Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-146-2009-12].doc
Bylos nr.: A-146-2009-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2009/2012

                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),  sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 5-6), prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-181-11. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei priimti atskirąją nutartį perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. jis kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8360-794/2011 pagal jo ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) įpareigoja  Tarnybą priimti sprendimą per tris dienas nuo prašymo pateikimo. Atsakovas  per šį įstatymu nustatytą terminą nepriėmė jokio sprendimo, tuo pažeidė įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo teises bei sudarė sąlygas vilkinti civilinę bylą. 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2979 Tarnyba, vadovaudamasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos  apskrities VMI) duomeninis, informavo pareiškėją apie tai, kad negali priimti sprendimo, nes yra pateikta netinkama Metinė gyventojo turto deklaracija.  Pareiškėjo nuomone,  atsakovas šiuo pretekstu tyčia vilkino sprendimo priėmimą. 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė Tarnybai Metinę gyventojų turto deklaraciją, tačiau atsakovas delsė priimti sprendimą. Tik 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-181-11, kuriuo atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčijamas sprendimas grindžiamas Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokato Rolando Stirbinsko pranešimu, kurio turinys sprendime neatskleidžiamas. Ginčijamame sprendime taip pat nurodoma, kad Tarnyba vadovavosi kitais duomenimis. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad Tarnyba nepateisinamais, tyčiniais veiksmais vilkino jo prašymo nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą, o po to priėmė iš esmės nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 16-20) paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8360-794/2011 pagal jo pateiktą ieškinį valstybei. Kartu prašė Tarnybos direktorių dėl interesų konflikto nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo. 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-157 Klaipėdos VGTPT direktorius nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ir pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti visus su šiuo prašymu susijusius sprendimus. Tarnyba dar 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2979, nagrinėdama kitą, 2011 m. birželio 9 d. pateiktą pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir siekdama įvertint, ar nėra pagrindo taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, kreipėsi į advokatą Rolandą Stirbinską su prašymu informuoti, ar pagal visus rašte nurodytus 4 Tarnybos sprendimus pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba. 2011 m. birželio 20 d. gautas advokato R. Stirbinsko atsakymas, kuriame nurodoma, kad visų paminėtų 4 Tarnybos sprendimų galiojimas nėra pasibaigęs, tačiau pareiškėjas į susitikimus advokato nurodytu laiku neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjo pateikta Metinė gyventojų turto deklaracija buvo vertinama kaip netinkamai užpildyta ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (VGTPĮ 13 str. 1 d.), kadangi ji buvo netinkamo ataskaitinio laikotarpio, be to, dar 2011 m. gegužės 5 d. Tarnyboje gautas Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (18.32)D2-5299, kuriuo Tarnyba informuota apie tai, mokesčių administratorius negali įvertinti pareiškėjo 2011 m. balandžio 12 d. pateiktos Metinės gyventojo turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 d. kovo 31 d. duomenų, nes nepateiktos pažymos apie gautas pajamas už deklaruojamą laikotarpį, bei nurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigotas pateikti pažymas apie pajamas. 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2373 Tarnyba įpareigojo pareiškėją pateikti aktualią metinę gyventojo turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pateikė 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildytą Metinę gyventojų turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 16 d. gavo Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (18.32)D2-9995, kuriuo remdamasi įvertino, kad pareiškėjo deklaruoti duomenys iš esmės atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis. 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3138 Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, prašydama kuo skubiau iki 2011 m. rugsėjo 16 d. informuoti, ar jam paskirta pagal nurodytus 4 Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba yra reikalinga, taip pat primindama apie pareiškėjo pareigą bendradarbiauti su Tarnyba ir antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei pareigą pranešti Tarnybai apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos pareiškėjo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad advokatas R.Stirbinskas iki šiol nėra paskyręs nė vieno susitikimo, nėra pateikęs jokių pageidavimų bei išvadų,  todėl pareiškėjas siūlė Tarnybai pačiai kreiptis į advokatą R. Stirbinską, kad jis pateiktų informaciją apie bylų, kuriose jis atstovauja pareiškėjui, eigą. 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-181-11 Tarnyba, atstovaujama Teisės skyriaus vedėjos, vadovaudamasi VGTPĮ 4 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje. Sprendimas buvo priimtas gavus visus reikiamus dokumentus (jie buvo gauti tik 2011 m. rugsėjo 23 d.) todėl 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 darbo dienų termino.

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Tarnybos duomenimis, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal galiojančius Tarnybos sprendimus keturiose civilinėse bylose. Siekdama visapusiškai įvertinti bylų, kuriose pareiškėjui yra teikiama ir toliau reikalinga antrinė teisinė pagalba, skaičių, bei nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba kreipėsi tiek į antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą R. Stirbinską, tiek ir į patį pareiškėją. Iš advokato R. Stirbinsko bei pareiškėjo pateiktos informacijos Tarnyba nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas šiose bylose nėra pasibaigęs, tačiau pareiškėjas nerodo iniciatyvos naudotis antrine teisine pagalba pagal tris iš keturių galiojančių Tarnybos sprendimų – kviečiamas pas advokatą neatvyksta, pats antrinės teisinės pagalbos teikimu nesidomi. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., raštu neinformavo Tarnybos apie tai, kad pagal kurį nors iš minėtų Tarnybos sprendimų antrinė teisinė pagalba jam nėra reikalinga. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas vis dar ketina naudotis antrine teisine pagalba pagal visus keturis sprendimus, todėl mano, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-181-11 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dar vienoje civilinėje byloje.

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b. l. 74-78) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus, teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8360-794/2011 (b. l. 21-25). Kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. (b. l. 27-29) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8360-794/2011 (b. l. 26). Tarnyba, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-181-11 (b. l. 46-48) atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal VGTPĮ 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo pateikia Tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal aptartąjį teisinį reglamentavimą pareiškėjas, kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti jo reikalavimą dėl žalos priteisimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tai yra metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.  Iš pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d.  prašymo teismas nustatė, kad priedų sąraše įvardyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties nuorašas ir 2011 m. balandžio 27 d. metinė turto deklaracija. Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (18.32)D2-5299 Tarnyba buvo informuota apie tai, jog mokesčių administratorius negali vertinti pareiškėjo pateiktos Metinės turto deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nes nepateiktos pažymos apie gautas pajamas už deklaruojamą laikotarpį, ir patvirtinti pateiktų duomenų teisingumą, teismas konstatavo, jog Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2373 (b. l. 35) pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad negali nagrinėti jo pateikto prašymo, kol negaus papildomos informacijos apie pareiškėjo turtą ir pajamas. Pareiškėjas tik 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai Klaipėdos  apskrities VMI patvirtintą Metinę gyventojo turto deklaraciją ir pažymas apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Ginčijamame sprendime Tarnyba nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui J. S. yra teikiama pagal šiuos Tarnybos sprendimus: 1) 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl nuostolių atlyginimo; 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-43-10 Tarnyba teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui šioje byloje paskyrė advokatą R. Stirbinską, o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-21-11 pratęsė sprendimo Nr. (1.31.)-TPC-43-10 galiojimą iki 2012 m. kovo 28 d.; 2) 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 pagal jo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R. Stirbinskas; 3) 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-489-11  pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-582-125/2011, kasacine tvarka apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme; Tarnyba 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-46-11 teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje paskyrė advokatą R. Stirbinską; 4) 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-658-11 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-730/2010, apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus  ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme; Tarnyba teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje paskyrė advokatą R. Stirbinską. VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalis numato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta. VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-71/2011 išaiškino, kad antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

Iš byloje esančio Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos VGTPT advokato Rolando Stirbinsko 2011 m. birželio 20 d. rašto (b. l. 33) teismas nustatė, kad Tarnybos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 paskirta antrinė teisinė pagalba ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo teikiama Klaipėdos apygardos teisme. Tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo parengimo galiojimo laikas baigiasi 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-489-11 dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties apskundimo kasacine tvarka galioja iki 2012 m. kovo 27 d. Tarnybos 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-658-11 dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo kasacine tvarka galioja iki 2012 m. balandžio 20 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pagal minėtus sprendimus, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigęs ar nutrūkęs. Be to, Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3138 papildomai paprašė pareiškėjo skubiai, iki 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešti, ar antrinė teisinė pagalba pagal minėtus sprendimus jam dar yra reikalinga, o jei nebereikalinga, prašė pateikti prašymus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarnyba gavo pareiškėjo pranešimą, kuriame nurodyta, jog jis nėra atšaukęs nė vieno savo prašymo, o dėl reikalingumo nėra kompetentingas nuspręsti, nes tai, jo manymu, turėtų padaryti advokatas R. Stirbinskas. Teismas konstatavo, kad esant minėtoms aplinkybėms Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas ketina ir toliau naudotis suteikta antrine teisine pagalba minėtose keturiose bylose. Teismas nustatė, kad  2011 m. rugsėjo 23 d. Tarnyba gavo visą reikalingą informaciją pareiškėjo prašymui išnagrinėti, 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą vadovaudamasis VGTĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu priėmė nepažeisdama VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl vilkinimo priimti ginčijamą sprendimą teismas pripažino nepagrįstais.

             Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vienas iš tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad minėto straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Taigi į VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos. Skundžiamą sprendimą atsakovas grindė aplinkybe, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui jo priėmimo metu buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, teismas padarė išvadą, kad, analizuojant skundžiamo Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, pagrįstumą, turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, į šį skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų. Pažymėjo, kad pirmiau aptartais sprendimais nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėse bylose, taigi bylos, kuriose suteikta antrinė teisinė pagalba, nepatenka į VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies taikymo sferą. Byloje nesant duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi, preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba skundžiamame sprendime nurodytose bylose pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo tęsiama, todėl egzistavo prielaidos taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, kadangi buvo šios normos dispozicijoje numatyta sąlyga – teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.

Tuo atveju, jei atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje 4 punkte nurodytu pagrindu, sprendime turi būti aptartos aplinkybės, ar antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje nėra galimas net ir nustačius, jog antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip trijose bylose. Skundžiamame sprendime ši argumentacija pateikta, nurodant, jog antrinė teisinė pagalba siejama su šią teisę legalizuojančiomis pareiškėjo pareigomis, kurios įtvirtintos VGTPĮ 4 straipsnyje. Be šių pareigų vykdymo antrinės teisinės pagalbos teikimas taptų neįmanomas ir paneigtų pačią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtį – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, dėl socialinės padėties neįgaliems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą, kad kiekvienam būtų sudaryta galimybė lygiai ir vienodai siekti teisingumo. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjai, kaip ir kiti teisinių santykių dalyviai, savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, nepažeisdami teisingumo, protingumo ir draudimo piktnaudžiauti teisėmis principų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti ar teikimo nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju kruopščiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes. Vertinti, ar asmuo, kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos, atitinka VGTPĮ nustatytas sąlygas šiai pagalbai gauti, ar nėra šiuo įstatymu nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos neteikti arba jos teikimą nutraukti, kiekvienu konkrečiu atveju yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta jos pareiga, kurią atliekant turi būti laikomasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, nurodytų minėto įstatymo 3 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 punktą antrinės teisinės pagalbos instituto  paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad faktinė aplinkybė, ar advokatas Rolandas Stirbinskas tinkamai atliko savo pareigas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba skundžiamą sprendimą pagrįstai grindė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

 

III.

 

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 80) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Asmens teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus atstovaujant advokatui yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civilinio proceso kodekse,Teismų įstatyme ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra ratifikavusi Lietuva (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis).

             2. Apelianto teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas priimtas šališko, neteisėtos sudėties teismo. Šis procesinių teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

             3. Apelianto teigimu,  teismas nagrinėjo bylą šališkai, šiurkščiai pažeisdamas jo procesines teises. 2011 m. gruodžio 19 d. susipažinęs su bylos medžiaga, sužinojo, kad priimta nutartis atsisakyti priimti jo 2011 m. lapkričio 30 d. patikslintą skundą. Todėl 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme taip pat nurodė, kad tą pačią dieną paskirtas baudžiamosios bylos, kurioje jis yra kaltinamas, nagrinėjimas kitame mieste. Esant šiam jo prašymui, teismas posėdyje išnagrinėjo bylą  jam nedalyvaujant ir jo skundą atmetė. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas netyrė aplinkybių dėl Tarnybos ir Klaipėdos  apskrities VMI veiksmų pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kitose bylose, bei advokato nurodytų aplinkybių. Tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad teismas buvo šališkas.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 84-85) nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

             1. Apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatskleidė bylos esmės yra išdėstyti abstrakčiai, apeliantas niekaip nepagrindė savo argumento, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų  kolegija, todėl šie  argumentai  atmestini  kaip nepagrįsti. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, atmesdamas skundą, savo sprendimą išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize, savo motyvuotas išvadas pateikė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų. Šių išvadų teisingumo nepaneigia vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas ir jo nesutikimas su priimtu sprendimu.

             2. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo patikslintą skundą, o teismo posėdyje nedalyvavo be svarbios priežasties (byloje nustatyta, kad posėdis baudžiamojoje byloje, dėl kurios nagrinėjimo pareiškėjas buvo nurodęs negalėsiąs dalyvauti posėdyje šioje byloje, atidėtas).

             3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Pareiškėjas ydingai suvokia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaip absoliučią ir jam neva besąlygiškai garantuotą nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas  atmestinas.

            Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-181-11, kuriuo Tarnyba atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8360-794/2011 pagal jo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad  apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino  bylą  pagal šiuos  įstatymo reikalavimus.

           Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo jog, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tai yra besąlyginis teismo sprendimo panaikinimo pagrindas, teisėjų kolegija pirmiausia patikrino šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas,  procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio nuostatomis nesiremia, tačiau apeliacinio skundo argumentas, esą bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegijai yra pagrindas patikrinti, ar nagrinėjamu atveju taikytinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuris numato sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindą – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. 

ABTĮ 46 straipsnio 3 dalis nustato, kad  teisėjų kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas. Bylos dokumentai patvirtina, kad bylą 2011 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo l. e. pirmininkės 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi  sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A.Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), V.Stonkuvienės ir D.Gumuliauskienės (b.l.72-73). Šia nutartimi buvo  iš dalis pakeista ankstesne Klaipėdos apygardos teismo l. e. pirmininkės  nutartimi (2011 m. lapkričio 9 d.) sudarytos teisėjų kolegijos sudėtis (vietoj teisėjo R.Armino į teisėjų kolegijos sudėtį paskirta teisėja D.Gumuliauskienė). Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti ABTĮ 47 straipsnyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad  nagrinėjamu atveju buvo  kuris nors iš ABTĮ 47 straipsnyje numatytų atvejų dėl  ko, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija (ar kuris nors kolegijos teisėjas), negalėjo nagrinėti bylą.  ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų , kuriems esant teisėjas  negali nagrinėti  bylą, apeliaciniame skunde nenurodė ir pareiškėjas.

Teiginį, esą bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, apeliantas grindžia savo nuomone, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kaip teismo šališkumą pareiškėjas nurodo aplinkybę, kad teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, nors jis buvo pateikęs teismui  motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo šališkumu apeliantas taip pat įvardija tai, kad, jo manymu, teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija minėtus pareiškėjo teiginius dėl teismo šališkumo vertina kaip įrodymais nepagrįstas prielaidas ir jas atmeta. Proceso šaliai nepalankaus procesinio veiksmo atlikimas ar nepalankaus teismo sprendimo priėmimas  savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas  buvo šališkas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija (ar kuris nors kolegijos teisėjas) galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų  pagrindas abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, ar kad yra ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teisėjas  negali nagrinėti  bylą.

Pareiškėjas jo procesinių teisių pažeidimu nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. posėdyje  išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, nors jis buvo pateikęs motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos, nusprendęs nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka esant pareiškėjo prašymui atidėti bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, o jeigu jas pažeidė, ar dėl padarytos pažaidos galėjo būti  neteisingai išspręsta byla.

Iš 2011 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio  protokolo  (b.l.72-73) nustatyta, kad bylos šalims neatvykus į teismo posėdį, teisėjų kolegija teismo posėdyje  priėmė protokolinę nutartį  dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka prieš tai apsvarsčiusi ar nėra procesinių  kliūčių nagrinėti bylą ir nustačiusi, kad tokių kliūčių nėra. Teismo posėdžio protokole (b.l. 72-73) užfiksuotą aplinkybę, kad proceso šalims apie  posėdį pranešta tinkamai, patvirtina bylos medžiaga. Taigi šalių neatvykimas į teismo posėdį, teismui nebuvo kliūtis nagrinėti bylą. Bylos proceso šalys buvo pateikę į bylą įrodymus, susijusius su ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimu. Taigi pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas neturėjo pagrindo taikyti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį ir atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtinumo išreikalauti naujus įrodymus. Iš to paties teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad teisėjų kolegija išnagrinėjo 2011 m. gruodžio 21 d. gautą pareiškėjo prašymą (b.l. 67) atidėti bylos nagrinėjimą ir nutarė šio prašymo netenkinti. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėjas nurodė dvi priežastis: 2011 m. gruodžio 19 d. susipažįstant su bylos medžiaga paaiškėjo, kad teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti jo patikslintą skundą ir ši nutartis bus skundžiama, be to, 2011 m. gruodžio 21 d. 09.30 val. pareiškėjas turi dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.I-208-586/2011, kurioje jam pareikšti kaltinimai.

Dėl prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 21 d. 09.30 val. turi dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.I-208-586/2011, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi teismų informacinėje sistemoje LITEKO informaciją apie šią bylą ir jos eigą, nustatė, kad  pareiškėjas šioje Klaipėdos rajono apylinkės teismo žinioje esančioje  baudžiamojoje byloje iš tikrųjų yra kaltinamas asmuo, o Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. 09.30 val. paskirtame posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo, kadangi turi būti išspręstas klausimas dėl teisėjui pareikšto nušalinimo (b.l. 70). Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad tarp tą pačią dieną paskirtų Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžių buvo 7 valandų intervalas.  Klaipėdos rajono teismui atidėjus 09.30 val. teismo posėdį, pareiškėjui išnyko galima kliūtis nespėti į 15.30 val. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdį. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas  pagrįstai vertino, kad ši pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė nebuvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir antruoju pagrindu,  t.y. dėl to, kad pareiškėjas  nurodė, jog apskųs 2011 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos  apygardos administracinio teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti 2011 m. lapkričio 30 d. pateiktą patikslintą skundą.  Motyvavo tuo, kad 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis pareiškėjui  teismo buvo išsiųstą tą pačią dieną, taip pat įteikta 2011 m. gruodžio 19 d. Teismas negali sudaryti bylos šalims kokių nors įstatyme nenumatytų apribojimų naudotis savo procesinėmis teisėmis. Kita vertus, įstatymas nustato, kad  proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties matyti, kad  šia nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. pateiktą patikslintą skundą, vadovaudamasis  ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais. Motyvavo tuo, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-181-11 panaikinimo šioje byloje jau  yra priimtas nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.), o reikalavimas pripažinti Klaipėdos apskrities VMI pripažinti savo veiksmais užvilkinus antrinės teisinės pagalbos teikimą negali būti savarankiškas  skundo dalykas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl nutarties, kuria atsisakoma priimti skundą gali būti paduotas atskirasis skundas (ABTĮ 37 str.1 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str.3 d.). 

            Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka esant byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas ketina apskųsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą,  šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažinta procesinės teisės normų pažeidimu dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. 2011 m. lapkričio 30 d.  patikslintame skunde, kurį teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti,  pareiškėjas  pakartojo  2011 m. spalio 11 d. skunde, kurį teismas  2011 m. spalio 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti, pareikštą reikalavimą dėl Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-181-11 panaikinimo. Iš pirminio skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-181-11, kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. protokolinė nutartis  netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai pagal pareiškėjo reikalavimą siekiant byloje aiškiai išreikšto pareiškėjo tikslo, kad būtų panaikintas Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-181-11.  Patikslintu skundu, kurį pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjas papildomai prašė teismo pripažinti, kad Klaipėdos apskrities VMI savo veiksmais užvilkino pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymo sprendimą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą mokesčių administratoriai nėra subjektai, kuriam suteikti įgaliojimai priimti kokius nors sprendimus dėl  asmenų  prašymų suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos atsisakymas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-181-11 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra siejamas su civiliniu bylų skaičiumi, kuriose pareiškėjui jau teikiama antrinė teisinė pagalba (VGTPĮ  11 str.7 d.4 p.), o ne su kokiomis nors aplinkybėmis, susijusiomis su metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimu ar deklaruoto turto ir pajamų lygiu. Atsižvelgiant į jau minėtą Tarnybos sprendimo priėmimo pagrindą (VGTPĮ 11 str.7 d.4 p.), pareiškėjo metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos priėmimo Klaipėdos apskrities VMI  ir pateikimo Tarnybai aplinkybių  nagrinėjimas negalėjo turėti jokios įtakos teismo priimtam sprendimui nustatant, ar Tarnyba  dėl pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymo  pagrįstai  taikė VGTPĮ  11 straipsnio 7 dalies 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nesudarė jokių procesinių kliūčių  apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ar neveikimą, jei, pareiškėjo nuomone, tam yra pagrindas. Apeliaciniame skunde nenurodyta ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad  pareiškėjas įvykdė 2011 m. gruodžio 21 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą pareikštą savo ketinimą paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, nes pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. protokolinė nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą,  neužkirto pareiškėjui kelio paduoti atskirąjį skundą dėl 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties. Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 7 d. lydraščio (b.l.64) ir įrašų informaciniame lape (b.l.1) matyti, kad minėtos teismo nutarties nuorašas 2011 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųstas pareiškėjui. Byloje taip pat  nustatyta, kad  2011 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas  buvo atvykęs į teismą, susipažino su bylos medžiaga (b.l.65) ir bylos informaciniame lape pasirašė, kad gavo 2011 m. gruodžio 7 d.  nutarties nuorašą (b.l.1). Ši bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodytą argumentą, kad 2011 m. gruodžio 19 d. jis Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gavo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties kopiją, tačiau tai savaime nepaneigia byloje esančių duomenų, kad šios nutarties nuorašas pareiškėjui teismo buvo išsiųstas  2011 m. gruodžio 7 d. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad 7 dienų terminas paduoti atskirąjį skundą skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Skaičiuojant net ir nuo pareiškėjo nurodytos nutarties gavimo datos (2011 m. gruodžio 19 d.), pareiškėjas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011 m. gruodžio 30 d.)  nepateikė atskirojo skundo, nors tam procesinių kliūčių nebuvo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat neprašo prijungti ir apeliacinėje instancijoje įvertinti kokius nors įrodymus ir neteigia, kad turėjo kokių nors įrodymų, kurių negalėjo pateikti  pirmosios instancijos teismui būtent dėl to, kad teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nepatenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkinimas ir bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nagrinėjamu atveju  nesuteikia pagrindo  taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 punktą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86  straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas  įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.), taip pat nagrinėti aplinkybes, kurios pagal pateiktus įrodymus nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.), teismas, priešingai nė teigia apeliantas, atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo panaikinimo, priimtą sprendimą pagrindė pagal  įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas  sprendime  teisingai nurodė, kad  VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų darbo dienų terminas  sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti) priimti skaičiuojamas ne nuo  prašymo gavimo dienos, bet nuo  šio straipsnio 1 dalyje  nurodytos informacijos gavimo dienos ir nagrinėjamu atveju atsakovas šio termino nepažeidė. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl antrinė teisinės pagalvos teikimo,  rinko duomenis, kurie buvo būtini tikrinant pateikti prašymo pagrįstumą  (reikalavo pateikti tinkamo laikotarpio metinę pajamų deklaraciją, rinko duomenis apie tai, keliose bylose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės pagrįsti nesutikimu su priimtu teismo sprendimu ir nuomone, kad pareiškėjas pagal įstatymus besąlygiškai turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, o ne objektyviais duomenimis ir atitinkamais teisiniais pagrindais paremtais  argumentais dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Pareiškėjas nei Tarnybai, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytą aplinkybę, kad skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėjui  buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip 3 civilinėse bylose. 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  taikyti  ABTĮ 142 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir jomis remiantis naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą  byloje  nėra pagrindo.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė teisingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė  tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575 – 2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62 – 3036/2011 ir kt.). Apelianto nuomonė, kad jis besąlygiškai turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepagrįsta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo  11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vienas iš tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A146-71/2011, be kita ko, išaiškino, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi gana plačią, tačiau jokiu būdu neabsoliučią diskreciją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. motyvuoti ir paaiškinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto punkto kylančia teise. Tokiu būdu realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Minėtoje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybes ar kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyvendina VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą diskrecijos teisę, pirmiausia suponuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principai – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str.) – bei šio instituto paskirtis (ginant teisėtus interesus, suteikti teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecijos teisei pagrįsti gali būti atsižvelgiama ir į kitas, konkrečiam atvejui svarbias, aplinkybes, taip pat reikalavimus priimant bet kokį administracinį aktą nepažeisti bendrųjų teisės principų, konstitucinių žmogaus teisių. Šioje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių specifiką, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje srityje, turi gana plačią diskreciją, todėl teismo atliekamas ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas paprastai turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, tarnyba nepadarė aiškios aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas taip pat turėtų vertinti, ar priimant skundžiamą sprendimą, buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas atitinkamas viešojo administravimo institucijos pasirinkimas.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-181-11 pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimą atliko  atsižvelgdama į esmines aplinkybes ir kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai įgyvendinant  VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą diskrecijos teisę.  Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir pagrįstai tikrino, ar skundžiamo sprendimo priėmimo dieną Tarnyba turėjo pagrindą taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad Tarnyba  dėl pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, turėjo teisę taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, jog 2011 m. rugpjūčio 1 d. prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui  pagal Tarnybos anksčiau priimtus sprendimus pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama (jos teikimas nepasibaigęs ir nenutrauktas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais) keturiose Tarnybos sprendime nurodytose civilinėse bylose. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarnybos sprendime taikant VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą atsižvelgta tik į civilinių bylų skaičių, kuriose pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba. VGTPĮ įpareigoja antrinės teisinės pagalbos gavėjus bendradarbiauti su  institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 4 str.1 p.); nedelsiant pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 4 str.3 p.). Byloje esančio pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. atsakymo Tarnybai į  prašymą pateikti  informaciją ar jam tebėra reikalinga pagalba minėtose 4 civilinėse bylose, turinys  nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas tinkamai vykdo VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytą bendradarbiavimo su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareigą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                                      Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                      Anatolijus Baranovas