Baudžiamoji byla Nr. 1-364-961/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23954-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorams Šarūnui Šimoniui ir Eglei Grigaitytei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J.,

kaltinamajam D. K.,

jo gynėjui advokatui Aurimui Keidūnui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, pastaruosius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

D. K. pavogė svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 21.00 val. (duomenys neskelbtini), 16.00 val., atstumdamas daugiabučio namo laiptinės kodines duris, įsibrovęs į magnetine durų spyna bei vaizdo kameromis saugomą teritoriją, gyvenamojo daugiabučio namo patalpą – laiptinę, iš jos trečio plius aukšto, atidalinęs dviračio prirakinimo grandinę, pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą, 200 eurų vertės dviratį „Hard Rocx“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. J. 200 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis tuo metu neturėjo, kur gyventi. Tame name jis nakvodavo, palikdavo savo daiktus, ten tokia kaip ir palėpė buvo, palikdavo ten ir savo maistą. Laiptinės durys niekuomet nebuvo uždarytos. Norint duris atidaryti nereikia jokių kodų, jos visuomet būna atidarytos. Durys neužsirakina, paimdavo už rankenos ir jos atsidarydavo. Niekuomet nematė, kad jos būtų rakinamos. Buvo užėjęs į laiptinę pasiimti savo daiktų ir leisdamasis laiptais žemyn pastebėjo, kad prie turėklų yra prirakinti 2 dviračiai. Jie buvo apjuosti grandine. Jis ją patampė šiek tiek, grandinė nukrito ir jis paėmęs vieną dviratį išėjo iš laiptinės. Jis prieš tai laiptinėje pavalgė ir tuomet leidosi laiptais žemyn ir pastebėjo tuos dviračius. Kiek jis ateidavo į tą laiptinę nakvoti, durys niekuomet nebuvo uždarytos. Jeigu ir yra koks nors kodas, jis tikriausiai net neveikia. Jis nežino, ar prie durų yra kodas, iš kitos bylos medžiagos suprato, kad yra, bet pats nematė. Su pavogto dviračio įkainojimu sutinka. Dviratį pardavė nepažįstamiems žmonėms už 50 Eur, pinigus išleido savo reikmėms. Patirtą žalą žada atlyginti. Ieškinį pripažįsta. Jis savo kaltę pripažįsta, bet durys buvo atidarytos. Jis tiki, kad ten yra užraktas su kodine spyna, bet kaskart, kai jis ateidavo, jos būdavo atidarytos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad ji ikiteisminiame tyrime atliko tik pirminius veiksmus. Ji kaltinamąjį atpažįsta iš senesnių įvykių, todėl paprasčiausiai sulygino jį su ankstesniais nusikaltimais ir atpažino iš vaizdo įrašų. Byloje esančias nuotraukas jai pateikė pats nukentėjusysis elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu gavo medžiagą tik kaip kaltinamasis lengvai išeina iš laiptinės. Šitoje byloje neatsimena, ar kaltinamajam norint patekti į laiptinę reikėjo imtis kažkokių papildomų priemonių, pastangų. Ji įvykio vietoje nėra buvusi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad turėjo kalnų dviratį „Hard rock“, kuris buvo pritvirtintas prie turėklų. Vieną dieną jo nerado. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį. Dviratis buvo viršutiniame aukšte, prie durų, prirakintas prie turėklų. Spyna buvo išardyta, o dviračio nebuvo. Namas nėra daugiabutis. Slaptos vietos ar palėpės viršuje nėra, tačiau yra laiptai, vedantys ant stogo. Yra kodinė spyna, tačiau kai kažkas išeina, kas nors gali tuo metu pro jas įeiti. Paprastai jos būna užrakintos. Durys yra stiklinės, o spyna su kodu. Dviratis jam nebuvo grąžintas. Jis rinkos vertę tiesiog pasakė. Dviratis labai senas, bet tuo metu, kai pirko, buvo labai vertingas. Įsigijimo kaina, tie dokumentai turbūt yra Utenoje. Įsigijo maždaug už 1800 litų, tiksliai neatsimena. Dėl spynos nereiškia civilinio ieškinio. Ji sugadinta ir pažeista.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad jis su pareikštu įtarimu sutinka. 2018 m. gegužės 19 d., laiko neatsimena, jis ėjo pro šalį Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16H. Nusprendė užeiti į šio namo vidų, nes labai norėjo atsigerti ir ieškojo vandens. Užėjęs pamatė lyg trečiame aukšte gulintį neprirakintą dviratį, žalios spalvos. Kadangi dviratis buvo neprirakintas, nutarė jį pasiimti. Laiptinėje buvo ir daugiau dviračių, tačiau jis paėmė tik vieną, nes norėjo pasivažinėti. Su tuo dviračiu po miestą važinėjo parą laiko. Po to nusprendė tą dviratį parduoti, nes labai norėjo valgyti. Sekančią dieną po vagystės tą dviratį nuvežė į Vilniuje esantį Kalvarijų turgų ir pardavė tą dviratį praeiviui už 50 eurų. Šiuos pinigus išleido maistui. Jokios dviračio spynos nematė, jokios spynos nelaužė; dviratis buvo atrakintas. Gailisi padaręs šią vagystę. Jeigu išeitų į laisvę, užsidirbtų, atlygintų padarytą 200 Eur žalą. Dviratį pavogė vienas. (b.l. 77-78)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. papildomai parodė, kad jis pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltės klausimo nekomentuoja. Savo poziciją apie padarytą nusikaltimą jis paaiškins teisme. Nuo parodymų davimo atsisako. (b.l. 86)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad dviratį paskutinį kartą matė 2018 m. gegužės 19 d., apie 09.00 val., bendro naudojimo laiptinėje, trečiame aukšte, grandine prirakintą prie turėklų. Tos pat dienos vakare, apie 21.00 val., dviračio neberado, o rakinimo grandinė gulėjo laiptinėje ant laiptų, galimai su nugręžtu varžtu. A. J. apibūdino, kaip atrodė dviratis, turtinę žalą įvertino 200 Eur. Laiptinė stebima vaizdo kamera. Nukentėjusysis pateikė dviračio nuotraukas. (b.l. 5-7)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad A. J. telefonu pranešė, kad 2018 m. gegužės 19 d., tarp 09.00 val. ir 21.00 val., (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo laiptinės, atidalinus dviračio prirakinimo grandinę, pavogtas jam priklausantis kalnų dviratis, padaryta turtinė 200 eurų dydžio žala. (b.l. 4)

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kaip kaltinamasis 2018 m. gegužės 19 d. 16.56 val. pro laiptinės duris išsiveda dviratį. (b.l. 14)

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Byloje nekilo ginčo dėl vagystės fakto. Pats D. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl vagystės pripažino, t. y., jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės trečio aukšto pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą, 200 eurų vertės dviratį „Hard Rocx“. Vagystės faktą taip pat patvirtina liudytojos V. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu bei jos tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Liudytoja V. P. patvirtino, kad ji iš pateikto vaizdo įrašo atpažįsta asmenį, pavogusį nukentėjusiajam priklausantį dviratį (b.l. 11). Kaltinamojo prarodymus taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo A. J. parodymai, kuriuos duodamas jis nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną 9.00 val. bendro naudojimo laiptinėje, trečiame aukšte, paliko grandine prie turėklų prirakintą dviratį, o tos pat dienos vakare, apie 21.00 val., dviračio neberado, rakinimo grandinė gulėjo laiptinėje ant laiptų, galimai su nugręžtu varžtu. Byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina, kad būtent D. K. kaltinamajame akte nurodytu laiku pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį kaltų dviratį.

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. K. nesutiko su kaltinime nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad jis atstumdamas daugiabučio namo laiptinės kodines duris, įsibrovė į magnetine durų spyna bei vaizdo kameromis saugomą teritoriją, gyvenamojo daugiabučio namo patalpą – laiptinę. Kaltinamojo ir jo gynėjo teigimu, jis neįsibrovė į laiptinę ir turėjo teisę į ją patekti, nes laiptinė yra vieša vieta.

Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi, pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 824/2006). Vadovaujantis teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). 

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad, kaltinamasis D. K. į namo, esančio T. Ševčenkos g. 16h, Vilniuje, laiptinę, kuri yra rakinama, pateko neteisėtai, durims tik laikinai neužsidarius ir esant neužrakintoms. Visgi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis aktualia praktika laikytina, kad D. K. neturėjo teisės patekti į patalpą, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertina kaip įsibrovimas į patalpą. Analogiškoje kaltinamojo byloje Vilniaus apygardos teismas laikėsi tokios pačios pozicijos (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-554-851/2018). Pažymėtina ir tai, kad vien koduotų durų įrengimas reiškia, kad namo bendrasavininkiai yra nusprendę riboti asmenų patekimą į jiems priklausančias patalpas. Vien tik sąlyga, kad patalpos yra neužrakintos, savaime nereiškia, kad asmuo įgyja teisę į jas patekti. Kaltinamasis nebuvo gavęs namo savininkų ar valdytojų sutikimo įeiti ir juo labiau apsigyventi namo laiptinėje ir savintis joje laikomą turtą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad patekimas į laiptinę buvo neteisėtas ir tuo pačiu vertintinas kaip įsibrovimas į patalpą.

Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis teigė, jog patraukus už dviračio spynos, ji pati atsirakino ir nukrito. Visų pirma ši aplinkybė bet kuriuo atveju nekeičia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kaltinamasis žinojo, kad pagrobtas turtas jam nepriklauso, ir netgi nustačius, jog dviratis nebuvo užrakintas, kaltinamojo veika vis vien būtų vertinama kaip svetimo turto pagrobimas (vagystė). Antra, su kaltinamojo pozicija, kad timtelėjus už spynos, kuria buvo surakinti 2 dviračiai, ji ėmė ir nutrūko, teismas sutikti negali, nes ji yra negyvenimiška bei nepagrįsta jokia byloje esančia medžiaga ar įrodymais. Priešingai, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dviratis buvo prirakintas prie turėklų. Spyna po nusikalstamos veikos padarymo buvo sugadinta ir pažeista.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptartų duomenų visuma patvirtina, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis D. K. 2018 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 21.00 val., T. Ševčenkos g. 16h, Vilniuje, 16.00 val., atstumdamas daugiabučio namo laiptinės kodines duris, įsibrovęs į magnetine durų spyna bei vaizdo kameromis saugomą teritoriją, gyvenamojo daugiabučio namo patalpą – laiptinę, iš jos trečio plius aukšto, atidalinęs dviračio prirakinimo grandinę, pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą, 200 eurų vertės dviratį „Hard Rocx“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. J. 200 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 15 kartų (b.l. 57-70), taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, buvo baustas administracine tvarka daug kartų (b.l. 35-56), yra nedirbantis (b.l. 33-34), akivaizdu, kad kaltinamojo pajamų šaltinis – nusikalstamos veikos. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skirti nėra pagrindo, kadangi anksčiau tokio pobūdžio skirtos bausmės nesustabdė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmės skyrimas padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 12). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad ketina jį atlyginti. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala atsirado dėl D. K. nusikalstamų veiksmų, teismo įsitikinimu, civilinio ieškovo prašomos turtinės žalos dydis yra protingas, įrodytas rašytine bylos medžiaga, todėl kaltinamasis privalo padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui A. J. atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviračio trosinė spyna, pagal 2018 m. spalio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003249 perduota saugoti specializuotam policijos padaliniui (b.l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis,  D. K. paskirtą bausmę, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į subendrintą bausmę įskaityti visus minėtais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius ir pagal juos atliktų bausmių dalis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. 200 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviračio trosinę spyną, pagal 2018 m. spalio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003249 perduotą saugoti specializuotam policijos padaliniui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Ilona Mateikienė