Civilinė byla Nr. e2-277-446/2016

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00145-2016-9

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

                                           2.5.1.4.; 2.5.2.1.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.;

2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.2.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :             

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. A. 232,91 Eur skolą, kurią sudaro 50,73 Eur dydžio kreditas, 14,55 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos (palūkanos), 1,73 Eur delspinigiai, 11,90 Eur apmokestinimas, 2 Eur pretenzija, 2 Eur raginimas ir 150 Eur patirta žala (sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „Krajonas“ už procesinių dokumentų parengimą); 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 50,73 Eur sumos nuo 2016 m. vasario 11 d. iki prievolės visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovui V. A. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (pilnamečiui šeimos nariui), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – vartojimo kredito sutarties Nr. 17264, pretenzijos, skolos detalizacijos ir PVM sąskaitų faktūrų – matyti, kad tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ir atsakovo V. A. 2015 m. sausio 11 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17264, kuria atsakovui buvo suteiktas 150 Eur dydžio kreditas, numatyta 85,44 Eur kredito kaina (palūkanos). Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 150 Eur kreditą ir 85,44 Eur kredito kainą grąžinti per 360 kalendorinių dienų, paskutinės įmokos mokėjimo data numatyta 2016 m. sausio 11 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 93,26 procentai, o bendra kredito metinė norma 146,21 procentai.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovas V. A. laiku nevykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį negrąžintos skolos išieškojimo procesą. Duomenų apie tai, kad atsakovas V. A. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ 2015 m. sausio 11 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 17264 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo gautą kreditą ir kredito kainą bei ieškovo paskaičiuotus delspinigius byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 50,73 Eur  (penkiasdešimties eurų 73 euro ct) kreditą, 14,55 Eur (keturiolikos eurų 55 euro ct) nesumokėtą dalį kredito kainos ir 1,73 Eur (vieną eurą 73 euro ct) delspinigių pripažintinas pagrįstu ir šioje dalyje yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus, todėl šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 50,73 Eur sumos nuo 2016 m. vasario 11 d. iki prievolės visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Remiantis  kasacinio teismo formuojama praktika, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (LAT 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010 ir kt.). Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 93,26 procentai, kurią ieškovas sumažino iki prašomų priteisti 75 procentų. Šios palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (LAT 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 3K-7-751/2003 ir kt.). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgiama į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu šiuo atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, prisijungimo būdu, iš anksto nederinant sutarties sąlygų, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 75 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento dydžio per dieną, kuris sudaro 18,25 procento per metus (0,05% x 365 d.) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 75 procento dydžio sutartines palūkanas nuo kredito sumos – 50,73 Eur nuo 2016 m. vasario 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš atsakovo V. A. priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 50,73 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2016-02-11 iki visiško kredito grąžinimo (sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktas), kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūkanų yra atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. A. yra pagristas ir tenkintinas.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ prašo iš atsakovo V. A. priteisti ir 150 Eur patirtą žalą, kurią sudaro sumokėta suma uždarajai akcinei bendrovei „Krajonas“ už procesinių dokumentų parengimą.

Aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 56 straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (LAT 2015 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-7-334-687/2015).

Pažymėtina, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Ieškovą, kreipiantis su ieškiniu į teismą, atstovauja ieškovo direktorius Tomas Šalkauskas, duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ byloje būtų pasitelkęs advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, teismui nepateikti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles laikoma, jog ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo V. A. 150 Eur išlaidų, kurias ieškovas, šio teigimu, sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Krajonas“ už procesinių dokumentų parengimą, yra aiškiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes tokios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, todėl prašymas dalyje dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą priteisimo yra atmestinas.

Be to, ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ prašo priteisti iš atsakovo V. A. 11,90 Eur apmokestinimą, 2 Eur už pretenziją ir 2 Eur už raginimą, kurios laikytinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina nuostatą, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ prašymas dėl šių sumų – 11,90 Eur apmokestinimo, 2 Eur pretenzijos ir 2 Eur raginimo priteisimo iš atsakovo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 29 procentais, iš atsakovo V. A. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, šią sumą apvalinant iki eurų, t. y. 4 Eur (15 Eur x 29%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (2,14 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini),  50,73 Eur (penkiasdešimt eurų 73 euro ct) negrąžinto kredito, 14,55 Eur (keturiolika eurų 55 euro ct) nesumokėtą dalį kredito kainos, 1,73 Eur (vieną eurą 73 euro ct) delspinigių, 18,25 (aštuoniolikos sveikų ir 25 šimtųjų) procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 50,73 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. vasario 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

              Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

              Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Vilma Raščiuvienė