Civilinė byla Nr. e2A-511-368/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02137-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.8.8;3.3.1.14.1.; 3.3.1.18.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-344/2021 pagal Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei SIA „Baltic Timber.LV“ dėl baudos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija prašo priteisti iš atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“ 1 177,78 Eur baudą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kaip kompensaciją už skolos išieškojimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti 2018 m. gegužės 30 d. su ja buvo pasirašyta žaliavinės medienos ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 181800000033-I. Sutartyje numatyta, kad 2020 m. ieškovė įsipareigoja patiekti bendrą 1 500 m3 medienos kiekį, o atsakovė – per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimais informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi tiekti atsakovei medieną ir už tai gauti pajamas, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų suplanuotų pajamų negavo, todėl patyrė nuostolių, nes atsakovei paruoštą medieną teko parduoti trumpalaikių sutarčių pagrindu už mažesnę kainą. Kaip negautų pajamų kompensavimą ieškovė, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu, nustatančiu, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, iš atsakovės prašo priteisti 1 177,78 Eur baudą. Papildomai nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą prašo iš atsakovės baudos už pasiūlytą, bet nenupirktą medieną. Atsakovei 2019 m. buvo pateikti trys pranešimai dėl baudų sumokėjimo ir atsakovės visas baudas yra sumokėjusi. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės baudos priteisimo tebesitęsiant šalių sutartiniams santykiams, yra klaidinantys ir nepagrįsti.

2.       Atsakovė SIA „Baltic Timber.LV“ patikslintu atsiliepimu, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba sumažinti prašomą priteisti baudos dydį iki 354 Eur. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis galioja iki 2023 m. birželio 23 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės baudą už netinkamą sutarties vykdymą yra nepagrįstas. Nenupirktą medienos kiekį atsakovė dar gali nupirkti, nes sutartis yra nenutraukta ir galiojanti. Be to, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, nesivadovavo tarp šalių sudarytos sutarties 9.2 punktu ir tarp šalių kilusio ginčo pirmiausia nesprendė derybų būdu. Sutartyje numatyta 10 procentų dydžio bauda, atsižvelgiant į tai, kad šalis toliau sieja sutartiniai santykiai, yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“ ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai 1 177,78 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 177,78 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos – 2020 m. lapkričio 30 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą ir 390,98 bylinėjimosi išlaidas.

Esminiai teismo argumentai:

3.1. Sutarties vykdymas yra suskirstytas į atskirus etapus ir baudos skaičiavimas neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų atitinkamu laikotarpiu yra pagrįstas ir neprieštarauja Sutarties nuostatoms. Sutarties 6.2 punkte, kuriame įtvirtinta šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, nustatyta, kad „Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą“. Teiginys „neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą“ taip pat suponuoja išvadą, kad bauda už netinkamą sutarties vykdymą yra skaičiuojama pirkėjui (atsakovei) nenupirkus nustatytu laikotarpiu paruošto sutarto medienos kiekio.

3.2. Kita vertus, kaip matyti iš byloje pateiktų 2019 m. ir 2020 m. ieškovės atsakovei siųstų pranešimų dėl baudos skaičiavimo bei sąskaitų išrašų, atsakovė dėl netinkamo 2018 m. gegužės 30 d. tarp šalių sudarytos medienos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, t. y. atitinkamu laikotarpiu nenupirkus paruoštos medienos kiekio, ieškovei yra sumokėjusi 357,24 Eur ir 636,13 Eur baudas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad toks sutarties vykdymas ir baudos dėl netinkamo sutarties vykdymo skaičiavimo tvarka buvo ir yra žinoma atsakovei. Atsakovė nenurodė sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pateisinančių aplinkybių, todėl Sutartimi nustatyta 10 procentų nuo neįvykdytos Sutarties dalies dydžio bauda nelaikytina neproporcingai ar neprotingai didele, todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti.

3.3. Sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, vertintina kaip komercinė sutartis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovės reikalavimai priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą yra pagrįsti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu atsakovė SIA „Baltic Timber.LV“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti, sumažinant netesybas iki 347 Eur ir panaikinant sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintu „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu“, sutarties sąlygos - 10 procentų baudinės netesybos sutartyje buvo nustatytos ieškovės ir tartis dėl baudos dydžio nebuvo galima. Tokio dydžio netesybų ( baudos ) suma yra per didelė, neprotinga ir turi būti sumažinta iki 347 eurų. Taip pat teismas priteisdamas sutartines netesybas 1177,78 eurus ir 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, taikė dvigubas netesybas.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Bauda paskaičiuota visiškai pagrįstai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo įsigyti ieškovės paruoštą medieną pagal tuo metu nustatytą objektyvią medienos kainą. sutarties 6.2 p. numato, jog jeigu nenuperkama arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Atsakovė pasirašydamas sutartį, susipažino su Prekybos mediena taisyklėmis bei prie jų esančia pavyzdine sutarties forma. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkurso nustatyta tvarka, atsakovę pripažinus laimėtoja, todėl su visomis sutarčių nuostatomis atsakovė buvo supažindinta prieš pasirašant sutartį, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

5.2. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios neskaičiuoti procesinių palūkanų ar kad ieškovas savo pareiškimu ar veiksmais būtų atsisakiusi palūkanų. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas jas priteisė pagrįstai.

        Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                   teisiniai argumentai ir išvados

    Apeliacinis skundas atmestinas.

18.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

19.                      Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.                      Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė savo poziciją grindžia šiais argumentais: pirma, jog 10 procentų baudinės netesybos sutartyje buvo nustatytos ieškovės ir derėtis dėl baudos dydžio nebuvo galima, tačiau tokio dydžio netesybų (baudos) suma yra per didelė, neprotinga ir turi būti sumažinta iki 347 eurų. Antra, teismas priteisdamas sutartines netesybas 1177,78 eurus ir 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, taikė dvigubas netesybas. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21.                      Byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 30 d. ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija ir atsakovė Sia „Baltic Timber.LV“, laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, sudarė žaliavinės medienos ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 181800000033-I (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo patiekti Sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas (toliau – Mediena), o pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą. Sutartis sudaryta penkeriems metams (2018–2023 m.), įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2023 m. birželio 30 d. Iš sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad bendras parduodamas medienos kiekis kiekvienais metais yra suskirstytas ketvirčiais. 2020 m. bendras parduodamos medienos kiekis buvo 1 500 m3, kas ketvirtį parduodant po 375 m3. 2020 m. balandžio 14 d. susitarimu nustatyta, kad pagal sutartį 2020 m. I ketvirtį nupirkta 119,98 m3 medienos, o nenupirktas pagal sutartį I ketvirtį suplanuotas medienos kiekis – 255,02 m3 perkeliamas į 2020 m. II ketvirtį. Ieškovė 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimais informavo atsakovę apie pardavimui paruoštą medieną. 2020 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. S-20-60-429 ieškovė nurodė atsakovei, kad nustatyta tvarka ir terminais atsakovei nepriėmus paruošos medienos, sutartyje numatytas perduoti bendras medienos kiekis mažinamas medienos kiekiu, kurio atsakovė nepriėmė, ir atsakovei pareikštas reikalavimas sumokėti 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą, kuri sudaro 1 177,78 Eur. Pranešime nurodyta, kad bendras nepriimtos medienos kiekis yra 591,85 m3, medienos kaina – 19,90 Eur/m3.

22.                      Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad sutarties sąlygos - 10 procentų baudinės netesybos sutartyje buvo nustatytos ieškovės ir tartis dėl baudos dydžio nebuvo galima. Tokio dydžio netesybų (baudos) suma yra per didelė, neprotinga ir turi būti sumažinta iki 347 eurų.

23.                      Atsakant į šį apeliantės argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutartimi nustatytos pareigos atsakovei ir numatyta atsakomybė už pareigų nevykdymą. Apeliantės sudarytos žaliavinės medienos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktas numato, kad, jeigu pirkėjas nenuperka arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sutarties dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar kirtimo atliekų kiekis mažesnis kaip 25 m3, taip pat kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų. Pastebėtina, jog apeliantė pasirašydama sutartį, susipažino su Prekybos mediena taisyklėmis bei prie jų esančia pavyzdine sutarties forma, sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkurso nustatyta tvarka, apeliantę pripažinus laimėtoja, iš ko seka, kad su visomis sutarčių nuostatomis apeliantė buvo supažindinta prieš pasirašant sutartį, su tuo sutiko ir kaip juridinis asmuo, verslo subjektas prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Šių sutarties sąlygų apeliantė neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiomis bei vykdė sutartį nuo 2018-05-30 dienos.

24.                      Sutartyje numatyta, jog ieškovė įsipareigoja patiekti bendrą 1500 kub. m. medienos kiekį, o apeliantė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties 1.1. p., 2.2. p., 2.6 p., 4.1. p.). Sutarties priedo Nr. 2 „Parduodamos apvaliosios medienos kiekis pagal sortimentus ketvirčiais“ formuluotės patvirtina, kad atitinkamais sutarties vykdymo metais (2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m. ir 2023 m.) šalys susitarė, koks bendras medienos kiekis bus parduodamas. Kiekvienais metais bendro medienos kiekio pardavimas taip pat yra suskirstytas ketvirčiais. Minėta, jog sutarties 6.2 p. taip pat numatė, kad jeigu apeliantė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.

25.                      Bylos medžiaga įrodo, kad apeliantė dėl netinkamo 2018 m. gegužės 30 d. tarp šalių sudarytos medienos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, t. y. atitinkamu laikotarpiu nenupirkus paruoštos medienos kiekio, ieškovei yra sumokėjusi 357,24 Eur ir 636,13 Eur baudas, kas reiškia, jog apeliantei sutartimi prisiimti įsipareigojimai puikiai žinomi ir suprantami, po baudų sumokėjimo apeliantė sutarties nuostatų neginčijo, sutarties vykdymo neatsisakė ir nesiūlė ieškovei ją nutraukti. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisės normas reglamentuojančias sutartinius santykius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovės prašomą sumą – 1177,78 Eur.

26.                      Apeliantė teigia, kad teismas priteisdamas sutartines netesybas 1177,78 eurus ir 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, taikė dvigubas netesybas.

27.                      Vertinant šį apeliantės argumentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

28.                      Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčo atveju skolininkas yra verslo subjektas, todėl ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Vadovaujantis MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29.                      Pažymėtina, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Šalių sudaryta sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę reikalauti taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

30.                      MAPKSVPĮ 7 straipsnyje yra numatytas išieškojimo išlaidų kompensavimas. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad MAPKSVPĮ 7 str. numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018).

31.                      Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Dėl žyminio mokesčio

32.                      Atsakovė teikdama apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau nei argumentų, nei juos pagrindžiančių įrodymų dėl tokio savo prašymo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl šio atsakovės prašymo nesprendė, todėl priimdamas galutinį procesinį sprendimą, šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė turėjo sumokėti 18 Eur (830 Eur (1177,78 Eur – 347 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinį skundą atmetus 18,00 Eur žyminio mokesčio suma yra priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

               Palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“ (juridinio asmens kodas 40103450840) 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjas                                                                      Egidijus Mockevičius