Baudžiamoji byla Nr. 1-142-737/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69522-2015-5

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                              1.2.4.6.2; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.;2.3.6.4.2

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Ina Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,

kaltinamajam D. K.,

nukentėjusiajai G. B.

nepilnamečiui nukentėjusiajam O. B., jo atstovėms pagal įstatymą E. M. ir A. S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " šaltkalviu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. - 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda; 2) 2013-05-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu  pagal LR BK 178 str. 1 d., 64 str. 2 d.  6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 1040 litų bauda; 3) 2016-10-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK  227 str. 1 d., 64 str. 1 d., 2 d.,  6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 8 MGL (301,20 eurų) bauda (laisvės apribojimo bausmę atliko 2017-04-24, baudos nesumokėjo)

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., padarymu.

Teismas

n u s t a t ė:

D. K. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B., tyčia sudavė smūgį kumščiu jos mažamečiui sūnui O. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į kairio smilkinio sritį, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku konfliktavo su sugyventine G. B., tačiau nei jai, nei jos sūnui smūgių nesudavė. G. B. nestūmė. Bandė iš jos rankų ištraukti telefoną. Buvo neblaivus.

Nors kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu:

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis O. B. parodė, kad jis įvykio metu gyveno kartu su mama, D, jo tėvais ir su savo sesėmis. Įvykio dieną su sesėmis sėdėjo virtuvėje ir girdėjo, kaip D su mama pykstasi, rėkauja. Jis buvo kitame kambaryje, kai mama išėjo į lauką, o D norėjo ją vytis ir eidamas trenkė jam kumščiu į kairę galvos pusę. Nuo smūgio jis atsisėdo ant lovos, skaudėjo. Tada nuėjo paskui mamą, o D liko kambaryje. Mama stovėjo prie tvarto ir skambino policijai. Atėjęs pasakė, kad D trenkė. Atvažiavus policija apžiūrėjo  tą vietą, kur trenkė, buvo nedidelis guziukas.

Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. K. gyvena apie 8 metus. Kaltinime nurodytu metu kartu gyveno ir jos sūnus O. B.. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Kaltinamasis griebė už telefono, norėdamas pasižiūrėti su kuo ji susirašinėja. Jis ėmė už rankos, kurioje laikė telefoną, ji tą ranką traukė ir traukdama atsimušė į sieną petimi. Kitų smurtinių veiksmų nebuvo. Išėjusi į lauką paskambino policijai ir pasakė, kad D. K. mušasi. Sakė ir apie tai, kad muša vaiką. O jai sakė, kad trenkė, rodė galvą, bet ji sužalojimų nerado. Matė pas vaiką ant kakto nedidelį guziuką, bet jis buvo ne nuo to sutrenkimo. O. sakė, kad sudavė jam, bet ji pati nematė. Tyrimo metu sakė, kad sudavė į krūtinę, nes buvo išgėrusi. Nepamena, kad jis būtų ėmęs už kaklo.

Liudytoja O. K., kaltinamojo motina teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdusi, kad D. K. ir G. B. garsiai kalba, atėjo į kambarį pasižiūrėti. Kambary buvo G, D, berniukas. Matė, kad D norėjo suduoti G, berniukas gynė ir turbūt pataikė jam. Konkrečiai kad pataikė, nematė. Matė, kad vaikas lindo į konfliktą. Įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaičius O. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šiuos parodymus patvirtino, paaiškindama, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, girdėjusi,  kad G. B. atsisakius duoti telefoną jie su D  susistumdė. Tuo metu ji buvo šalia esančiame kambaryje, kurio durys neuždaromos. G. B. sūnus, kiek pamena, buvo tame pat kambaryje, kaip ir O. K.. Kadangi didelio triukšmo nebuvo, į sugyventinių konfliktą nesikišo. Ar O buvo nuėjęs į kambarį, kuriame vyko konfliktas, pasakyti negali, kadangi, palikusi jį savo kambaryje, prasidėjus susistumdymui, nuėjo į virtuvę. Kuris kurį stumdė to konflikto metu, nematė. Kai tik nuėjo į virtuvę, pastebėjo, kad G. B. iš kambario išbėgo į lauką. Pro langą matė, kad O. buvo nubėgęs prie mamos, o ji, būdama prie ūkinio pastato, skambino kažkam telefonu. Policijai išvykus, pas O. jokių paraudimų, patinimų galvos srityje nepastebėjo. Berniukas nesiskundė, kad D prieš jį būtų smurtavęs. Nematė, kad sūnus O būtų sudavęs smūgį. Jokių kraujosruvų O smilkinių srityse nei tą vakarą, nei anksčiau ar vėliau nematė (1 t. b.l. 89-90).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo,  kad 2015-12-19 apie 17.24 val. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje – name (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė G. B.. Užfiksuoti smurtą prieš mažametį O. B. galintys rodyti požymiai – patinimas kairio smilkinio srityje (1 t. b.l. 1-2, 4-7).

Liudytojas J. K., Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tarnybiniam pranešima dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuoja tuos sužalojimus, kuriuos ant nukentėjusiojo kūno mato. Jei tarnybiniame pranešime nurodė, kad matyti patinimas kairio smilkinio srityje, reiškia jis tikrai matėsi. Jei nesimato, mes visai nepildo tos grafos apie sužalojimą. Skiria, kur šviežias sužalojimas, o kur padarytas anksčiau. Tarnybiniame pranešime fiksuojame tik šviežią sužalojimą. Įvykio aplinkybes papasakoja namuose buvę asmenys.

2015-12-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. (1 t. b. l. 41-43).

2015-12-22 Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-1919, kuriame nurodyta, kad 2015-12-19 17.18 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas G. B. pranešimas iš MRT Nr. 8 648 18295 dėl smurto artimoje aplinkoje. Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t. b.l. 76-79).

Teisiamojo posėdžio metu perklausius G. B. pranešimą Bendrojo pagalbos centro telefonu, nustatyta, kad G. B. kviečia pagalbą, praneša apie pavartotą smurtą jos ir sūnaus Atžvilgiu, klausia sūnaus, ar jam reikės pagalbos.

Asmens blaivumo testais 2015-12-19 17.54 val. G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas, 2015-12-19 18.16 val. D. K. – 1,71 promilės girtumas (1 t. b.l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3505/2015(02) G. B. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje dešinėje, kraujosruva nugaros dešinėje viršutinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į kaklo priekį dešinę pusę, padarant kraujosruvą. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG1058/2017(02) konstatuota, kad VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3505/2015(02) G. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-19 (1 t. b.l. 57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3507/2015(02) O. B. nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio smilkinio sritį, du nubrozdinimai dešiniame žande. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui  judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Kraujosruva galėjo būti padaryta kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros; nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti prieš daugiau nei parą iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG698/2017(02) konstatuota, kad O. B. veido kairės pusės kraujosruvos vaizdas rodo, kad ji galėjo būti padaryta 2015-12-19. Dešinio žando nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti katės nagais (1 t. b.l. 67).

2017-03-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 6B-14-351 nustatyta, kad G. B. ir D. K. šeimoje iki 2016-09-06 augo trys nepilnamečiai vaikai: V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., O. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl vaikų nepriežiūros, girtavimo, tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų nebuvimo vaikams 2016-09-06 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji rūpyba/globa, vaikų globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. G. B. šeima dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros nuo 2015-08-26 įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t.b.l. 81-87).

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyvius: kaltinamąjį D. K. ir nukentėjusįjį O. B. sieja konfliktiški santykiai, tad siekiant eliminuoti apkalbėjimo galimybę kaltinamojo kaltės negalima grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad G. B., O. B. motina, ir D. K. yra bendrą ūkį vedantys asmenys, kuriuos sieja artimi santykiai, tad G. B. prieštaringų parodymų kontekste teismas, vertindamas tai, kad G. B. suinteresuota duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus, šiais parodymais tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams.

           Taigi, šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Duodama parodymus policijos pareigūnams G. B. paaiškino, kad po jos atžvilgiu pavartoto smurto, sūnus netrukus atėjo prie jos į lauką ir pasakė, kad D. K. jam sudavė smūgį į galvą kairio smilkinio srityje. Mano, kad smūgis buvo suduotas po to, kai išėjo iš kambario, nes to nematė. Matė, kad toje vietoje kur pasakė, kad D. K. jam sudavė smūgį kumščiu, buvo nedidelis guzas ir neryški kraujosruva. Po pokalbio su sūnumi paskambino bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112 ir pranešė apie smurtą (b.l. 45, 47-48, 49). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji duodama parodymus pati abejojo sūnaus parodymais paaiškindama, kad po to, kai O pasakė, kad jį sužalojo, jokių šviežių sužalojimo žymių jo galvoje ji nematė. Nors kita vertus, iš teisiamojo posėdžio metu perklausyto garso įrašo matyti, kad pranešdama bendrajam pagalbos centrui apie smurtą, pati nurodė, kad kaltinamasis sudavė O. B. į smilkinį. Tuo tarpu O. B. buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jo parodymus apie tai, kad D. K. jam sudavė smūgį į smilkinį patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kurios konstatuota O. B. kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio smilkinio sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-12-19, tai yra kaltinime nurodytu metu (1 t.b.l. 64, 67). Nukentėjusiojo O. B. parodymus patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo,  kuriam iš karto po įvykio fiksuotas O. B. patinimas kairio smilkinio srityje (b.l. 1-2, 4-7). Taip pat patrulio J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad tarnybiniame pranešime fiksuoja tik tai, ką mato objektyviai. Sužalojimas buvo šviežias. O. B. parodymus patvirtina taip pat teisiamojo posėdžio metu perklausytas bendrojo pagalbos telefono įrašas, kuriame motina pranešė apie jo atžvilgiu pavartotą smurtą. O. B. parodymai atitinka visą teisiamojo posėdžio metu nustatytą įvykių seką, juos patvirtina kiti ištirti įrodymai, todėl jais teismas neturi pagrindo netikėti. 

Kaltinamasis neigia O. B. atžvilgiu atlikęs jam inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Nurodo, kad jis mažamečiui smūgio nesudavė. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais.

Liudytojos O. K. parodymai prieštaringi. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė nemačiusi įvykio ir O. B. sužalojimų, teisiamojo posėdžio metu liudytoja teigė, kad matė, kai D norėjo suduoti G, berniukas gynė ir turbūt pataikė jam. Konkrečiai kad pataikė, nematė. Matė, kad vaikas lindo į konfliktą. Šie parodymai neatitinka nei pačios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nei nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymų, todėl laikytina, kad liudytoja sąžiningai klydo duodama parodymus apie įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, todėl jos parodymus teismas nelaiko patikimais.

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad D. K. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val. tyčia sudavė smūgį kumščiu mažamečiui O. B., į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į kairio smilkinio sritį, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.

D. K. smurtavo prieš mažametį, taigi jo veiksmai pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 140 str. 3 d., kvalifikuoti tinkamai.

Dėl G. B. atžvilgiu įvykdytos veikos (BK 140 str.2 d.)

D. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją G. B. į krūtinės sritį, nuo ko nukentėjusioji dešiniu petimi atsitrenkė į medinę sienelę, tuo padarė nukentėjusiajai G. B. kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. B. sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad G. B. nestūmė. Bandė iš jos rankų ištraukti telefoną. Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu abu buvo neblaivūs. Kaltinamasis griebė už telefono, norėdamas pasižiūrėti su kuo ji susirašinėja. Jis ėmė už rankos, kurioje laikė telefoną, ji tą ranką traukė ir traukdama atsimušė į sieną petimi. Kitų smurtinių veiksmų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad D. K. ją stojantis nuo lovos stūmė rankomis į krūtinę, nuo ko ji  dešiniu petimi atsitrenkė į medinę sienelę, nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu nei namuose buvęs nepilnametis nukentėjusysis O. B., nei liudytoja O. K., nei V. B., įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios G. B. ir D. K. nematė. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, smurtą prieš G. B. galintys rodyti požymiai neužfiksuoti (1t. b.l. 1-2, 4-7). Pranešdama Bendrojo pagalbos centro telefonu apie įvykį G. B. nurodė, kad ją kaltinamasis „pervertė“ (1t.b.l.78). Iš kart po įvykio G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas (1 t. b.l. 58). Teismo medicinos specialisto išvada G. B. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje dešinėje, kraujosruva nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, galimai padarytos užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-19 (b.l. 57).

Taigi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nepatvirtino, kad jos atžvilgiu kaltinamasis vartojo fizinį smurtą. Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai (kraujosruvos), teismui neduoda pagrindo spręsti, kad šiuos sužalojimus padarė būtent kaltinamasis ir būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus paaiškino, kad D. K. ją stūmė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminės apklausos metu 2015-12-19 18.10 val. G. B. buvo sunkaus girtumo būklėje (2015-12-19 17.54 val. G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas 1t.b.l.45), todėl šie jos parodymai apskritai negali būti vertinami. 20176-12-21 nukentėjusioji apklausta papildomai patvirtino pirminės apklausos metu duotus parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai šių parodymų nepatvirtinus, teismas vien jais negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes būtų pažeista BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių abejonėms ir prielaidoms dėl G. B. sveikatos sutrikdymo aplinkybių nustatymo pašalinti, tačiau kilusių abejonių ir prielaidų, kad D. K. tyčia pastūmė nukentėjusiąją, pašalinti nebėra objektyvių galimybių, todėl jos vertintinos kaltinamojo naudai. Tad kaltinamasis D. K. dėl G. B. sužalojimo pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. D. K. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka: 1) 2010-01-18 pagal LR ATPK 133 (1) str. 1 d. 400 litų bauda; 2) 2010-10-15 pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 110 litų bauda; 3)  2011-08-25 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 123 str. 1 d. 200 litų bauda; 4) 2011-09-19 pagal LR ATPK 133 (1) str. 2 d. 1800 litų bauda; 5) 2014-02-24  pagal LR ATPK 174 str.  250 litų bauda; 6) 2016-10-13 pagal LR ATPK 130(2) str., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d. 1250 eurų bauda, daiktų konfiskavimu; 1250 eurų bauda pakeista 208 val. viešais darbais ( b.l.137-141). Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs 8 MGL baudos).  D. K. priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįrašytas (b.l. 133-135). Kaltinamasis dirba.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę,  į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl prasikalto, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (fizinis smurtas mažamečio O. B. atžvilgiu) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-04-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. paskirta nesumokėta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir D. K. skirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. K. laisvės atėmimo  bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nustatyti, kad D. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka - priverstinai per antstolį).

D. K. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas G. B. atžvilgiu).

D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-19  iki  2015-12-21 įskaityti į bausmės atlikimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su  skaitmenine  garso įrašo kopija nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Jūratė Petraškienė