Civilinė byla Nr. e2-5309-1004/2019

 Teismo proceso Nr. 2-70-3-02132-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.1.5.1.5.3; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.10;

2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parket Trade“ atstovui advokato padėjėjui Arminui Magylai ir atsakovo Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parket Trade“ ieškinį atsakovui Austrijos įmonei Loepolder Vertriebs GmbH dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė ieškiniu (b. l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovo 25480,33 Eur skolą, 2063,90 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pažymėjo, jog prievolės pagal ginčo prekių pirkimo – pardavimo teisinius santykius jurisdikciją nagrinėti atsakovui reiškiamą ieškinį turi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto a) papunktis) (b. l. 62-64).

3.       Nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl bendro 1100 m3 (700 + 400 m3) kiekio parketo užsakymo. Paaiškino, kad minėtus užsakymus priėmė ir atsiuntė atsakovo patvirtinimui kitus užsakymus su 29631,00 Eur patikslinta prekių kaina (2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Užsakymų prekių transportavimą iš Lietuvos atsakovas užsisakė pats ir atliko savo lėšomis. Nurodė, jog 2018 m. spalio 3 d. prekės buvo pakrautos atsakovo užsakytam vežėjui ieškovės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir pristatytos atsakovo registruotos buveinės adresu Austrijoje. 

4.       Už parduotas prekes 2018 m. spalio 3 d. išrašė atsakovui 30480,33 Eur sumai sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo ir iki šiol nėra atsiskaitęs už gautas prekes. 2019 m. vasario 11 d. pretenzija paragino atsakovą skolą sumokėti gražiuoju. 2019 m. vasario 28 d. atsakydamas į pretenziją atsakovas nesutiko skolos padengti dėl priežasčių, susijusių su kitais užsakymais ir kitomis nei šio ginčo prekėmis ((duomenys neskelbtini) pretenzija). 2019 m. kovo 19 d. atsakovui buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija, tačiau atsakymo nesulaukė.

5.       Nurodė, jog prekės dėl kurių atsakovas iš kliento (duomenys neskelbtini) sulaukė pretenzijų yra nesusijusios su ginčo prekėmis, už kurias atsakovas jau yra atsiskaitęs. Tačiau identifikavus ir įvertinus tų prekių trūkumus Austrijoje, geranoriškai sutiko maksimalia galima trūkumų verte, t. y. 5000,00 Eur sumažinti atsakovo 30480,33 Eur skolą už įsigytas prekes, dėl kurių kokybės pretenzijų nėra reiškiama.

6.       Atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir siekdamas geranoriškai išspręsti visus nesutarimus tarp šalių, sutiko atsakovo skolą už ginčo prekes sumažinti iki 25480,33 Eur. Kadangi už ginčo prekes atsakovas neatsiskaitęs, prašo iš atsakovo priteisti šią skolą.

7.       Atsakovui sąskaita buvo išrašyta 2018 m. spalio 3 d. ir turėjo jo būti apmokėta per 14 d., t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. imtinai. Sąskaitos apmokėjimas nuo 2018 m. spalio 18 d. imtinai iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 29 d.) yra pradelstas 162 d., kas sudaro 2063,90 Eur. Pažymėjo, jog skaičiuojant delspinigius, jie buvo skaičiuojami nuo geranoriškai sumažinto skolos už ginčo prekes dydžio, t. y. 25480,33 Eur, taikant 0,05 procentų delspinigių dydį. Prašo priteisti iš atsakovo ir 2063,90 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo šio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato ir advokato padėjėjo teisine pagalba. 

8.       Dubliku (b. l. 164-169) ieškovė prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos teismams. Taip pat prašė ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

9.       Priešingai, nei teigia atsakovas atsiliepime, atsakovo interneto svetainėje www.bodenoutlet.at pateikiamos standartinės sąlygos nėra taikytinos tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiems šio ginčo prekių pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams. Nurodė, jog nuoroda į standartines sąlygas yra pateikiama tik pirminiuose atsakovo užsakymuose ieškovei. Pirminių atsakovo užsakymų nepatvirtino, bet juos perrašė iš naujo ir pateikė atsakovui patvirtinti, o šis juos patvirtino. Parengtuose užsakymuose atsakovui nėra nuorodų į atsakovo standartines sąlygas, taip pat nėra nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys būtų iš anksto susitarusios dėl byloje sprendžiamam ginčui taikytinos jurisdikcijos Austrijoje.

10.       Šiuo atveju ginčo prekių pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta kaip su pirkėju, o ne pardavėju (tiekėju), ir ne per atsakovo interneto svetainę (Standartinių sąlygų 1 skyriaus (1) punktas). Pažymėjo, jog šalys iš anksto nebuvo susitarusios dėl šioje byloje sprendžiamam ginčui taikytinos teisės. Todėl ieškinys yra teismingas prekių pateikimo vietos – ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iš kurio šio ginčo prekes atsakovas atsiėmė savo susiorganizuotu transportu, teismui, t. y. Šiaulių apylinkės teismui.

11.       Nurodė, jog atsakovas neturi pagrindo nevykdyti iš vienos sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už ginčo prekes, dėl kurių pristatymo ar kokybės ginčo tarp šalių nėra, remdamasis neįrodytomis ir su kita – savarankiška sutartimi susijusiomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad šio ginčo prekės, už kurias yra susidaręs atsakovo įsiskolinimas, yra iš viso kitos, nei parketas, kuris atsakovui buvo parduotas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Nors minimos prievolės, kylančios iš 2017 - 2018 m. pirkimo – pardavimo sutarčių yra savarankiškos, ieškovė dar iki šio ieškinio pareiškimo geranoriškai sumažino atsakovo įsiskolinimą 5000,00 Eur suma, t. y. vietoje 30480,33 Eur įsiskolinimo reikalaujant iš atsakovo 25480,33 Eur skolos su delspinigiais. Todėl nesutinka su atsakovo argumentais dėl to, jog jis pagrįstai pasinaudojo galimybe sustabdyti prievolės vykdymą. Atsakovas neįrodė, kad 32882,75 Eur dydžio nuostoliai yra patirti, bei, kad už juos yra atsakinga būtent ieškovė, o ne tretieji asmenys ar pats atsakovas. Pažymėjo, jog ieškovė atsakovo atžvilgiu neturi priešpriešinių prievolių, kitų prievolių, kuo remdamasis atsakovas turėtų pagrindą sustabdyti prievolės atsiskaityti už ginčo prekes vykdymą.

13.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti visiškai ir atmesti atsakovo procesinį prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu iš esmės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodytais argumentais. Papildė, jog yra išnaudotos taikaus ginčo išsprendimo byloje galimybės. Nesutiko, kad paskaičiuojant delspinigius yra praleista 6 mėnesių ieškinio senatis.

14.       Atsiliepime į ieškinį (b. l. 89-94) atsakovas prašė ieškovės ieškinį atsakovui civilinėje byloje palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Taip pat prašė kaip nepagrįstą atmesti ieškovės ieškinį atsakovui ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė ieškovei užsakymus dėl prekių (parketo) pateikimo. Užsakymuose įtvirtino, kad šiam užsakymui taikomos Leopolder Vertriebs GmbH bendrosios sąlygos, kurios skelbiamos interneto tinklapyje. Bendrosiose sąlygose šalys susitarė dėl taikytinos Vokietijos Respublikos teisės ir teismingumo Austrijoje pagal atsakovo buveinės vietą (Bendrųjų sąlygų 5 straipsnio (1) punktas).

15.       2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė užsakymų patvirtinimus, kuriais patvirtino atsakovo pateiktus užsakymus. 2019 m. vasario 28 d. ieškovei pateikė el. laišką, kuriuo nurodė, kad nesumokės pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymus gautų prekių kainos kol nebus išsiaiškinta dėl ankstesnio atsakovo užsakymo, dėl kurio atsakovo klientas patyrė nuostolių dėl netinkamos kokybės parketo pateikimo. Susiklosčiusios situacijos atveju sustabdė prievolę atsiskaityti pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymus.   

16.       Prievolės sustabdymą atsakovas argumentuoja tuo, jog ieškovė pristatė 105 m2 parketo, kuris buvo pristatytas klientams (duomenys neskelbtini) į jų įrenginėjamą būstą. Iš viso buvo sumontuota 95 m2 parketo. Po kurio laiko sumontavus parketą visuose kambariuose pastebėti jo trūkumai, kurie susiklosčiusios situacijos atveju gali būti pašalinti tik visą sumontuotą parketą pakeičiant nauju.

Keičiant nekokybišką parketą nauju turės būti išmontuoti visi baldai, todėl už naujas medžiagas ir minimų paslaugų suteikimą preliminariai nustatyta 32882,75 Eur žala.

17.       Atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovas buvo atvykęs į klientų namus, apžiūrėjo sumontuotą parketą ir pripažino įmonės atsakomybę dėl netinkamos kokybės parketo pateikimo. Ieškovės atstovas pasiūlė 5000,00 Eur kompensaciją už 50-100 m2 parketo pakeitimą kokybišku. Pažymėjo, jog nesutikus su šiuo pasiūlymu (kadangi dėl grindų pakeitimo kilo didesni nuostoliai), ginčas tarp šalių nėra išspręstas.   

18.       Nesutiko su ieškovės argumentu, jog prievolės pagal ginčo prekių pirkimo – pardavimo teisinius santykius jurisdikciją nagrinėti atsakovui reiškiamą ieškinį turi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto a) papunktis).

19.       Tripliku (b. l. 171-175) atsakovas išdėstė analogiškus prašymus teismui, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildė, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė užsakymus, kuriuose vokiečių kalba yra aktyvi nuoroda į atsakovo internetinį puslapį. Pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas turi priešpriešines prievoles – ieškovė turi pareigą atlyginti nuostolius dėl ankstesniu užsakymu pateiktų ir sumontuotų nekokybiškų prekių, o atsakovas turi pareigą atsiskaityti už 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymais pateiktas prekes. Atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, atsakovas nurodė, jog prievolės įvykdymo vieta yra Austrija (atsakovo parduotuvės sandėlis), kur prekės turėjo būti pristatytos atsakovui. 

20.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti iš esmės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) nurodytais argumentais. Paaiškino, jog dėl ginčo tarp šalių nebuvo derybų. Palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktą prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu. Baigiamojoje kalboje prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį ieškovės paskaičiuotiems delspinigiams.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

21.       Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Austrijos įmonė Loepolder Vertriebs GmbH kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Parket Trade“ dėl bendro 1100 m3 (700 + 400 m3) kiekio parketo užsakymo (b. l. 6-10). UAB „Parket Trade“ užsakymus priėmė ir atsiuntė Austrijos įmonei Loepolder Vertriebs GmbH patvirtinimui 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) 29631,00 Eur patikslintai prekių kainai (b. l. 53-57). 2018 m. spalio 3 d. Važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR važtaraščio Serija BP Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyta, jog prekės buvo pakrautos Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH užsakytam vežėjui UAB „Parket Trade“ sandelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir pristatymui Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH registruotos buveinės adresu Austrijoje (b. l. 47-52). Už parduotas prekes UAB „Parket Trade“ 2018 m. spalio 3 d. išrašė Austrijos įmonei Loepolder Vertriebs GmbH 30480,33 Eur sumai sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta per 14 d., t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. imtinai. (b. l. 41-45). 2019 m. vasario 11 d. pretenzija UAB „Parket Trade“ paragino Austrijos įmonę Loepolder Vertriebs GmbH skolą sumokėti gražiuoju (b. l. 36-40). 2019 m. vasario 28 d. atsakydamas į pretenziją Austrijos įmonė Loepolder Vertriebs GmbH nesutiko skolos padengti dėl priežasčių, susijusių su kitais užsakymais ir kitomis nei šio ginčo prekėmis ((duomenys neskelbtini) pretenzija) (b. l. 11-13). 2019 m. kovo 19 d. Austrijos įmonei Loepolder Vertriebs GmbH buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija (b. l. 14-16), tačiau atsakymas UAB „Parket Trade“ nepateiktas. Nėra duomenų, jog Austrijos įmonė Loepolder Vertriebs GmbH už įsigytas prekes su UAB „Parket Trade“ atsiskaitė pagal 2018 m. spalio 3 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 30480,33 Eur sumai. 

Dėl jurisdikcijos ginčui nagrinėti nustatymo.

22.       Pašalinus ieškinio trūkumus, teisėjo rezoliucija ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas, laikant priėmimo datą – 2019 m. balandžio 2 d. Atsakovas prašė ieškovės ieškinį atsakovui civilinėje byloje palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

23.       Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles sutartinių santykių srityje, išdėstytos Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnio „Specialioji jurisdikcija” 7 straipsnio 1 punkte. Šios teisės normos papildo bendrąjį principą, kad bylos asmenims turi būti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios arba įsisteigimo vietos teisme ir yra pagrįstos glaudaus sutarties ir sprendimą turinčio priimti teismo ryšio buvimu. Minėtų taisyklių pasirinkimas priklauso nuo ieškovės. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. spalio 3 d. prekės buvo pakrautos atsakovo užsakytam vežėjui ieškovės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir pristatytos atsakovo registruotos buveinės adresu Austrijoje. Todėl prievolės pagal ginčo prekių pirkimo – pardavimo teisinius santykius jurisdikciją nagrinėti ieškovės atsakovui reiškiamą ieškinį turi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto a) papunktis).

24.       Pažymėtina, kad klausimą dėl ginčo teismingumo pagal prievolės įvykdymo vietą tiek Reglamentas Nr. 44/2001, tiek Reglamentas Nr. 1215/2012 iš esmės reglamentuoja vienodai. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto a) papunktis, numatantis, jog bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, atitinka Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunkčio nuostatą.

25.       Ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui grindžiamas pastarojo piniginės (atsiskaitymo) prievolės nevykdymu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė prekių pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, dėl kurio sąlygų rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 16 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais atsakovas įsigijo iš ieškovės 1100 m3 parketo. Šį faktą patvirtina su ieškiniu pateiktas 2018 m. spalio 3 d. Važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) bei faktinį prekių perdavimą patvirtinantis CMR važtaraštis Serija BP Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prekių kaina nebuvo sumokėta.

26.       Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai kilę iš prekių pirkimo – pardavimo teisinių santykių, jie gali būti pareikšti prievolių vykdymo vietos teisme. Tačiau nesutiktina su atsakovo argumentu, kad prievolės, kylančios iš pirkimo – pardavimo teisinių santykių, įvykdymo vieta šiuo konkrečiu atveju yra Austrijoje, nes pardavėja prekes perdavė vežėjui, kuris jas pristatė į Austriją (į pirkėjo sandėlį). Reglamentas Nr. 1215/2012 „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sąvokų neapibrėžia, todėl šiuo aspektu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei ESTT praktika. Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto b) papunktį) sutarties šalys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietą. Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma ištrauka (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1) punkto b) papunkčio pirma ištrauka), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iš esmės yra šalių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010-02-25 sprendimo Car Trim, C-381/08, 45, 46 punktai). Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, ši vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti šiomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taške, vieta (Teisingumo Teismo 2010-02-25 sprendimo Car Trim, C-381/08, 2 punktas; 2011-06-09 sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, 26 punktas).

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iš pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali būti alternatyviai pareikštas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamą reikšmę turi fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietos nustatymas. Nors nurodytoje kasacinėje byloje taip pat pažymima, jog fizinio prekių perdavimo vieta galėtų būti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniškai pasiėmė prekes iš pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).

28.       Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, nėra galimybės iš rašytinių duomenų nustatyti šalių susitarimo turinio, t. y. kuri konkrečiai vieta šalių laikoma prekių pristatymo / jų perdavimo pirkėjai vieta, bei kokia yra rašytinė valia šiuo aspektu. Tačiau susirašinėjimo el. laiškais tarp šalių turinys (b. l. 29-35) rodo, jog šalys susitarė, kad prekės atsakovui turėjo būti ir buvo fiziškai pateiktos Lietuvoje, perduodant jas pačio atsakovo pasitelktam vežėjui.

29.       Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kartu atsižvelgiant ir į aptartą teisinį reglamentavimą, taikytiną Europos Sąjungos valstybėms narėms, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad pagal byloje esančius duomenis prekių fizinio perdavimo atsakovui (pirkėjo pasitelktam vežėjui) vieta vis tik yra faktinė jų perdavimo vieta, t. y. ieškovės sandėlis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Lietuvos Respublikoje. Šią išvadą teismas daro, nes nuo šio momento būtent atsakovas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti prekėmis. Prekes perdavus atsakovo pasitelktam vežėjui, atsakovas turėjo teisę pats spręsti dėl jų galutinės pristatymo vietos, kuri nebūtinai galėjo būti Austrijoje, o galėjo būti ir bet kurioje kitoje valstybėje ar net Lietuvoje.

30.       Teismas, iškėlęs Lietuvos Respublikoje civilinę bylą, ir išsiaiškinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl ginčo teismingumo bei nustatęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, gali ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis). Tačiau išklausius ginčo šalių atstovus teismo posėdyje, įvertinus šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, bylos rašytinę medžiagą, šalių tarpusavio susirašinėjimo turinį, iki ginčo susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius bei dėl aukščiau aptarto, ieškovė pagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus ir šis teismas turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą.

31.       Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovo užsakymuose interneto svetainėje www.bodenoutlet.at pateikiamos standartinės sąlygos (b. l. 135-139, 140-143) nėra taikytinos tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiems šio ginčo prekių pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams. Pirminių atsakovo užsakymų ieškovė nepatvirtino, bet juos perrašė iš naujo ir pateikė atsakovui patvirtinti, o šis juos patvirtino. Parengtuose užsakymuose atsakovui iš tiesų nėra nuorodų į atsakovo standartines sąlygas, taip pat nėra nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys būtų iš anksto susitarusios dėl byloje sprendžiamam ginčui taikytinos jurisdikcijos Austrijoje. Nustatyta, jog ginčo prekių pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta kaip su pirkėju, o ne pardavėju (tiekėju), ir ne per atsakovo interneto svetainę (Standartinių sąlygų 1 skyriaus (1) punktas). Todėl teismas netenkina atsakovo prašymo ieškovės ieškinį atsakovui civilinėje byloje palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Kiti atsakovo argumentai dėl jurisdikcijos nėra pakankami, kad teismas priimtų priešingą sprendimą.

Dėl ginčo esmės.

32.       Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.305 straipsnis). Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui pardavė prekes, už kurias atsakovas net paragintas pretenzijomis neatsiskaitė. Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog šio ginčo prekės, už kurias yra susidaręs atsakovo įsiskolinimas, yra iš viso kitos (b. l. 17-26), nei parketas, kuris atsakovui buvo parduotas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu atsakovo kliento P. pretenzijos yra nesusijusios su ginčo prekėmis, už kurias atsakovas jau yra atsiskaitęs. Šalių susirašinėjimo el. paštu turinys patvirtina (b. l. 154-156,157-162), jog ieškovės pasirinkimu, identifikavus ir įvertinus tų prekių trūkumus Austrijoje (b. l. 100-122), ji geranoriškai sutiko maksimalia galima trūkumų verte, t. y. 5000,00 Eur sumažinti atsakovo 30480,33 Eur skolą už įsigytas prekes, dėl kurių kokybės pagrįstų pretenzijų šioje byloje nėra reiškiama. Todėl atsakovo skola ieškovei sudaro 25480,33 Eur.

34.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas neturi pagrindo nevykdyti iš vienos sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už parketą, kuris atsakovui buvo parduotas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pristatymo ar kokybės ginčo tarp šalių nėra, remdamasis neįrodytomis ir su kita – savarankiška sutartimi susijusiomis aplinkybėmis.

35.       Teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl to, jog jis pagrįstai pasinaudojo galimybe sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.46 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad 32882,75 Eur dydžio nuostoliai (b. l. 123-126, 144-147, 148-153) yra patirti, bei, kad už juos yra atsakinga būtent ieškovė, o ne tretieji asmenys ar pats atsakovas. Pažymėjo, jog ieškovė atsakovo atžvilgiu neturi priešpriešinių prievolių, kitų prievolių, kuo remdamasis atsakovas turėtų pagrindą sustabdyti prievolės atsiskaityti už ginčo prekes vykdymą.

36.       Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Tokiu būdu atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovo argumentai, kurie pagrįstų tinkamą prievolės įvykdymą, atmesti kaip neįrodyti, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leidžia ieškovės pareikštą ieškinį laikyti įrodytu ir teisiškai pagrįstu dėl priteistinos skolos ir jos dydžio, todėl tenkina visiškai iš atsakovo priteisinat 25480,33 Eur skolą ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai). 

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo dėl netesybų priteisimo.

37.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas prašė ieškiniui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai.

38.       Ieškovė teisingai nurodė, jog atsakovui sąskaita buvo išrašyta 2018 m. spalio 3 d. ir turėjo jo būti apmokėta per 14 d., t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. imtinai. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 18 d. imtinai (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Apmokėjimas nuo 2018 m. spalio 18 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 29 d.) yra pradelstas 162 d., kas sudaro 2063,90 Eur. Skaičiuojant delspinigius, jie buvo pagrįstai buvo skaičiuojami nuo geranoriškai sumažinto skolos už ginčo prekes dydžio, t. y. 25480,33 Eur, taikant 0,05 procentų delspinigių dydį, dėl kurio buvo susitarę.

39.       Ieškinys byloje pateiktas 2019 m. kovo 29 d., todėl netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškovės ieškinio reikalavimui priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 29 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas savo prievolę mokėti sąskaitoje nustatytus delspinigius, rėmėsi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu sutrumpintu ieškinio senaties terminu reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Atsakovo atstovo teigimu, ieškovės ginčo delspinigių paskaičiavimui taikytina ieškinio senatis. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.

41.       Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

42.       Įvertinus aukščiau nurodytus išaiškinimus, laikytina, kad dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, jog sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas visa apimtimi nėra praleistas, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo reikšti. Dėl to atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl delspinigių priteisimo.

43.       Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolės atsiskaityti už nupirktas prekes vykdymo terminą. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1,2 dalimis, 2018 m. spalio 3 d. sąskaita, kurioje numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėti dieną nuo pradelstos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistini ieškovės teisingai paskaičiuoti 2063,90 Eur delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

44.       Iš atsakovo ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 27544,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

45.       Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstos 2267,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 620,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 27) ir 1647,54 Eur išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą (b. l. 183-185, 186-191) priteistinos iš atsakovo ieškovei. Taip pat Lietuvos valstybei iš atsakovo priteistina 13,32 Eur teismo patirtų vertimo išlaidų ir 5,43 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą atsakovui (viso 18,75 Eur (13,32 + 5,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

46.       Išaiškintina, jog pagal įstatymą šalys dėl ginčo esmės gali sudaryti taikos sutartį ir po šio sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

netenkinti atsakovo Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH prašymo ieškovės UAB „Parket Trade“ ieškinį atsakovui civilinėje byloje palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams.

Netaikyti ieškinio senaties ieškovės ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH, į.k. ATU64304327, buveinė Garnei 159, Kuchl, Salzburg, Austrija, 25480,33 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų trisdešimt tris euro centus) skolos, 2063,90 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus devyniasdešimt euro centų) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos (27544,23 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2267,54 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Parket Trade“, į.k. 303156623, buveinė J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai, Lietuva.

Priteisti iš atsakovo Austrijos įmonės Loepolder Vertriebs GmbH, kodas ATU64304327, buveinė Garnei 159, Kuchl, Salzburg, Austrija, 18,75 Eur (aštuoniolika eurų septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos valstybei. Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                              Vaidotas Narvidas