Civilinė byla Nr. e2-209-547/2016

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00050-2016-5

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                             2.3.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovui Vygintui V. J., trečiųjų asmenų: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovui Vaidui Miliauskui, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Tomui Baranauskui,  UAB ,,Dextrus“ atstovui Andriui Lasinskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams: Vygintui V. J., L. J.,  D. V. J., tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, UAB ,,Dextrus“ dėl leidimo pateikti kadastrinius matavimus suderinimui be bendraturčių sutikimo, miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:

              1. Pripažinti ieškovei R. D. teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, nesant bendraturčių V. V. J. ir L. J. pritarimo raštu;

              2. Atidalinti ieškovei R. D. ir atsakovams: V. V. J., D. V. J., L. J. bendrąja daline nuosavybe priklausantį miškų ūkio paskirties 32,5700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 parengtą žemės sklypo  formavimo ir pertvarkymo projektą, nuosavybės dalis atskirais turtiniais vienetais, nustatant ieškovei R. D. 20,9447 ha dydžio žemės sklypo dalį, UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 17-2, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 2-3-4-5-6-7-8-9-11-12-24-23, o atsakovams Vygintui V. J., L. J., D.V.J., paskiriant 12,0741 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 17-1, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 1-2-23-12-15-16-17-18-19-20-21-22. Priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį, kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir advokato atstovavimo išlaidas.

Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 32,5700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2066/3257 dalys 32,5700 ha žemės sklypo, o atsakovams po 397/3257 dalis.  Kadangi bendraturčiai nesutaria dėl turto valdymo, ieškovė, siekdama racionalaus ir teisėto būdo išspręsti bendraturčių nuosavybės teisių padalijimo klausimą, kreipėsi į UAB ,,Dzūkijos miškas“ ir jų parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą išsiuntė atsakovams. Atsakovė D. V. J. nurodė, kad ji sutinka su tokiu atidalijimu, o kiti atsakovai – savo pozicijos neišreiškė, kitų pasiūlymų taip pat neteikė. Ieškovė nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovai buvo tinkamai informuoti apie atliekamus darbus, tačiau jie, išskyrus D. V. J., vengė atlikti bet kokius veiksmus: nepasirašė nei ant žemės sklypo ribų paženklinimo-patikrinimo akto, nei ant žemės sklypo plano. 

Bylos pasirengimo nagrinėjimui iš esmės stadijos metu atsakovui V. V. J. sukritikavus pateiktą planą, ieškovė 2016-06-08 kreipėsi į trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2016-06-09 buvo priimtas sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas -  pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atidalinant žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus turtinius vienetus.

Atsakovai apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo informuoti, jiems buvo išsiųsti pranešimai registruotais laiškais. Atsakovai iki 2016-07-22 turėjo teisę pareikšti pastabas ar pasiūlymus dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau nustatytu laiku atsakovai jokių pastabų ar pasiūlymų nepateikė.

Ieškovė nurodė, jog atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo bendrasavininkai, Nuostatų numatyta tvarka, buvo informuoti apie numatomą žemės sklypo ribų ženklinimo datą ir laiką. Atsakovai, išskyrus D. V. J., į kadastrinius matavimus atlikusio matininko informaciją nereagavo, neatvyko į ginčo žemės sklypą, kai buvo atliekamas žemės sklypo ribų ženklinimas, nepranešė neatvykimo priežasčių. Atsakovai, išskyrus bendraturtę D. V. J., vengdami atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo atidalijimu, nepasirašė nei ant žemės sklypo ribų paženklinimo-patikrinimo akto, nei ant žemės sklypo plano. Apie vykdomus kadastrinius matavimus žemės sklypo savininkai buvo informuoti telefonu, taip pat siųsti pranešimai registruotais laiškais deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovai V. V. J. ir L. J. korespondencijos nepriima, tai  apie žemės sklypo atliekamus kadastrinius matavimus buvo pranešta ir viešojoje informacinėje priemonėje.

Atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo suformuota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, kuri, buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui derinimui. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2016-01-06 patikrinimo akte nurodė, kad atsisako derinti kadastro duomenų bylą, kadangi nėra visų žemės sklypo savininkų parašų.  Tad susidarė situacija, kada dėl atsakovų V. V. J. ir L. J. veiksmų, ieškovė neturi galimybės suderinti nustatyta tvarka žemės sklypo kadastro duomenų bylos, duomenis įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

UAB ,,Dextrus“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas padidėjo 0,6848 ha (nesutiko plotas su  preliminariais matavimais, tačiau toks nesutapimas yra leistinas). 2016-06-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ( toliau tekste – Projektas).  Atsižvelgiant į savininkų nuosavybės teise priklausančias dalis, ieškovė siūlo, kad Projekte pažymėtas žemės sklypas Nr. 17-1 – priklausytų atsakovams, o Projekte žemės sklypas, pažymėtas Nr. 17-2 nuosavybės teise priklausytų jai, ieškovei.  Projekte abiem žemės sklypams yra nustatomi kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius.  Taip pat abiem žemės sklypams nustatomos specialiosios apsaugos zonos.

Ieškovė nurodė, jog žemės sklypo padalijimą pagal Projektą yra įmanoma atlikti natūra, toks padalijimas yra optimalus, atitinkantis bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nepažeidžia kitų bendraturčių interesų.  Parengtas Projektas suteikia visiems bendraturčiams priėjimą prie vandens – Merkio upės. Žemės sklype augantys skirtingo amžiaus medžiai į projektuojamus du atskirus žemės sklypus įeina proporcingai pagal turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ginčo sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko Merkio kraštovaizdžio draustinį. Siūlomas Projektas atitinka įstatyme numatytas sąlygas: padalijus žemės sklypą į du atskirus turtinius vienetus, abu žemės sklypai bus didesni nei 7 ha, o besiribojančių su Merkio upe pakrančių ilgis didesnis nei 50 metrų.

Kadangi žemės sklypo bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo, valdymo, tai  yra pagrindas atidalinti bendrą turtą pagal šalių turimas nuosavybės dalis.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad naudotis turtu bendrai nėra jokių galimybių, nes tarp jos ir atsakovų L. J. ir V. V. J. nuolat kyla įvairūs ginčai. Nusprendus atsidalinti, atsakovai ir vėl nesutinka su pateiktais variantais, tačiau ir savo varianto nesiūlo. Tai tik patvirtina, kad bendras naudojimasis turto yra apsunkintas. Kadangi parengtas projektas atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau bendraturčiai nepasirašo ant jo, tai ji prašo, kad teismas leistų jai Projektą suderinti be bendraturčių sutikimo ir  atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį  pagal pateiktą Projektą. Nurodė, kad tokiu būdu šalims būtų lengviau ir paprasčiau valdyti nuosavybės teise turimą turtą.

Atsakovė V. D. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji sutinka su ieškovės ieškiniu ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovė L. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu. Ji nurodė, kad jos žiniomis ginčo žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, todėl nebuvo galima pritarti jokiems ieškovės R. D. siūlymams. Atsakovė taip pat nurodė, kad iki teismo ji nebuvo gavusi jokių kvietimų dalyvauti žemės sklypo matavimuose, ribų pažymėjimuose ir pan. Atsakovė nurodė, kad kol nėra nustatytos ginčo sklypo ribos, joks teisinis ginčas negalimas. Atsakovė į teismo posėdžius nevyko  ir juose nedalyvavo.

Atsakovas V. V. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovei R. D. ir atsakovams: Vygintui V. J., L. J. ir Danutei V. J., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 32,5700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2066/3257 dalys 32,5700 ha žemės sklypo, atsakovams po 397/3257 dalis.

Atsakovas nurodė, kad jis gavo ieškovės R. D. pasiūlymą sudaryti naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Tačiau ieškovei paaiškinus, kad pagal geodeziškai nematuotą žemės sklypą teisiškai nėra galimybės įforminti jos pasiūlymo. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus darbuotojai patvirtino, kad kyla neaiškumų dėl šio sklypo ploto, kadangi sklypas geodeziškai nematuotas, todėl ieškovės pasiūlymui nebuvo pritarta ir ieškovės siūlyta sutartis nebuvo pasirašyta.

Atsakovas nurodė, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą, jis negavo jokių kvietimų dėl sklypo ribų suderinimo, informacijos dėl atidalijimo. Jis nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie UAB ,,Dextrus“ atliekamus veiksmus jam priklausančiame žemės sklype 2015-1002 ir 2015-12-07. Nurodo, kad nekviečiant jo  į žemės sklypo ribų paženklinimą bei rengiant žemės sklypo atidalijimo projektą buvo pažeista nustatyta tvarka. Jis taip pat tvirtino, jog jam nebuvo pateikti  jokie dokumentai, nei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, nei sklypo plano kopijos. Atsakovas nurodė, kadangi buvo pažeista, nebuvo aiškiai ir pagal nustatytą tvarką nustatytos sklypo ribos, tai negali būti ir nagrinėjama tokia byla.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. V. J. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka ir jis palaikė visus savo atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad bylos nagrinėjimo eigoje teismui buvo pateiktas UAB ,,Dextrus“ 2016-08-08 paruoštas ir tinkamai patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalinimo į du sklypus ribų planas. Jis taip pat patvirtino, kad ginčo dėl kadastrinių matavimų nėra. Ginčas yra tik dėl atidalijimo projekto.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vyr. specialistas Andrius Burzdikas patikrino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir surašė 2016-01-06 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė priežastis dėl kurių kadastro duomenų byla negali būti derinama. Vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas  buvo tas, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane nebuvo visų  žemės sklypo  savininkų parašų. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad davus leidimą ieškovei R. D. suderinti kadastrinių matavimų bylą, kliūčių ją derinti nebeliktų.

Trečiasis asmuo nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu atveju jis turi pateikti teismui tinkamai pagal įstatymų reikalavimus parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka įstatymų reikalavimų ir jis turėtų būti tikslinamas.

Posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Tomas Baranauskas nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas didėja, tačiau padidėjimas yra normos ribose, todėl jis galimas. Atitinkamai didės ir plotas šalims. Teismui pateiktas naujas atidalijimo Projektas, kurį rengiant buvo išlaikyti visi reikalavimai, taikytos visos būtinos procedūros, todėl Projektas yra parengtas tinkamai. Pagal pateiktą Projektą gali būti daromas žemės sklypo atidalijimas. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovai taip pat turėjo galimybę teikti savo atidalijimo variantą.

Trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad rengiant kadastrinius matavimus buvo laikomasi visų nustatytų procedūrų, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Atsakovai nevyko į žemės sklypo ribų paženklinimą nustatytu laiku, nors buvo tinkamai informuoti, neteikė jokių pastabų,  nepasirašė nei ant žemės sklypo ribų paženklinimo-patikrinimo akto, nei ant žemės sklypo plano, nenurodę jokių  savo atsisakymo motyvų. Suformavus kadastrinių matavimų bylą, ji buvo pateikta derinti nustatyta tvarka žemės tarnybos Varėnos skyriui ir nebuvo suderinta tik todėl, kad  nebuvo atsakovų sutikimo, jų parašų.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad konkrečiu atveju yra galimas  žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytiems apribojimams atidalyti žemės sklypą nacionaliniame parke.  Kadangi atidalinamų žemės sklypų plotai lieka didesni nei 5 ha, tai  tokiu būdu nebūtų pažeistos ir  Miškų įstatymo  4 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Vaidas  Miliauskas nurodė, kad tenkintinas yra pirmasis ieškovės reikalavimas ir teismas turėtų leisti ieškovei suderinti Projektą, kadangi atsakovai nesutinka pasirašyti, o pats projektas parengtas laikantis įstatymų reikalavimų. Šio posėdžio metu atsakovas V. V. J. patvirtino, kad dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų dėl sklypo dydžio ginčo nėra. Parengus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jis 2016-08-12 buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vyr. specialistės A. P., kuri nurodė, kad pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga, kad turi būti gauti visų bendraturčių  raštiški pritarimai arba teismo sprendimu nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas sklypo formavimas ar pertvarkymas. Todėl galima daryti išvadą, kad projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypų atidalijimas yra galimas, nes neprieštarauja ir kitoms įstatymo normoms, nes suformuoti žemės sklypai  yra ne mažesni nei 7 ha ploto, o Merkio upės pakrantės ilgis ne mažesnis kaip 50 metrų.

             Trečiojo asmens UAB ,,Dextrus“ atstovas Andrius Lasinskis paaiškino, kad bendradarbiavimo iš atsakovų pusės nebuvo. Jis patvirtino, kad iš pradžių jis skambino ieškovės duotais telefonais ir apie atliekamus veiksmus pranešė atsakovams telefonu, tačiau kai niekas neatvyko, tai vėliau į visus veiksmus jau siųsdavo pranešimus registruotu paštu. Jis nurodė, kad yra reglamentuota, kaip dalyviai turi būti kviečiami į veiksmus: turi būti išsiunčiamas pranešimas registruotu laišku prieš 10 dienų iki planuojamo veiksmo. Atstovas paaiškino, kad atsakovas V. V. J. buvo atvykęs, išsakė savo pastebėjimus, į tai buvo atsižvelgta darant kadastrinius matavimus. Atsakovas manė, kad ta dalis, kur buvo nustatytas sklypo padidėjimas bus minusuota iš jo dalies ir pridėta ieškovei. Tačiau iš tiesų padidėjo bendras sklypo plotas, tai atitinkamai didėjo ir jo  dalis. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad matavimai buvo atlikti tinkamai, todėl jie gali būti registruojami registre. 

Ieškinys tekintinas.

     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 nurodė: „CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką ir sąlygas reglamentuojančio CK 4.80 str. 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši bendraturčio teisė reiškia, kad bendraturtis gali reikalauti atidalyti tik visą jam priklausančią daikto dalį, tokiu būdu siekdamas pakeisti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Tokią išvadą patvirtina ir nuostata, kad esant ginčui, daiktas padalijamas natūra kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tuo tarpu, kai daikto negalima padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atidalijamasis bendraturtis (bendraturčiai) gauna kompensaciją pinigais. Bendraturčio atidalijimas iš bendro turto reiškia, kad tuo bendroji dalinė nuosavybė į daiktą atidalinto bendraturčio atžvilgiu yra nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-93/2015).

Taigi, teismas nagrinėdamas ir spręsdamas, ar atsakovei ir ieškovui priklausantis turtas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vadovavosi Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais principais ir kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės pateikto nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, teismas vertino, ar (1) bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar (2) nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar (3) teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo , naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Išnagrinėjus bylą akivaizdu, kad tarp bendraturčių kilo nesutarimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, todėl  ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl jos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4 knygos 80 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad  CK 4. 75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.

Ieškovė R. D., siekdama įgyvendinti šią savo teisę bei siekdama racionalaus ir teisėto būdo išspręsti bendraturčių nuosavybės teisių padalinimo klausimą, 2014-04-02 atsakovams išsiuntė UAB ,,Dzūkijos miškas“ parengtą žemės sklypo atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektą.  Tik atsakovė D. V. J. informavo, jog su pateiktu projektu sutinka. Tačiau UAB ,,Dzūkijos miškas“ parengtas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atidalijimo projektas buvo įregistruotas vadovaujantis tik preliminariais matavimais. Atsakovas V. V. J. atsiliepime pripažino, kad su šiuo projektu buvo supažindintas, buvo nuvykęs apžiūrėti žemės sklypo natūroje. Tačiau jis nurodė, kad šis projektas negalėjo būti teisiškai įregistruotas todėl, kad nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsakovas V. V. J. atsiliepime nurodė, kad nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai jam paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės  miško ūkio paskirties žemės sklypas gali būti atidalintas tik tuomet, kai yra atlikti kadastriniai matavimai.

Byloje nekilo ginčo dėl ginčo žemės sklypo dydžio ir bendraturčių dalių, nes byloje dalyvaujantis atsakovas V. V. J. pripažino, kad jis su savo seserimis yra bendraturtis kartu su ieškove žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 32,5700 ha ir ieškovei priklauso 2066/3257 dalys, o atsakovams kiekvienam po 397/3257 dalis. Tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu.

Paaiškėjus aplinkybėms, jog siekiant atsidalinti turtą yra būtini kadastriniai matavimai, ieškovė 2015 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į UAB ,,Dextrus“ dėl šių matavimų atlikimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 patvirtintų nuostatų 15 punkte nurodoma, kad žemės sklypų matavimai atliekami, kai žemės sklypai  padalijami, atidalijami, sujungiami ar atliekant jų amalgamaciją. Byloje yra pateikti dokumentai, kad  UAB ,,Dextrus“ matininkas Andrius Lasinskis informavo atsakovus apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, siūlydamas atvykti į matavimo procedūrą, išaiškindamas galimybes teikti pastabas ir siūlymus, bei nurodydamas savo kontaktus, jeigu asmuo dėl kažkokių svarbių aplinkybių negali atvykti. Tokie pranešimai atsakovams buvo išsiųsti registruotu paštu 2015-11-26, tai patvirtinama Varėnos pašto spaudu.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja ir procedūrą, kaip turėtų būti atliekami kadastriniai matavimai. Nuostatų 32 str. numato, jog nustatant žemės sklypo  kadastro duomenis  nustatomos ir riboženkliais paženklinamos  žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims (32.1.1 p.).

32.1.1.2 punkte nurodoma, jog kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.

Taigi, nors atsakovai ir buvo tinkamai informuoti apie rengiamus atlikti veiksmus, tačiau nurodytu laiku į žemės sklypą neatvyko, su matininku nesusisiekė ir nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Kaip nurodė matininkas A. Lasinskis atsakovus jis informavo ir telefonu, tačiau vėliau išsiuntė ir pranešimus nustatyta tvarka. Kviestų asmenų neatvykimas nurodytu laiku, nėra priežastis nutraukti darbus, nes kaip reglamentuoja Nuostatų 32.1.1.3 punktas; jeigu kviestiniai asmenys nurodytu laiku neatvyksta darbai tęsiami be jų.

Atlikus ginčo žemės sklypo visas kadastrinių matavimų procedūras, buvo suformuota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla ir ji, vadovaujantis Nuostatų 65 punktu, buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui derinimui.  Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2016-01-06 derinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta derinti kadastro duomenų bylą dėl to, jog nėra visų žemės sklypo savininkų parašų. Nuostatų 67 punktas numato vienintelę išimtį, kada kadastro duomenų byla gali būti derinama be savininkų  parašų, t. y. tuomet, kai žemės sklypai ar jų dalis yra paimami visuomenės poreikiams tenkinti. Tad konkrečiu atveju bendraturčių suderinimas, parašai projekte yra būtini. Todėl konstatuotina, jog dėl atsakovų Vyginto V. J. ir L. J. veiksmų susidarė situacija, kuomet ieškovė neturi galimybės suderinti sklypo kadastro duomenų bylos bei duomenis įregistruoti VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre.

Teismas daro išvadą, jog atsakovai V. V. J. ir L. J. žinojo apie kadastrinių matavimų būtinybę, siekiant atidalinti ginčo žemės sklypą, tačiau jie ne tik kad neinicijavo jokių darbų, bet ir nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, susipažįstant su atliktais darbais, neteikė jokių pastabų dėl atliktų darbų (kadastrinių matavimų, pertvarkymo projekto) ir netgi nevyko į teismą (atsakovė L. J.) ir neteikė jokių paaiškinimų. Atsakovas V. V. J. teismo posėdžių metu yra pripažinęs, jog turėjo galimybę susipažinti su  kadastrinių matavimų dokumentais, nes matininkas A. Lasinskis jam atsiuntė žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Taip pat nurodė, kad jis pats buvo nuvykęs pas matininkus. Tad atsakovo nesutikimas su pateiktais dokumentais yra tik deklaratyvus, nes teismui nenurodyti jokie argumentai, kurie būtų kliūtis derinti kadastrinių matavimų bylą bei neteikiami jokie kitokie turto atidalinimo variantai.

Ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2016-01-26. Kaip žinia procesiniai dokumentai šalims buvo įteikti, tai patvirtinama byloje esančiais rašytiniais dokumentais, ir atsakovai, būdami žemės sklypo bendraturčiai, nesutikdami su ieškovės iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, neteikė teismui  jų pačių iniciatyva užsakytų matavimų dokumentų, taip pat neteikė ir jokių savo variantų, kaip turėtų būti sprendžiamas atidalinimo klausimas.

Taigi teismas iš ištirtų įrodymų gali padaryti išvadą, jog atsakovai V. V. J. ir L. J. savo veiksmais trukdo kitiems savininkams tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl pripažinus, kad atliekant kadastrinius matavimus ir rengiant kadastrinių matavimų bylą buvo išlaikytos visos procedūros, tačiau suderinti šių duomenų negalima tik dėl atsakovų V. V. J. ir L. J. atsisakymo pasirašyti, nenurodant jokių pagrįstų argumentų, kodėl toks suderinimas negali būti daromas, teismas laiko, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl reikalavimo atidalinti ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kaip jau buvo nurodyta CK 4 knygos 75 straipsnio 1 dalyje bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokiose bylose yra nurodęs, kad sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Taip atidalijus turtą bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį ir gali savarankiškai disponuoti tuo daiktu, nebederindamas savo valios su kitais asmenimis.

Kai buvo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai  atsirado ieškovei pagrindas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, jog būtų organizuojamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Toks ieškovės prašymas buvo patenkintas ir byloje esančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2016-06-09 įsakymu Nr. 3VĮ-565-(14.3.2), buvo nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, t. y. atidalinant žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovė, siekdama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors ir neturėdama visų atsakovų sutikimo, kreipėsi į UAB ,,Dextrus“ ir 2016-06-23 pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kuria, UAB ,,Dextrus“ įsipareigojo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovai buvo informuoti apie procesą nustatyta tvarka. Ar buvo laikomasi šios tvarkos, buvo vertinama jau tvirtinant pateiktą Projektą ir jokių pastabų šiuo klausimu nebuvo surašyta. Be to aplinkybę, kad atsakovai buvo informuoti registruotais laiškais, patvirtina ir 2016-06-08 AB Lietuvos paštas Siuntų sąrašas Nr. 20-16-11360 ir pranešimai atsakovams. Parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovai iki 2016-07-22 turėjo teisę pareikšti pastabas, pasiūlymus dėl Projekto, tačiau pastabų neteikė. Negavus jokių pastabų ir laikantis procedūrų, Projektas buvo pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vyriausioji specialistė A. P. 2016-08-12 šį projektą patvirtino. Patikrinimo akte buvo nurodyta, jog  projektas yra atliktas pagal teritorijų planavimo dokumentų rengimą reguliuojančius teisės aktus, tačiau negali būti tvirtinamas, nes nėra visų žemės sklypo bendraturčių raštiškų pritarimų. Galutinė išvada, jog pritariama Projektą tvirtinti, kai bus gauti visų 32,5700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijant natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimus vertinami yra šie aspektai:  ar žemės sklypas gali būti atidalijamas; ar žemės sklypo atidalijimas nepadarys žalos;  ar žemės sklypo atidalijimas nepažeidžia bendraturčių teisių, atitinka  turimas nuosavybės dalis.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šį žemės sklypą galima atidalinti, tai patvirtino ne tik NŽT prie LR ŽŪM, bet ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsakymas Nr. S-1119 (10.13), kuriuo patvirtinama, jog žemės sklypo atidalijimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo.

Pagal pateiktą atidalijimo projektą akivaizdu, kad yra suformuojami du atskiri žemės sklypai, kurių kiekvienas prieina prie upės, kurie pagal savo plotą atitinka savininkų įregistruotas nuosavybės dalis nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu atidalijus turtą tarp ginčo šalių nebeliktų bendrų valdymo objektų, todėl būtų išspręsti nesutarimai, jiems nebeliktų bendrų klausimų, kurių sprendimui nuolat reikia ieškoti kompromisų. Atidalijus žemės sklypus pirmiausia pasitarnautų konfliktų prevencijai ir sudarytų galimybes operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga AC-32-1, Teismų praktika Nr.32).

Taigi, atidalijus žemės sklypus pagal pateiktą projektą, nėra jokių duomenų, kad jų nebus galima naudoti pagal paskirtį. Jau minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2016-08-12 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-288-(8.12) patvirtina, kad pateiktas atidalijimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir, projektą patvirtinus, žemės sklypo paskirtis nepasikeis, juo bus galima naudotis kiekvienam savininkui pagal poreikius.

Atsakovai, žinodami apie nagrinėjamą bylą, turėjo pakankamai laiko teikti ir savo atidalijimo variantus, tačiau  - neteikė. Nors atsakovas V. V. J. teigė, kad kyla abejonių ar Projektas parengtas atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, tačiau kaip jau buvo nurodyta, valstybinės institucijos, kurios turi atlikti tam tikrus derinimus, patvirtino, kad Projektas yra parengtas laikantis visų įstatymo ir procedūrų reikalavimų.

Kadangi ieškovės pateiktas atidalijimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir byloje nesant jokių kitokių alternatyvių variantų, tai pripažintina, kad toks atidalijimas pagal šį Projektą yra galimas ir nepažeis proceso šalių interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė buvo sumokėjusi 62 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtinama mokėjimo pavedimu. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji turėjo išlaidas dėl rengiamų planų  2014-02-21 sutarties pagrindu UAB ,,Dzūkijos miškas“ atliko ginčo žemės sklypo atidalijimo projektą ir už jį buvo sumokėta 1500 Lt arba 434,43 Eur. Šis projektas liko neįgyvendintas. Tuomet buvo užsakyta UAB ,,Dextrus“ atlikti kadastrinius matavimus ir už tai buvo sumokėta 968 Eur. Už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo sumokėta 500 Eur. Visi mokėjimai patvirtinami dokumentais.  Prašo šias sumas priteisti iš atsakovų: Vyginto  V. J. ir L. J..

Priteisti 1468 Eur už parengtus matavimus. Kadangi pirmasis paruoštas projektas liko neįgyvendintas, nes jis neatitiko įstatymo reikalavimų, tai šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad D. V. J. pritarė jos teiktiems dokumentams, todėl ji nereikalauja, kad iš šios atsakovės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalies numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Be šių išlaidų ieškovė turėjo išlaidas advokatui, iš viso 2 253,02 Eur. Advokato darbą šioje byloje sudaro: susipažinimas su dokumentais, jų aptarimas su klientais, pasiūlymų atsakovams parengimas,  ieškinio parengimas ir su tuo susiję kiti darbai, prašymų kitoms institucijoms ir teismui rengimas,  patikslinto ieškinio parengimas,  pasirengimai teismo posėdžiams, dalyvavimas teismo posėdžiuose, kelionė Vilnius - Varėna - Vilnius. Civilinė byla teisme buvo gauta 2016-01-26 ir nagrinėjimas tęsėsi 8 mėnesius. Įvyko trys posėdžiai, kurie užtruko apie 4 valandas. Bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, nes ilgokai nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovei L. J., po to atsakovai prašė pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, vėliau teko tikslinti reikalavimus. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis, vien už ieškinio parengimą yra galimas maksimalus 1870 Eur (užpraėjusio ketvirčio bruto 748 Eur x 2,5) dydžio atlyginimas. Parengtas ieškinys nėra visiškai paprastas, nes jame sprendžiami specifiniai projektavimo klausimai. Tad įvertinus ir visus kitus atliktus darbus: atstovavimą teisme (299,2 Eur),  kitų procesinių dokumentų parengimą, kurių kiekvieną galima vertinti 299,2 Eur, išvykimą į teismo posėdžius iš Vilniaus į Varėną, nurodyta advokato suma yra reali. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį.

Todėl teismas laiko, kad priteistina iš atsakovų Vyginto V. J. ir L. J. solidariai 2253,02 Eur ieškovei už advokato atstovavimą (CPK 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo: 26,58 Eur priteistinos iš atsakovų V. V. J. ir L. J. per pusę, iš kiekvieno po 13,29 Eur valstybei (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4. 75 straipsniu, CPK 259, 263-270 straipsniais

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nesant bendraturčių Vyginto V. J., L. J. pritarimo raštu (parašų).

Atidalinti ieškovei R. D. ir atsakovams: V. V. J., Danutei V. J., L. J. bendrąja daline nuosavybe priklausantį miškų ūkio paskirties 32,5700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esant į(duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 parengtą žemės sklypo  formavimo ir pertvarkymo projektą, nuosavybės dalis atskirais turtiniais vienetais, nustatant ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,9447 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą  Nr. 17-2, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 2-3-4-5-6-7-8-9-11-12-24-23, o atsakovams V. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D.V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant 12,0741 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą  Nr. 17-1, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 1-2-23-12-15-16-17-18-19-20-21-22.

Priteisti iš V.V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai  R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1530 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų ir 2253 Eur (du  tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris euro) advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 3783 Eur.

Priteisti iš V.V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 13,29 Eur (trylika euro 29 euro centus) pašto išlaidų, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660).

Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos  rajono apylinkės teismo raštinę ( 111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                               Silvana Girdenienė