NUORAŠAS            

Administracinė byla Nr. ATP-1109-190/2014

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-03468-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo netenkintas Z. P. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Z. P. pripažinta kalta, padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jai buvo paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Z. P. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, skundžiamu 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu netenkino minėto prašymo.

Skundu Vilniaus apygardos teismui Z. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir tenkinti jos prašymą – sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nurodo, jog teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, t.y. neatsižvelgė į jos asmenybę, nevertino jos požiūrio į nuobaudą ir elgesio nuobaudos vykdymo metu.

Teismas, anot apeliantės, nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog ji nepateikė pažymos apie teistumą per nuobaudos laikotarpį, nes tai nėra būtina. Ji pateikė įrodymus, kad per nuobaudos laiką nepadarė jokių naujų administracinės teisės pažeidimų.

Z. P. sutinka, kad jos padarytas pažeidimas teisiniu požiūriu netoleruotinas, tačiau jis negali būti besąlygiškai pripažintas ar prilygintas vairavimui neblaiviai, nors teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas prilygsta sunkiam neblaivumo laipsniui sankcijos požiūriu. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, jog ji padarė „du šiurkščius administracinės teisės pažeidimus už ką jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui", nes už svetimo turto apgadinimą jai nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, o paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda kas reiškia jog jis nebuvo priskirtas prie šiurkščių pažeidimų.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, nors teismas nurodė, jog „prašymo argumentai kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga verstis ūkinei veiklai dėl sveikatos būklės, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą <...>“, tačiau ji teismui buvo nurodžiusi ir daugiau argumentų, kurių teismas nevertino. Z. P. prašo atsižvelgti, jog ji turi žemės sklypelį 27 km atstumu nuo namų, kuriame augina vaisius ir daržoves, jai yra trūkę dešinės kojos raiščiai ir, nors trauma įvykusi pakankamai seniai, tačiau ji pasekmes jaučia iki šiol, ji dirba, kas ją charakterizuoja teigiamai, nebuvo konstatuota jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus kitiems, nes atbuline eiga manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, padarytos žalos mastas yra nedidelis, žala atlyginta, o nukentėjusysis tarpininkauja dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, pažeidimą padarė būdama blaivi, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, ji turi 16 metų vairavimo stažą, o padaryti KET pažeidimai nerodo, kad turi polinkį daryti pažeidimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.             

Z. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjęs pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą bei Z. P. skundą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR ATPK 329 str. yra taikomas, esant ne tik šiame straipsnyje tiesiogiai nustatytoms sąlygoms, bet kartu įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei nustačius, kad bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-6950/2010). Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą remiantis LR ATPK 329 str. yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nepagrįstai skundžiamajame nutarime nurodyta, jog Z. P. nepateikė pažymos apie teistumą per nuobaudos laikotarpį, nes tai nėra būtina, ir, kaip nurodyta tame pačiame nutarime, ji atitinka visus LR ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius pagrindus, tačiau, sprendžiant klausimą dėl LR ATPK 329 str. taikymo galimybės, būtina įvertinti, ar apelianto Z. P. atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y., ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų

Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Pažymėtina, jog Z. P. padarė vieną šiurkščiausių teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, ir nors, sutiktina, jog šis teisės pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus kitiems asmenims, tačiau ji, suvokdama, kad apgadino kitą transporto priemonę, nepranešė policijai, nesulaukė automobilio savininko, o iš įvykio vietos pasišalino. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad Z. P., nors ir nebuvo praeityje bausta už pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau sistemingai nuo 2005 m. pažeidinėja KET reikalavimus (KET pažeidimas, nulėmęs kitos transporto priemonės sugadinimą, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, greičio viršijimas) ir šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, neigiamai apibūdina Z. P. asmenybę bei leidžia pagrįstai manyti, jog ji nėra linkusi laikytis KET reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad ji turi žemės sklypelį 27 km atstumu nuo namų, kuriame augina vaisius ir daržoves, jai yra trūkę dešinės kojos raiščiai, ji dirba, kas ją charakterizuoja teigiamai, nebuvo konstatuota jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus kitiems, nes atbuline eiga manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, padaryta žala nedidelė, ji atlyginta, o nukentėjusysis tarpininkauja dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, pažeidimą padarė būdama blaivi, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų nesudaro pagrindo trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, jog Z. P., netekusi teisės  vairuoti transporto priemones, patiria finansinių ir buitinių nepatogumų nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo Z. P. švelninti administracinę nuobaudą trumpinant jos terminą ir grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones, todėl nubaustosios atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1  p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Z. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                                 Vladislavas Lenčikas

Nuorašas tikras