Baudžiamoji byla Nr. 1-78-531/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01430-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1; 1.2.18.1.1; 1.2.6.3.1; 1.2.6.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

 (S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,

kaltinamajam J. S.,

kaltinamojo gynėjui adv. Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiesiems V. V. ir S. L.,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas,

1) 2004-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktu ir 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m., pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktą, įpareigotas atlikti 50 val. nemokamų darbų;

2) 2005-10-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.;

3) 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

4) 2013-06-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. 2014-07-29 paleistas atlikęs bausmę;

2014-12-08 teistas Danijoje už vagystę, 2024 m. prieš išduodant Lietuvos Respublikai teistas Ispanijoje dėl smurto kasdieniniame gyvenime ir atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose; teistumas neišnykęs.

Perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį ir Centrinio ikiteisminio tyrimo teismo Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio teismo Madride 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą;

 

kaltinamas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje, bei 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu,

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

J. S., veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. ir R. B. (asmenų registro duomenimis, miręs (duomenys neskelbtini)), dalyvavo prekyboje žmonėmis, taip pat jis laikė bei realizavo žinomai netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, sekančiomis aplinkybėmis:

R. S., kuriam dėl šios veikos yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. sausio 11 d., pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, susitaręs su D. S., kad padės jai išvykti į Airiją dirbti prostitute, pažadėdamas, kad jai bus mokama 40 procentų jos uždirbtų pajamų, susitaręs su J. S. gauti už ją 1000 eurų atlyginimą, 2015 metų sausio 11 d. perleido J. S. nukentėjusiąją D. S., o R. B., kuriam dėl šios veikos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 12 d. iki sausio 14 d., susitaręs su J. S., organizavo nukentėjusiosios D. S. išgabenimą į Airiją, siekiant ją išnaudoti prostitucijai;

Taip pat J. S. 2015 metų sausio 8 d. apytiksliai nuo 15.30 val. iki 16.30 val., turėdamas su savimi dvi netikras 100 eurų nominalo kupiūras, kurių numeriai identiški, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)  namo kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu įlipo į taksi automobilį, vairuojamą J. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. V., šiuo taksi automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur automobilyje jis perdavė vieną netikrą 100 eurų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavusiam asmeniui, kuris šią kupiūrą pateikė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai S. L. atsiskaitydamas už prekes.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tuo pačiu taksi automobiliu nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur apie 16.30 val. atsikaitydamas už taksi paslaugas taksi vairuotojui V. V. pateikė vieną netikrą 100 eurų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini),

Be to, jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2015 metų sausio 14 d. 11.30 val. laikė su savimi žinomai netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus – vieną 100 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iki jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir asmens kratos metu ši kupiūra iš jo paimta. 

Kaltinamojo J. S. pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų

J. S. teismo posėdyje pareiškė, kad kaltės dėl prekybos žmonėmis, išnaudojimo ir naudojimosi priverstiniu darbu ar paslaugomis, nepripažįsta, o su kaltinimu dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo, sutinka.

Byloje išnagrinėti įrodymai, susiję su J. S. pareikštais kaltinimais dėl prekybos žmonėmis, išnaudojimo ir naudojimosi priverstiniu darbu

Kaltinamasis J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2007 m. jis dvejus metus gyveno Airijoje. Ten susipažino su R. B., kuris planavo atidaryti viešbutį. Kai grįžo į Lietuvą, R. B. jo klausė, gal žino kokių nors moterų, kurios norėtų teikti sekso paslaugas. R. S. jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra mergina, anksčiau dirbusi Anglijoje, kuri norėtų vėl išvažiuoti. Jis, kaip tarpininkas, ją atvežė į (duomenys neskelbtini), apgyvendino viešbutyje ir buvo policijos sulaikytas kartu su R. B., kuris jam perdavė pinigus.

Aiškina, kad mergina važiuoti norėjo pati, todėl suderinus datą, ją paėmė iš (duomenys neskelbtini) ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jis su ta mergina kalbėjosi, klausė, ar ji tikrai nori važiuoti dirbti prostitute. Ji sakė, kad turi vaiką, kad nori dirbti legaliai. Jokių darbo sąlygų su ja neaptarinėjo. Su R. S. dėl tos merginos jokių piniginių reikalų neturėjo. 2015 metų pradžioje jis pinigų turėjo, važinėjo į užsienį, ten dirbo, prekiavo stogais. R. S. buvo paskolinęs pinigų, bet iš kur jis tuos tūkstančius sugalvojo, nežino. Jis tik kaip R. B. draugas, padėjo jam, nes R. B. tuo metu buvo užsiėmęs, buvo ne Lietuvoje. Viešbutį buvo paėmęs tik kelioms dienoms. Visas išlaidas jam turėjo padengti R. B., kuris ir rūpinosi nukentėjusiosios išgabenimu į Airiją, nes čia buvo jo idėja. Jos atžvilgiu prievartos nenaudojo, nebuvo iš jos atėmęs asmens dokumentų, ryšio priemonių. Jai davė savo kompiuterį su internetu, pirko maisto. Jis pats ja, kaip prostitute, naudojosi važiuojant į (duomenys neskelbtini). Pinigų jai nemokėjo. Tuo metu artimai bendravo su S. R., jam pasakė, kuo ta moteris užsiima ir jeigu nori, gali nueiti pas ją, gal jam pavyks, bet jos tikrai nepaveikė, negąsdino, užrakintos nelaikė. S. R. atėjo, su ja pakalbėjo, pasakė, kad pasiliks.

Aiškina, kad jis nebuvo viso šito iniciatorius ir negalėjo organizuoti nukentėjusiosios apgyvendinimo Airijoje, kadangi jam buvo skirta kardomoji priemonė - registruotis du kartus per savaitę policijos įstaigoje. R. B. ir R. S. parodymai yra melas. Pripažįsta, kad telefoniniai pokalbiai su šiais asmenimis buvo ir policijos stenogramos yra tikros.

 

R. S. teismo posėdyje (8 t., 75 – 77 b.l.) paaiškino, kad su D. S. susipažino per buvusį draugą V. V., kuris jau yra miręs. 2014 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslaus laiko nepamena, V. V. jam paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra laisvo elgesio mergina vardu D., kuri nori išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute. Pasiūlė nuvažiuoti ir su ja pakalbėti, davė jos telefono numerį. Jis į savo telefoną D. įsivedė vardu „D. D.“. Tas V. ir pati D. S. prašė jo padėti jai išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute. Pakalbėjus apie tai su J. S., jis pasakė, kad pagalvos, paklausinės, pašnekės, o neužilgo pranešė, kad žino, kur ją galima įdarbinti. Apie tai jis pasakė D. S., o ji pradėjo rašinėti žinutes ir skambinti, pati rodė iniciatyvą. Šituo reikalu buvo gal du kartus nuvažiavęs pas ją, paėmęs jos asmens tapatybės kortelę galbūt bilietams užsakyti, padavė J. S., o paskui atidavė jai. V. norėjo padėti jai išvažiuoti, o jis norėjo tik užsidirbti truputį pinigų. Todėl tarpininkavo, nes gyveno arčiausiai nukentėjusiosios. Jis tiesiog turėjo suvesti nukentėjusią su suinteresuotu asmeniu. Dėl to J. S. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), jie kartu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). D. S. jau buvo pasiruošusi, laukė, sėdo į mašiną, ir su S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji žinojo viską, kad išvažiuos ir kuo ji dirbs, kad nenori į Vokietiją. Anglijoje irgi buvo dirbusi. Tai buvo jos savanoriškas sprendimas, jokios prievartos nebuvo. Ji norėjo išvažiuoti per šventes, bet susirgo vaikas ir negalėjo tada išvažiuoti. Jis būtų pasiėmęs menką dalį pinigų, o viskas būtų atitekę V., kuriam jų reikėjo gyvenant pataisos namuose. Kas atrado nukentėjusiąją, nežino, bet mano, kad V. žmona. V. V. tuo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Su nukentėjusiąja telefonu yra kalbėjęs gal 10 - 15 kartų per porą mėnesių, nuo gruodžio mėnesio iki sausio. Pinigų negavo, nors juos – 1000 Eur žadėjo sumokėti J. S.. Jis lygtai sakė, kad kažkas turi pas jį atvažiuoti ir atvežti pinigus. Gailisi, kad dalyvavo tokiame sandoryje, bet tai darė paprašytas draugų ir tikėdamasis šiek tiek užsidirbti.

Nurodė, kad J. S., prieš pasiimant nukentėjusiąją, buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jie buvo susitikę du kartus. J. S. norėjo pasikalbėti, pasižiūrėti, jie pasikalbėjo ir išvažiavo. Po to susitikimo J. S. sakė, kad ji nėra durna, žino, ko nori.

 

Apklaustas teismo posėdyje R. B. paaiškino (8 t., 77 – 78 b.l.), kad jokių jo veiksmų nebuvo. J. S. tik prašė paskolinti jam pinigų ir užsakyti lėktuvo bilietą. J. S. pažįsta labai seniai, nes jis su žmona yra gyvenęs pas jį Airijoje. J. S. pinigų neskolino, nors turėjo. Kaltinime nurodytomis dienomis atvyko pas motiną į (duomenys neskelbtini). Kartu atvežė savo mažą vaiką, kuriam buvo (duomenys neskelbtini). Susitikęs degalinėje J. S., norėjo jam pasakyti, kad neskolins pinigų, ir vakare turi išskristi į Airiją. Tam turėjo kompiuteriu prisiregistruoti bilietą. J. S. pasakė, kad viešbutyje turi kompiuterį. Kai nuvažiavo ten, pamatė tą merginą. Pabandė prisiregistruoti bilietą, bet nepavyko. Tada išėjo į kiemą parūkyti ir juos sulaikė policija. J. S. buvo prašęs, kad užsakytų bilietą, tačiau jis nieko nepadarė dėl šio prašymo. Dėl pokalbio su autobusiuko vairuotoju gali paaiškinti, kad tai buvo informacinis skambutis. Jis tuo metu kraustėsi iš Airijos, žmona jau gyveno Lietuvoje. Jis paskambino tam vairuotojui, klausė, kiek kainuotų žmogų parvežti. Jis tvarkė savo asmeninius reikalus ir viskas. Kelionė į Airiją buvo jau suplanuota, nes ten reikėjo atsiimti pašalpą ir susitvarkyti dokumentus. Būdamas viešbutyje, su nukentėjusiąja nieko nekalbėjo. Ji nieko neklausė. Kompiuteris gal J. S. buvo, nes juo naudotis leido jis. Daugiau žmonių kambaryje nebuvo, tik jis, nukentėjusioji ir J. S.. Žinojo, kad jis veža kažkokią tai merginą, bet į tai nesivėlė. J. S. siūlė pasižiūrėti į merginą, bet ji jo nedomino. J. S. prašė paskolinti pinigų tam, kad galėtų padėti merginai išvažiuoti į užsienį.

 

2015-01-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, savo mažamečiu vaiku, broliu, seserimi, patėviu. Butas trijų kambarių. Jos sūnui (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas jai nepadeda išlaikyti sūnaus, tik vaiko tėvo tėvai kartais paremia. Pagal dokumentus vaiko tėvas nenurodytas, tačiau vaiko tėvas jai yra žinomas, su juo ji nebendrauja. Jos sūnus dažnai serga, jai tenka dirbti dvejuose darbuose, tačiau pinigų pragyvenimui nepakanka.

 Jos draugė P. suvedė su A.. Su A. ji bendravo telefonu, ji jai sakė, kad dirbo užsienyje prostitute, kad per pusę metų užsidirbo pinigų butui (duomenys neskelbtini) nusipirkti. A. sakė, kad gali ją suvesti su žmonėmis, kurie padėtų įsidarbinti užsienyje prostitute ir ji nusprendė išvykti dirbti prostitutės darbą į užsienį, nes kitaip negalėjo uždirbti pakankamai pinigų. A. davė jos telefono numerį vyriškiui, kuris jai paskambinęs, prisistatė V. ir sakė galįs padėti jai įsidarbinti užsienyje prostitute. Ji pati savo noru sutiko įsidarbinti šiam darbe, tačiau kelis kartus vis apsigalvodavo, dar susirgo vaikas ir ji negalėjo išvažiuoti. Su juo kalbėjo telefonu keletą kartų, ji jo nepažįsta ir nėra mačiusi, jis sakė, kad atlieka bausmę kalėjime. Kai galutinai apsisprendė išvykti dirbti, pasakė apie tai V. telefonu, o jis jos telefono numerį davė S., kurio iki tol nepažinojo, tačiau tyrimo metu jį atpažino.

Su S. kalbėjosi prie jos namų, kur patvirtino, kad nori važiuoti dirbti, o jis pažadėjo padėti. Su juo buvo dar kažkoks jo draugas, kurio ji nepažįsta ir atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo. Dar klausė, ar nori važiuoti į Airiją, ar į Vokietiją, o ji pasakė, kad į Airiją. Jai atrodo, kad jie buvo susitikę 2014 m. lapkričio mėnesį, panašiai apie mėnesio vidurį. Norėjo užsidirbti Kalėdoms pinigų, bet susirgo vaikas, todėl išvažiuoti negalėjo.

Po poros savaičių, kai vaikas pasveiko, ji S. parašė SMS žinutę. Atrodo, dieną prieš Kūčias jie su S. susitiko (duomenys neskelbtini). S. pasakė, kad reikia jos duomenų ir ji padavė jam savo pasą. Sausio 12 d. jis pasą jai grąžino, kai susitiko (duomenys neskelbtini). Ji buvo susiruošusi kelionei, nes taip tarėsi su S., kad ji bus pasiruošusi išvykti. Ji manė, kad tą pačią dieną išvyks į Airiją, bet S. pasakė, kad teks kelias dienas pabūti (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kol gaus bilietus. Į (duomenys neskelbtini) S. buvo atvykęs su vairuotoju, kurio iki tol nepažinojo. Jį - J. S. tyrimo metu ji atpažino.

J. S. raudonos spalvos lengvuoju automobiliu atvežė ją į (duomenys neskelbtini), o S. išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini), jau netoli (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje jie sustojo. S. ją įkalbinėjo su juo lytiškai santykiauti, sakydamas, kad jam „pačiulptų“. Po to jis jai minėjo, kad tą jai teks daryti užsienyje. Ji sakė, kad to daryti nemoka, kad tai daryti jai šlykštu, bet jis sakė, kad čia nieko šlykštaus. Ji jo prašoma sutiko ir jam „pačiulpė“. Jai grasinta nebuvo, smurto naudota nebuvo. Tai darė manydama, kad jei atsisakys, jos gali toliau nevežti, paleisti „vidury laukų“. Tada nuvažiavo į viešbutį, kurio šiuo metu nei pavadinimo, nei adreso nurodyti negali, prieš tai dar parduotuvėje S. nupirko maisto. Ten buvo apgyvendinta kambaryje viena.

Būnant kambaryje, S. pasakė, kad ateis jo draugas ir draugui reikės padaryti tai, kas buvo padaryta jam, tik liepė draugui nesakyti, kad to daryti nemokanti. Pradžioje ji nesutiko, bet vėliau sutiko, nes bijojo, kad jai gali padaryti ką nors blogo. Smurto ir grasinimų jos atžvilgiu naudota nebuvo. Gal po poros valandų į kambarį atėjo R., kurio iki tol nepažinojo, atpažino jį tyrimo metu. Pradžioje jie kalbėjo kažkokius niekus ir bekalbant jis paklausė, ar ji jam „pačiulptų“. Ji sutiko. Pradžioje ji „čiulpė“ jo varpą, po to jis pasakė, kad stotų „rakom“, t.y. keturpėsčia ir jis tęsė lytinį santykiavimą natūraliu būdu. Jis su savimi turėjo prezervatyvą, kurį nuo pat pradžių užsidėjo. Baigus aktą, jis jai pasakė, kad ji tai darė be jokių emocijų ir išėjo. R. jos atžvilgiu smurto ir grasinimų nenaudojo.

Netrukus atėjo S. ir pasakė, jog draugas jam sakė, kad ji tinginė. Ji jo paprašė tabletės raminančiųjų vaistų, nes buvo nemiegojusi ir jis jai atnešė tabletę, kurios ¼ išgėrė. Užmigti negalėjo iki 3 val. nakties, nes pergyveno dėl to, kas įvyko, kad paliko vaiką namuose. Tada išgėrė dar ¼ tabletės ir užmigo po 2 val., atsibudo apie 7 val. ryto. Iki pietų buvo kambaryje viena, po to atėjo S. ir dar du vyriškiai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kurių iki tol nebuvo mačiusi. Netrukus S. su vienu vaikinu išėjo, o vienas likęs vaikinas, šviesiai rudų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, gal kiek už ją aukštesnis, liko su ja kambaryje. Tas vaikinas pasakė jai „rengtis ir lįsti po kaldra“, ji suprato, kad turės su juo lytiškai santykiauti, jam neprieštaravo, nusirengė ir jie lytiškai santykiavo oraliniu ir paprastuoju būdu įvairiomis pozomis. Jis jos klausė, ar ji neužsiima analiniu seksu. Ji atsakė, kad ne, jis pasakė, kad blogai, bet nevertė jos santykiauti analiniu būdu. Smurto ir grasinimų jos atžvilgiu jis nenaudojo. Viskas truko apie pusvalandį, jis pasakė, kad ji viską daro per lėtai, kad reikės dar mokytis, kad klientas greičiau baigtų, kad viskas užimtų mažiau laiko. Netrukus grįžo S. su kitu vaikinu, jie dar kiek pabuvo kambaryje ir netrukus išvažiavo. Po kiek laiko atvažiavęs vaikinas, buvęs su S., ne tas, su kuriuo turėjo lytinius santykius, atvežė jai kebabą, o pats išvyko. Vakare atvažiavo S. su kažkokiu vaikinu, jie kiek pabuvo kambaryje ir netrukus išvyko. Ji išgėrė likusią pusę raminamųjų tabletės, atsigulė į lovą, bet užmigo tik paryčiais. Ėmė galvoti, ką reiks toliau daryti, nes jai nepatiko, kad vis kas nors ateina ir tenka užsiiminėti seksu, bet pati išvykti bijojo, nors jos niekas nesaugojo ir prievarta uždaręs nebuvo.

Kitą rytą atėjo S. su iki tol nepažįstamu vaikinu, jį tyrimo metu atpažino kaip  B., kuris kalbėjo, kad 20-ą dieną bus vykstama „mikriuku“, t.y. mikroautobusu. Ar kalbama buvo apie ją, kur reikės vykti, ji nesuprato. Netrukus jie išėjo, o po to vėl buvo atėję, kiek pabuvo prie kompiuterio ir išėjo. Po kokių 5 minučių pabeldė į duris atvykę kriminalinės policijos darbuotojai.

 Į prokuroro klausimus ji atsakė, kad oralinis seksas jai nemalonus, juo nebuvo užsiiminėjusi, už pinigus intymių paslaugų teikusi nebuvo. Apklausiama policijos pareigūnų, ji nutylėjo apie buvusius lytinius santykius oraliniu būdu, kuriuos nurodė šioje apklausoje, nes jai buvo nemalonu ir gėda prisiminti. Ji turėjo lytinius santykius su trimis vyriškiais, nei vienu atveju šių santykių nenorėjo, bet verčiama prievarta santykiauti nebuvo. Viešbutyje vieną prezervatyvą ji nuėmė nuo varpos ir išmetė į šiukšlių dėžę dušo patalpoje, prieš tai įdėjusi į tuščią prezervatyvo dėžutę. Po minimų lytinių santykių jautėsi blogai. Po pirmo karto buvo šlykštu, po antro karto ji verkė, po trečio karto irgi jautėsi nesmagiai, verkė, jautėsi šlykščiai. S. gal ir buvo sakęs savo vardą, bet ji neįsidėmėjo, o kiti savo vardų ir pavardžių nesakė. Nei vienas iš vaikinų jos neklausė, ar ji norinti sekso. Nei vienas iš vyriškių už seksualines paslaugas nebuvo sumokėjęs. Pinigų ji su savimi visiškai neturėjo, jai davė 8 eurus S., kad turėtų už ką nusipirkti maisto. S. pokalbyje jai buvo sakęs, kad užsienyje ji gyvens viešbutyje ir jai bus mokama 40 proc. uždirbtų pinigų, ji bus saugoma.

Iki išvykimo ji turėjo galimybę laukti namuose. Vaiko liga turėjo didelę įtaką apsisprendimui dirbti. Ji su vaiku turėjo (duomenys neskelbtini), vaikui dar buvo (duomenys neskelbtini). Apie savo blogą finansinę padėtį, vaiko ligą, ji buvo sakiusi S.. Iš jos minėtų asmenų prievartos nebuvo, bet vėliau jai nepatiko, kad teko lytiškai santykiauti. Jos niekas negąsdino, bet po antros dienos ėmė bijoti, kad gal buvo saugoma, kad neišeitų. Ji šiuo metu išsigandusi, visko bijo.

Anksčiau ji buvo išvykusi į užsienį, nes pabėgo iš namų, būdama nepatenkinta dėl patėvio. Ten dirbo įvairius darbus, bet ne seksualinio pobūdžio. Grįžo dėl ligos – (duomenys neskelbtini) ir dėl nėštumo, nes buvo 5 nėštumo mėnesyje. Ji manė, kad klientų skaičių, kiek aptarnauti, Airijoje galės pasirinkti pati. Ji anksčiau dėl depresijos buvo vartojusi raminančius vaistus (1 t., 88-91 b.l.).

 

2015-01-14 asmens parodymo atpažinimo metu D. S. atpažino bei parodė R. S., kurį apklausos metu įvardijo kaip vyriškį iš (duomenys neskelbtini). Šis asmuo jai pasiūlė prostitutės darbą, nurodė apgyvendinimo ir darbo sąlygas, po ko paėmė iš (duomenys neskelbtini), perdavė kitam asmeniui - vairuotojui, kuris ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., 95 – 99 b.l.).

2015-05-25 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015-01-12 15.20 val., J. S. buvo pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobiliu važiavo R. S. ir nežinoma moteris Nr. 1. (D. S.). 15.42 val., J. S., R. S. ir D. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo. Čia iš automobilio išlipo R. S. ir nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 17.30 val., J. S. ir D. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini), kur J. S. užėjo į maisto prekių parduotuvę ir pirko maisto produktus. D. S. liko sėdėti automobilyje. 17.40 val. J. S. sugrįžo į automobilį ir abu išvažiavo. 18.05 val. J. S. ir D. S. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), kur yra privačių apartamentų nuoma, abu išlipo iš automobilio ir užėjo į vidų. 19.02 val. J. S. išėjo iš viešbučio, sėdo į automobilį ir išvažiavo (3 t., 70 b.l. ir įrašas pakete Nr. 4);

2015-01-14 asmens parodymo atpažinti metu D. S. atpažino bei parodė J. S.. Paaiškino, kad šis asmuo buvo vairuotojas, kuris kartu su vyriškiu iš (duomenys neskelbtini) ją paėmė iš (duomenys neskelbtini), nuvežė ir apgyvendino (duomenys neskelbtini) miesto viešbutyje, sumokėjo už viešbučio kambarį. Iki 2015-01-14 jis kiekvieną dieną apsilankydavo viešbutyje, atveždavo maisto, paliko jai nešiojamąjį kompiuterį (1 t., 100-104 b.l.).

 

Liudytoja L. J., apklausta teismo posėdyje (8 t., 43 – 44 b.l.),  parodė, kad D. S. yra jos dukra. Nežino, kaip ji atsirado (duomenys neskelbtini). Tuo laiku ji buvo išėjusi iš namų, o iki to gyveno pas ją. Jos nebuvo namie gal savaitę, ar dvi. Prieš tai ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad ji ketina išvykti į užsienį, nes anksčiau yra buvusi Anglijoje apie 2-3 metus. Ką ten dirbo, nepasakojo. Kai ją parvežė iš (duomenys neskelbtini), patalpino (duomenys neskelbtini) mamos ir vaiko namuose. Ji ten gyveno apie 2 mėnesius.

Kai dukra grįžo iš užsienio, gyveno pas ją, nes savo būsto neturėjo. Nepritekliaus nebuvo, jie kiek galėjo, tiek padėjo. Ji su vaiku turėjo savo atskirą kambarį. Kur gyveno, kai išėjo, nežino. Vaiką paliko pas ją. Dukra buvo įrašyta į socialinės rizikos grupę, nes ją rado girtą, tada ir įrašė. Po to įrašymo ji rūpinosi savo vaiku. Parduotuvėje ji uždirbdavo minimumą. Ji padori mergina, nepasakytų, kad laisvo elgesio. Žino, kad šiuo metu ji dirba pardavėja Anglijoje.

Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), ji užsidarė, verkė. Galima sakyti, kad buvo patyrusi stresą. Su D. bendravo, kai ji buvo (duomenys neskelbtini). Važiavo jos aplankyti. Buvo praėję gal 2-3 dienos. Kiek suprato iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ji bijojo grįžti, nes norėjo apsaugoti jų šeimą, kad kas negąsdintų, neatvažiuotų pas juos. Kas jai pasiūlė apsigyventi „(duomenys neskelbtini)“ šeimos namuose, nežino.

 

Liudytoja L. N. parodė, kad J. S. žino, nes matė, kai jį suėmė. Galimai sausio mėnesį ji budėjo nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), skirtuose trumpalaikei nuomai. Viename kambaryje buvo apgyvendinta mergina. Tą rytą, apie 9.30 val. pas merginą buvo atėję du vyriškiai. Jie pasakė, kad eina pas ją 5 minutėms. Jie sumokėjo dar už 3 valandas 20 Eur, sakydami, kad mergina pabus truputį ilgiau. Pinigus mokėjo J. S.. Kai atvažiavo tyrėjai, su jais buvo nuėjusi pas tą merginą į kambarį. Kambarys nebuvo užrakintas, mergina sėdėjo lovoje ir žaidė kompiuteriu. Ji pareigūnams pasakė savo vardą – D. ir minėjo, jog yra iš (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad prievarta jos niekas nelaiko ir planuoja važiuoti į užsienį. Niekuo nesiskundė ir pagalbos neprašė. Sakė, kad nenori važiuoti į policiją.

 

2015-01-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas viešbučio „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), registracijos žurnalas. Žurnalo 10 - 11 sąsiuvinio puslapiuose įrašyta, kad 2015-01-07 kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apsigyvenęs J. S.. Nuo 2015-01-12 iki 2015-01-14 kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), apgyvendinta D. S. (2 t., 50-52 b.l.).

 

2015-05-25 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015-01-14 10.39 val. J. S. išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. 10.50 val. J. S. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo automobilyje. 10.55 val. prie jo atvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. B.. J. S. išlipo iš automobilio, įsėdo pas R. B. ir abu išvažiavo. 10.57 val. J. S. ir R. B. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) name esančio viešbučio, kur abu užėjo į vidų. 11.16 val. J. S. ir R. B. išėjo iš viešbučio į kiemą, kur abu kalbėjosi, rūkė. R. B. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. 11.20 val., abu vėl užėjo į viešbutį. 11.27 val. J. S. ir R. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) pastato, abu kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonais ir kieme abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų (3 t., 70 b.l. ir įrašas pakete Nr. 4).

 

2015-02-20 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gauta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad 2015-01-14 iš viešbučio pastato išeina du vyriškiai. Vyriškis Nr. 1, šviesių trumpų plaukų, apsivilkęs pusilgę striukę su kailiniu gobtuvu (ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai R. B.). Vyriškis Nr. 2 tamsių trumpų plaukų, taip pat apsivilkęs pusilgę striukę su gobtuvu, tačiau matyti, kad dar ant gobtuvo yra ištrauktas džemperio gobtuvas ( ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai J. S.). Išėję iš pastato J. S. rankose laiko telefoną, į jį įdėmiai žiūri, galimai rašo SMS žinutę. R. B. taip pat pradėjo kalbėti telefonu. Pakalbėję telefonais, grįžo į pastato vidų. Netrukus iš pastato vėl išėjo R. B., kalbėdamas telefonu, o paskui jį išėjo ir J. S., kuris būdamas ant laiptų, išsitraukė telefoną, kalbėdamas nulipo laiptais į kiemą, kur abu vaikštinėdami kalbėjosi telefonais. Netrukus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. B. ir J. S. (2 t., 56-57 b.l., įrašas pakete Nr. 5).

 

Iš 2015-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. B. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), telefono adresų knygoje išsaugoti duomenys: G. Š. įvardintas „(duomenys neskelbtini)“; J. S. įvardintas „(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota, kad R. B. skambino J. S.: 2014-12-29, 2014-12-31, 2015-01-11, 2015-01-12, 2015-01-14. Iš priimtų skambučių matyti, kad J. S. skambino R. B. 2014-12-29, 2014-12-31, 2015-01-12, 2015-01-13, 2015-01-14. Taip pat užfiksuota, kad R. B. skambino G. Š. (mikroautobuso vairuotojui) 2015-01-05 14:00:15; 2015-01-11 12:32:23; 2015-01-11 16:30:38; 2015-01-14 11:13:18 (2 t., 150-162 b.l.).

 

2015-01-14 apžiūros protokole užfiksuota automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. S., apžiūra. Jos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 93-94 b.l.).

2015-02-24 apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas minėtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele “(duomenys neskelbtini)”, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame mobiliojo ryšio telefone tarp rinktų numerių yra įvestas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis D. S.. Tarp gautų SMS pranešimų rasta 2015-01-12 15:05 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio D. S.) gauta SMS žinutė su tekstu „Na“ (2 t., 98 b.l.).

 

2015-03-04 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas J. S. mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas jo asmens kratos metu. Mobiliojo ryšio telefono adresų knygoje išsaugoti duomenys: R. B. įvardintas „(duomenys neskelbtini)“; R. S. įvardintas „(duomenys neskelbtini)“; S. R. įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 110-113 b.l.).

J. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-12 iki 2015-01-13 su R. B., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 7 kartus (3 t., 161-172 b.l. ir įrašas pakete Nr. 2).

2015-06-10 tarnybiniame pranešime dėl gautų telefono išklotinių analizės pateikti duomenys, kad R. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-13 su J. S., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 93 kartus; R. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-12 su D. S., kuri naudojosi abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 75 kartus; J. S., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015-01-12 iki 2015-01-13 su R. B., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso bendravo 7 kartus (3 t., 161-172 b.l., įrašas pakete Nr.2).

2015-01-15 J. S. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolės protokole (3 t., 35 - 61 b.l. ir įrašas pakete Nr. 3) užfiksuota sekanti ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija:

 

Įraše Nr. 907 2015-01-12 09:10:35 J. S. („J.S.“) kalbasi su R. B. („R.B.“) (ab. Nr. (duomenys neskelbtini)):

<...>

J.S.        Važiuojam tenai?

R.B.        Tai galim važiuot, bet o kaip, kaip padarom? Palauk, bet aš su vaiku važiuosiu, nes aš neturiu kur vaiką dėt kitą žinai.

J.S.        Aha.

R.B.        Nu pize, matai mat man visokių krūva, kurva nėr paprasta.

J.S.        Blet nu.

R.B.        Nu. Supranti, o ten realiai ką ten važiuot pas ją pasiž..., ta prasme, ko mes dabar nuvažiuosim susitart, pašnekėt su ja ar ne?

J.S.        Pasiimt.

R.B.        Ai pasiimt ta prasme nu, tai gerai. Aš palauk, tada reikia pažiūrėt bilietą tada šiandienai. Aš trečiadienį skrendu iš (duomenys neskelbtini). Nu, tai reikia nupirkt bilietą jai viskas.

J.S.        Blet. Mu uu, kurva, kaip užpisi. O, tai kaip čia daryt, karočem, su dviem mašinom, tipo pjūklint?

R.B.        Nu palauk, palauk biški pagalvosiu aš tuoj. Galvoju kaip čia daryt dabar. Pasiimt ją, karoče, ir tada reikia ją vežt kur čia į (duomenys neskelbtini)? Ne, nes tada trečiadienį ją į (duomenys neskelbtini) atvežtum ar kaip čia. Ar kaip čia daryt?

J.S.        Nu kažkaip taip nu.

R.B.        Nes aš trečiadienį vakare išskrendu.

J.S.        Aha. Aha, aha, aha, aha. Fu. Tau vaiko niekur nėr kaip palikt ne?

R.B.        Blet, niekaip vaiko, durnas, nėr kur palikt, tiks, čiesnai sakau. Iš vis nėr kam palikt, supranti? Durnas, (duomenys neskelbtini) išva... mažylis tą didžiulį į mokyklą, karoče, tą į darželį, o mažylį pize, V. šiandien dirba, tik rytoj nedirba.

J.S. Mchu.

R.B. Supranti? Man dabar važiuot. Palauk biški, pala biški. Tuoj persuksiu.

J.S.        Aha.

 

Įraše Nr. 909 2015-01-12 09:12:54 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. B. („R.B.“).

J.S.         Nu?

R.B.        Nu.

J.S.        Tai kaip čia dabar, kurva, padaryt? Mu uuu?

R.B.        Dabar galvoju, palauk.

J.S.        Ar man atvažiuot?

R.B.        Gerai.

J.S.        Iki tavęs tipo ir važiuot tenai?

R.B.        Blet, aš dabar galvoju kam, kam čia dabar iki manęs tau važiuot aš taip galvoju. Iš vis, iš vis kam man, kam, kam dabar iki manęs, iki to (duomenys neskelbtini) važiuot?

J.S.        Tai sakei, gi nori pasižėt.

R.B.        nu, tai ką ten pažėt, jeigu tu sakai pochui, tai ką aš žinau nu, tai paskui įpisi, pizdu, važiuos atgal, namo. Nu, tai ką?

J.S.        Mu, karoče.

R.B.        Nu, jeigu tu sakai pochui.

J.S.        Nu pochui nu.

R.B.        Ar ten, nes nuotraukoj ten kur pirmais buva, ten iš vis ne tas buvo variantas.

J.S.        Ne, ne, ne sumaišyta buva.

R.B.        Čia ne ta.

J.S.        Bet, tai irgi, žinok, žinok viskas zaibis.

R.B.        Ne, tai aš suprantu, kad zaibis, bet ta prasme, nu ana, tai eik tu nachui kokia buvo durnas, palei šitą nėra ko lygint.

J.S.        Che ee ee.

R.B.        Ten, durns, blet, dar draugaut galim su ana.

J.S.        Nu.

R.B.        Cha, palauk, karoče, dabar žinai kaip padaryt. Vis tiek reik ką nu, tai ką, ją vežt. Dabar reikia pirma palauk bilietą pažėt. Nu, tai ka tu, kartu man skrist. Nu, taigi jos vienos, gi, nepaleisi žinai. Nes aš ant rytojaus atgal grįžtu žinai.

J.S.        Aha.

R.B.        Nu, tai aš ten paliksiu draugą, kad viską tvarkytų žinai.

J.S.        Nu, nu.

R.B.        Nu. Nu, bet palauk, reikia tada tuoj, tuoj aš skambinsiu su juo. Reikia pažėt dabar kaip su pinigais yra. Yra pinigų pas mus nėr, žinai, tai reiks viešbučius viską imt žinai.

J.S.        Jo, jo, jo.

R.B.        Nu ten šičia, tai šičia, čia chuinia. Tai ten žėt nu.

J.S.        Davai.

R.B.        Nes tu neturi nei kiek pinigų.

J.S.        Davai pažėk, karoče.

R.B.        Ar girdi?

J.S.        Nu.

R.B.        Aš, tai sakau pas tave nei kiek nėr fanieros dabar? Nes pas mane pize dabar ten ne neturiu iš vis dabar pinigų.

J.S.        Blet irgi.

R.B.        Turėjo šiandien paduot.

J.S.        Irgi, irgi tundra ... .

R.B.        Nu, nes šiandien turėjo paduot tenais už ką biški litų, tai va.

J.S.        Tai aš laukiu iš to gaidžio supisto, kurva, tuos litus, durns.

R.B.         O, tai, o, tai iš kur jis gaus tų litų.

J.S.        Jis triochina. Ką?

R.B.        Iš kur jis gaus tų litų aš nesuprantu?

J.S.        Iš, tipo iš e ir tavęs nachui.

R.B.        Eik tu nachui, debyls, bet jis rimtai, nepilno proto. Aš jam sakiau, aš turiu su kuo dalintis pinigus, tegul jis būna ramus, aš žmogui pusę pinigų duodu už visą darbą, kad kas ką daro.

J.S.        Palauk.

R.B.        O jam už ką čia dabar, už ką aš jam turiu duot aš nesuprantu?

J.S.        Aš ne.

R.B.        Nepilno proto.

J.S.        Aš net neįsivaizduoju.

R.B.        Tai nu galvą, tegul persišviečia jis nachui.

J.S.        Jo, tipo, varkė, čia kurva.

R.B.        Eik tu jo varkė, tegul galvą. Iš vis čia net ne jo varkė, iš vis ne jo varkė, iš vis ne jo. Čia vaikų varkė. Mano žmogus viskas, karoče, tegul jis nenusišneka, blet jo varkė. Kad jis bilietą nupirko visas garas. Jis nu, tai aišku, jis bilietą negavęs pinigų, viskas. Bet čia tiksliai ne jo varkė, tegul jis negaruoja. Blet, kiek aš jam kartų sakiau - čia ne tavo varkė iš vis.

J.S.        Aš viską sutvarkiau.

R.B.        Eik tu, blet, tegul nenusišneka - jis nieką, nieką nepadarė. Tu neklausyk iš vis ką jis šneka. Iš vis jis nieką nepadarė. Jis pragėrė visas dienas, karoče, nei jis išskraidino žmones, nieko, karoče, vieną žmogų išskraidino. Ir, karoče, ją žmogų daviau. Tas žmogus, jeigu ne aš iš vis nebūtų net supratę kad ten ....., nežinojo kaip atrodo ten kas. Nu, karoče, nachui, tingiu aš šnekėt. Čia man iškart nervai pradeda imt. Tegul jis nenusišneka, blet. Kokia čia jo varkė. Iš vis jokia, iš vis jokia čia jo varkė. Blet, prisitriochinęs visam miestui - jo čia varkė. Čia iš vis ne jo varkė. Čia iki jo varkės dar čia toli gražu, čia, čia blondino varkė, čia blondino, karoče, nachui, tingiu šnekėt.

<...>.

 

Įraše Nr. 957 2015-01-12 11:46:37 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. B. („R.B.“):

R.B. Dabar taip, situacija tokia, karoče, viskas pochui, ant bilietą aš kažkaip susirinkčiau žinai. Bet ta prasme, ant viešbučio dabar trūksta. Nu tenais, žinai, supranti į viešbutį viską reikia kelių šimtų ....

J.S. Nu.

R.B. Nu realiai pitsotą reikia turėt žinai.

J.S. Nu.

R.B. Nes nu vdrug, vdrug, kaip sakant, žinai pats supranti, vis tiek ne ne per ne pradės, žinai, per pirmą dieną vis tiek. Ten kol įkelsi ją į tenais - į tą, į tą žinai.

J.S. Nu, nu, nu.

R.B. Nu supranti, nenoriu plėstis čia. Tai va, nežinau kaip čia daryt dabar ...

J.S. Pala mėntai.

R.B. Nepaleisk daugiau. Nes nepadavė dar pinigų, karoče, tai bibis žina.

J.S. Nu. Karoče, nežinau aš. Pats irgi ne bibis žin, be litų sėdžiu dabar va, užsipyliau už du šimtus kūro, važiuosiu pasiimt žinok.

R.B. Ne, tai gerai dabar, tai palauk tada kam tu ją imi, taigi dabar dar jos nesiunčiam, tai šiandien, rytoj tai kam kur tu ją laikysi visą laiką.

J.S. Viešbuty.

R.B. Nu, tai blet, kiek už tą viešbutį atsiblėtuosi čia?

J.S. Nu taip šimts litų dienai.

R.B. Nu, tai šimts litų nu, tai gerai prabus jin dabar kiek jin prabus čia? Nes aš grįžtu ketvirtadieny žinai?

J.S. Nu.

R.B. Aš trečiadieny jau aš turiu bilietą pirmyn atgal jau turiu supranti šią savaitę?

J.S. Nu.

R.B. Nu, tai aš dabar kiekvieną savaitę važinėsiu. Dabar man reikia, karoče, supranti.

J.S. Mchu.

R.B. Nu va, aš dabar nežinau, gal man tada su sekančiu mano važiavimu tada man iš kart ir nupirks bilietą ką? Aš, tai antradienį važiuosiu kitą.

<...>

J.S. Nu, tai matai, blet, tai dabar nežinau, kurva, aš dabar jau pasakęs, kad atvažiuoju, nachui ir, karoče, bibis žin, vėl aš triochinsiuos, nachui.

R.B. Ne nu, tai ne tu triochink, bet sakyk kaip yra nu situacija, blet, dar biški palauk, mum neišeina dar. Nu, tai ką triochintis, čia nieks nesitriochina. Paprasčiausiai situacija tokia, kad va nėr tų pinigų. Blet aš ir neturiu dabar. Jeigu turėčiau, nėr problemų.

J.S. Mu uu.

R.B. O man skraidyt reikia - ką aš skraidysiu kiekvieną savaitę nežinau čia bibis žino kiek laiko.

J.S. Karoče, tai ant kada čia dabar galvojam tada? Nežinau, kurva.

R.B. Karoče, klausyk, tai aš bilietą užsakau. Tu dabar parink pinigų, karoče, per tą savaitę, kad būtų, kad būtų, karoče. Aš man palauk, aš duomenis turiu jos ar ne?

J.S. Nu.

R.B. Pas mane kur yra įmesta tenais ar ne?

J.S. Nu.

R.B. Tada aš žiūriu bilietą kitai savaitei, karoče, sau ir jai.

J.S. Acha.

R.B. Viskas, aš tada užsakinėsiu bilietą. Va boba grįš iš bobos kortelės ... .

J.S. Ne, tai dar supranti čia nu karoče, čia reikia susitikt pa liubomu durns čia pliurpiam bele ką šūdus.

R.B. Nu, davai, tai galim susitikt nu, tai kaip darom?

J.S. Ką aš žinau.

R.B. Kur tu važiuosi? Aš.

J.S. Nevažiuosi tu čianai ?

R.B. Į (duomenys neskelbtini) važiuosiu tik penktadienį.

J.S. Tiktai?

R.B. Nu. Nu, tai ką aš žinau, galim susitikt. Kaip tu važiuosi į (duomenys neskelbtini) nu, tai ką aš žinau, biški už (duomenys neskelbtini) pavažiuok, aš mat dalėksiu, aš nežinau kažkaip taip.

 

Įraše Nr. 1082 2015-01-12 15:39:18 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. B. („R.B.“): 

R.B. Alio?

J.S. Nu ką tu darai?

R.B. Nieko, namuos dar, (duomenys neskelbtini).

J.S. O, tai gali tu šiandien atpjūklint?

R.B. Iki .... miesto?

<...>

J.S. Sakau, pakalbėt man čia klausia ten, ten dar tokių dalykų, nes ten, gi, kaip sakiau aš tau dėl tos štūkos eurų žinai.

R.B. Nu, nu.

J.S. Nu ir va kažkaip reikia susidėliot laiką kada, kada, kada kas kur kaip nu, karoče.

R.B. Gerai, klausyk.

J.S. Nu.

R.B. Karoče. Aš iš ..... bilietą atradau žinai.

J.S. Acha.

 R.B. Palauk. Karoče, žiūriu tada kokį bilietą.

J.S. Mchu.

R.B. Paskui ir, ir, ir, ir tada bus aišku žinai, ta prasme, kada tiksliai varys kaip bus bilietas.

J.S. Nu.

R.B. Supranti? Tai va, kaip čia padaryt dabar blet nesuprantu?

J.S. Acha.

R.B. Pa palauk. A?

J.S. Nu nežinau, ką aš žinau, reikia kažkaip sakau, susitikt, nes sakau, dabar, tai va, ieškau viešbutį jau.

R.B. Dabar, karoče, žinai kaip darom, klausyk, aš .... .... ... .... ..... mano bobos. Be bobos kortelės negaliu nupirkt žinai. O pas bobą yra pinigų. Supranti?

<...>

J.S. Nu, tai davai, skuosk rytoj ir viskas tada susižiūrėsim kas ten kur kaip.

R.B. Davai, davai.

J.S. Davai, laukiu nu.

 

Įraše Nr. 1168 2015-01-12 19:26:08 J. S. kalbasi su vyriškiu (V.) (Nr. (duomenys neskelbtini)):

V. Alio?

<...>

J.S. Ai nieką, sakau, va, važiuoju dabar iki namų, nachui.

V. Jau, jau iš viešbučio?

J.S. Aa paskui vėl ... lūpos, nachui.

V. Ką?

J.S. Už lūpos pakroviau biški.

V. Aaa, tai gal atlėkt, bet, blet, tu linksiminies che, che.

 

Įraše Nr. 199 2015-01-13 16:13:30 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. S. („R.S.“):

<…>

J.S. Ką aš žinau, dar nieko gero. Septintą valandą tiktai tas draugas atvažiuoja iki manęs.

R.S. Septintą valandą?

J.S. Acha.

R.S. Aišku, tai, kiek suprantu, nereiks važiuot ar ne pas tave?

J.S. Kaip?

R.S. Kiek suprantu, nereiks važiuot pas tave.

J.S. Ko nereiks važiuot?

<…>

J.S. Tai ką aš žinau ką tu čia sakai atvažiuosi kažką, bibis žina. Apsisukt.

R.S. Ne, tai mes vakar, o tu neatsimeni vėl ką kalbėjom?

J.S. Aš atsimenu.

R.S. Jeigu tas. Nu, jeigu tas tavo draugas pasakys, kad yra, karoče, valiuta, tai aš atlekiu, jeigu ką. Kitaip, tai.

J.S. Nu, tai aš, tai ... 

R.S. Nesuprantu aš, bet turi būt ar ne kiek aš suprantu?

J.S. Nu, tai kažkaip.

R.S. Ką?

J.S. Kažkaip turi būt.

R.S. Nuostabiai. Ką vakar?

J.S. Nieką, ką namuos.

R.S. O, tai tu nei nebuvai?

J.S. Kur?

R.S. Svečiuos.

J.S. Tai buvau, kad ten blet.

R.S. Kas?

J.S. Kaip pirmokėlis, kurva. Pirma, klasė, nachui. Cha, cha. Nežinau kaip čia reikės kažkaip blet. Chui pariš nu.

R.S. Ne, ne, tai tu pakalbėk te viskas gerai.

J.S. Ne, tai aš kalbėjau nu, tai, kad blet.

R.S. Nu.

J.S. Tingiu chujingiu, karoče, durnas.

R.S. Tai aš tau sakau, reikia knygutę .... padėk ..., o, jeigu tu ten, karoče, nuvažiavęs už puse valandos vėl ją šturkini, tai žinai.

J.S. Nu, karoče, pochui, žėsim kas čia bus dar toliau. Čiūt ne sako nori namo na.

R.S. Tai jo, jeigu tu ten ruošiesi laikyt savaitę, tai aš tau, blet, jau vakar sakiau, kad teip bus.

J.S. Tai, o koks dabar gi klausyk. Dabar nuvarysi ir jisai tenai sakys, karoče, tą patį nu, tai blet, reik, kad jau čianais, karoče, kažkaip normaliai elgtis nu.

R.S. Nu, bet kaip važiavom viskas buvo normaliai. Tu nuvažiavai, jau pasidarė nenormaliai.

J.S. Ai nu pizdu, atvažiuok ir pamatysi blet. Aš, tai vieną ka, vieną kart buvau nuvaręs ir viskas nu. Nu nuvariau, va viskas tvarkingai. Sėdi, blet, apartamentuose, nachui. Karoče, pala, dabar atvariau iki meistrų, persuksiu aš tau.

 

Įraše Nr. 242 2015-01-13 18:30:30 kalbasi J. S. („J.S.“) ir R. B. („R.B.“):

R.B. Klausyk aš, aš rytoj atsikėlęs anksti rytą atlėksiu.

J.S. Eik.

R.B. Nu blet, aš kol atvažiuosiu.

J.S. Eik tu nachui.

R.B. Kas tau yra eik tu nachui. Nu blet koks įdomus, pize, aš kurva, naktį, paskui trečią nakties man vėl čia puse septynių keltis, durnas, tai kur taip dabar jau patiškęs.

J.S. Nu, tai pasakei, ką aš žinau blet.

R.B. Tai nieko nepasikeis ar aš šiandien atlėksiu, ar rytoj nuo ryto. Aš rytoj devintą ryto būsiu pas tave jau. Tai tau kas pasikeis kas nors, nieks nepasikeis, realiai nieks tiksliai.

J.S. Nes čia sakau, bibis žina, reikia kažką čia daryt arba.

R.B. Tai gerai ry, rytoj devintą būsiu ir viskas.

J.S. ... .... stogą rauna, nachui.

R.B. Tu turi pinigų daryt, šustriakai, tu neužpisk tu manęs. Turi kiek nors pinigų?

J.S. Kalbėjom irgi biški kitaip, karoče.

R.B. Tai gerai, nekalbėjom, tai gerai, įkišt reikia, tai bendrai ar man vienam prikišt, o dalintis ant visų? Nu, tai blet, nebūk irgi įdomus, pize. Nu, tai mes ką dalinsimės, mes patys dalinsimės nu. Aš dabar neturiu, aš ant bilietą tik turiu nu, pize, įdomus nu.

J.S. Nu.

R.B. Kaip pinigus dalintis bus ant visų. Nu, tai reikia ir investuot kažkiek bendrai.

<...>.

 

Įraše Nr. 328 2015-01-14 09:49:20 J. S. („J.S.“) kalbasi su R. B. („R.B.“):

R.B.        Alio, alio?

J.S.        Nu kada galvoji čia būt?

R.B.        Nu va dabar važiuoju, ką aš žinau, (duomenys neskelbtini) tuoj netoli bus.

J.S.        Kaip?

R.B.        (duomenys neskelbtini) tuoj pravažinėsiu.

J.S.        Aaa, viskas aišku.

R.B.        Aš užvešiu vaiką, vaiką pas motiną. Sesei paliksiu, nebereikėtų man į miestą sukt ir aš iš kart palei paduodu vaiką ir aš atvažiuoju į miestą.

<...>

 

Įrodymų dėl prekybos žmonėmis vertinimas ir analizė

J. S. buvo pareikštas įtarimas ir jis atiduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. sausio 14 d., veikdamas organizuotoje grupėje su R. S. ir R. B., kurių atžvilgiu byla išnagrinėta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sutarė daryti labai sunkų nusikaltimą - verstis prekyba žmonėmis ir pasiskirstę užduotimis bei nukentėjusiąją D. S. padarius psichologiškai ir materialiai priklausoma nuo įgijėjo valios, perleido, įgijo, gabeno nukentėjusiąją, siekiant ją išnaudoti prostitucijai. Be to, jis (J. S.), pasinaudodamas nukentėjusiosios materialiniu ir psichologiniu priklausomumu nuo jo, neteisėtai vertė ją teikti seksualines paslaugas jo pažįstamiems asmenims bei pats naudojosi pastarosios seksualinėmis paslaugomis, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2015 metų sausio 11 d. tiksliau nenustatytomis datomis R. S. susitarė su nukentėjusiąja D. S., kad jis padės jai per kitus asmenis išvykti į Airiją dirbti prostitute, pažadėdamas jai 40 procentų jos uždirbtų pajamų, o R. S. su J. S. sutarė, kad šis nukentėjusiąją už maždaug 1000 eurų perleis jam (J. S.) ir R. B., tikslu išvežti į Airiją ir išnaudoti prostitucijai. Tuo pačiu laikotarpiu J. S. ir R. B. susitarė dėl bendradarbiavimo, siekiant išvežti nukentėjusiąją į Airiją ir ten ją įdarbinti prostitute. Vykdant tarpusavio susitarimus, 2015 metų sausio 12 d. apie 09.08 val. J. S. ir R. S. telefoninio pokalbio metu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ir nuvyko pas nukentėjusiąją jos paimti. Tą pačią dieną 09.10 val. ir 11.46 val. J. S.) telefoninių pokalbių metu su R. B. informavo pastarąjį, kad jis nukentėjusiąją atveš iki (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendins viešbutyje, o R. S. paprašys palaukti apmokėjimo už merginą, kol R. B. organizuos nukentėjusiosios išgabenimą bei siekdamas išnaudoti nukentėjusiąją, palaužti jos valią, patikrinti jos tinkamumą prostitutės darbui bei įpratinti prie tokio pobūdžio paslaugų teikimo, 12.37 val. telefoninio pokalbio su S. R. metu, kuris buvo kaltinamas neatlygintinai pasinaudojęs D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, pasiūlė jam nukentėjusiąją seksualinėmis paslaugomis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus tą pačią dieną apie 14.30 val. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), susitiko su R. S. bei sutarė, kad už nukentėjusiąją jam (R. S.) apie 1000 eurų bus sumokėta artimiausiu laiku ir kartu automobiliu nuvyko pas nukentėjusiąją į namus. Ten R. S. nukentėjusiąją perleido J. S.. Tokiu būdu jis ir R. B. įgijo D. S.. Po ko nukentėjusiąją automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini) miestą bei kelionės metu netoli (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios materialiniu ir psichologiniu priklausomumu nuo jo, privertė neatlygintinai suteikti jam seksualines paslaugas oraliniu būdu, siekdamas patenkinti savo seksualinius įgeidžius, palaužti jos valią, patikrinti tinkamumą darbui prostitute bei pripratinti prie tokio pobūdžio paslaugų teikimo, o apie 18.05 val. atvežęs į (duomenys neskelbtini), apgyvendino viešbutyje adresu (duomenys neskelbtini). kur laikotarpiu nuo 19.18 val. iki 19.40 val. S. R., pasinaudodamas J. S. pasiūlymu, neatlygintinai su nukentėjusiąja tenkino savo seksualinius įgeidžius (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis išteisintas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus nenustatytu laiku J. S., siekdamas išnaudoti nukentėjusiąją, palaužti jos valią, patikrinti jos tinkamumą prostitutės darbui bei įpratinti prie tokio pobūdžio paslaugų teikimo, pasiūlė bei suteikė leidimą ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui atvykti į viešbutį ir pasinaudoti nukentėjusiosios seksualinėmis paslaugomis. Taip sausio 13 d. apie 16.00 valandą viešbutyje nukentėjusiosios kambaryje, tyrimo metu nenustatytas asmuo neatlygintinai pasinaudojo jos teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, tuo patenkindamas savo seksualinius įgeidžius. R. S. 16.13 val. telefoninio pokalbio su J. S. metu, jam davė patarimus ką daryti, kad nukentėjusioji neatsisakytų vykti į Airiją dirbti prostitute, o sausio 14 dieną apie 11 val. R. B. atvykus į (duomenys neskelbtini) abu apžiūrėjo viešbutyje laikomą nukentėjusiąją, po ko R. B. 11.13 val. paskambino vairuotojui G. Š., kuris dėl šios veikos nėra kaltas bei derino nukentėjusiosios gabenimo į Airiją galimybes, tačiau nusikalstamo sumanymo iki galo įvykdyti nepavyko, nes sausio 14 d. apie 11.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. sausio 24 d. priimtu teismo nuosprendžiu prieš R. S. ir R. B., surinktais įrodymais buvo nepatvirtintas organizuotos grupės požymis, ir jis iš kaltinimų jiems buvo pašalintas, o kaltinamųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, t.y. veikiant jiems bendrininkų grupėje. Tokiu atveju kaltinamajam J. S. jo padaryta veika yra įrodinėtina dėl BK 147 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo.

Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais šios normos dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Nusikaltimas prekyba žmonėmis padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi tikslu, t.y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014).

Savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Iš BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijos matosi, kad jame atsakomybė siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas, šiuo atveju išnaudojamas prostitucijai.

Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016).

Kaip minėta, J. S. yra formuluojamas kaltinimas prekyba žmonėmis dėl to, kad R. S. susitarė su J. S., kad šis nukentėjusiąją D. S. maždaug už 1000 eurų perleis J. S. ir R. B., kurie susitarė išvežti nukentėjusiąją į Airiją ir ten ją įdarbinti prostitute. Vykdant tarpusavio susitarimus, 2015 metų sausio 12 d. J. S., pažadėjęs sumokėti nurodytą sumą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas R. S., kartu važiavo pas nukentėjusiąją ir ją paėmęs, telefonu informavo R. B., kad jis nukentėjusiąją atveža į (duomenys neskelbtini), kur laikinai apgyvendins viešbutyje išnuomotame kambaryje, kol R. B. nupirks bilietus nukentėjusiosios kelionei.

Dėl pareikšto kaltinimo prekyba žmonėmis, J. S. kaltu neprisipažino. Jis neneigė savo ryšių su R. B. ir R. S. bei jų bendravimo, susijusio su nukentėjusiosios gabenimu į Airiją. Kaltinamasis teigia, jog veikė kaip tarpininkas, padėdamas R. B. įgyvendinti jo planą. Aiškina, kad jo vaidmuo buvo atvežti merginą į (duomenys neskelbtini) ir apgyvendinti viešbutyje, nes R. B. tuo pasirūpinti negalėjo. Neigia bet kokius piniginius įsipareigojimus R. S. dėl D. S. perleidimo, aiškindamas, kad jis buvo tik pagalbininku šiame reikale. Tiek R. B., tiek ir R. S. jį apkalbėjo siekdami patys išvengti atsakomybės. Nurodo, kad tai buvo R. B. planas rasti merginą, kuri sutiktų dirbti Airijoje prostitute ir pati norėtų ten vykti. Kaip teigia kaltinamasis, nukentėjusiosios vykti į Airiją ir dirbti prostitute nevertė, jokios jėgos jos atžvilgių nevartojo, jėga jos nelaikė, o tik pasirūpino laikinu apgyvendinimu kol bus suorganizuota jos kelionė. Tiesioginio tikslo pasipelnyti iš šios veiklos neturėjo ir į šį reikalą įsipainiojo atsitiktinai.

Nukentėjusioji D. S. nurodė, kad būtent R. S., su kuriuo susitiko 2014 m. lapkritį, pasiūlė prostitutės darbą užsienyje. Kaip matyti iš jos parodymų, jai buvo žadėta, kad bus mokama dalis, t.y. 40 procentų uždirbtų pinigų ir suteikta apsauga. Kiek padvejojusi ir įvertinusi į tuo metu buvusias savo gyvenimo sąlygas - viena augina mažametį vaiką, rūpinasi šeimos nariais, dirba dvejuose darbuose, tačiau negalinti užtikrinti pakankamo pragyvenimo, su pasiūlymu sutiko ir apie tai pranešė R. S., su kuriuo bendravo gana intensyviai: laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-12 jie iš viso bendravo 75 kartus. Sausio 12 d. R. S. kartu su J. S. atvyko į jos namus. Jai buvo pranešta, kad į Airiją išvykti ji dar negalės ir reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kol bus nupirkti bilietai. Būtent J. S., kurį ji atpažino iš pateiktų fotografijų, nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis išnuomojęs kambarį, apgyvendino ją viešbutyje, pirko jai valgį, davė kompiuterį laiko praleidimui. Kelionės į (duomenys neskelbtini) metu ji turėjo oraliniu būdu tenkinti J. S. lytinę aistrą, o vėliau, būdama viešbutyje, tą darė dar dviem asmenims, kuriems, kaip nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusiąją pasiūlė J. S.. Nors ji nesipriešino, tačiau, kaip nurodė pati, bijojo prieštarauti, nepakenkti sau ir savo šeimai. Su ja atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai jai buvo nemalonūs, sukėlė nerimą ir privertė suabejoti savo sprendimu vykti dirbti prostitute užsienyje.

Telefoniniame pokalbyje (Įrašas Nr. 199, vykęs 2015-01-13 16:13:30 tarp J. S. ir R. S.) užfiksuota, kad nukentėjusioji vykti į užsienį jau nebenori ir abejoja savo sprendimu, apie ką J. S. praneša R. S., o šis sako: „Tai aš tau sakau, reikia knygutę .... padėk ..., o, jeigu tu ten, karoče, nuvažiavęs už puse valandos vėl ją šturkini, tai žinai“. J. S. atsako: Nu, karoče, (necenzūrinis žodis ), žėsim kas čia bus dar toliau. Čiūt ne sako nori namo na“. Šis pokalbis parodo, jog nukentėjusiosios D. S. buvimas J. S. žinioje nėra laisvanoriškas, jos laisvė yra suvaržyta, kaltinamasis sprendžia, kaip ją išlaikyti, kol bus surasti pinigai atsiskaitymui už ją. Kaip jau buvo paminėta, nors J. S. savo parodymuose teigia, jog jokių finansinių reikalų su R. S. dėl nukentėjusiosios išvežimo neturėjo t.y. nebuvo sutarę, jog už S. R. S. bus sumokėta, bei mano jog tai buvo R. B. su R. S. reikalai ir tarpusavio susitarimas, tačiau tokie jo parodymai paneigiami paties nuteistojo R. S. parodymais, taip pat telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuota informacija. R. S. parodė, kad apie merginą, norinčią dirbti prostitute, pranešė būtent J. S., su kuriuo, kaip patvirtina bylos duomenys, laikotarpyje nuo 2015-01-02 iki 2015-01-13 telefonu bendravo 93 kartus. Be to, jie bendravo per kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)“. Iš nukentėjusiosios R. S. buvo paėmęs asmens tapatybės kortelę, kurią davė J. S., kuris vėliau ją grąžino. J. S. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), kur kalbėjosi su D.. Kaip yra nurodęs R. S., buvo sutarta, kad jam už surastą merginą bus sumokėta ir J. S. įsipareigojo tai padaryti - sumokėti 1000 eurų. Tokius R. S. parodymus apie tai, kad už tarpininkavimą J. S. pažadėjo sumokėti 1000 eurų atlygį, patvirtina 2015-01-12 telefoninio pokalbio tarp J. S. ir R. B. įrašas Nr. 1082: J. S. skambina R. B. ir klausia ar jis gali šiandien atvažiuoti. R. B. atsako, kad šiandien jam niekaip neišeina to padaryti. J. S. sako, kad reikia pasikalbėti: „Sakau, pakalbėt man čia klausia ten, ten dar tokių dalykų, nes ten, gi, kaip sakiau aš tau dėl tos štūkos eurų žinai … Nu ir va kažkaip reikia susidėliot laiką kada, kada, kada kas kur kaip nu, karoče“. R. B. sako, kad jis ieškos bilieto ir tada bus aišku, kada tiksliai vyks bei pažada rytoj atvykti. Būtent šis įrašas patvirtina R. S. parodymus, kad už D. S. R. S. paprašė 1000 eurų, kuriuos turi sumokėti J. S.. Jei R. B. su J. S. nebūtų sutikę mokėti pinigų, R. S. nebūtų perdavęs nukentėjusiosios jiems.

2015-01-13 18.30 val. telefoninio pokalbio įraše Nr. 242 pokalbio metu R. B. pasako J. S., kad atvyks tik rytoj 9 val. ryto ir reiškia priekaištus, kad J. S. neieško kur gauti pinigų ir vienam jam reikia investuoti pinigus į šį D. S. reikalą: „įkišt reikia, tai bendrai ar man vienam prikišt, o dalintis ant visų? Nu, tai ... nebūk irgi įdomus, pize. Nu, tai mes ką dalinsimės, mes patys dalinsimes nu. Aš dabar neturiu, aš ant bilietą tik turiu nu, įdomus nu … Kaip pinigus dalintis bus ant visų. Nu, tai reikia ir investuot kažkiek bendrai“. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad pokalbis yra apie investicijas į D. S. įgijimą ir išgabenimą. Tai atskleidžia bendro dalyvavimo, indėlio į bendrą reikalą ir finansinės atsakomybės pasidalijimo problemų sprendimą. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad R. B. ir J. S. tiesiogiai dalyvavo organizuojant nelegalią veiklą, ieškojo piniginių lėšų bei planavo pelno paskirstymą. Tai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis tik „padėjo draugui“ įgyvendinti jo tikslus ir neturėjo tikslo pasipelnyti iš nukentėjusiosios prostitucijos, o į šią situaciją pateko atsitiktinai. Apibendrinant pateiktus įrodymus, matyti, kad J. S. tikslas, kaip ir nuteistųjų R. S. bei R. B., buvo pelnytis iš nukentėjusiosios, gaunant tam tikrą pelno dalį.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji D. S., radusi pagalbininkų, apsisprendė pati ir siekė užsiimti minėta veikla užsienyje, nepašalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, nes tiek Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo J. S. veiksmai prieš nukentėjusiąją atitinka prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalies) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir kad jo veika objektyviai pasireiškė šios nukentėjusiosios įgijimu ir gabenimu (įsipareigojimu už ją sumokėti sutartą sumą – 1000 eurų, išvežimu iš gyvenamosios vietos ir laikinu apgyvendinimu, išgabenimo į užsienio valstybę organizavimu). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis bendravo su nukentėjusiąja, mokėjo pinigus už jos išlaikymą, naudojosi ja seksualiai, rodė kitiems ir sprendė, kas gali pas ją nueiti, t.y. ji buvo jo valioje.

Nors nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji D. S. po atgabenimo į (duomenys neskelbtini) ir laikymo viešbutyje nebuvo išvežta prostitucijai, tokie kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją pagrįstai įvertinti kaip prekyba žmonėmis, nes šio nusikaltimo sudėtis formalioji ir baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika – šiuo atveju psichinio poveikio panaudojimu prieš ją ir jos pergabenimu į kitą vietą, laikymu ten, išgabenimo planavimu, taip pažeidžiant jos laisvą apsisprendimą, tikintis vėliau gauti pajamų iš jos prostitucijos.

Teismas sprendžia, kad J. S. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiosios įgijimo už 1000 eurų ir išvežimo prostitucijai organizavimo, t.y. prekybos žmonėmis, visiškai pasitvirtino. 

Taip pat šioje byloje J. S. yra pareikšti kaltinimai pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį bei BK 1472 straipsnio 1 dalį dėl D. S. neteisėto vertimo teikti seksualines paslaugas ir naudojimosi ja seksualiniams tikslams.

Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms yra suprantamas, kai žmogus yra priverstas dirbti arba teikti paslaugas prieš savo valią, dažnai naudojant grasinimus, smurtą, ar kitus būdus, ribojančius jo laisvę. Tai darbas statybose, žemės ūkyje ar namų ūkyje be tinkamo atlygio. Asmuo negali išeiti iš darbo vietos dėl dokumentų sulaikymo arba smurto grėsmės, o tikslas šios nusikalstamos veikos yra sukurti iš žmogaus darbo ekonominę naudą. Tuo tarpu išnaudojimas seksualinėms paslaugoms, suprantamas kada asmuo yra priverstas užsiimti prostitucija arba atlikti kitokio pobūdžio seksualines paslaugas prieš savo valią, naudojant prievartą, manipuliavimą, grasinimus ar sukčiavimą. Tokiu asmens išnaudojimu yra siekiama pelno iš aukos seksualinių paslaugų. Taigi, priverstinio darbo atveju siekiama ekonominės naudos iš darbo ar paslaugų, o seksualinio išnaudojimo atveju – pelno iš aukos seksualinės veiklos. Priverstinis darbas dažnai apima fizinį darbą, o seksualinis išnaudojimas yra susijęs su intymumu ir seksualine prievarta.

Byloje nustatyta, jog būtent J. S. pakvietė ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį atvykti į viešbutį pas nukentėjusiąją ir sausio 13 d. apie 16 valandą į viešbutį pas nukentėjusiąją tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo atėjęs. Nukentėjusioji patvirtino, kad su juo intymiai bendravo jos kambaryje, bet prievartos nebuvo.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad J. S. vertė D. S. teikti seksualines paslaugas savo pažįstamiems, todėl šis kaltinimas nepasitvirtino.

Be to, J. S. yra inkriminuota ir tai, kad jis pats santykiavo su D. S., t.y. kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1472 straipsnio 1 dalyje. Pagal šios teisės normos konstrukciją, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso BK 147 straipsnyje nurodyti būdai. Tokiu būdu, įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę ne asmeniui, kuris tiesiogiai verbavo, gabeno ar kitaip organizavo asmens išnaudojimą, o asmeniui, kuris naudojasi išnaudojamo asmens darbu ar paslaugomis, žinodamas apie išnaudojimą, t.y. asmenims, kurie naudojasi išnaudojimo rezultatais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareikštas kaltinimas J. S. taip pat yra nepagrįstas, nes duomenų jam pagrįsti byloje nėra. 

Esant šioms aplinkybėms, J. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 1471 straipsnio 1 dalyje ir BK 1472 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisintinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl J. S. pareikštų kaltinimų pagal BK 213 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis J. S. paaiškino, kad dėl netikrų pinigų pripažįsta, jog turėjo ir sumokėjo už prekes netikrais pinigais. Tada ką tik buvo įvestas euras. Galbūt jam kažkas buvo davęs tų netikrų pinigų, gal parsivežė. Turėjo padirbtus, atrodo, du banknotus, viso 200 eurų. Gali būti, kad pas jį rado tris kupiūras. Pinigus pasiėmė iš tėvų namų, juos laikė namie, turėjo daugiau kupiūrų, bet nežino, ar jos visos buvo padirbtos. Buvo ir po 50 eurų, pasiėmė ar 300, ar 400 eurų. Sutinka, kad davė draugui kupiūrą, kuri buvo rasta parduotuvėje ir davė taksistui netikrą kupiūrą, nors tuo metu nežinojo, kad ji netikra. Naktį, nieko nematydamas kokia kupiūra, paėmė iš piniginės ir viskas. Taksistas grąžos nedavė.

 

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad jis dirbdamas pagal individualią veiklą, t.y. teikdamas taksi paslaugas, 2015-01-08 apie 15.30 – 16 val., gavęs užsakymą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jo laukė du vyriškiai. J. S. atsisėdo šalia jo, priekinėje keleivio vietoje. Įsėdę jie konkretaus adreso, kur juos nuvežti nesakė, priekyje sėdėjęs vyriškis jau važiuojant, jam rodė kur važiuoti. Pavažiavus už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) keliu, pasakė sustoti prie parduotuvės. Sustojus, priekyje sėdėjęs keleivis pasakė savo draugui, kad jis nueitų į parduotuvę nusipirktų gerti. Jo draugas nelabai norėjo eiti, bet priekyje sėdėjęs vyriškis pasakė „imk 100 ir nusipirk butelį“. Jis pagalvojo, kad 100 litų.

Vienam vyriškiui išlipus, kitas keleivis liepė važiuoti toliau ir rodė kelią. Nuo parduotuvės pavažiavę apie 2 km., (duomenys neskelbtini) teritorijoje sustojo prie kažkokios sodybos. Jis vyriškiui pasakė, kad už kelionę turi sumokėti ar 7, ar 8 eurus. Keleivis jam padavė 100 eurų. Jis keleiviui atidavė grąžą – 50 eurų, o kitus litais. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į parduotuvę išsikeisti gautą 100 eurų banknotą į smulkesnius. Ten sužinojo, kad šis banknotas yra netikras. Ten jam pasiūlė kreiptis į policiją (6 t., 107 b.l.).

2015-01-09 asmens parodymo atpažinti metu V. V. atpažino J. S., kaip vyriškį, kurį 2015-01-08 vežė taksi automobiliu ir kuris už paslaugą atsiskaitė netikru 100 eurų banknotu (1 t., 34-37 b.l.).

2015-05-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. V. parodo (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ir paaiškino, kad čia jis 2015-01-08 apie 16 val., išleido keleivį, kuriam priekyje sėdėjęs vyriškis padavė pinigus ir liepė nueiti į parduotuvę. Taip pat parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šioje vietoje jis 2015-01-08 apie 16.30 val., išleido keleivį, kuris už taksi paslaugas jam padavė 100 eurų nominalo kupiūrą (1 t., 39-43 b.l.).

2015-01-08 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. V. pateikė 100 eurų nominalo kupiūrą, kurios serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 44-45 b.l.).

2015-01-22 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad 100 (šimto) eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas V. V.), (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu paimtas iš J. S.) yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie yra netikri. Banknotai atspausdinti ofsetinės spaudos būdu (1 t., 51-53 b.l., netikros kupiūros yra pakete Nr. 1).

V. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 100 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu (1 t. 31-33 b.l.).

Iš į bylą pateikto pakvitavimo matyti, kad nukentėjusysis V. V. 2015 m. rugpjūčio 27 d. iš J. S. gavo 100 eurų ir jam pretenzijų neturi (6 t. 100 b.l.).

 

Nukentėjusioji S. L. teismo posėdžio metu (6 t. 108 b.l.) parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, maisto ir pramoninių prekių parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2015-01-08 apie 16 val., į parduotuvę įėjo vyriškis, kuris pirko porą butelių alaus ir cigarečių. Jo išvaizdos neįsidėmėjo. Pamena, kad už prekes jis turėjo sumokėti 8 eurus. Vyriškis jai padavė vieną 100 eurų nominalo nenaują kupiūrą. Tokią gavo pirmą kartą, bandė patikrinti aparatu, bet nepavyko. Kitą dieną į parduotuvę atvyko policijos pareigūnai, kurie klausė, ar ji gavo 100 eurų kupiūrą. Ji pasakė, kad gavo ir atnešė parodyti. Pareigūnai pasakė, kad pinigas padirbtas. Turėjo nuostolį, kurį padengė pati, pretenzijų niekam neturi.

2015-01-09 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S.L. pateikė 100 eurų nominalo kupiūrą, kurios serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 68 b.l.).

2015-01-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 100 (šimto) eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas S.L.) yra atspausdintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas ofsetinės spaudos būdu (1 t., 72-74 b.l., netikra kupiūra yra pakete Nr. 1).

S. L. buvo pripažinta nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nepareiškė (1 t. 63-64 b.l.).

2015-03-23 - 2015-03-24 apžiūros protokole (2 t., 73 - 81 b.l.) įrašas pakete Nr.6) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta nešiojamame kompiuteryje (duomenys neskelbtini), rastame ir paimtame 2015-01-14 įvykio vietos apžiūros metu, viešbutyje, kuriame buvo laikoma nukentėjusioji D. S., esanti informacija ir nustatyta: 

1. Kompiuterio ekrane (desktop) rasta nuotrauka „100e“, su ant stalo padėtomis 100 eurų nominalo kupiūromis, vaizdu. Matyti, kad nufotografuotos ant stalo padėtos 100 eurų nominalo kupiūros, kurių matyti iš viso apie 10 vnt . Nuotrauka sukurta 2014-12-21;

2. Šiukšlių dėžėje rastos nuotraukos: a) nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) su merginos atvaizdu. Nustatyta, kad tai nukentėjusioji D. S. b) nuotrauka (duomenys neskelbtini), kurioje yra J. S. asmens paso dokumento vaizdas; c) nuotrauka (duomenys neskelbtini), kurioje yra banko (duomenys neskelbtini) kortelės, išduotos J. S. vardu, vaizdas;

3. Apžiūrint (duomenys neskelbtini) programą rasta J. S., pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) programoje istorija.

Analizuojant susirašinėjimą „(duomenys neskelbtini)“ programoje, rastas laikotarpiu nuo 2014.12.22 00:19:56 iki 2014.12.22 00:22:16 vykęs J. S., pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimas su nenustatytu vartotoju pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)”:

(duomenys neskelbtini) rašo: laukiu pats be lito\;

vartotojas (duomenys neskelbtini) atsako: „Supratau. Bet jei ne tai tu turi norsk kazkiek kapeiku?, Ka cia per ft tada siutei? As galvojau kad ten fotkinai nuo stalo“;

„(duomenys neskelbtini)“ atsako: turiu bet ten tokie.

„(duomenys neskelbtini)“ rašo: Aisq.

„(duomenys neskelbtini)“ atsako, nurodydamas skaičius „5000“ ir po to vartotojas (duomenys neskelbtini) klausia: „Geri?“, į ką „(duomenys neskelbtini)“ atrašo: (duomenys neskelbtini) keitikloj pralindo 1, o vartotojas (duomenys neskelbtini) atrašo: „Norml“.

„(duomenys neskelbtini)“ atsako: bet uzsimegojus gal buvo.

 

J. S. yra kaltinamas ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę tam, kas laikė netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, <...>. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų pažeidžiama finansų sistema (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-301/2011).

Iš nukentėjusiojo V. V. parodymų matyti, kad įvykio dieną - 2015-01-08, dirbant taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini), jis paėmė du keleivius, iš kurių vienas - J. S. sėdo priekyje ir rodė kelią. Nukentėjusysis jį atpažino asmens parodymo atpažinti metu. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur J. S., atvykus prie parduotuvės, gale sėdėjusiam draugui pasiūlė nueiti nusipirkti gėrimų, sakydamas: „imk 100 ir nusipirk butelį“ bei padavė pinigus. Kokius pinigus padavė nematė, tačiau suprato, kad davė 100 litų. Vaikinui išlipus J. S. liepė važiuoti pagal jo nurodymą. Nuvažiavus apie 2 km, sustojo (duomenys neskelbtini) kaime. Čia J. S. jam sumokėjo 100 eurų nominalo banknotu, nors taksi paslaugos kainavo apie 8 eurus. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) V. V. sužinojo, kad gautas pinigas yra netikras ir kreipėsi į policiją. S. L. parodė, kad apie 16 val. į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę buvo užėjęs vyriškis, kuris atsiskaitė 100 eurų nominalo banknotu už alų ir cigaretes, nors turėjo už prekes sumokėti 8 eurus. Parduotuvėje buvo pinigų patikrinimo prietaisas, tačiau pinigo patikrinti jai nepavyko ir pinigus paėmė. Sekančią dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad 100 eurų nominalo banknotas, kuriuo atsiskaitė vyriškis, yra netikra. Specialisto išvadomis nustatyta, kad trys 100 nominalų kupiūros: Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas V. V.), Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu paimtas iš J. S.) ir  Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas S. L.) yra atspausdintos ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t.y. jos yra netikros. Banknotai pagaminti ofsetinės spaudos būdu.

Dėl šio kaltinimo apklaustas J. S. pareiškė, jog pripažįsta kaltę, kad disponavo trimis netikrais 100 euro nominalo banknotais, tačiau aiškina, jog nežinojo, kad pinigai netikri ir nežinia, iš kur juos gavo.

Kaip nurodė nukentėjusieji, paslaugos ir prekės, už kurias reikėjo atsiskaityti, kainavo iki 10 eurų, tačiau J. S. mokėjo pačiais stambiausiais tuo metu apyvartoje tik pasirodžiusiais 100 Eur vertės banknotais, kuriuos tuo metu dar mažai kas buvo matęs (euras įvestas 2015 m. sausio 1 d.). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad J. S. veiksmai buvo nukreipti į tyčinį netikrų pinigų platinimą, t.y jų paleidimą į apyvartą. Kaltinamojo teiginius apie nežinojimą, kad pinigai ar dalis jų netikri, paneigia 2015-01-14 įvykio vietos apžiūros metu viešbutyje, kuriame buvo nukentėjusioji D. S., rasto ir paimto kompiuterio ekrano (desktop) nuotrauka, sukurta 2014-12-21 su ant stalo padėtomis 10 vnt. 100 eurų nominalo banknotais, vaizdu. Taip pat J. S. susirašinėjimo „(duomenys neskelbtini)“ programoje duomenys. Būtent iš šio susirašinėjimo matyti, kad J. S. iki nagrinėjamų įvykių jau disponavo tokiais, kaip kompiuterio ekrane pavaizduotais pinigais, mini 5000 pinigų sumą, iš kurių vieną (duomenys neskelbtini) iškeitė valiutos keitykloje.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad jo veiksmai buvo aiškiai tyčiniai ir kryptingi, t.y. jis, turėdamas su savimi netikrų 100 eurų nominalo banknotų, siekė juos iškeisti į tikrus, ką ir padarė, vieną paduodamas V. V., o kitą – nenustatytam asmeniui, kuris apsiprekino parduotuvėje. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad J. S. yra pagrįstai pareikšti kaltinamai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje. Byloje nagrinėjami kaltinimai dėl dviejų savarankiškų nusikaltimų – laikymo ir realizavimo (platinimo).

Tačiau teismų praktikoje pripažinta, kad nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios – objekto, dalyko, laikoma paviene tęstine nusikalstama veika. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Taip pat tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2024; 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Šis tęstinės nusikalstamos veikos vertinimas pagrįstas tuo, kad visi J. S. veiksmai buvo atlikti siekiant bendro tikslo – pažeisti finansų sistemos interesus – ir buvo vykdomi vieninga tyčia. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į tą patį objektą (finansų sistemą), atlikti tuo pačiu laikotarpiu (4 dienų bėgyje) bei analogiškais ar panašiais būdais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. S. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Asmenį charakterizuojantys duomenys ir motyvai dėl bausmių skyrimo

J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl kaltinimo disponavimu netikrais pinigais, pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nukentėjusiajam V. V. atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas).

J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje - bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į esančią atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, įvertina, jog jo padarytos veikos yra tyčinės, baigtos, savanaudiškos, priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis).

J. S. buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei ir turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka buvo baustas, bet nuobaudų galiojimas pasibaigęs (5 t., 45 - 46 b.l.); psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (5 t., 42 b.l.); gauti charakterizuojantys duomenys iš gyvenamosios vietos rodo, kad aplinkiniai gyventojai skundų dėl J. S. elgesio nėra pateikę, „Sodros“ duomenimis, jis nedirbo, darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) nesiregistravo (5 t., 44 b.l.). Duomenų apie dabartinę jo šeimyninę padėtį teismui nepateikta. Turi dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (4 t. 169 b.l.). Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo tarnybinio tyrimo išvadoje (10 t. 35 b.l.) konstatuojama, jog suimtasis J. S. padarė drausmės pažeidimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42 punkto nuostatas, t.y. neteisėtai laikė mobiliojo ryšio telefoną ir 2 SIM korteles.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir vaidmenį darant nusikaltimus, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant tik griežčiausias sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė būtų artima sankcijoje numatytam minimaliam jų dydžiui.

J. S., vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis, 2015 m. sausio 14 d. buvo laikinai sulaikytas (4 t., 152-153 b.l.). 2015 m. sausio 16 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėn. terminui (4 t., 158-159 b.l.); 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi J. S. suėmimas pratęstas dar 3 mėn.  (4 t., 164-166 b.l.). 2015 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu, skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis buvo paleistas iš suėmimo. Be to, 2024 m. birželio 29 d. jis buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje pagal EAO, perduotas Lietuvai 2024 m. rugpjūčio 23 d., iki šiol jam taikant kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, minėti sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai J. S. yra įskaitytini į paskirtąją bausmę.

Civilinio ieškinio ir kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų išsprendimas

D. S. byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (1 t. 83, 164 b.l.). Ji buvo pareiškusi 10000 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t. 160 - 162 b.l.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2018 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, šis civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir iš R. S. bei R. B. solidariai priteista nukentėjusiajai D. S. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau buvo nustatyta šioje byloje, J. S., pažadėjęs sumokėti 1000 Eur R. S., D. S. atsigabeno į (duomenys neskelbtini), tris dienas laikė viešbučio kambaryje, pats naudojosi ja tenkindamas savo seksualinius poreikius ir leido kitiems savo pažystamiems ja naudotis, dalyvavo organizuojant D. S. išgabenimą į Airiją, tikslu įdarbinti ją prostitute ir gauti pajamų dalį.

Kaltinamąjį šioje byloje pripažinus kaltu dėl kaltinimo, susijusio su prekyba žmonėmis dalyje bei įvertinant tai, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje su jau nuteistais asmenimis, akivaizdu, kad nukentėjusioji D. S. patyrė neturtinę žalą ir dėl J. S. veiksmų, todėl yra pagrindas priteisti ją iš kaltojo asmens solidariai.

Nukentėjusysis V. V. vykusiame teismo posėdyje pareiškė, kad civilinio ieškinio atsisako, nes J. S. padarytą žalą atlygino.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje kaltinamajam J. S. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamąjį šioje byloje gynė advokatas Vytautas Kupcikevičius. Į bylą pateikta 2024-11-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dydžio apskaičiavimo, patvirtina šio advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 733,33 Eur (10 t., b.l. 62-64). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos, nes kaltinamasis J. S. nuo perdavimo Lietuvai pagal EAO buvo suimtas ir gynėjo dalyvavimas atliekant visus procesinius veiksmus buvo būtinas.

Dokumentai dėl Europos arešto orderio vykdymo ir paieškomo asmens perdavimo Lietuvos Respublikai teismui nebuvo pateikti, todėl su šiais veiksmais susijusių išlaidų išieškojimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui:

kompaktiniai diskai su telefonų išklotinėmis, telefoninių pokalbių garso įrašais, vaizdo medžiaga, ir duomenimis iš kompiuterių, paliktini saugoti kartu su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

daiktai, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugyklą: maišas ir paketas su tyrimo objektais – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. S.,-

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1471 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1472 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trim) mėnesiams.

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. S. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., taip pat nuo jo sulaikymo Ispanijoje – 2024 m. birželio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. gruodžio 18 d. 

Kardomąją priemonę – suėmimą J. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Iš J. S. solidariai su R. S. priteisti nukentėjusiajai D. S. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1)        3 vnt. kompaktinių diskų su telefonų išklotinėmis (supakuotus voke Nr. 2);

2)        3 vnt. kompaktinių diskų su J. S., R. B. ir R. S. telefoninių pokalbių garso įrašais (supakuotus voke Nr. 3);

3)        1 kompaktinį diską su vaizdo medžiaga atliekant J. S. slaptą sekimą, (supakuotą voke Nr. 4);

4)        1 kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, gauta iš viešbučio (duomenys neskelbtini) (supakuotą voke Nr. 5);

5)         1 kompaktinį diską su nukopijuota medžiaga iš J. S., R. B., R. S. kompiuterių (supakuotą voke Nr. 6);

palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas.).

Tris netikras 100 (vieno šimto) eurų nominalo kupiūras: Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta V. V.), Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu paimta iš J. S.), Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta S.L.), supakuotas į voką Nr. 1, sunaikinti, kaip uždraustas apyvartoje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

Daiktus, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugyklą:

1.        Po specialisto išvados gautą maišą su tyrimo objektais - paklode, užvalkalais, dviem rankšluosčiais ir prezervatyvais (1 t., 40-41 b.l.);

2.        Paketą, kuriame yra tuščia prezervatyvo pakuotė, prezervatyvų pakuotė su dviem nepanaudotais prezervatyvais (1 t., 42-43 b.l.), sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

 

 

 

 

Teisėjas                                 Valdas Ciesiūnas