Civilinė byla Nr. e2A-556-803/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13698-2021-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13;

 (S)

                                                                                         2.4.2.9.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., K. R., J. G., G. G. ieškinį atsakovams V. P. ir Ž. P. dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. B. ir A. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą ir priteisti iš ieškovų atsakovams 3 306,00 Eur kompensaciją, t. y. iš ieškovų A. R. ir K. R. priteisti atsakovams 1 392,00 Eur kompensaciją, o iš ieškovų J. G. ir G. G. priteisti atsakovams 1 914,00 Eur kompensaciją.

2.       Nurodė, kad žemės sklype yra pastatytas keturių butų namas, kuriame esantį butą Nr. 1 kartu su 242/960 dalimi žemės sklypo 2013 m. liepos 16 d. įsigijo ieškovai A. R. ir K. R., butą Nr. 2 kartu su 235/960 dalimi žemės sklypo 2017 m. kovo 29 d. įsigijo tretieji asmenys, butą Nr. 3 kartu su 226/960 dalimi žemės sklypo 2012 m. liepos 31 d. įsigijo atsakovai, o butą Nr. 4 kartu su 257/960 dalimi žemės sklypo 2008 m. balandžio 18 d. įsigijo A. K., iš kurio šį nekilnojamąjį turtą 2021 m. gruodžio 9 d. įsigijo ieškovai J. G. ir G. G.. Ieškovai A. R. ir K. R. 2018 m. balandžio 26 d. iš trečiųjų asmenų įsigijo 47/960 dalis žemės sklypo, todėl ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo. 

3.       Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką butų savininkai žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. 1, 2, 3 ir 4, naudoja atskirai, kiekvienas savo poreikių tenkinimui, o 287/960 žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, valdo bendrai. Tačiau iš tikrųjų butų savininkai šia tvarka nesivadovauja ir faktiškai indeksu „A“ pažymėtą žemės sklypo dalį valdo ir naudojasi bendru susitarimu kitaip, t. y. žemės sklypo dalimis prie butų įvažiavimų kiekvienas iš bendraturčių naudojasi atskirai. Tretieji asmenys, buto Nr. 2 savininkai, iš viso nesinaudoja žemės sklypo „A“ dalies pakraščiuose esančia žemės sklypo dalimi. Dėl to ieškovai 2018 m. balandžio 26 d. ir įsigijo iš trečiųjų asmenų 47/960 dalis žemės sklypo, kad galėtų ir faktiškai, ir teisiškai naudotis žemės sklypo „A“ dalimi, esančia prie jų buto Nr. 1.

4.       Ieškovai paaiškino, jog žemės sklypo „A“ likusia dalimi butų savininkai naudojasi bendru sutarimu. Tačiau atsakovai sodina augalus ir stato statinius bei daiktus ne jiems priskirtoje asmeniškai naudotis žemės sklypo dalyje Nr. 3, bet bendro naudojimo dalyje „A“, prie butų Nr. 1 ir Nr. 4, nesilaikydami atstumo nuo kaimyninių sklypų ribų, gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat nesilaikydami bendraturčių priimtų sprendimų, kad bendro naudojimo žemės sklypo „A“ dalyje nebūtų sodinami augalai, medžiai ar statomi nekilnojami daiktai, nes toje vietoje yra patvirtinta butų Nr. 1 ir Nr. 4 nuotekų sistemos prijungimo prie miesto tinklų trasa. Dėl neracionalios ir ydingos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir atsakovų veiksmų yra iškeltos net keturios bylos, tarp ieškovų ir atsakovų nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypo „A“ dalimi. Dėl to būtina keisti nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką, siekiant atkurti tarp šalių taiką, racionalų sklypo naudojimą ir valdymą.

5.       Ieškovai prašo tik pakeisti valdymo ir naudojimo teisinius santykius, bet ne apriboti nuosavybės teisę (disponavimo daiktu teisę) iš atsakovų. Patenkinus ieškinį, 38 kv. m iš 72 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo „A“ dalies ploto atsakovai nesinaudotų ir nevaldytų, tuo tarpu likusia 34 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo „A“ dalimi, apimančia privažiavimą prie buto Nr. 3 ir atskirta tujomis, atsakovai ir toliau galės naudotis, valdyti ir disponuoti atskirai nuo bendraturčių, statyti kilnojamus statinius, kitus daiktus ar augalus. Toks teisinių santykių modifikavimas tarp šalių nelaikomas žemės paėmimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsnį ir nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.

6.       Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams yra reikalingas bendrojo naudojimo žemės sklypas, įgyvendinant vandentiekio ir nuotekų projektą. Šia žemės sklypo dalimi naudotis atsakovams trukdo ieškovai, kurie nevykdo pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo žemės sklypo. Ieškovai ieškiniu siekia apriboti atsakovų nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, uždrausdami jiems naudotis bendro sklypo dalimi prie butų Nr. 1 ir Nr. 4. Atsakovai turės ir toliau kiekvienais metais mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendrą žemės sklypo priežiūrą, vykdyti kitas pareigas, tačiau negalės naudotis šia žemės sklypo dalimi. Atsakovams privačiam naudojimui skirtoje sklypo dalyje Nr. 3 nėra jokios galimybės pastatyti sandėliuko, nes nebus galimybės iki jo prieiti, jis užstos vaizdą į mišką. Patys ieškovai sandėliukus yra pasistatę bendro naudojimo žemės sklypo dalyse. Ieškovai siekia naudoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį taip, kad būtų tenkinami išimtinai tik ieškovų interesai.

7.       Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra istoriškai susiformavusi. Atsakovai visada siekė naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovai nuolat trukdo. Svarbu tai, kad naudojimosi tvarka ne tik nustatyta, įregistruota, bet tokia tvarka realiai įgyvendinta ieškovų ir trečiųjų asmenų konkliudentiniais veiksmais. Patys bendraturčiai priėmė sprendimus dėl tvoros, skirtos bendro naudojimo žemės sklypui atskirti ir į jį patekti, įrengimui. Bendro naudojimo žemės sklype yra bendro naudojimo objektai, kuriuos reikia tinkamai prižiūrėti. Dėl to negali būti apribojamos bendraturčių teisės patekti prie šių objektų. Bendro naudojimo objektai bendroje žemės sklypo dalyje yra bendra tvora pietinėje ir šiaurinėje sklypo pusėse, bendros pastato konstrukcijos, nuotekų požeminiai tinklai, nuotekų valymo įrenginys „Traidenis“. Turto administratorius tik administruoja bendro naudojimo objektus. Tačiau naudoja, valdo ir disponuoja turtu šio turto savininkai.

8.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. B. ir A. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra aiški ir neatitinka faktinės situacijos, o tretieji asmenys nuolatos yra įtraukiami į šalių ginčus. Siekdami išvengti konfliktų, tretieji asmenys sutinka su ieškovų pateiktu 2021 m. balandžio 11 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą. Įpareigojo ieškovus A. R. ir K. R. atsakovams V. P. ir Ž. P. sumokėti 1 392 Eur kompensaciją. Įpareigojo ieškovus J. G. ir G. G. atsakovams V. P. ir Ž. P. sumokėti 1 914 Eur kompensaciją. Priteisė iš atsakovų V. P. ir Ž. P. 11 812,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams K. R. ir A. R.. Priteisė iš atsakovų V. P. ir Ž. P. valstybei 28,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

10.       Teismas nustatė, kad šiuo metu galioja žemės sklypo naudojimosi planas, pagal kurį bendraturčiai žemės sklypą turi naudoti ir valdyti tokiu būdu: žemės sklypo „A“ dalį naudoti bendrai, o žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 1, 2, 3, 4, naudoti atskirai nuo kitų bendraturčių savo poreikių tenkinimui. Žemės sklypo „A“ dalyje yra į kiekvieną butą įrengti įvažiavimai, kurie pagal nustatytą tvarką turėtų būti naudojami bendrai. Taigi kiekvieno buto savininkas turi teisę, pvz., pastatyti savo automobilį įvažiavime prie ne savo buto, o prie kitam bendrasavininkui priklausančio buto. Teismas pripažino, kad tokia tvarka savaime nulemia konfliktinę situaciją. Pagal faktinę situaciją privažiavimai prie kiekvieno buto yra atskirti tujų gyvatvorėmis, kiekvienas iš bendraturčių prie jo buto esančiu įvažiavimu naudojasi atskirai.

11.       Likusios žemės sklypo „A“ dalys, kurios ribojasi su ieškovams priklausančiais butais Nr. 1 ir Nr. 4., pažymėtos taškais 2-3-7-5 (prie buto Nr. 1) ir 1-21-22-23-1 (prie buto Nr. 2), yra naudojamos bendriems poreikiams. Ieškovams A. ir K. R. priklauso sandėliukas, esantis žemės sklypo „A“ dalyje (prie buto Nr. 1), ieškovams J. ir G. G. priklauso sandėliukas, esantis žemės sklypo „A“ dalyje (prie buto Nr. 4), kurie pastatyti iki atsakovams įsigyjant butą Nr. 3. Žemės sklypo „A“ dalyje, prie buto Nr. 1, yra atsakovams priklausantis 10,45 kv. m ploto sandėliukas. Tretieji asmenys jokio sandėliuko žemės sklypo „A“ dalyje nėra pastatę. Žemės sklypo „A“ dalyje, daugiausia prie buto Nr. 1, atsakovai laiko kilnojamą lysvę ir yra pasodinę kelis augalus. Ieškovai A. ir K. R. žemės sklypo „A“ dalyje prie buto Nr. 1, prie tvoros, taip pat yra pasodinę augalų.

12.       Tretieji asmenys yra prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų. Taip pat atsakovai 2020 m. kovo mėnesį prisijungė prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1286-936/2020 pagal ieškovų A. R., K. R., A. K., S. G. K., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo įvykdyti 2018 m. liepos 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkime priimtą sprendimą, atjungiant iš (į) buto Nr. 3 išeinančius (įeinančius) tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ir priteisti iš atsakovų skolą už valymo įrenginio išlaikymą. Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo nutarta bylą nutraukti, nes atsakovai susirinkime priimtą sprendimą įvykdė geruoju. 

13.       Teismas pripažino, kad atsakovų elgesys, bendraturčiams sprendžiant klausimus dėl nuotekų ir vandentiekio prisijungimo prie miesto tinklų, buvo prieštaringas, t. y. atsakovai nesutiko kartu su visais bendraturčiais dalyvauti vieningo nuotekų ir vandentiekio projekto įgyvendinime, savo pasirinkta pozicija ir veiksmais sudarė kliūtis projekto įgyvendinimui, tačiau tuo pačiu metu skundė bendraturčius atsakingoms institucijoms dėl to, kad jie neskuba prisijungti prie miesto tinklų, nors patys atsakovai stabdė prisijungimo procesą. Atsakovai ir toliau ieškovams R. sudaro kliūtis įvykdyti prisijungimą prie miesto tinklų, nes atsakovai be R. ir kitų bendraturčių sutikimo pastatė sandėliuką žemės sklypo „A“ dalyje, toje vietoje, kur ieškovams R., tiesiant komunikacijas reikėtų vykdyti kasimo darbus.

14.       Kiekvienam bendraturčiui prisijungus prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų, įrenginį „Traidenis“ pertvarkius, nuotekų šalinimo problemų nebus arba jų bus gerokai mažiau. Atsakovai neįrodė pagrįsto intereso, kad jie būtinai, bet kuriuo metu turi prieiti prie jiems priklausančios sklendės, esančios šulinyje prie buto Nr. 4, kur yra pastatytas sandėliukas. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Dėl to, nepriklausomai nuo to, ar bendrieji inžineriniai įrenginiai bus bendrojo naudojimo žemės sklype, ar vienam savininkui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, savininkas visais atvejais turi sudaryti sąlygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių. 

15.       Atsakovai ne kartą savo teiginiais ir veiksmais patvirtino, kad jie atskirai nuo visų jungiasi prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų, todėl manytina, jog bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams yra neaktualus. Teismas pripažino, kad atsakovai nepagrindė, ką jie, prieidami prie inžinerinių įrenginių, realiai darytų. Vien atsakovų smalsumas prieiti prie inžinerinio įrenginio, nelaikytinas objektyviu būtinumu, kurį būtų galima pripažinti aplinkybe, nulemiančia žemės sklypo bendrosios nuosavybės buvimo būtinumą ten, kur yra inžinerinis (techninis) įrenginys. Tokio įrenginio techninės priežiūros funkcijos pavedamos bendrojo naudojimo objektų administratoriui, todėl bendraturčiai, net ir nesant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, atsiradus techninio įrenginio veikimo problemoms, turėtų kviestis atitinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Atsakovų atsijungimas nuo bendros bendraturčių nuotekų sistemos bei atsakovų teiginiai, kad nenori turėti nieko bendro su kitais bendraturčiais, kiek tai susiję su namo nuotekų valymo ar vandentiekio tinklais, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovai realiai neturi jokio intereso būti bendros namo inžinerinių tinklų sistemos dalyviais.

16.       Teismas pripažino, kad šalių, ypač V. P. ir K. R. nuolatiniai nesutarimai, ginčai ir net atvirti konfliktai dėl žemės sklypo „A“ dalyje, prie buto Nr. 1, esančių statinių, daiktų, želdinių ir augalų, akivaizdžiai patvirtina objektyvų būtinumą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Priešingu atveju, atsiras nauji ginčai, kurie, tikėtina, gali tęstis labai ilgą laiką. Atsakovai siekė sudaryti įspūdį, kad jiems reikia nuolatos patekti į žemės sklypo „A“ dalį tarp taškų 2-3-7-5 dėl želdinių priežiūros, tačiau pagrindinis atsakovų tikslas yra naudotis tam tikra sklypo dalimi savo asmeniniams poreikiams. Toks atsakovų tikslas yra suprantamas, tačiau bet kokia atsakovų veikla toje sklypo dalyje iššaukia konfliktus. Dėl to yra  pagrindas šalių ginčą spręsti taip, kad būtų gerokai mažiau sąlygų konfliktams tarp šalių kilti. 

17.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai pateiktais duomenimis įrodinėjo aplinkybę, jog jie nori rūpintis ir šalia esančio sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkų teisių užtikrinimu. Tačiau atsakovai nepateikė tiesioginių įrodymų, kad gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai turi pretenzijų dėl prie sklypus skiriančios tvoros augančių augalų. Dėl to teismas pripažino, kad šį argumentą atsakovai naudojo, siekdami įtikinti, jog R. augalai pasodinti prie tvoros netinkamai, jie netinkamai prižiūrimi, kaip ir netinkamai prižiūrima pati tvora. Tačiau tokios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad atsakovams nereikėtų nuolatos vaikščioti prie tvoros ir rūpintis net ne savo, o kaimyninio sklypo savininkų interesais, kurių realios pretenzijos nėra žinomos.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovų V. ir Ž. P. santykiai, ypač su ieškovais K. ir A. R., yra itin konfliktiški, kuriems pagerėti prielaidų nėra daug. Dėl to yra pagrindas nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad šalims kuo mažiau reikėtų spręsti bet kokius klausimus, susijusius su naudojimusi bendrąja daline nuosavybe. Teismuose išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3941-465/2018, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1482-392/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6165-1019/2020, Nr. e2-12346-1089/2021) ir dar nagrinėjamose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-526-1134/2022, kuri teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) kilę šalių ginčai yra daugiausia susiję su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad esama naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri realybėje jau neatitinka įregistruotos, nėra tinkama.

19.       Teismas nustatė, kad pagal statytojo UAB „NVS“ sumanymą vidurinių kotedžo tipo butų žemės sklypų ribos yra priekyje ir gale, o kraštinių butų – priekyje, gale ir iš krašto. Abiem kraštiniams butams pastačius sandėliukus, sklypų priekyje buvo papildomai įrengti varteliai šalia sandėliukų. Nuo pat butų įsigijimo pradžios kraštiniai butai visada prižiūrėjo namo šone esantį žemės plotą: pjovė, sėjo, laistė žolę, dažė tvoras ir pan. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo suformuota ne bendram naudojimui, o tik dėl to, kad šiose dalyse yra bendro naudojimo vandens gręžinys ir nuotekų sistema.

20.       Teismo pažymėjo, kad tokio tipo statiniuose paprastai visada kraštiniams butams priskiriamas naudotis aplink (priekyje, gale ir šalia) esantis žemės sklypas, o vidurinėje dalyje esantiems butams paprastai tenka mažiau naudotino, šalia buto esančio žemės ploto. Tačiau tą paprastai turto pirkėjai įvertina iš anksto, prieš turto pirkimą. Nagrinėjamoje byloje daugiabučio namo statytojas neįvertino, kokio masto konfliktus gali sukelti žemės sklypo dalis, paliekama naudoti bendrai. Didesnė dalis atsakovų argumentų ir pateiktų įrodymų patvirtina priešingas aplinkybes, nei to siekė atsakovai. Atsakovų įrodymai patvirtina nesibaigiančius bendraturčių konfliktus dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo priežiūros, daiktų, statinių juose statymo ir tvarkos palaikymo ir sudaro pagrindą nustatyti tvarką, pagal kurią atsakovams būtų kuo mažiau pretekstų kelti bendrojo naudojimo objektų sutvarkymo, priežiūros, atnaujinimo ir pan. klausimus, nes atsakovai kelia šias problemas ne dėl to, kad būtų pasiektas visiems labiausiai priimtinas sprendimas, o siekdami išimtinai savo interesų patenkinimo.

21.       Vienas iš atsakovų interesų yra jų noras žemės sklypo dalyje „H“, prie buto Nr. 1, turėti sandėliuką. Atsakovai nėra gavę kitų bendraturčių sutikimo statyti statinį bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad ir šiuo metu naudojasi bendrojo naudojimo dalyje esančiu sandėliuku, nors kartu teikė įrodymą, jog atsakovai dar nuomojasi garažą kitoje vietoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams galimai nepakaks ir kelių sandėliukų (garažų). Tačiau dėl atsakovų didelių poreikių patenkinimo vis tiek turi būti visų bendraturčių pritarimas laikyti sandėliuką bendrojo naudojimo žemėje ir tas pritarimas turėjo būti gautas dar iki pastatant statinį. Nors pagal ieškinio reikalavimą pakeičiant naudojimosi žemės sklypu tvarką tam tikru mastu suvaržoma atsakovų naudojimosi nuosavybe apimtis, tačiau tokiu būdu būtų užkirstas kelias daugeliui galimų ginčų.

22.       Pakeitus naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, sumažėtų ar neliktų poreikio atsakovams patekti į žemės plotą, anksčiau naudotą kaip bendrą, o tai užtikrintų didesnį kiekvieno bendraturčio privatumą. Daugiabučio namo aplinka nepritaikyta sodininkystei ar daržininkystei vystyti (plėtoti). Tokiems poreikiams reikalingas atskiras daržo ar sodo sklypas. Be to, atsirandantis poreikis rūpintis lysve ar medžiu, esančiu bendrojo naudojimo žemėje, skatina naujus konfliktus, apsunkina vejos priežiūrą. Visus klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, bendraturčiai gali pavesti bendrojo naudojimo administratoriui, o visus su tuo susijusius sprendimus priimti bendraturčių balsų dauguma.

23.       Šalys pateikė įrodymus, kad ieškovai R. ir atsakovai ketina parduoti jiems priklausančius butus. Tačiau ši aplinkybė nepakeičia naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo objektyvios būtinybės, nes ir naujieji namo butų savininkai bus suinteresuoti ramia aplinka ir taikiu sugyvenimu su kitais bendraturčiais. Pagal naują tvarką įteisinama jau nusistovėjusi tvarka bendraturčiams naudojantis įvažomis į jų butus žemės sklypo A, B, C ir D dalyse. Atsakovams tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis sumažėja 38 kv. m, už kuriuos ieškovai sutinka sumokėti atsakovams kompensacijas. UAB „Marleksa“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos kaina yra 78 300 Eur. Todėl, pakeičiant naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą planą, atsakovams mokėtina kompensacija už nukrypimą nuo turimos idealiosios sklypo dalies, kuria atsakovai neteks teisės naudotis, sudaro 3 306 Eur. Ieškovų mokėtinos kompensacijos dalys atsakovams paskirstomos proporcingai pagal jiems tenkančią naudotis didesnę žemės sklypo dalį po naudojimosi tvarkos pakeitimo.

24.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš teisminės mediacijos pasitraukė atsakovai. Geriausias šio ginčo išsprendimo būdas buvo būtent šalių susitarimas taikiu būdu. Atsakovai, žinodami, kad iš 4 butų savininkų, trys pritaria ieškovų siūlomam naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimui, pasitraukė iš teisminės mediacijos, kuriame ieškovai patyrė išlaidas. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į atsakovų netinkamą elgesį mediacijos procese, taip pat į tai, jog, nepaisant paskirto paruošiamaisiais dokumentais pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo, atsakovai ne kartą dar pildė bylos medžiagą, o ieškovai turėjo į ją atsakyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Atsakovai Ž. P. ir V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo nutraukti nagrinėjamą bylą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 jau buvo išnagrinėję ieškovų P. ieškinį ir atsakovų R. bei K. priešieškinį dėl 2008 m. rugpjūčio 29 d. nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo. Byloje atsakovai sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo būtinumą grindė argumentais, kad 2008 m. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčiai niekada nesivadovavo, kad tarp bendraturčių nuolat kyla konfliktai dėl bendro naudojimo įrenginių priežiūros, kad atsakovai ketina jungtis prie Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų tinklų atskirai nuo kitų bendraturčių, nuotekų įrenginiu „Traidenis“ ir požeminiu gręžiniu nesinaudos, todėl veja apželdintomis dalimis naudotis atsakovams nebus būtina.

25.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir patenkino ieškovų ieškinį iš dalies, pripažindamas, kad atsakovų priešieškiniu pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas buvo pažeidžiantis ieškovų teises ir teisėtus interesus, taip pat įpareigojo atsakovus pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovams naudotis bendrąja daline nuosavybe – užtikrinti nekliudomą patekimą atsakovams ir jų šeimos nariams į sklypo dalis, pažymėtas indeksu „A“, įrengiant vartelius ar užtikrinant neribojamą jau esančių vartelių atvėrimą atsakovams žemės sklypo plane pažymėtiems tarp skaičių 2-5, tarp skaičių 3-7, bei tarp skaičių 21-1.

25.3.                      Atsakovai P. nuosekliai siekė realizuoti savo teisę į žole apželdintas sklypo dalis, lygiomis teisėmis su kitais bendraturčiais jomis naudodamiesi. Tuo tarpu ieškovai toliau stengėsi sudaryti įvairias teisines, fizines, o daugiausia psichologines kliūtis atsakovams realizuoti teisę į veja apželdintas sklypo dalis. Ieškovai nagrinėjamoje byloje pareiškė tapačius reikalavimus, grindžiamus tomis pačiomis aplinkybėmis ir tikslais: siekiu nutraukti 2008 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos ir patvirtinti naują tvarką, pagal kurią veja apželdintos sklypo dalys prie ieškovų butų būtų skirtos naudoti tik ieškovams, o atsakovai naudotųsi tik trinkelėmis grįsta dalimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimas skyrėsi tik tuo, kad atsakovams buvo prašoma priteisti 2 000 Eur kompensaciją. Teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba šią dalį nutraukti ir spręsti tik dėl reikalavimo dalies – trinkelėmis grįstos žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) 2 000 Eur kompensacijos priteisimo.

25.4.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovams nebūtina naudotis bendrais inžineriniais tinklais, esančiais bendrojo naudojimo žemės dalyje, ir dėl to atsakovams nebūtina naudotis šia sklypo dalimi. Ieškovai nebuvo pareiškę reikalavimo spręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų naudojimo, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, peržengė ginčo ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, ginčas dėl vietinių tinklų naudojimo, prisijungimo prie centralizuotų tinklų ir kitų aplinkybių buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1286-936/2020. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys inžinerinius įrenginius valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir turi turėti priėjimą prie šių įrenginių, yra atsakingos už šių renginių priežiūrą ir naudojimą.

25.5.                      Atsakovų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plane nurodyta, kad klientas (atsakovai) individualiai eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo taško A (požeminės sklendės, kuri yra bendro naudojimo žemėje – ieškovų G. sandėlyje) iki pastato (atsakovų buto). Dėl to atsakovai turi turėti galimybę prieiti prie vandentiekio sklendės. Toje pat vietoje suprojektuotas ir ieškovų bei trečiųjų asmenų vandentiekio įvadas. Aplinkybę, kad patekimas prie vandentiekio įvado aktualus visiems savininkams, yra nurodęs UAB „Verkių būstas“ 2022 m. gegužės 11 d. laiške ieškovui G.. Šie vandentiekio įvadai ir sklendė visų keturių butų savininkų yra eksploatuojami individualiai, todėl namo administratorius neprižiūri objektų, kurie nėra įtraukti į daugiabučio namo bendro naudojimo objektų aprašą. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Bendro naudojimo žemės sklype esant bendro naudojimo objektams, būtina užtikrinti jų tinkamą eksploatavimą, priežiūrą, remontą ir pan. Dėl to negali būti apribojamos bendraturčių teisės patekti iki šių objektų. Patenkinus ieškinį, tokio priėjimo atsakovai netenka.

25.6.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams neaktualus. Jokie teisės aktai neapriboja savininko teisės naudotis jam priklausančiais objektais, prie jų prieiti ir pan. Turto administratorius tik administruoja bendro naudojimo objektus. Tačiau šiuos objektus naudoja, valdo ir disponuoja turtu šio turto savininkai. Tam, kad bendrasavininkiai galėtų valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, turi būti užtikrinta galimybė prie turto patekti. Be to, atsakovai moka už įrenginio remontą. Atsakovai pateikia apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gruodžio mėnesį gauta sąskaita ir UAB „Verkių būstas“ atsakymą, kurie patvirtina, kad atsakovai moka už įrenginių remontą ir jų priežiūrą. Ieškovai nevykdo pareigų prižiūrėti bendro naudojimo įrenginius, todėl atsakovams būtina turėti galimybę prieiti prie bendro naudojimo įrenginių.

25.7.                      Teismas rėmėsi tik šalių susirašinėjimu, vertindamas jį subjektyviai ir atsižvelgdamas tik į ieškovų teiginius, tačiau netyrė jokių kitų įrodymų dėl bendrų objektų naudojimo ir jų priežiūros. Teismas nevertino atsakovų nurodytų ir įrodymais pagrįstų faktų, kad ieškovai nevykdo jiems priskirtų pareigų ir neprižiūri įrenginių, daro žalą gamtai, aplinkai ir visų namo gyventojų reputacijai. Teismas nustatė nepagrįstą aplinkybę, kad atsakovai trukdo ieškovams prisijungti prie miesto tinklų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. liepos mėnesį raštu nustatė, kad atsakovų sandėliukas yra mobilus. Jokių statinių nukėlimo nuo planuojamos kasti trasos ieškovų projekte nėra numatyta. Teismas neįvertino fakto, kad pačių ieškovų daiktai ir augalai yra toje pačioje trasoje, kurioje yra ir atsakovų sandėliukas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai davė sutikimą ieškovams laikinai nukelti jiems priklausančius objektus nuo planuojamos kasti trasos. Taigi atsakovai nesudaro visiškai jokių kliūčių ieškovams jungtis prie centralizuotų tinklų.

25.8.                      Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad šalys disponuoja ne tik inžineriniais tinklais, bet ir kitais bendro naudojimo objektais: tvora iš pietinės ir šiaurės pusės, bendromis pastato konstrukcijomis. Apie tai teismas visiškai nepasisakė savo sprendime. Teismas neįvertino įrodymų dėl atsakovų noro ir teisių naudoti daugiabučio namo šonines sienas kondicionavimo įrangos, šviestuvų montavimui. Įrangos aptarnavimui bus būtina prie šios įrangos prieiti, dėl to bus būtina patekti į veja apželdintas sklypo dalis. Bendro naudojimo objektai išlieka, nepriklausomai nuo to, kokia bus žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tai reiškia, kad pakeista žemės sklypo naudojimo tvarka neturės įtakos bendro naudojimo objektų eksploatavimui ir galimiems ginčams tarp bendraturčių. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebeliks ginčų tarp bendraturčių.

25.9.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesutarimai dėl statinių, želdinių ir augalų prie buto Nr. 1 patvirtina būtinybę pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas visiškai neįvertino atsakovų teisės turėti galimybę naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, pasistatyti sandėliuką, pasisodinti augalus, kaip tą daro ieškovai. Atsakovai taip pat siekia bendro žemės sklypo dalyje turėti sandėliuką ir lysves. Atsakovams privačiam naudojimui skirtoje sklypo dalyje nėra galimybės pastatyti sandėliuko, nes nebus galimybės iki jo prieiti, taip pat jis užstos vaizdą į mišką. Ieškovai sandėliukus taip pat yra pasistatę bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, o ne jiems privačiam naudojimui skirtose dalyse. Pastačius sandėliuką prie įvažiavimo, nebus kur pastatyti automobilių. Pagal teismo sprendimą atsakovai išlieka bendraturčiais su ieškovais, turi nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tačiau naudotis ja negali. Tai reiškia, kad atsakovai turės ir toliau kiekvienais metais mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendrą žemės sklypo priežiūrą, vykdyti kitas pareigas, tačiau negalės naudotis žemės sklypo dalimi.

25.10.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, jie nesąžiningai naudojosi mediacija. Naujai į bylą įstoję ieškovai J. ir G. G. neprašė bylos nagrinėti toliau, o teismas, pažeisdamas CPK normas, nepradėjo bylos nagrinėjimo iš pradžių. Dėl to atsakovai pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį į bylą teikė naujus įrodymus, susijusius su naujais proceso dalyviais. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 punktą bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Dėl to pasitraukimas iš mediacijos nelaikomas nesąžiningu naudojimusi mediacija. Ieškovų patirtos 11 812,25 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, neproporcingos suteiktoms paslaugoms ir neteisingai nurodytos, į šias išlaidas įskaičiuojant išlaidas dėl suteiktų paslaugų kitose bylose.

26.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai G. G., J. G., A. R. ir K. R. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                       Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje pareiškė tapatų ieškinį, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir situacijai po nurodytų teismų sprendimų priėmimo, atsirado poreikis keisti ydingą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes galiojanti žemės sklypo naudojimosi tvarka kelia itin daug konfliktų bei yra pasikeitusi faktinė jos naudojimo tvarka. Pastarąją aplinkybę pripažįsta ir atsakovai, nurodydami, kad įvažomis prie butų naudojasi ne bendrai, o atskirai kiekvienas bendraturtis naudojasi žemės sklypo dalimis ties įvažiavimais prie butų.

26.2.                       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nesirėmė aplinkybe, kad pareikštas ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3941-465/2018. Atsakovai neprašė teismo nutrauki civilinės bylos ir neįrodinėjo, kad ieškiniai yra tapatūs. Taigi atsakovai iš esmės sutiko su teismo spendimu priimti ieškinį ir jį nagrinėti teisme. Nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje nesutampa proceso šalys, nes ieškovai J. G. ir G. G. ankstesnėse bylose nedalyvavo. Taip pat skiriasi šių bylų dalykas ir pagrindas. Ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo siūloma atsakovams atskirai naudotis trinkelėmis grįsta dalimi priešais jų butą, taip pat nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo.

26.3.                       Būtent naudojimosi tvarkos plano turinys yra esminis kriterijus, kuris gali būti laikomas tapačiu reikalavimu tik tuo atveju, jeigu plane nurodyta naudojimosi tvarka yra identiška svarstytai pirmoje civilinėje byloje. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra tik ankstesnėje civilinėje byloje pateikto plano patobulinimas. Nagrinėjamoje byloje pateiktame naudojimosi tvarkos plane iš esmės skiriasi bendraturčių valdomos žemės sklypo idealiosios dalys, nes ieškovai K. R. ir A. R. įsigijo iš trečiųjų asmenų dalį bendro naudojimo žemės sklypo. Taip pat skiriasi ir prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nes nebelieka bendrai naudojamų ne tik žemės sklypo kraštinių, bet ir bendrai naudotinų įvažų.

26.4.                       Nesutampa ir ankstesnės bylos bei nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas. Pirmoje byloje priešieškinio pagrindas buvo faktinė aplinkybė, kad parduodamas butus Nr. 1 ir Nr. 4, statytojas buvo atskyręs varteliais ir tvoromis kraštines bendrai naudotinas sklypo dalis taip, kad jos buvo sujungtos su butams Nr. 1 ir Nr. 4 priskirtomis atskirai nuo kitų bendraturčių naudotinomis sklypo dalimis, taip apribojant butų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkų galimybes naudotis bendrais žemės sklypo pakraščiais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra dėl neracionalios, ydingai nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nuolat kylantys konfliktai, kurie prasidėjo po 2019 m. priimto teismo sprendimo

26.5.                       Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, pasisakydamas, jog atsakovams nebūtina naudotis bendro naudojimo objektais ir dėl to jiems nereikia bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Teismas sprendime turi pasisakyti dėl visų ištirtų aplinkybių ir įrodymų, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Kadangi atsakovai grindė savo atsikirtimus į ieškinį aplinkybe, kad jiems yra būtina naudotis žemės sklypo dalimi tam, kad galėtų prieiti prie joje esančių antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovų poreikio bendrai naudotis žemės sklypo dalimi pagrįstumą.

26.6.                       Teismas teisingai nurodė, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Nepriklausomai nuo to, ar bendrieji inžineriniai įrenginiai bus bendrojo naudojimo žemės sklype, ar vienam savininkui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, savininkas visais atvejais turi sudaryti sąlygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių. Net priskyrus atskirai naudotis kraštines žemės sklypo dalis, kurios šiuo metu naudojamos bendrai, nebūtų paneigta atsakovų teisė prieiti prie bendro naudojimo objektų, esančių bendraturčiams priskirtoje atskirai naudotis žemės sklypo dalyje.

26.7.                       Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams yra neaktualus, nes jie disponuoja šiuos turtu nuosavybės teisėmis. Minėta teismo išvada nereiškia, kad gręžinys ar nuotekų valymo įrenginys atsakovams nepriklauso nuosavybės teise. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valymo įrenginys ir gręžinys yra naudojamas tik butų Nr. 1 ir 4 savininkų. Bendro naudojimo objektų aprašas patvirtina, kad nuotekų šalinimo įrenginiu atsakovai nesinaudoja. Patys atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad faktiškai nebesinaudoja valymo įrenginiu „Traidenis“ ir siekia perleisti nuosavybės teises į šį įrenginį ieškovams. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad faktiškai valymo įrenginio priežiūrą atlieka ne patys savininkai, o pastato ir jo bendro naudojimo dalių administratorė UAB „Verkių būstas“. Dėl to atsakovams nėra būtina bet kuriuo paros metu patekti prie bendro naudojimo objektų, nes jų priežiūra atlieka pastato administratorius.

26.8.                       Teismui vertinant aplinkybę, ar esama naudojimosi tvarka yra ydinga ir neracionali, pakanka nustatyti faktą, kad dėl esamos naudojimosi tvarkos kyla daugiau konfliktų, negu kad juos sureguliuoja. Naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo tikslas – sureguliuoti bendraturčių tarpusavio santykius taip, kad būtų užtikrintas daikto racionalus naudojimas ir užkertamas kelias kilti konfliktams tarp bendraturčių. Teismas pagrįstai vertino faktines aplinkybes ir dėl jų pasisakė tik tiek, kiek jos yra reikšmingos fakto, kad galiojanti naudojimosi tvarka yra (ne)racionali ir (ne)šalina konfliktų tarp bendraturčių, konstatavimui. Teismas konfliktinių situacijų atsiradimo priežastis teisingai nustatė pagal byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių teiktus paaiškinimus ir savo vidinį įsitikimą.

26.9.                       Teismo sprendimu nebuvo atimtos atsakovų nuosavybės teisės į bendro naudojimo žemės sklypo A dalį, tenkančią atsakovams (72 kv. m). Sprendimu teismas tik pakeitė žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisinius santykius, bet neatėmė nuosavybės teisės (disponavimo daiktu teisės) iš atsakovų. Pagal teismų praktiką, pakeitus naudojimosi tvarką taip, kad nukrypstama nuo turimų idealiųjų bendrai naudotinų objektų dalių, tik sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Nagrinėjamoje byloje atsakovams buvo tik apribota ūkinė veikla žemės sklypo A dalyje prie butų Nr. 1 ir Nr. 4, taip atkuriant socialinę taiką tarp bendraturčių ir užtikrinant racionalų sklypo A dalies valdymą ir naudojimą.

26.10.                      Atsakovai ir po naudojimosi tvarkos pakeitimo turės pakankamą žemės sklypo dalį (188 kv. m), kuria naudosis ir valdys atskirai nuo kitų bendraturčių. Atsakovai šioje dalyje galės laikyti savo daiktus, sodinti sodinius be kitų bendraturčių pritarimo ir taip bus ne tik pagerintos atsakovų teisės į žemės sklypo valdymą ir naudojimą, bet ir atkurta socialinė taika tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Atsakovams buvo priteista kompensacija, kuri pagrįsta ir apskaičiuota pagal pačių atsakovų pateiktą žemės sklypo rinkos vertę. Toks teisinių santykių modifikavimas nelaikomas žemės paėmimu pagal CK 4.67 straipsnį ir nėra Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.

26.11.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, ne laiku teikė naujus įrodymus, į kuriuos ieškovai privalėjo reaguoti. Dėl atsakovų naujų dokumentų teikimo bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Dėl to ieškovai nepagrįstai daug išleido teisinėms paslaugoms, išimtinai dėl atsakovų nuolatinio dokumentų teikimo. Dėl to buvo teisinis pagrindas priteisti visas ieškovų dėl to patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi. Ieškovai siekia pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą. 

28.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype yra pastatytas keturių butų namas. Name esantis butas Nr. 1 kartu su 289/960 dalimi žemės sklypo priklauso atsakovams A. R. ir K. R. pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, butas Nr. 2 kartu su 188/960 dalimi žemės sklypo priklauso tretiesiems asmenims pagal 2017 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, butas Nr. 3 kartu su 226/960 dalimi žemės sklypo priklauso atsakovams pagal 2012 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o butas Nr. 4 kartu su 257/960 dalimi žemės sklypo priklauso ieškovams J. G. ir G. G. pagal 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

29.       Notaro patvirtinta 2008 m. balandžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „VNS“ pirkėjas D. J. įsigijo 235/960 dalis žemės sklypo ir 16326/31130 dalis buto Nr. 1, o pirkėjas A. K. įsigijo 257/960 dalis žemės sklypo ir 14945/30005 dalis buto Nr. 2. Šia sutartimi taip pat buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią pardavėjai UAB „VNS“ palikta teisė atskirai naudotis 324/960 žemės sklypo dalimi, D. J. – 163/960 dalimi, A. K. – 186/960 dalimi, taip pat pardavėjai ir pirkėjams palikta bendrai naudotis likusiomis 287/960 dalimis žemės sklypo, pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios turės būti valdomos, naudojamos ir disponuojamos bendru bendraturčių sutikimu (el.b., failas 1, l. 65-76).

30.       Bylos šalims iš pradinių nekilnojamojo turto savininkų įsigijus butus su dalimis žemės sklypo, šio turto pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat buvo nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo (287 kv. m ploto), žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. 1, 2, 3, 4 – bendraturčiai naudoja atskirai savo poreikių tenkinimui. 

31.       Ieškovai pateikė teismui prašymą pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą, kurioje numatyta, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, yra padalinta į dalis: A, kuri yra skirta naudotis buto Nr. 1 savininkams, B kuri yra skirta naudotis buto Nr. 2 savininkams, C, kuri yra skirta buto Nr. 3 savininkams, ir D, kuri yra skirta buto Nr. 4 savininkams. Kadangi pagal naują tvarką buto Nr. 1 savininkams tenka naudotis iš viso 306 kv. m, buto Nr. 2 savininkams – 188 kv. m, buto Nr. 3 savininkams – 188 kv. m., o buto Nr. 4 savininkams – 279 kv. m., ieškovai (butų Nr. 1 ir 4 savininkai) prašė ieškiniu priteisti atsakovams (buto Nr. 3 savininkams) 3 306,00 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią mažesnę naudojimui skirtą žemės sklypo dalį.

Dėl naujų įrodymų

32.       Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo parengtus 2018 m. ir 2021 m. naudojimosi žemės sklypu planų ir aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami 2018 m. ir 2021 m. teikti ieškiniai, palyginimus, UAB „Verkių būstas“ 2022 m. gruodžio 1 d. el. laišką atsakovams ir 2022 m. spalio mėnesio sąskaitą už suteiktas administravimo paslaugas, atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį dėl garažo nuomos sutarties pratęsimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18617-1176/2022 dėl 250,61 Eur skolos už namo fasado dalies perdažymo remonto projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir namo stogo remontą išieškojimo iš skolininkų A. R. ir K. R. kreditorei V. P..

33.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra bendro naudojimo objektai, kurių bendraturčiais yra ir atsakovai, kad dėl ieškovų veiksmų atsakovams negalint pasistatyti sandėliuko, jie nuo 2018 m. turi nuomotis garažą daiktų laikymui, kad tarp šalių ginčai kyla ir dėl bendro naudojimo objektų, nepriklausomai nuo žemės sklypo naudojimo tvarkos. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su naujų įrodymų priėmimu, nurodė, kad šie duomenys galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 

34.       Atsakovai 2023 m. kovo 3 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai Nekilnojamojo turto registre 2023 m. kovo 1 d. įregistravo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kurie pastatyti ginčo sklypo dalyje, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso dujotiekio vamzdynas, esantis ginčo sklypo dalyje, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu 2023 m. sausio 20 d. protokolą Nr. 1. Nurodė, kad atsakovai aktyviai ieškojo informacijos apie namo inžinerinius tinklus, tačiau juos gavo tik bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus iš esmės. 

35.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

36.       Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

37.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra susiję su byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, su šiais dokumentais turėjo galimybę susipažinti ieškovai, kurie atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė šių dokumentų vertinimą. Dėl to atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

38.       Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 306-318 straipsniuose yra nustatyta aiški apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo tvarka, terminai, apibrėžtas šių procesinių dokumentų turinys, jų reikšmė. Atsakovai byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. gegužės 21 d. Taigi atsakovai turėjo galimybę laiku surinkti visus duomenis apie žemės sklype esančius inžinerinius tinklus, taip pat galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo išreikalauti šiuos duomenis. Tuo tarpu po teismo sprendimo priėmimo atsakovų bandymai organizuoti namo bendraturčių balsavimą tam tikrais bendrosios nuosavybės valdymo klausimais neturi įtakos jau priimto teismo sprendimo teisėtumo vertinimui.

39.       Atsakovų 2023 m. kovo 3 d. pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme buvo gauti likus tik kelioms dienoms iki 2023 m. kovo 7 d. paskirto teismo posėdžio, taigi nebuvo galimybės per tokį laiko tarpą sudaryti ieškovams tinkamas sąlygas pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų duomenų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos atsakovų įrodymus.

Dėl ieškinių tapatumo

40.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tapatus ieškovų ieškinys jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019, todėl pirmosios instancijos teismas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo nutraukti bylą ar jos dalį ir spręsti tik dėl dalies ieškinio tenkinimo – dėl trinkelėmis grįstos žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) 2 000 Eur kompensacijos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

41.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

42.       Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

45.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

46.       Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

47.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3941-465/2018 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams A. K., S. G. K., A. R., K. R. dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir atsakovų priešieškinis ieškovei V. P. ir atsakovui pagal priešieškinį Ž. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodytoje byloje trečiaisiais asmenimis buvo A. B. ir D. B.. Šioje byloje atsakovai priešieškiniu prašė pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą.

48.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir pakeitė naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo schemą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus A. K., S. G. K., A. R., K. R. pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrąja daline nuosavybe – užtikrinti nekliudomą patekimą ieškovei V. P., Ž. P. ir jų šeimos nariams į sklypo dalis pažymėtas indeksu „A“, įrengiant vartelius ar užtikrinant neribojamą jau esančių vartelių atvėrimą patiems V. P. ir Ž. P. vietose žemės sklypo plane pažymėtuose tarp skaičių 2 ir 5, tarp skaičių 3 ir 7 bei tarp skaičių 21 ir 1, atsakovų A. K., S. G. K., A. R., K. R. priešieškinį atmetė.

49.       Pripažintina, kad aptartose abiejų instancijų teismų bylose ir nagrinėjamos bylos proceso pradžioje šalys buvo tapačios. Tačiau nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pradiniai ieškovai A. K. ir S. G. K. buvo pašalinti iš civilinės bylos, o vietoje jų į bylą buvo įtraukti ieškovais J. G. ir G. G.. Taigi bylos šalys nagrinėjamoje byloje iš dalies skyrėsi nuo šalių civilinėse bylose Nr. 2-3941-465/2018 ir Nr. 2A-1482-392/2019. 

50.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje taip pat skyrėsi ir ieškinio dalykas, t. y. ieškovų suformuluotas reikalavimas. Visų pirma, skyrėsi pati prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka, nes pagal ankstesnėse bylose prašomą tvarką bendros žemės sklypo dalies „A“ trinkelėmis grįstas plotas, esantis priešais privažiavimų prie butų, buvo numatytas palikti visiems savininkams naudotis bendrai, atskiriant tik šonines veja apželdintas dalis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateiktame naudojimosi žemės sklypo plane numatyta priskirti atskirai naudotis kiekvieno buto savininkui ir trinkelėmis grįstas žemės sklypo dalis. Taip pat nagrinėjamoje byloje pareikštame reikalavime yra numatyta atsakovams priteistina kompensacija už 38 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuria jie netenka teisės naudotis. Dėl to negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tapatus, jau kartą teismų išnagrinėtas ieškinys, nes jame buvo suformuluoti visiškai nauji reikalavimai.

51.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės, kaip nurodo apeliaciniame skunde atsakovai, nagrinėti tik ieškinio dalį dėl trinkelėmis grįstos žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) kompensacijos priteisimo, nes kompensacija yra numatyta būtent už šoninėse sklypo dalyse esantį veja apželdintą žemės sklypo dalį. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą ieškovų ieškinį išnagrinėjo iš esmės.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo pagrindų

52.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į istoriškai susiformavusią ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką, neįvertino atsakovų teisės turėti galimybę naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pasistatyti joje sandėliuką ir pasisodinti augalus, taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovai neprižiūri bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes atsakovai ir toliau turės mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendro žemės sklypo priežiūrą, tačiau negalės naudotis šia žemės sklypo dalimi. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bendro naudojimo žemės sklype yra bendro naudojimo objektai, todėl negali būti apribojamos bendraturčių teisės patekti iki šių objektų, nevertino įrodymų dėl atsakovų noro ir teisių naudoti daugiabučio namo šonines sienas kondicionavimo įrangos, šviestuvų montavimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

53.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

54.       Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

55.       Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

56.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

57.       Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). 

58.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

59.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai nagrinėjo visus byloje esančius duomenis, susijusius su butų žemės sklype statyba, jų pardavimu bei žemės sklypo naudojimosi tvarka, ir aptarė bei įvertino, kokia žemės sklypo tvarka buvo nustatyta namo statytojos ir pardavėjos UAB „VNS“ bei kokia ji susiklostė vėliau žemės sklypu naudojantis butus įsigijusių kitų fizinių asmenų (E. P., G. I., O. B.), taip pat ir bylos šalių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad keturių butų namo statytoja UAB „VNS“ buvo numačius, jog vidurinių kotedžo tipo butų žemės sklypų ribos bus priekyje ir gale, o kraštinių butų – priekyje, gale ir iš šonų. Nuo pat butų įsigijimo pradžios kraštiniai butai visada prižiūrėjo namo šone esantį žemės plotą, o bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo suformuota ne bendram naudojimui, o tik dėl to, kad šiose dalyse yra bendro naudojimo vandens gręžinys ir nuotekų sistema (el. b., failas 2, l. 47-50). Šios aplinkybės yra teisinė prielaida spręsti, kad atsakovai prieš įsigydami nuosavybę turėjo žinoti ir suvoktai įvertinti faktinę galimybę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi. Atsakovai savo laisva valia nusprendė įsigyti nuosavybę, kurios daiktinių teisių turinys buvo apspręstas dar namo statytojos ir pardavėjos UAB „VNS“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

60.       Visų keturių butų savininkų turimos žemės sklypo dalys yra nevienodos, didžiausios šio sklypo dalys priklauso butų Nr. 1 ir Nr. 4 savininkams, t. y. ieškovams, mažiausia dalis priklauso tretiesiems asmenims. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovų kyla nuolatiniai konfliktai, susiję su bendros žemės sklypo dalies, kuri kraštinėse sklypo dalyse prie šoninių butų, naudojimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad egzistuojanti žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai vieno buto savininkas gali bendrai naudoti ir tą žemės sklypo dalį, kuri yra prie pat kito buto, nėra racionali. Pastebėtina, jog butai name yra suformuoti taip, kad, įrengiant langus ir išėjimo duris, buvo siekta išsaugoti visų savininkų privatumą pagal kiekvieno konkretaus buto konfigūraciją, taip sudarant teisėtą lūkestį į tam tikrą teritorijos naudojimo privatumą, nors ji yra bendro valdymo ir naudojimo. Primintina, kad byloje yra įrodyta, jog bendro naudojimo teritorija yra numatyta tik dėl namą aptarnaujančių komunikacijų, kurios yra bendro naudojimo objektu. Bendro naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra aplinkybė, kuria per se galėtų būti pagrindžiama atsakovų teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažeidžiant kitų bendraturčių teisėtus interesus, tame tarpe, siekį išlaikyti jų privatumą saugančią erdvę (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra pagrindas nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad visiems butų savininkams būtų priskirtos aiškiai apibrėžtos ir tik jų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys.

61.       Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka susiformavusią savininkų faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką bei leidžia geriausiai naudotis savininkams jiems priklausančiomis buto dalimis. Pagal šią tvarką atsakovams faktiškai tenkanti naudotis žemės sklypo dalis sumažėja 38 kv. m. Tačiau už tai atsakovams yra priteista 3 306 Eur kompensacija. Atsakovams taip pat lieka teisė asmeniškai naudotis 188 kv. m žemės sklypo dalimi, todėl negalima teigti, kad nustatytoje naudojimosi tvarka neproporcingai pažeistų atsakovų interesus (CK 1.5 straipsnis).

62.       Nors atsakovai teigia, kad už 38 kv. m žemės sklypo dalį jiems vis tiek reikės mokėti žemės mokesčius bei mokesčius už žemės sklypo priežiūrą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kokio dydžio mokesčius atsakovai moka už jiems tenkančią žemės sklypo dalį bei kokią dalį šie mokesčiai sudaro už 38 kv. m. Pažymėtina, kad už tai, jog atsakovai negalės naudotis 38 kv. m žemės sklypo dalimi, jiems yra priteista 3 306 Eur kompensacija. Atsakovai apeliaciniu skundu šios sumos neginčija bei nenurodo, kokia papildoma suma jiems turėtų būti priteista, kad būtų atlygintinas žemės mokesčio mokėjimas. Dėl to šie atsakovų argumentai pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai).

63.       Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir atsakovų ketinimus bei jų galimybes žemės sklype statyti sandėliuką bei sodinti augalus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad daugiabučio namo aplinka, atsižvelgiant į jam priskirto viso neužstatyto žemės sklypo plotą, nėra skirta sodininkystei ar daržininkystei vystyti. Atsakovai taip pat nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl jų vykdomos veiklos jiems būtų būtinas papildomas sandėliukas bei augalų auginimas, ir būtent dėl šių aplinkybių jie būtų įsigiję būtent tokio dydžio žemės sklypo dalį prie buto. Būtent priteista kompensacija turėtų atlyginti atsakovams tam tikrą ploto sumažėjimą.

64.       Atsakovai nepagrįstai nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ginčija, remdamiesi aplinkybe, kad jie ketina naudoti daugiabučio namo šonines sienas kondicionavimo įrangos, šviestuvų montavimui, todėl, norėdami prie šios įrangos prieiti, atsakovai turės patekti ir į veja apželdintas sklypo dalis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022 išnagrinėjo ieškovų ieškinį, kuriuo jie siekė be atsakovų K. R. ir A. R. sutikimo gauti leidimą ant namo pietinės sienos įrengti kondicionavimo įrangą, ir ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-135-640/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad norimos kondicionavimo įrangos bei šviestuvų jie neturi galimybės montuoti ant jiems priklausančio buto išorinių sienų (CPK 12, 178 straipsniai).

65.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovų nurodyta aplinkybe, kad ginčai tarp atsakovų ir ieškovų kyla ir dėl kitų bendrojo naudojimo objektų, ne tik dėl žemės sklypo. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis tik didžioji dali konfliktų tarp šalių kilo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi. Dėl to pripažintina, kad patvirtinus naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, konfliktų dėl naudojimusi žemės sklypu tarp bendrasavininkų sumažės, o tai, tikėtina, įtakos ir mažesnį ginčų dėl kitų bendro naudojimo objektų skaičių.

66.       Atsakovai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie inžinierinių tinklų naudojimą, peržengė ieškinio ribas, nes šis klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1286-936/2020. Patys atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarka ginčijo, remdamiesi aplinkybe, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra įrengtos inžinierinės sistemos, dujų įvadai bei išvedžioti elektros kabeliai. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti prašomos patvirtinti žemės sklypo naudojimo tvarkos įtaką namo bendro naudojimo objektų priežiūrai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat citavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. e2-1286-936/2020. Taigi nagrinėjamoje byloje jokių sprendimų, susijusių su inžinierių tinklų naudojimu, nebuvo priimta, bet buvo konstatuota aplinkybė, kad butų savininkai vykdo prisijungimo prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų darbus. Šios aplinkybės atsakovai nepaneigė.

67.       Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas neginčijamas faktas, kad namo bendro naudojimo objektus administruoja UAB „Verkių būstas“. Dėl to atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad jie būtinai turi turėti priėjimą prie namo inžinierinių įrenginių, nes yra atsakingi už jų naudojimą, nėra pagrindas pripažinti nustatytą naują žemės sklypo naudojimosi tvarką neteisėta bei pažeidžiančia atsakovų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį nekilnojamojo turto savininkas visais atvejais turi sudaryti sąlygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių, kuriuos tvarkyti ir prižiūrėti turi atitinkamą kvalifikaciją turintys bei tam įgalioti asmenys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė, kad kai kurios iš ieškovų nurodytų išlaidų buvo nepagrįstos arba patirtos kitose bylose, kitos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jos atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, jie nesąžiningai naudojosi mediacija. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovų argumentais.

69.       Pagal Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad į šalies pasitraukimą negalima atsižvelgti, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, bylą išnagrinėjus iš esmės. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. 

70.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent atsakovai pasitraukė iš teisminės mediacijos. Atsakovai apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigė, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų dėl savo pasitraukimo iš mediacijos priežasčių. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas mediacijos procese.

71.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu, po atsiliepimų ir tripliko pateikimo, atsakovai kelis kartus 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. teikė teismui papildomus dokumentus (el.b., failas 3, l. 50-164; failas 4, l. 1-101; failas 4, l. 163-194; failas 5, l. 91-106; 171-183; 193-195). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad toks pats atsakovų procesinis elgesys išliko ir apeliaciniame procese, nes atsakovai kartu su apeliaciniu skundu teikė naujus įrodymus bei 2023 m. kovo 3 d., likus nedaug laiko iki paskirto teismo posėdžio, papildomai vėl pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus dokumentus. Pripažintina, kad toks atsakovų elgesys prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, kurį įgyvendindamos šalys rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

72.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

73.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

74.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

75.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

76.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

77.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

78.       Pirmosios instancijos teismas ieškovams iš atsakovų priteisė 11 812,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 11 767,25 Eur ieškovų sumokėti už teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas 11 767,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nustatė, atsižvelgdamas į ieškovų atsakovės 2022 m. lapkričio 8 d. prašyme nurodytas 10 738,75 Eur išlaidas bei jas pagrindžiančius dokumentus (el.b., failas 6, l. 1-27) ir 2022 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytas 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančius įrodymus (el.b., failas 6, l. 56-58).

79.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinio skundo teiginiu, kad tarp ieškovų pateiktų dokumentų nėra pateikta 2022 m. lapkričio 8 d. prašyme lentelėje nurodytos PVM sąskaitos faktūros Nr. CEE2021121315, pagal kurią ieškovai turėjo sumokėti 650 Eur (50+25+100+275-200) bylinėjimosi išlaidų be PVM. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šis sąskaitos numeris „CEE2021121315“ buvo klaidingai nurodytas vietoje tikrojo sąskaitos numerio „CEE2022021813“, kuri buvo pateikta į bylą.

80.       Pagal byloje esančius duomenis ieškovų atstovė 2022 m. spalio 25 d. buvo pateikusi teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prijungimo kartu su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų sumokėjimą pagrindžiančiais įrodymais (el.b., failas 5, l. 107-125). Didžioji dalis šių sąskaitų buvo pakartotinai pateiktos ir kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. prašymu. Tarp šių sąskaitų yra 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra CEE2022021813, pagal kurią už suteiktas paslaugas yra mokėtina 847 Eur suma, kurią sudaro 50 Eur kliento atsiųstų dokumentų analizė, konsultacijos suteikimas dėl atsakovų pateikto balsavimo raštu (klausimais dėl daiktų pašalinimo iš žemės sklypo), 50 Eur byloje dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: atsakovės taikaus susitarimo ir taikos sutarties sąlygų analizė, aptarimas su klientais dėl pateikto pasiūlymo ir galimo veiksmų plano parengimas, 25 Eur byla dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: atsakymo į atsakovės pasiūlymą rengimas, 100 Eur byla dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: dalyvavimas „online“ susitikime su klientais dėl bylų eigos ir taikos sutarties sudarymo sąlygų, 275 Eur taikos sutarties pasiūlymo parengimas atsakovei, 200 Eur taikos sutarties korekcijos pagal klientų komentarus (el.b., failas 5, l. 113; failas 6, l. 8). 

81.       Aptartos 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CEE2022021813 detalizacijoje nurodytos mokėtinos sumos sutampa su 2022 m. lapkričio 8 d. lentelėje nurodytos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021121315 mokėtinos sumos: 50+25+100+275-200. Prie šių sumų nėra pridėtos tik papildomos 50 Eur sumos, tačiau aptartoje sąskaitoje nurodyta, kad ši suma yra mokama už paslaugas, suteiktas klausimais dėl daiktų pašalinimo iš žemės sklypo, taigi už paslaugas, nesusijusias su nagrinėjama byla. Kadangi minėta sąskaita pateikta į bylą, ieškovai sumokėjo joje nurodyta sumą, dalis joje nurodytų paslaugų buvo suteiktų už nagrinėjamą bylą, todėl teismas pripažįsta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. lentelėje buvo padarytas rašymo apsirikimas, o bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas pagal juos patvirtinančius byloje esančius dokumentus. Dėl to apeliacinės instancijos, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, toliau vertina 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CEE2022021813 pagrįstumą vietoje lentelėje nurodytos Nr. CEE2021121315.

82.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo sudarę sutartį su advokatų profesine bendrija „CEE Attorneys“. Ieškovus atstovavo advokatė K. S., nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. advokatė suteikė leidimą ieškovus atstovauti advokato padėjėjai L. L. (el.b., failas 3, l.2), kuri vėliau rengė ir teikė procesinius dokumentus teismui, atstovavo ieškovus teismo posėdžiuose. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovams už suteiktas teisines paslaugas buvo taikomas mokestis, kuris sudarė 100 Eur už valandą.

83.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU bruto) šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos.

84.       Byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. gegužės 13 d. ieškovų ieškinio pateikimo teismui iki jos išnagrinėjimo teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą mokėtina maksimali suma buvo nuo 152,42 Eur (2021 m. gegužės 13 d.) iki 178,05 Eur (2022 m. lapkričio 28 d.), jeigu paslaugas teikė advokatas, ir atitinkamai nuo 121,94 Eur iki 142,44 Eur, jeigu paslaugas teikė advokato padėjėjas.

85.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovų mokėtinas 100 Eur per valandą mokestis už teisines paslaugas neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o buvo ketvirtadaliu arba beveik pusę karto mažesnis. Iš dalies sutiktina su atsakovais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, jiems nereikėjo specialių žinių. Tačiau šioje byloje šalys, ypač atsakovai, nurodydavo daug faktinių aplinkybių bei teikdavo gana didelį įvairių dokumentų kiekį. Dėl to 100 Eur per valandą mokestis už teisines paslaugas pripažintinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad aplinkybė, jog naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas jau buvo kartą nagrinėtas teismuose, nėra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes nagrinėjamoje byloje buvo vertinama kitoks naudojimosi tvarkos pakeitimo planas, papildomai sprendžiamas priteistinos kompensacijos dydžio klausimas.

86.       Pagal 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021060911 už suteiktas paslaugas mokėtina 2 057 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur už įrodymų surinkimą ir 1 500 Eur už ieškinio parengimą. Pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021081042 ieškovai nagrinėjamoje byloje sumokėjo 725 Eur už dubliko parengimą. Šiuos dokumentus rengė advokatė K. S., pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinį mokėtina suma buvo 3 810,50 Eur, už dubliką – 2 286,30 Eur. Taigi ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal šias sąskaitas yra pagrįstos.

87.       Pagal 2021 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021091320 ieškovai už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 121 Eur sumą už procesinių dokumentų priedų įteikimą asmeniškai atsakovo atstovei ir pateikimą teismui. Nurodytos paslaugos yra iš esmės procesinių dokumentų įteikimo, o ne teisinės paslaugos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šių dokumentų nebuvo galima išsiųsti registruotu paštu, šios aplinkybės nepaaiškino ir ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovų argumentais dėl šių išlaidų nepagrįstumo ir mažina juos iki 20 Eur.  

88.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad PVM sąskaitose faktūrose Nr. CEE2022022851, CEE2022041403 ir CEE2022071515 nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes šios sąskaitos buvo pateiktos ir kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022. Pažymėtina, kad visose sąskaitose yra detaliai prie kiekvienos paslaugos nurodyta, kokioje byloje šios paslaugos yra suteiktos, t. y. „byloje dėl naudojimosi tvarkos“, „kondicionierių byloje“, dėl mediacijos ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022 buvo nagrinėtas atsakovų ieškinys dėl leidimo įsirengti kondicionavimo įrangą. Minėtoje byloje nevyko mediacijos procesas. Dėl pripažintina, kad visos PVM sąskaitose faktūrose Nr. CEE2022022851, CEE2022041403 ir CEE2022071515 nurodytos išlaidos dėl mediacijos yra patirtos nagrinėjamoje byloje.

89.       Pagal 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021071302 ieškovai už atstovavimą teismo posėdyje (avansu) turėjo sumokėti 605 Eur sumą. Sąskaitoje nurodyta, kad mokama už 5 valandas teisinių paslaugų. Minėtoje sąskaitoje nėra nurodyta, kokiame procese ieškovai buvo atstovaujami. Tačiau atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė, kad ši sąskaita būtų buvusi pateikta į kitą bylą, kurioje vyksta kitas šalių ginčas.

90.       Nagrinėjamoje byloje vyko trys teismo posėdžiai: 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdis truko 40 min. (9:34 -10:15), 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdis truko 2 val. (9:47-12:12), 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis truko 7 val. 32 min. (9:25-16:57). Šiuose teismo posėdžiuose ieškovu atstovavo advokato padėjėja. Pagal 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022110825 ieškovai už 8,50 val. trukmės atstovavimą 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje sumokėjo 1 028,50 Eur (el.b., failas 6, l. 56-58). Kitose PVM sąskaitose nėra nurodyta ieškovams mokėtinų sumų už atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau detaliai išskirtos sumos už susipažinimą su pateiktais dokumentais bei pasiruošimus teismo posėdžiams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2021071302 mokėtina suma mažintina iki 240 Eur už atstovavimą 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiuose.

91.       Pagal 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CEE2022021813 ieškovai turėjo mokėti 50 Eur už atsakovės taikaus susitarimo ir taikos sutarties sąlygų analizę, aptarimą su klientais dėl pateikto pasiūlymo ir galimo veiksmų plano parengimą, 25 Eur už atsakymo į atsakovės pasiūlymą rengimą, 100 Eur už dalyvavimą „online“ susitikime su klientais dėl bylų eigos ir taikos sutarties sudarymo sąlygų, 275 Eur už taikos sutarties pasiūlymo parengimą atsakovei, 200 Eur už taikos sutarties korekcijos pagal klientų komentarus.

92.       Pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022022851 ieškovai turėjo mokėti 65 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir konsultacijų teikimą, 1 000 Eur už atsakovų 2022 m. vasario 3 d. prašymo analizę, konsultacijos teikimą ir aptarimą su klientais, rašytinės nuomonės rengimą ir pateikimą teismui, 190 Eur už atsakovų pastabų dėl taikaus ginčo sprendimo analizę, paklausimą klientams dėl mediacijos nuomonės, prašymą dėl mediacijos skyrimo ir atsakovų nuomonės analizė.

93.       Kadangi byloje ieškovai siekė bylą užbaigti taikiu būdu ir pasinaudoti mediacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal sąskaitas Nr. CEE2022021813 ir CEE2022022851 ieškovų patirtos 1 905 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, kuri buvo baigta 2022 m. rugsėjo 7 d. Pagal 2022 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022041403, 2022 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą CEE2022071515, 2022 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022081905, 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022091507 ieškovai turėjo sumokėti iš viso 2 125 Eur. Už šią sumą visos teisinės paslaugos ieškovams buvo teikiamos mediacijos procese. Atsižvelgiant į CPK 177 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnio nuostatas teismas neturi ir negali vertinti mediacijos proceso bei jame spręstų klausimų. Tačiau atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad mediacijos metu buvo sprendžiami ir kiti tarp šalių kilę ginčai, nėra pagrindas mažinti šiame procese patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į mediacijos trukmę bei ilgalaikius ir įvairius bylos šalių konfliktus, susijusius su valdomais bendro naudojimo objektais, sprendžia, kad 2 125 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

94.       Pagal 2022 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022101320 ieškovai turėjo mokėti 60 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir pozicijos derinimą su klientais dėl tolimesnių veiksmų, 60 Eur už teismo nutarties analizę, prašymo atidėti teismo posėdį rengimą ir pateikimą teismui. Pagal 2022 m. lapkričio 7 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022110701 ieškovai turėjo mokėti 300 Eur už pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo rengimą, 600 Eur už susipažinimą su atsakovų 2022 m. lapkričio 4 d. prašymu, atsiliepimo jam rengimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui 2022 m. lapkričio 8 d. Pagal 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022110714 ieškovai turėjo mokėti 750 Eur už susipažinimą su atsakovų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 24 d. prašymu ir priedais, 50 Eur už papildomų įrodymų rinkimą. Nors šiose sąskaitose nurodytas teisines paslaugas teikė advokato padėjėja, atsižvelgiant į nustatytus maksimalius Rekomendacijose nurodytus vienos valandos įkainius, pripažintina, kad šios paslaugos yra pagrįstos.

95.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priešingai negu teigia atsakovai apeliaciniame skunde, sąskaitoje Nr. CEE2022110701 nurodytos bylinėjimosi išlaidos ne už atstovavimą 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, bet už pasirengimą jam bei susipažinimą su prieš posėdį atsakovų pateiktais prašymais ir dokumentais ir atsiliepimą į jį rengimą. Tuo tarpu už patį atstovavimą 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį ieškovai sumokėjo pagal 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CEE2022110825. Aplinkybė, kad ši sąskaita buvo pateikta 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, nėra pagrindas jos nepriimti ir nepripažinti šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

96.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Nagrinėjamoje byloje tik po 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio pabaigos buvo žinoma jo tikroji trukmė ir už jį mokėtina kaina, duomenys apie šias patirtas išlaidas buvo pateikti dar iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstas priėmė šiuos duomenis ir vertino kartu su visomis byloje esančiomis sąskaitomis apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

97.       Pagal nustatytas ir aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 11 301,25 Eur (11 767,25 – 466 (365 (605-240) + 101 (121-20)). Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, sumažinant ieškovams iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dydį iki 11 301,25 Eur.

98.       Pagal CPK 92 straipsnį išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai.

99.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš atsakovų 28,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad nėra aišku, kaip buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos, nes bylos šalys procesinius dokumentus teikė per Elektroninių paslaugų portalo sistemą. Atsakovams išaiškintina, kad nagrinėjama elektroninė byla turi popierinį priedą, kurio pirmame puslapyje yra pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šioje pažymoje detaliai nurodyta ir apskaičiuota, kaip susidarė 28,81 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat popieriniame bylos priede yra visi šalims, taip pat ir atsakovams, siųsti ir grįžę neįteikti vokai, pažymos apie teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimą. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, pirminius procesinius dokumentus atsakovams siuntė registruotu paštu, bet jie grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šios valstybei priteistos išlaidos būtų nepagrįstos.

Dėl procesinės bylos baigties

100.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai įvertino ieškovų patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir sumažinti ieškovams iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 11 376,25 Eur (75 Eur žyminis mokestis + 11 301,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

101.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK numatytais atvejais jos yra įtraukiamos į teismo sprendimus ir kitus procesinius dokumentus kaip jų sudėtinė dalis. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.

103.        Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

104.       Kadangi atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkintas tik patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, o sprendimo dalis, kuria ginčas buvo išspręstas iš esmės, buvo palikta nepakeista, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos.

105.       Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovų patirtos išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatytą maksimalų 2 338,70 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo teisiniu požiūriu sudėtinga, ieškovams iš atsakovų priteistina pusė Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą – 1 169,35 Eur.

106.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. 

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:

           Priteisti ieškovams K. R., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 376,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti ieškovams K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 169,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                           Donata Kravčenkienė

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Andrius Verikas