Baudž. bylos Nr. 1A-321-116/2013

                                                                                    Teisminio proceso Nr.1-81-1-00065-2013-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.4; 1.2.14.3.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.3.; 2.1.2.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,

gynėjui  advokatui Zenonui Klapatauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi  baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

            T. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 21 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), neapšviestoje gatvės dalyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė tris smūgius į veidą ir krūtinę nukentėjusiajai I. V., ir dėl to sulūžo jos dantų protezai, 800 Lt vertės, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei pagrobė I. V. priklausantį turtą: rankinę, 20 Lt vertės, ir joje buvusius daiktus: pinigus – 12 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2220 slide Graphite“ su Omnitel SIM kortele, bendros 150 Lt vertės, akinius, 250 Lt vertės, 1 kg „Panevėžio“ cukraus, 4 Lt vertės, 2 vnt. „Dvaro“ sviesto, bendros 10 Lt vertės, „Biržų“ batoną, 1,20 Lt vertės, prožektorių, 15 Lt vertės, bevertį maišelį ir beverčius raktus, 11 vnt., tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. 1262,20 Lt turtinę žalą.

            Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo jam paskirtą bausmę sumažinti iki minimalios arba pakeisti ją arešto bausme.

            Skunde apeliantas nurodo,  kad jis teisiamojo posėdžio metu nesuprato teisėjos klausimų, todėl į juos atsakė teigiamai. Teigia, nors nuosprendyje rašoma, jog jis sutiko su tuo, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, iš tikrųjų to nebuvo. Jis papraščiausiai nesuprato teisėjos klausimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, jis turi pagrindą teigti, kad byla buvo sufabrikuota, ir jis buvo nuteistas per griežta bausme. Be to, anot T. R., teismas jį nuteisė pagal savo vidinius įsitikinimus, o ne remdamasis įrodymais. Teigia, kad liudytojas  V. K. nežinojo, ką jis (T. R.) tuo metu norėjo daryti, jis, būdamas sulaikytas ir norėdamas būti kuo greičiau paleistas, tik patvirtino tai, ką pagal bylos duomenis pastarajam pasakė tyrėjas.

            Nuteistojo T. R. teigimu, jis, eidamas paskui moterį, iš kurios pagrobė rankinuką, neturėjo tikslo įvykdyti šį nusikaltimą, jį padarė tada, kai moteris įėjo į neapšviestą skersgatvį. Bėgdamas iš įvykio vietos jis ėmė gailėtis taip padaręs, norėjo grįžti ir grąžinti rankinuką moteriai bei jos atsiprašyti, tačiau neišdrįso to padaryti ir pasisavino kaltinime išvardytus daiktus.

            Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis su civiliniu ieškiniu sutinka, nes savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai, žalą nukentėjusiajai pažada atlyginti. Pažymi, kad jis ankstesnę bausmę yra atlikęs, jam reikia rūpintis savo mama, kurios sveikata nuolat blogėja, be to, nenori, kad jo mama būtų apgyvendinta slaugos namuose, kur ji buvo tol, kol jis pataisos namuose atlikinėjo bausmę. Nurodo, kad nukentėjusioji jam atleido, prašė teismo skirti jam kuo mažesnę bausmę, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.  

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

            Apeliacinis skundas atmetamas.  

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas T. R. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam teisingai paskyrė bausmę.

            Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas pripažino T. R. kaltu sudavus smūgius nukentėjusiajai I. V. ir pagrobus pastarajai priklausantį turtą, t. y. padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis: paties nuteistojo T. R. parodymus, teisiamajame posėdyje ištirtus nukentėjusiosios I. V., liudytojų V. R., V. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus bei kitus rašytinius įrodymus. Apelianto teiginys, kad liudytojas V. K. nežinojo, ką jis (T. R.) įvykio metu norėjo daryti, ir kad V. K. tik patvirtino tai, ką pagal bylos duomenis pastarajam pasakė tyrėjas, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas, nes šį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo V. K. ir nuteistojo T. R. parodymai vieni kitiems neprieštarauja, be to, bylos duomenys liudija, kad V. K. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, duotus tyrėjai, perskaitė ir juos patvirtino savo parašu (46–47 b. l.). Liudytojo V. K. parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Kartu pastebėtina, kad liudytojas V. K. skundų dėl galbūt netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų nepateikė.

            Nuteistojo T. R. teiginius, kad jis nesuprato teisėjos klausimų, taip pat nesutiko su tuo, kad byla būtų baigta nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, patvirtinančių duomenų taip pat nėra. Priešingai, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tiek T. R., tiek pastarojo gynėjas advokatas Z. Klapatauskas sutiko, jog byla būtų baigta nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka (122 b. l.).

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas   T. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, anksčiau T. R. yra ne kartą teistas, teistas ir už analogiškus nusikaltimus (66, 68–69, 70–72, 73–77, 78–79, 83–95, 102–105 b. l.), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, jog T. R. per metus administracine tvarka nebaustas (64–65 b. l.).

Kadangi T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. R. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams) yra mažesnė negu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus  T. R. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam keletą kartų buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu  nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimą įvykdė spontaniškai, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pažada jį atlyginti, nori rūpintis savo mama, nėra pakankamas pagrindas tenkinti nuteistojo skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę mažinant paskirtos bausmės dydį ar skiriant švelnesnę bausmės rūšį, kaip prašo T. R., – areštą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo motinai reikalinga kito asmens priežiūra ir ją prižiūri būtent apeliantas. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys taip pat nepatvirtina apelianto teiginio, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašė teismo skirti jam kuo mažesnę bausmę (121–124 b. l.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:     

atmesti nuteistojo T. R. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Vaclovas Iždonas

Teisėjai                                                                                                                Gražvydas Poškus

                                                                                                                               Bronius Zalaga