas, rekomendavo išduoti statybos leidimą miškų ūkio paskirties žemėje, todėl šios institucijos laikytinos Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai.

90.       Byloje dalyvaujantys asmenys taip pat teikė argumentus dėl to, kad protokolu Nuolatinės statybos komisija pritarė statybos leidimo išdavimui, o protokolą pasirašė, išreikšdami pritarimą, ne tik Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento, bet ir kitų institucijų (Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Utenos regiono Molėtų skyriaus, Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo) atstovai, todėl spręstina ir dėl jų atsakomybės bei pareigos atlyginti statinio, pastatyto išdavus ginčo leidimą, griovimo išlaidas. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą lėmė draudimas statyti miško žemėje, o ne teisės aktų, kurias kuravo šios institucijos, pažeidimai, todėl šios institucijoms atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo nekyla.

91.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovai D. T., R. T. būtų kokiu nors būdu nulėmę administracinių teisės aktų priėmimą, aiškiai žinoję apie šių teisės aktų prieštaravimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl nėra laikomi kaltais, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovo D. T. pastatytas statinys atitinka statinį, kokį nuginčytu leidimu buvo leista statyti, ir ar tai turėtų įtakoti (ir kaip) nustatant už neteisėtą statybą kaltus asmenis ir jų atsakomybės už šio statinio nugriovimą laipsnį.

92.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. lapkričio 7 d. atsakovas D. T. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją prašydamas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, prašyme nurodyti numatomo projektuoti statinio duomenys: paskirtis – paslaugai teikti, aukštų skaičius 1, toliau prašymo blanko grafoje tarp žodžių „rūsys“ ir „mansarda“ įrašyta „su“, pamatai – akmenbetonis, sienos, pertvaros – rąstai, perdangos – medis, stogas – medinis dvišlaitis, gontai, šiltinimo medžiagos – akmens vata; prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų (poreikio ir pajėgumų) pažymėta: vandentiekis – šulinys, kanalizacija – vietinis valymo įrenginys; pastato įrenginiai – šildymo – krosnis, židinys, ventiliacijos – natūrali (1 t., b. l. 19-23).

93.       2005 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame buvo nustatyti architektūriniai planiniai reikalavimai: statinio statybos vieta buvusio statinio vietoje, <...> užstatymo procentas iki 120 m2, aukštų skaičius vienas su mansarda, aukštingumo skaičius iki 8,5 m, sienos – medžio rąstų, stogas – dvišlaitis, medinių konstrukcijų, dengiamas gontų danga (1 t., b. 17-18).

94.       Statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimo tvarką ir sudėtį projektavimo sąlygų atsakovui išdavimo metu reglamentavo Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215. Pagal šio reglamento 5.1 punktą, statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: <...) savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys Statybos ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; <...>; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Pagal statinio projektavimo sąlygas rengiami statinio projekto sprendiniai (reglamento 38 punktas). Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų projektavimo sąlygų sudėtį nustato savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) (reglamento 42 punktas).

95.       Iš atsakovui D. T. išduoto projektavimo sąlygų sąvado matyti, kad buvo leista projektuoti statinį su mansarda, projektuojam statiniui buvo numatyti architektūriniai reikalavimai, kad statinio užstatymo plotas būtų ne didesnis nei 120 m2, statinys galėjo būti projektuojamas vieno aukšto su mansarda, aukštingumo ribos iki 8,5 m. Kitokių ginčui aktualių architektūrinių reikalavimų statiniui nebuvo numatyta.

96.       Statinio projektą pagal išduotas projektavimo sąlygas parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 30-50). Projekte buvo nurodyta, kad pastatas projektuojamas vieno aukšto ir ne aukštesnis nei 8,5 m, projektuojamo statinio aukštis 8,5 m, užstatymo plotas 73,35, bendras plotas 63,45 m2. Iš pastato techninių-ekonominių rodiklių, aukšto patalpų eksplikacijos matyti, kad pastato bendras plotas – 63,45 m2 – apskaičiuotas tik pagal pastato pirmo aukšto patalpų plotus, plotas, esantis virš pirmo aukšto perdangos į projektuojamo pastato bendrą plotą neįskaičiuotas. Taip reglamentavo ir ginčo laikotarpiui aktualus Statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, kurio 7 punkte buvo numatyta, kad rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami.

97.       Pagal tokį UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą ir buvo išduotas nagrinėjamoje byloje nuginčytas statybos leidimas, kuriame buvo nurodyta, kad leidžiama statyti bendro 63,45 m2 ploto, vieno aukšto (neskaičiuojant mansardos) pastatą su mansarda (1 t. b. l. 31, 32).

98.       2007 m. vasario mėn. Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P. ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas R. V. suderino projekto pakeitimus, iš kurių matyti, kad projektuojamo statinio pirmo aukšto plotas iš viso 66,43 m2, iš pridedamų pastato projektinių sprendinių matyti, kad pastatas suprojektuota terasa, o pastogės patalpose suprojektuotos langų ertmės. Pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką, tokia aplinkybė vertinama, kad statomas pastatas su mansarda (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-221-828/2023, 56 punktas).

99.       Byloje nėra duomenų, kad pastatas pastatytas ne toks, koks buvo numatytas projekte (su jo 2007 m. vasario mėn. pakeitimais). Patikslintoje kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos numeris nagrinėjamoje civilinėje byloje DOK-32879, 8 t.) užfiksuoti pirmo aukšto su terasa parametrai su nežymiais neatitikimais (tikėtina, dėl matavimo skirtumų) atitinka tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame projekte, tiek 2007 m. sudarytoje pastato kadastro byloje nurodytus, projekte nurodytas statinio aukštis yra toks, koks buvo nustatytas Statybos inspekcijos atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (1 t., b. l. 60). Pažymėtina, kad Statybos inspekcija atsakovui 2007 m. kovo 28 d. išdavė pažyma apie nebaigtą statyti statinį, kurioje nurodyta, kad pastatas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto ir atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastro byloje (1 t., b. l. 58). Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad pastato plotų skirtumas (nekalbant apie rūsį, su kuriuo susijusios aplinkybės ir motyvai bus aptarti atskirai), nurodytas pirminėje ir patikslintoje kadastro bylose, atsirado ne dėl to, kad atsakovas statytojas pastatė statinį nesilaikydamas projektavimo sąlygų, projekto bei išduoto leidimo statyti, o dėl to, kad kadastro bylose buvo skirtingai užfiksuoti faktiniai pastato duomenys, tame tarpe ir dėl to, kad pirminėje kadastro duomenų byloje nebuvo įtraukti duomenys apie pastogės patalpas bei jose įrengtą mansardą.

100.       Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad po dalimi pastato yra įrengtas 7,88 m2 ploto, 1,82 m aukščio rūsys, kuris nebuvo užfiksuotas sudarant kadastro bylą 2007 metais. Ieškovas, atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad atsakovas D. T. šią patalpą įsirengė neturėdamas tam leidimo, todėl tai turi turėti įtakos nustatant asmenis, kaltus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir jų atsakomybės laipsnį, taip pat ir atsakovui priteistinos turtinės žalos dydį dėl turto netekimo.

101.       Atsakovas D. T. Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateiktoje paraiškoje išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, kurios blanko pavyzdys, kaip to reikalauja STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 53.1 punktas, turėjo būti patvirtintas savivaldybės administracijos, prie bendros statinio charakteristikos nurodė numatomo projektuoti statinio duomenis: aukštų skaičius 1, toliau prašymo blanko grafoje tarp žodžių „rūsys“ ir „mansarda“ įrašyta „su“. Išduotame projektavimo sąlygų sąvade rūsys neminimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame statinio projekte rūsys nėra suprojektuotas. Nuorodos į rūsį nėra ir atsakovui išduotame statybos leidime. Teismo ekspertė Z. B., ekspertizės atlikimo metu apžiūrėjusi pastatą, 2022 m. gruodžio 15 d. ekspertizės akte nurodė, kad pastatas turi rūsį, sienos betoniniai blokai, grindys medinės ant betoninio pagrindo, patalpoje yra siurblys arteziniam šuliniui tiekti pastatui vandenį, automatinė sistema valdyti procesus, dalis rūsio sienų apšiltinta.  Atsakovas D. T., kartu su paraišką išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pateikė duomenis apie naudojamus gamtos išteklius ir nurodė, kad planuojamas aprūpinimo vandeniu šaltinis – šulinys (1 t., b. l. 21-23). Teismo ekspertė D. A., ekspertizės atlikimo metu apžiūrėjusi pastatą, 2023 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruotas faktiškai esantis artezinis šulinys. 2007 m. sudarytoje kadastro byloje pažymėta, kad vandentiekio nėra, tai pat nėra jokių duomenų apie rūsį ar pusrūsį, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu pateiktoje naujoje statinio kadastro byloje pastate yra 7,88 m2 ploto, 1,82 m aukščio rūsys, prie pastato duomenų taip pat pažymėta, kad pastate yra vietinis vandentiekis.

102.       Atsakovas D. T. teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, nurodė negalintis tiksliai įvardinti, kada pastate buvo įrengtas rūsys, nurodė, kad viskas lyg ir buvo daroma tada, kai pastatas buvo statomas, rūsys jau buvo sudarant pastato kadastro bylą 2007 metais.

103.       2007 m. kadastro byloje nenurodyta, kad pastatas yra su rūsiu bei nurodyta, kad vandentiekio nėra. Iš 2011 m. gegužės 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto galima suprasti, kad ginčo statinys buvo apžiūrėta tik išorės, nes jame nenurodyta, kad apžiūrint statinį būtų dalyvavęs atsakovas. Rūsio patalpos minimos 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sąmatoje. O 2023 m. sudarytoje kadastro byloje jau nurodoma, kad pastatas yra su rūsiu ir jame yra vandentiekis. Iš tokių byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai pastate buvo įrengtas rūsys – statybos metu ar vėliau, iki 2011 m. gegužės 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo ir bylos dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo iškėlimo ar po. Nuo pastato statybos, taip pat ir bylos iškėlimo jau praėjo daugiau nei 10 metų, tai objektyviai apsunkina bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimą. Teismo ekspertės Z. B. 2022 m. gruodžio 15 d. ekspertizės akte nurodyta, kad patalpoje yra siurblys arteziniam šuliniui tiekti pastatui vandenį, automatinė sistema valdyti procesus, tačiau net ir nustačius, pvz., šių įrenginių įsigijimo ir/ar įrengimo datą, nebūtų galima vienareikšmiškai teigti, kad tai galėtų būti ir rūsio pastatymo laikas. Ieškovas nurodo, kad aplinkybė apie pastate esantį rūsį paaiškėjo tik 2023 m., kai buvo atliktos ekspertizės, todėl jis negalėjo ginčyti Statybos inspekcijos 2007 m. kovo 28 d. pažymos apie nebaigtą statyti statinį per 10 metų terminą, tačiau teismo vertinimu, rengiantis inicijuoti bylą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo galėjo būti visapusiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl ginčo statinio ir išsiaiškinta, ar atsakovo D. T. veiksmuose nebuvo ir savavališkos statybos požymių.

104.       Įvertinus, kad valstybės institucijos klausimo dėl atsakovo D. T. galimai savavališkų statybos darbų nekėlė daugiau nei 10 metų, nagrinėjamoje byloje vertinama, kad nebūtų teisinga atsakovui (statytojui) D. T. nustatyti papildomą naštą, dėl kurios jis papildomai turėtų patirti tam tikrus turtinius praradimus dėl ginčo statinio nugriovimo, tačiau, teismo vertinimu, tai netrukdys teismui vertinti, ar ši aplinkybė įtakoja/neįtakoja atsakovams D. T. ir R. T. priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį pagal 2021 m. atsakovų pareikštą priešieškinį.

105.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas ir Administracija įpareigotini nugriauti statinius savo lėšomis po 40 proc., o VĮ Registrų centras kaltė turėtų būti įvertinama 20 proc.

106.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyta, kad jei sprendžiant dėl asmenų, kaltų dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo, būtų nustatyti kelių asmenų neteisėti veiksmai (neveikimas), teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo (nutarties 49 punktas).

107.       Sprendžiant asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys atsakomybės laipsnį teismas atsižvelgia ne tik į statybos leidimo išdavimo procese dalyvavusių fizinių ir juridinių asmenų konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad būtent minėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir neteisėtomis statybomis, bei šio priežastinio ryšio rūšį.

108.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

109.       Nustačius, kad statybos neteisėtumą lėmė ir prielaidas nugriauti statinį lėmė Administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento veiksmai, nustatytinas jų atsakomybės laipsnis.

110.       Teismo vertinimu, nors būtent statybos leidimas sudarė galimybę inicijuoti atitinkamus ūkinius procesus ir turto sukūrimą, tačiau už aplinkos apsaugą atsakingas Utenos RAAD darbuotojas teikdamas rekomendaciją leisti statybas miško žemėje pažeidė Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas, kas taip pat tiesiogiai lėmė neteisėto leidimo išdavimą ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimą (tiesioginis priežastinis ryšys), dėl ko tiek statybos leidimas, tiek Nuolatinės statybos komisijos protokolas suderinti projektą ir rekomenduoti išduoti statybos leidimą pripažinti negaliojančiais. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kažkurios iš šių institucijų kaltės laipsnis turėtų būti vertinamas mažesne dalimi (netiesioginiu priežastiniu ryšiu).

111.       Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų. Atitinkamai Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas privalo apmokėti po 50 procentų neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pareikštas prokuroro ginant viešąjį interesą, vadovaujantis Statybos inspekcijos 33 straipsnio 4 dalimi, atsakovui (statytojui) neįvykdžius teismo sprendimo, teisė pašalinti statybos padarinius suteikiama Statybos inspekcijai.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą

112.       Atsakovai D. T. ir R. T. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Molėtų rajono savivaldybės solidariai priteisti 320 000 Eur dydžio turtinės ir 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą priteisti 320 000 Eur turtinę žalą grindė nekilnojamojo turto vertintojų išvada, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto rinkos kaina siekė 300 000 Eur – 320 000 Eur, nugriovus ginčo statinį būtent tokios vertės turto netenka atsakovai.

113.       2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu atsakovas sumažino priešieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo iki 169 426 Eur. Šalies teisė sumažinti ieškinio reikalavimus numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo užfiksuotas 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokole – garso įraše, apie tai atsakovo atstovė pasisakė ir sakydama baigiamąją kalbą. Atsakovo atstovė paaiškino, kad prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas apskaičiuotas pagal atsakovo į bylą pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo mėn. statybos skaičiuojamosios kainos projekte nustatytą ginčo statinių statybos kainą (136 524,85 Eur) pagal 2013 m. (teismo sprendimo įsiteisėjimo metu) buvusias vidutines rinkos kainas. Pažymėjo, kad ši kaina artima ekspertės Z. B. pateiktai išvadai dėl statybos skaičiuojamosios kainos 2023 m. spalio mėn. kainomis – 130 088,36 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekte nurodytos bendros 149 879,81 Eur (517 505 Lt) statybos kainos atėmus malkinės ir tiltelio į ežerą statybos kainą ir gautą sumą padidinus Statistikos departamento viešai skelbiamu šio laikotarpio vartotojų kainų pokyčiu 24,1 % atsakovams turtinei žalai atlyginti priteistina 169 426,49 Eur (136 524,85x24,1%).

114.       Prokuroro nuomone, atsakovams atlygintinos žalos dydis turėtų sudaryti 58,93 proc. ekspertės D. A. nurodytos ginčo statinio rinkos vertės 116 900 Eur, t. y. turėtų būti už tokio ploto statinių netekimą, kokį buvo leista statyti (leista statyti 63,45 m2, iš 2023 m. spalio 19 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad faktiškai ginčo statinio – kaimo turizmo pastato bendras plotas yra 107,67 m2). Atsakovams turėtų būti priteista ne daugiau nei 68 889,17 Eur už pastatų nugriovimą (116 900 Eur x 58,93 proc.).

115.       Atsakovės Molėtų rajono savivaldybė ir valstybė su priešieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko motyvuodami tuo, kad nėra nustatyta reali ginčo statinio statybos darbų vertė pagal pirminius statybinių medžiagų ir statybos darbų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl statinio statybos vertės, kuri išėjo už išduoto statybos leidimo ribų.

116.       Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų jam kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

117.       CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

118.       Atsakovai prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes teismo sprendimu buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, neteisėti savivaldybės ir valstybės institucijų (Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento) veiksmai išduodant statybą leidžiantį dokumentą sudarė prielaidas vykti atsakovams nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie teismo įpareigojimu turi būti nugriauti, statybai.

Dėl neteisėtų veiksmų

119.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

120.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

121.       Įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018) yra nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 5 d. statybos miškų ūkio žemėje leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. T. (statytojui) buvo išduotas neteisėtai, šis statybą leidžiantis dokumentas panaikintas bei nuspręsta dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo įpareigojant nugriaunant statinį.

122.       Šiuo sprendimu nustatoma, kad Aplinkos apsaugos departamentas ir Molėtų rajono savivaldybės administracija netinkamai vykdė įstatymuose ir juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad jų veiksmai ir priimami sprendimai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams. Statinio projektas buvo parengtas pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. lapkričio 22 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui D. T. kaimo turizmo paslaugai skirto statinio projektui rengti. Parengtam statinio projektui buvo pritarta Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusių Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (toliau – ir Nuostatai), nustatė, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (16.1 punktas). Šiuo atveju Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, pagal Nuostatų 16.1 punktą turėdama prievolę patikrinti nurodytus dokumentus, to nepadarė, kas lėmė neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, t. y. dėl jos neveikimo buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktas nustatė, jog už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal kompetenciją atsako <...> institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) CK ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Utenos RAAD, dalyvavęs Nuolatinės komisijos sudėtyje, neįgyvendino Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi regionų aplinkos apsaugos departamentui pavestų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijų, pritarė statybos leidimo miškų žemėje išdavimui ir tokiu neveikimu sudarė prielaidas statybos leidimo išdavimui. Po pritarimo projektui Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė 2005 m. gruodžio 5 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista statyti kaimo turizmo pastatą pagal suderintą projektą.

123.       Nors galutinį sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo priima savivaldybės administracija, tačiau šiame procese tam tikra apimtimi dalyvauja ir kitos valstybės institucijos, todėl vertintina, jog dalis atsakomybės už atsakovų patirtą žalą tenka ir Aplinkos apsaugos departamentui, perėmusiam Utenos RAAD teises ir pareigas, kuris, turėdamas pareigą užtikrinti aplinkos apsaugą, miškų naudojimo teisėtumą ir apsaugos kontrolę, neužtikrino, kad nebūtų vykdomos neteisėtos statybos.

124.       Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta bei šiuo sprendimu pripažintina, kad Utenos RAAD, kurio teises pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas, ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai veikė neteisėtai rekomenduojant išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir išduodant jį, kuris kartu su Nuolatinės statybos komisijos protokolu vėliau teismo buvo panaikinti kaip neteisėti. Tokie veiksmai patvirtina jų veiksmų neteisėtumą ir jie laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.

        Dėl priežastinio ryšio

125.       CK 6.247 nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

126.       Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog paminėti atsakovių neteisėti veiksmai (atsakovės būtų nepatvirtinę projektavimo sąlygų sąvądo, nerekomendavę išduoti statybos leidimo pagal parengtą projektą, kuriame ginčo statinių statyba numatyta miško žemėje, taip pat būtų neišdavę statybos leidimo šių statinių statybai, nebūtų buvusios pradėtos ginčo statinių statybos, taip pat nebūtų tekę griauti jau pastatytų statinių) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovams D. T. ir R. T. padaryta turtine žala.

Dėl žalos dydžio

127.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.

128.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).

129.       Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

130.       Atsakovai turtinę žalą grindžia nuostoliais, kurie bus neišvengiamai patirti nugriovus atsakovams nuosavybės teise priklausiusius neteisėtai pastatytus statinius. Nurodo, jog nuostolius, patirtus dėl ginčo objektu esančio turto sunaikinimo, patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta ginčo statinių statybos sąmata, joje nurodytą statybos vertę indeksuojant pagal oficialiai paskelbtą vartotojų kainų indeksą.

131.       Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, galinčios turėtų įtakos nustatinėjant atsakovams padarytos turtinės žalos dėl ginčo statinių - kaimo turizmo pastato ir nuotekų rezervuaro sunaikinimo dydį buvo įrodinėjamos tokiomis įrodinėjimo priemonėmis: 1) atsakovai D. T. ir R. T. yra pateikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo mėn. parengtą sąmatą, kurioje suvestinis statybos kainos paskaičiavimas – 149 879, 81 Eur (517 505 Lt)  ir 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 20 d. parengtą konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje labiausiai tikėtina nuo 300 000 Eur iki 320 000 Eur (2021 m. spalio 18 d. Nr. 25845, priešieškinio priedai); 3) bylos nagrinėjimo metu atlikta statybos skaičiuojamosios kainos teismo ekspertizė, pateikta eksperto išvada, kad statybos metu (2007 m. kovo mėn.)  galiojusiomis kainomis kaimo turizmo pastato bei kitų inžinerinių statinių – nuotekų rezervuaro, malkinės, vandens gręžinio statybos kaina galėjo būti 97 831,17 Eur (2022 m. gruodžio 20 d. Nr. DOK-34996), 4) ekspertizės atlikimo metu (2023 m. spalio mėn.) galiojusiomis kainomis statybos kaina galėjo būti 130 088,36 Eur (2023 m. lapkričio 28 d. Nr. DOK-36816), 5) atlikta ginčo statinių rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizė, pateikta eksperto išvada, kad už pagrindą naudojant NTR Centrinio duomenų banko išraše pateiktus duomenis ginčo statinių - kaimo turizmo pastato ir nuotekų rezervuaro rinkos vertė 59 900 Eur (2023 m. gegužės 29 d. Nr. DOK-17058), 6) ginčo statinių - kaimo turizmo pastato ir nuotekų rezervuaro rinkos vertė iki statinių baigtumo lygio pagal faktinę padėtį, užfiksuotą patikslintoje kadastrinių matavimo byloje Nr. 62/1565, galėjo būti apie 117 900 Eur (2023 m. gruodžio 12 d. Nr. DOK-38288).

132.       Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 179 straipsnis).

133.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

134.       Teismo vertinimu, nustatant ginčo statinių statybos kainą yra pagrindas vadovautis ne atsakovų pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, o teismo ekspertės Z. B. pateiktais ekspertizės aktais, kadangi teismo ekspertizės atliktos vertinant faktinę situaciją, taikyti metodai, naudoti duomenys išvadų apskaičiavimui abejonių nekelia, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.

135.       Analogiškai, nustatant ginčo statinių rinkos vertę būtų pagrindas vadovautis ne atsakovų pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacine pažyma, o teismo ekspertės D. A. pateiktais ekspertizės aktais. Dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, taikyto metodo šalims abejonių nekilo, ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami turto perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje, vertinta pagal faktinę situaciją, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacine pažyma nebesirėmė ir patys atsakovai, bylos nagrinėjimo metu sumažinę priešieškinio reikalavimus ir sumažintus reikalavimus grindę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata.

136.       Vertinant, atsakovų patirtos žalos dydį pagrindžia statybos kaina pagal statybos metu galiojusias kainas ar pagal ekspertizės atlikimo metu galiojusias kainas atsižvelgiama į tai, kad nors teismų praktikoje bylose dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą žala dažnai pripažįstamos patirtos išlaidos statybai, nagrinėjamu atveju toks atlyginimas nebūtų teisingas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kitaip tariant, tai nukentėjusiojo turtinis praradimas, nagrinėjamu atveju sunaikinant atsakovų sukurtą turtinę vertybę – ginčo statinius. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Pinigų perkamoji galia, lyginant su ginčo statinių statybos metu buvusia, yra sumažėjusi dėl infliacijos pakilusių prekių, paslaugų kainų, ši aplinkybė yra visuotinai žinoma ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja (CPK 182 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atlygintinos žalos dydį prilyginant statybos metu turėtoms išlaidoms ar apskaičiuojant pagal statybos metu galiojusias statybos kainas nebūtų užtikrintas visiškas nuostolių atlyginimo principas atstatant nukentėjusio turtinę padėtį į buvusią iki pažeidimo, kadangi svarbu ne tik patirtų išlaidų suma, bet ir kokią turtinę vertybę už tą sumą galima įgyti (sukurti). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jei įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną, atsakovams atlygintinos žalos dydis apskaičiuojamas pagal teismo ekspertės Z. B. ekspertizės akte nurodytą ginčo statinių statybos skaičiuojamąją kainą ekspertizės atlikimo metu (2023 m. spalio mėn.) galiojusiomis kainomis.

137.       Atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas nesutikimą su priešieškiniu argumentavo tuo, kad į bylą nepateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovų faktiškai patirtas išlaidas ginčo statinių statybai, atsakovas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokie dokumentai yra, todėl vertintina, kad byloje nesurinkti duomenys apie tikrąją statybos darbų kainą. Šie argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

138.       Šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem taisyklė). Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad minėta prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

139.       Atsakovas D. T. (statytojas) yra privatus asmuo, neturėjęs teisinės pareigos kaupti ir saugoti statybos išlaidų dokumentus. Statinys buvo statomas savo reikmėms, turint tam leidimą, todėl negalima teigti, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, tokių dokumentų nekaupęs. Atsakovas D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad statybos dokumentai yra, jie buvo atiduoti su pareiškimu Europos Žmogaus Teisių Teismui, atsakovas ir jo atstovė taip pat paaiškino, kad ginčo statiniai buvo statomi ir ūkio būdu, turimi dokumentai yra fragmentiniai. Susipažinus su byloje esančia atsakovų D. T. ir R. T. pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teismui kopija matyti, kad pareiškime išvardinti jo priedai, tarp kurių yra tik ta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta sąmata, tačiau nenurodoma, kad teismui pateikiami ir pirminiai su statybos darbais susiję dokumentai. Šios bylos nagrinėjimo metu, paskyrus statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę, teismo ekspertės prašymu atsakovai buvo įpareigoti pateikti projektavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsakovai, vykdydami šį įpareigojimą, į bylą pakartotinai pateikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą sąmatą. Kad būtent atsakovas statybos būdu sukūrė naują daiktą – ginčo statinius ir šiai dienai toks turtas egzistuoja, ginčo byloje dėl to nėra. Be to, piniginę išraišką sukurto turto verte turi ir statytojo darbas statybos procese. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad į bylą neišreikalauti visi reikiami dokumentai, kuriuos teismas galėtų išreikalauti iš byloje dalyvaujančių asmenų ar kad atsakovų atžvilgiu reikėtų taikyti nepalankiausių faktų nustatymo taisyklę, kai dokumentai neteikiami sąmoningai, tyčia juos sunaikinant ar pan.

140.       Iš ekspertės D. A. pateiktos ginčo statinių - kaimo turizmo pastato ir nuotekų rezervuaro pagal bylos nagrinėjimo metu parengtą kadastro duomenų bylą rinkos vertė matyti, kad ši išvada pateikta taikant Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 54.2 punkte numatytą išlaidų (kaštų) metodą. Taikant šį metodą yra nustatoma atkuriamoji turto vertė (Metodikos 64 punktas). Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: 1) nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos; 2) nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (Metodikos 67 punktas). Iš 2023 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akto matyti, kad ekspertė skaičiavo 15 proc. fizinį nusidėvėjimą kaimo turizmo pastatui ir 51 proc. nusidėvėjimą nuotekų rezervuarui, o posėdžio metu paaiškino, kad laikoma, jog tokio statinio kaip atsakovo naudojimas skaičiuojamas šešiasdešimčiai metų. Visų pirma pastebėtina, kad ekspertės D. A. išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė, neskaičiuojant ginčo statinių nusidėvėjimo, yra labai panaši ekspertės Z. B. nustatytai ginčo statinių statybos skaičiuojamajai kainai ekspertizės atlikimo metu galiojusiomis kainomis: 139 547 Eur ir 130 088,36 Eur atitinkamai. Tai patvirtina eksperčių teiktų išvadų patikimumą ir yra papildomas motyvas atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje pateiktas išvadas. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuotolius. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, nurodoma, kad naudos įskaitymo į nuostolius būtinoji sąlyga yra ta, kad ir viena, ir kita kiltų iš to paties veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015). Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, pagrindžia būtinybę įskaityti nukentėjusio asmens naudą į nuostolius, jei to nepadarius nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, 63 punktas). Nors šioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovas D. T. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus siekdamas gauti statybos leidimą, ginčo statiniais pagal tiesioginę jų paskirtį atsakovai D. T. ir R. T. naudojasi nuo 2007 metų iki šiol. Šią aplinkybę pripažįstant atsakovams atsiradusia nauda, teisingesniu turtinės žalos atlyginimu atsakovui būtų galima pripažinti ekspertės D. A. nustatytą atkuriamąją turto vertę, vertinamo turto nusidėvėjimą laikant atsakovų gauta nauda, mažinančia vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudas (įskaitoma į nuostolius). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023 yra pasisakęs, kad  ilgą laiką dėl atsakovų kaltės gyvendami name, kurio kokybės trūkumai buvo esminiai, ieškovai negali būti laikomi įgiję naudos (praturtėję) atsakovų sąskaita, nes toks vertinimas nebūtų suderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (nutarties 70 punktas). Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš neteisėtų veiksmų gavo naudą, kurią reikėtų įskaityti į nuostolius, todėl žalos atsakovams atlyginimas atkuriamąja turto verte išskaičiavus turto nuvertėjimą neatitiktų visiško nuostolių atlyginimo principo.

141.       Apibendrinant vertinama, kad visišką turtinių  nuostolių atsakovams atlyginimo principą užtikrins žalos dydžio nustatymas pagal teismo ekspertės Z. B. 2023 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte nurodytą ginčo statinių statybos skaičiuojamąją kainą ekspertizės atlikimo metu (2023 m. spalio mėn.) galiojusiomis kainomis.

142.       Sprendime išdėstytais motyvais, nesant duomenų, kad atsakovas (statytojas) pastatė statinį nesilaikydamas projektavimo sąlygų, projekto (su 2007 m. vasario mėn. suderintais pakeitimais) bei išduoto leidimo statyti, taip, kaip šie dokumentai apibrėžė pastato pirmo aukšto, stogo, aukščio metmenis, pirmo aukšto plotą, galimybę statinį statyti su mansarda, nėra pagrindo prokuroro prašymu atsakovams priteistiną turtinę žalą mažinti proporcingai statybą leidžiančiuose dokumentuose nurodytam ir 2023 m. spalio mėn. sudarytoje kadastro byloje nurodytam faktiniam statinio plotui.

143.       Pagal byloje esančius faktinius duomenis apie ginčo statinyje esantį rūsį (sienos - betoniniai blokai, grindys - ant betoninio pagrindo, 2023 m. spalio mėn. kadastro bylos duomenimis – bendras aukštis 1,82 m, įgilintų patalpų gylis 1,61 m), jis atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą statinio sąvoką bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4 4.30 papunktyje pateiktą rūsio apibrėžimą bei yra laikomas pastato aukštu. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2 punktą, įrengiant naują rūsį laikoma, kad perstatomos statinio laikančiosios konstrukcijos.

144.       Tiek 2005 m. lapkričio 22 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvade, tiek nuginčytame 2005 m. gruodžio 5 d. statybos leidime numatyta, kad leidžiama statyti vieno aukšto statinį su mansarda. Taigi, rūsio statyba nebuvo numatyta savivaldybės administracijos išduotame statybą leidžiančiame dokumente, taip pat nebuvo suprojektuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame statinio projekte, kurio statybos metu turėjo laikytis atsakovas (statytojas). Pareiga laikytis yra nurodyta ir pačiame statytojui išduotame statybos leidime – statybos leidime įrašyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

145.       Pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608, vadovaujantis kuriuo atsakovui ir buvo išduotas leidimas, šio reglamento 6 punktą, galiojusį iki 2007 m. vasario 4 d., visuose žemės sklypuose, nurodytuose šiame reglamente, statybą galima pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. Jei, kaip teigia atsakovas, rūsys buvo įrengiamas tuo metu, kai buvo statomas ir pats pastatas, tokius darbus atsakovas atliko neturėdamas statybos leidimo, todėl nebūtų pagrindo teigti, kad šioje dalyje atsakovų turtiniai praradimai atsiranda dėl neteisėtų valstybės/savivaldybės institucijų veiksmų.

146.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 72 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2 papunkčiu, atvejai, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas laikomi statinio kapitaliniu remontu, jei nesikeičia jokie statinio išorės metmenys, arba statinio rekonstravimu, jei keičiasi statinio išorės metmenys.  Vadovaujantis iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktu, po statybos leidimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams, – pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas), šio reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą, jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis, jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų). Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojęs Statybos techninį reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatė pareigą gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį bei rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui, nuo 2011 m. liepos 1 d. reglamento 48 punkto redakcija numatė atvejus, kai pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą neprivaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (vienas iš atvejų – kai iki 1 m didinami statinio išorės metmenys).

147.       Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovui išduotame statybos leidime nesant numatyta, jog statinys gali būti statomas su rūsiu, įvertinus įrengto rūsio parametrus (aukštis 1,82, įgilintas gylis 1,61, pločio, ilgio parametrai – 3,90x3,44), vertinama, kad įsirengdamas rūsį, nenumatytą suderintame statinio projekte, atsakovas veikė savo rizika, atsakovo dėl to patirtos išlaidos nesusijusios priežastiniu ryšių su neteisėtais valstybės/savivaldybės institucijų veiksmais, todėl atsakovui neatlygintinos.

148.       Teismo posėdžio metu ekspertė Z. B. nurodė, kad skaičiuodama ginčo statinių statybos kainą negalėjo įvardinti, kiek atskirai kainuotų po pastatu esančio rūsio įrengimas, nes nėra metodikų, kurių pagrindu galėtų atlikti tokius skaičiavimus. Rašytinių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti rūsio įrengimo kainą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, išlaidos rūsio statybai apskaičiuojamos proporcingai pastatyto ploto 107,67 m2 (su rūsiu) ir rūsio (7,88 m2) ploto santykiui. Iš Z. B. nurodytos statybos skaičiuojamosios kainos 119 347,12 Eur atėmus buitinių nuotekų įrenginio ir vandens gręžinio kainą, atsakovams atlygintina 108 890,11 Eur (117 490,41 Eur x 7,32 proc.) išlaidų pastato statybai, taip pat 1622,18 Eur išlaidų buitinio nuotekų valymo įrenginio statybai bei 234,53 Eur vandens gręžinio (šulinio) statybai, vertinant, kad vandens aprūpinimas iš šulinio buvo numatytas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrose ir pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatytam pastatui aptarnauti, taip pat 10 741,24 Eur projektavimo išlaidų. Iš viso atsakovams atlygintina 121 488,06 Eur turtinės žalos dėl statinių netekimo.

149.       Šiuo sprendimu nustatoma, kad dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo kaltais asmenimis pripažintina Molėtų rajono savivaldybės administracija, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, ir Aplinkos apsaugos departamentas, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, todėl ir turtinės žalos atlyginimas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę.

150.       Taigi, byloje nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą iš atsakovės Molėtų rajono savivaldybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, atsakovams priteistina priteistinas 60 744,03 Eur (121 488,06 Eur × 50% = 60 744,03 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimas ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Aplinkos apsaugos departamento, atsakovų naudai priteistinas 60 744,03 Eur (121 488,06 Eur × 50% = 60 744,03 Eur) dydžio žalos atlyginimas.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų priteisimo

151.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje ir jų turi pakakti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017).

152.       Teismo sprendimu atsakovui nustatytas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų) ir Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (50 procentų) pašalinti statybos, atliktos pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą padarinius – nugriauti pastatytą kaimo turizmo pastatą bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę.

153.       Skirtingai nei nustatant turtinės žalos, kurią atsakovai neabejotinai patirs netekę pastatytų ir nugriautinų statinių, dydį, vykdant teismo įpareigojimą nugriauti statinius gali būti nustatytas visiškai tikslus patirtų išlaidų dydis, tačiau tiksli patirtų griovimo išlaidų suma paaiškės tik šį teismo įsipareigojimą įvykdžius. Byloje buvo teikiami įrodymai dėl galimo griovimo išlaidų dydžio, tačiau nei patys atsakovai, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys reikalavimo atlyginti būsimas griovimo išlaidas nereiškė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje, apibrėžiančioje nagrinėjamos bylos ribas, taip pat nėra įpareigojimo būtinai išspręsti ir griovimo išlaidų klausimą. Nutarties 50 punkte yra nurodyta, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas esant galimybei. taigi ir dėl to patirtos žalos dalis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad galimų išlaidų statinių nugriovimui dydis skiriasi priklausomai nuo to, kada jos skaičiuojamos: vykdymo procese 2013 m. spalio mėn. Statybos inspekcijos sudarytoje lokalinėje griovimo darbų sąmatoje nurodyta 18 560,50 Eur (64 085,70 Lt); ekspertės Z. B. 2022 m. lapkričio 15 d. ekspertizės akte 2022 m. spalio mėn. kainomis 27 346,52 Eur; ekspertės Z. B. 2023 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte 2023 m. spalio mėn. kainomis 30 050,05 Eur. Atsakovas, įvykdęs teismo įpareigojimą, įgytų teisę pareikalauti iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento po 50 proc. patirtų savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo, pateikiant jų pagrindimo dokumentus. Tuo atveju, jeigu nurodytos institucijos geranoriškai šių išlaidų neatlygins, atsakovas su tokiu reikalavimu galėtų kreiptis į teismą.

154.       Akivaizdu, kad statytojas, nugriovęs statinius, patirs žalą (CK 6.249 straipsnis ), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 straipsnis), tačiau šioje byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, koks tikslus žalos dydis bus, todėl jos įvertinimas atidėtinas iki šio sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala, kurią priteisti turės teisę prašyti statytojas (ieškovas pagal priešieškinį) atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Aplinkos apsaugos departamentui proporcingai pagal šiuo sprendimu nustatytą kaltės dėl neteisėtų statybų laipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

155.       Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. T. ir R. T. prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento, ir Molėtų rajono savivaldybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė didelius, ilgai trukusius procesus dėl statybos leidimo nuginčijimo, gyveno įtampoje dėl didelės vertės asmeninio turto praradimo, yra įpareigoti nugriauti turtą, į kurį sąžiningai ir teisėtai investavo savo lėšas ir darbą, prie kurio emociškai prisirišo, teisminis nagrinėjimas sukėlė atsakovams daugybę neigiamų išgyvenimų, sukėlė stresą, nepasitikėjimą valdžios institucijomis.

156.       EŽTT, išnagrinėjęs atsakovų D. T. ir R. T. peticiją, 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje T. prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. Vertindamas pareiškėjų skundus pagal Konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytą Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą, nėra priežasties tuos pačius faktus vertinti dar ir Konvencijos 6 straipsnio požiūriu. Vertindamas neturtinę žalą, Teismas pareiškė, kad pareiškėjai tikrai išgyveno nusivylimą ir sielvartą, tačiau jų pareikalauta 10 000 Eur suma yra per didelė, todėl priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (4-a t., b. l. 13-46).

157.       Molėtų rajono savivaldybė, prokuroras atsiliepimuose į priešieškinį nurodė, kad EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu atsakovams jau yra priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tapatus, dėl ko negali būti nagrinėtinas.

158.       Teismas atsisako priimti ieškinį (bylą nutraukia), kai įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos II skyrių, EŽTT yra įkurtas kontroliuoti, kaip šios konvencijos valstybės narės laikosi Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų. EŽTT nėra Lietuvos Respublikos teismų instancinės sistemos, t. y. bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos dalis, todėl bylos dalyvių argumentai dėl to, kad bylos dalis pagal atsakovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtina teisme, nes šis klausimas jau išspręstas EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu, atmestini.

159.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

160.       Vertinant atsakovų argumentus dėl ilgo proceso ir dėl to patirtų išgyvenimų atsižvelgtina į tai, kad EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu nustačius Konvencijos reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovų prašymu 2018 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje dėl statybos leidimo panaikinimo ir, pripažinęs, kad statinių, pastatytų pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą nugriovimas yra proporcinga priemonė, bylos dalį neteisėtos statybos padarinių šalinimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, o EŽTT praktikoje yra nurodoma, kad tais atvejais, kai asmuo nukenčia dėl teismo proceso, kuriame nustatomi Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų pažeidimai, pareiškėjo prašymu galimas proceso atnaujinimas iš esmės laikytinas tinkamu pažeidimo atitaisymu (pvz., byla Cudak prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 15869/02), 77 punktas). Ieškovas (prokuroras) patikslintu ieškiniu nekėlė klausimo dėl atsakovų atsakomybės dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Esant įsiteisėjusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarčiai, sakančiai, jog statinių nugriovimas yra proporcinga priemonė ir turi būti sprendžiama tik dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo bei, esant galimybei, turtinės žalos atlyginimo, atsakovams nebuvo pagrindo turėti pagrįstų lūkesčių, jog jie ir toliau galės įgyvendinti savininko teises ginčo turto atžvilgiu. Vertinant iš naujo nagrinėtos bylos proceso trukmę ir eigą matyti, kad bendru ieškovo ir atsakovų prašymu byloje nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo taikoma teisminė mediacija. Taigi, proceso eigą ir trukmę lėmė ir atsakovų apsisprendimas. Pasibaigus teisminei mediacijai atsakovai pateikė priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tai lėmė, kad byloje, taip pat ir atsakovų prašymu, buvo skiriamos teismo ekspertizės priešieškinio reikalavimų pagrįstumui nustatyti.

161.       Vien neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007 ir kt.). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodinėjamas pagal civilinio proceso įstatymo nustatytas taisykles, šalis, prašanti neturinės žalos atlyginimo, turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįsti tai Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

162.       Paprastai kiekvienas teisminis procesas jame dalyvaujančiam asmeniui gali sukelti nepatogumų, neigiamų išgyvenimu, tačiau atsakovai neteikė jokių konkrečių duomenų, susijusių su galbūt patirtos neturtinės žalos dydžiu, iš esmės apsiribodami bendro pobūdžio teiginiais apie patirtas neigiamas emocijas. Byloje nėra duomenų, kad būtent ši nagrinėjama byla ir joje kelti klausimai būtų lėmę pablogėjusią atsakovų reputaciją, sumažėjusias bendravimo galimybes ar kita. Ginčo statiniai nėra atsakovų šeimos gyvenamoji vieta, šeimos būstas, iš kartos į kartą perduotas (ar perduodamas) turtas, kas galėtų lemti atsakovų akcentuojamą ypatingą emocinį prisirišimą prie tokio turto. Turtiniai netekimai dėl statinių sunaikinimo atlyginami priteisiant atsakovams turtinės žalos atlyginimą, sprendimo priėmimo metu esančiais duomenimis savo dydžiu leidžiantį sukurti atsakovams analogiško pobūdžio turtą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjama byla į šiuos išskirtinius atvejus nepatenka.

163.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė  neturtinės žalos patyrimo fakto, todėl atsakovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

164.       Atsakovai D. T. ir R. T. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 5666 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2024 m. vasario 19 d. Nr. DOK-5512); priešieškinį apmokėjo 300 Eur žyminiu mokesčiu (2021 m. lapkričio 5 d. Nr. DOK-27417), likusios (4950 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo; sumokėjo 1500 Eur avansą už 2023 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę (2023 m. vasario 13 d. Nr. DOK-4819), 300 Eur avansą už teismo ekspertės D. A. dalyvavimą teismo posėdyje (2023 m. birželio 28 d. Nr. DOK-20687), 1668 Eur avansą už 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą statybos skaičiuojamosios kainos ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę (2023 m. lapkričio 7 d. Nr. DOK-34389), kasacinį skundą yra apmokėję 41,71 Eur (144 Lt) žyminiu mokesčiu (2 t., b. l. 85). Iš viso 9475,71 Eur.

165.       Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 968 Eur avansą už 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paskirtą statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę (2022 m. lapkričio 7 d. Nr. DOK-29957), 300 Eur avansą už teismo ekspertės D. A. dalyvavimą teismo posėdyje (2024 m. sausio 18 d. Nr. DOK-2239). Iš viso 1268 Eur.

166.       Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 7165,21 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2023 m. rugsėjo 11 d. Nr. DOK-28520), sumokėjo 484 Eur avansą už 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paskirtą statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę (2022 m. spalio 31 d. Nr. DOK-29350), 968 Eur avansą už 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą statybos skaičiuojamosios kainos ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę (2023 m. lapkričio 7 d. Nr. DOK-34573). Iš viso 8617,21 Eur.

167.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, byloje susidarė 3,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iki bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti iš viso buvo patirta 16,39 Eur (56,59 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, kasinės instancijos teisme buvo patirta 27,13 Eur (93,68 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. T. y. iš viso patirta 47,08 Eur išlaidų (2 t., b. l. 173, 174).

168.       2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirta statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizė pagal ją atlikusios Z. B. 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaitą – faktūrą kainavo 968 Eur, todėl atsakovui D. T. ir atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, įmokėjusiems už šią ekspertizę po 968 Eur, grąžinama po ½ dalį įmokėtų sumų, t. y. po 484 Eur.

169.       Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimo išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškinys pagal galutinį rezultatą tenkintas iš dalies (atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovus D. T., R. T., VĮ Registrų centras pripažinti asmenimis, kurių lėšomis turi būti šalinamos neteisėtos statybos padarinių pasekmės), priešieškinis tenkintas iš dalies (iš dalies tenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo). Tačiau, įvertinus minėtų reikalavimų dalį visų reikalavimų kontekste bei atsakovų šioje bylose siektino rezultato prasme, atsakovų gynimosi nuo minėtų reikalavimų turinį bei teismo išvadas dėl jų pagrįstumo (atsakovų nurodyti argumentai dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, valstybės institucijų kaltės nebuvimo, priemonių pašalinti neteisėtos statybos padarinius proporcingumo), darytina išvada, kad atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai kaip iš esmės bylą pralaimėjusiai šaliai, taip pat ieškovui, iš esmės pripažinus atsakovų teisę į turtinės žalos atlyginimą, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovams D. T., R. T. atlyginama 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų – 4495,86 Eur ((9475,71 Eur – 484 Eur)/2), jas lygiomis dalimis priteisiant iš atsakovių Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento. Iš atsakovių valstybės, savivaldybės institucijų bylinėjimosi išlaidos (nesumokėtas žyminis mokestis, pašto išlaidos) nepriteistinos (CPK 83 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).

170.       Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-517-335/2011) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo (1 t. b.l. 136).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Molėtų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188712799,  lėšomis (50 procentų) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, lėšomis (50 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius – nugriauti pastatą-kaimo turizmo statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus (inžinerinius) kiemo statinius (nuotekų rezervuarą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.

Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius – nugriauti pastatą-kaimo turizmo statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus (inžinerinius) kiemo statinius (nuotekų rezervuarą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę Molėtų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188712799, lėšomis (50 procentų) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, lėšomis (50 procentų).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121 488,06 Eur turtinės žalos atlyginimą: 60 744,03 Eur iš Molėtų rajono savivaldybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188712799, ir 60 744,03 Eur valstybės (Lietuvos Respublikos), atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.

Priteisti atsakovams D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4495,86 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2277,93 Eur iš Molėtų rajono savivaldybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188712799, ir 2277,93 Eur iš valstybės (Lietuvos Respublikos), atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-517-335/2011, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą ir pastatą – kaimo turizmo pastatą, palikti galioti iki teismo sprendimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo.

Grąžinti atsakovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur avanso, 2023 m. lapkričio 7 d. sumokėtą į Utenos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Grąžinti atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188712799, 484 Eur avanso, 2023 m. lapkričio 7 d. sumokėto į Utenos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

 

 

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė