Civilinė byla Nr. 2S-2417-260/2014,

Proceso Nr. 2-51-3-00824-2013-1,

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.2; 122.4;

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-53-308/2014 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2–6, t. I), kuriame prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir atsakovo J. V., dėl atsakovo J. V. kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje (b.l. 14–20, t. II) prašo šalių santuoką nutraukti pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovės O. V. kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo pasiūlytą variantą.

Teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. rugpjūčio 27 d., metu (b.l. 11–13, t. III) ieškovės atstovė pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovams J. V. ir M. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartimi buvo perleistas bendras sutuoktinių turtas, t. y. ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas, kuriame sutuoktiniai gyveno ir buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, todėl jis laikytinas šeimos turtu. Sandoriui sudaryti buvo būtinas ieškovės kaip sutuoktinės sutikimas, tačiau ji nebuvo davusi sutikimo sudaryti tokį sandorį. Kadangi ieškovės ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo yra nurodyta, kad nesant galimybės išmokėti kompensaciją turtas gali būti dalinamas lygiomis dalimis, bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, iki bus išnagrinėta byla dėl sandorio panaikinimo, ir turtas grąžintas į dalintino turto balansą. Be to, ginčijamos sutarties panaikinimo atveju būtų pripažintas ir atsakovo nesąžiningumas, kas galėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo.

Ieškovės atstovei pareiškus prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, atsakovo atstovė pateikė prašymą dėl dalinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsakovo atstovė prašė priimti dalinį sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, nes bylos išnagrinėjimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo gali užtrukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b.l. 14–15, t. III) sustabdė civilinę bylą, iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-902-308/2014. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-902-308/2014 yra priimtas ieškovės O. V. ieškinys bei nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, nurodė, kad šalys iš esmės nesutaria dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Teismas pažymėjo, kad šalys nenurodė, jog jos sutiktų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas, teismo manymu, suteiktų galimybę priimti dalinį sprendimą byloje. Teismas nurodė, kad byloje yra reikalinga detaliai aiškintis aplinkybes, susijusias su tuo, kiek ieškovė buvo prisidėjusi prie santuokoje įgyto turto sukūrimo ar atsakovo iki santuokos turėto turto pagerinimo ieškovės lėšomis, ar ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir ar nėra kokio nors ieškovės nesąžiningumo siekiant gauti daugiau turto atsakovo sąskaita. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl jos prisidėjimo prie atsakovo iki santuokos sudarymo turėto turto pagerinimo santuokos metu turi ryšį su ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-903-308/2014 keliamais reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje nustačius kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus perleidžiant nekilnojamąjį turtą be ieškovės sutikimo, tai galėtų turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas pripažino, kad civilinės bylos Nr. 2-902-308/2014 išnagrinėjimas gali turėti reikšmės nustatant, dėl kurios iš šalių kaltės iširo santuoka, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti išimtį ir priimti byloje dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas netenkino atsakovo atstovės prašymo dėl dalinio sprendimo priėmimo ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atsakovas atskirajame skunde (b.l. 17–19, t. III) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį ir civilinėje byloje priimti dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turtinius reikalavimus išskirti į atskirą bylą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacine tvarka skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nesuderinama su proceso koncentracijos ir operatyvumo principais, pažeidžia atsakovo interesus, nes sustabdžius civilinę bylą jos nagrinėjimas labai užsitęs ir procesas bus nepagrįstai vilkinamas.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo priimti dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir bylą sustabdyti tik dalyje dėl turtinių reikalavimų. Santuokos nutraukimas atitinka abiejų sutuoktinių interesus, kadangi šeima yra iširusi, galimybės susitaikyti nėra, nuo 2013 m. rudens sutuoktiniai gyvena visiškai atskirai.
3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad sutuoktiniai iš esmės nesutinka dėl kieno kaltės iširo santuoka. Atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad jis sutinka, jog santuoka gali būti nutraukta ir dėl abipusės sutuoktinių kaltės.

Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsisakius tenkinti prašymą dėl dalinio sprendimo priėmimo, civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kaip galima spręsti iš atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų bei paties atskirojo skundo reikalavimų, atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinės bylos Nr. 2-902-308/2014, kurioje ieškovė ginčija atsakovo sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, išnagrinėjimas turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kadangi šioje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Atsakovui neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo nepasisako. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti dalinį sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl santuokos nutraukimo, nes, atsakovo teigimu, toks teismo sprendimas ne tik kad neatitinka sutuoktinių interesų, pažeidžia atsakovo teises, bet ir neužtikrina proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti dalinį sprendimą nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas, neteisėtas ar priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias dalinio sprendimo priėmimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo, o toks sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas sprendimą priimtų vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu (CPK 261 str.). Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Remiantis CK 3.59 straipsnio bei CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o tais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas - ir klausimą dėl žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo bei santuokos nutraukimo teisinių padarinių yra pasisakyta, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.). Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 str.) priėmimas ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 str.) taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių arba kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė ieškiniu, tiek ir atsakovas priešieškiniu yra pareiškę reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Taigi bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovo sudaryto dovanojimo sandorio, kuriuo trečiajam asmeniui taip pat buvo perleistas ir nekilnojamasis turtas, laikytinas šeimos turtu, pripažinimo negaliojančiu. Teismui priėmus šį ieškinį, ieškovė prašė sustabdyti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, kadangi civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytos aplinkybės turės reikšmės ne tik sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, bet ir tuo atveju, jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, ši aplinkybė patvirtintų atsakovo nesąžiningumą, o kartu tai turėtų reikšmės sprendžiant klausimą ir dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės nurodytais argumentais, sustabdė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau teigia, kad civilinės bylos nagrinėjimas dalyje dėl santuokos nutraukimo sustabdytas nepagrįstai, kad teismas šioje dalyje turėjo priimti dalinį sprendimą ir klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo išspręsti iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl santuokos nutraukimo dalinis teismo sprendimas gali būti priimamas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nepriėmus dalinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo būtų pažeidžiamos jo ar ieškovės, taip pat kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Vien tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena, kad, atsakovo manymu, šalių santuoka yra iširusi galutinai ir nėra galimybės sutuoktiniams susitaikyti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo metu nenutraukus šalių santuokos kokiu nors būdu yra ar būtų pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Aplinkybių, kurios patvirtintų egzistuojant atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus nenutraukiant šalių santuokos, atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nenurodė. Be to, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad dalinio sprendimo byloje priėmimas atitinka abiejų sutuoktinių interesus, kadangi ieškovė atsakovo prašymo dėl dalinio sprendimo byloje priėmimo nepalaikė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti egzistuojant išimtinį atvejį, kuris sudarytų pagrindą priimti dalinį sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl dalinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog sutuoktiniai nesutaria dėl kurio iš jų kaltės iširo santuoka. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas priešieškinyje santuoką prašo nutraukti dėl ieškovės kaltės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Vien tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės pareikštą ieškinį nurodė, jog šalių santuoka gali būti nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir nėra išreiškusi sutikimo, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. iš esmės ginčas tarp sutuoktinių dėl kurio iš jų kaltės iširo santuoka egzistuoja. Atsakovo sutikimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės egzistuojančio ginčo tarp šalių šiuo klausimu nepašalina. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjant šalių ginčą bus būtina aiškintis ir nustatyti aplinkybes, susijusias su šalių kalte dėl santuokos nutraukimo, ir esant ginčui šiuo klausimu dalinio sprendimo priėmimas nėra įmanomas, kadangi, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Atskirajame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama, todėl atsakovo argumentus dėl to, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka laikant nepagrįstais, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant nustatytoms visoms reikšmingos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pagrįstai atsisakė priimti dalinį sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą procesas byloje užtruks ilgesnį laiką, tačiau proceso koncentracijos ir operatyvumo principai negali būti įgyvendinami pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą imperatyvų reikalavimą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Atsakovui pripažinus, kad civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas, laikytina, kad tuo pačiu atsakovas pripažino, jog civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimas turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, o kartu minėtoje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęs ilgesnį laiką nepagrįstai, vilkinant bylos nagrinėjimą, kadangi civilinė byla sustabdyta egzistuojant įstatyme nustatytiems bylos sustabdymo pagrindams.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti dalinį sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl dalinio sprendimo priėmimo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis