Civilinė byla Nr. e2S-1917-275/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00766-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir J. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – M. K., J. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: santuoką tarp jos ir atsakovo J. V., sudarytą 2010-01-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 10, nutraukti dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą bei išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
2. Atsakovas J. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką tarp jo ir ieškovės D. V., sudarytą 2010-01-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 10, nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą bei išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
3. 2018 m. kovo 30 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną atsakovo J. V. ir nepilnamečių vaikų A. V. bei B. V., bendravimo tvarką: 1.1. J. V. kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais B. V. ir A. V. tiesiogiai arba telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.); 1.2. J. V., įspėjęs D. V. prieš 1 (vieną ) dieną kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. turi teisę išvykti kartu su savo nepilnamečiais vaikais B. V. ir A. V. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu atsakovas J. V. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs ieškovę D. V. apie tai prieš 1 (vieną) dieną, turi teisę sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiais vaikais B. V. ir A. V. išvykti iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17val.
4. Atsakovas nurodė, kad šalių santykiai šiuo metu yra įtempti. Ieškovė neleidžia šalių nepilnamečiams vaikams A. V. ir sūnui B. V. netrukdomai bendrauti su vaikų tėvu atsakovu J. V.. Pastarajam atvykus aplankyti vaikų, jų akivaizdoje ieškovė stengiasi sukelti konfliktą, atsakovą veja iš namų. Ieškovė yra uždraudusi dukrai susitikti ir bendrauti su atsakovu mokykloje ar kitur. Sūnus yra mažametis, todėl atsakovas jį pamatyti ir su bendrauti neturi jokių galimybių. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė faktiškai neleisdama atsakovui bendrauti su šalių vaikais, kliudo atsakovui įgyvendinti bei atlikti įstatymo nustatytas jo teises ir pareigas šalių nepilnamečiams vaikams. Psichologiškai traumuojami nepilnamečiai vaikai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad atsakovo argumentai iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti lemiamas veiksnys, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taikymo, nes šiuo metu nėra galimybės išsiaiškinti trukdymo (jeigu toks yra) priežastis, aplinkybes ir pan. Teismas pažymėjo ir tai, kad vienas iš ieškinio, taip pat ir priešieškinio reikalavimų yra būtent bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tad aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarkos nustatymu, išsamiai bus analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu šiuo metu, skubiai spręsti dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nėra objektyvaus pagrindo.
6. Teismas taip pat nustatęs, jog šalių nurodomos aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarkos nustatymu, ženkliai skiriasi, konstatavo, jog nesant duomenų ir apie tai, kad nenustačius atsakovo prašomos bendravimo tvarkos, kiltų grėsmė vaikų interesams, nėra ir pagrindo skubiai, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas J. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl atsakovo J. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikinos bendravimo tvarko su nepilnamečiu vaiku A. V. gim. 2010-05-27, nustatymo; išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. V., gim. 2010-05-27 tvarką: 1. atsakovas J. V. kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamete dukra A. V. tiesiogiai ir /ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programomis ir pan); 2. atsakovas J. V. įspėjęs ieškovę D. V. prie 1 vieną dieną kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. turi teisę išvykti kartu su nepilnamete dukra A. V. iš gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu atsakovas J. V. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis įspėjęs ieškovę D. V. apie tai prieš 1 dieną turi teisę sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamete dukra A. V. išvykti iš jos gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.
8. Nurodo, kad skundo pateikimo metu byla yra pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje, dėl to neatmetama galimybė, jog šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, kol bus priimtas teismo sprendimas ir nustatyta šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Iš ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konf1iktiški ir įtempti. Esant šalių tarpusavio nesutarimams, atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra yra apsunkintas, todėl laikinai neišsprendus jau dabar kylančių ginčų dėl bendravimo tvarkos, nukentės ne tik atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turintis teisę netrukdomai bendrauti su vaikais, tačiau ir nepilnametės dukros interesai matytis ir bendrauti su tėvu, kurie turėtų būti laikomi prioritetiniais. Be to, pateiktoje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos išvadoje, nurodyta, jog nepilnametė A. V. pasiilgsta tėvo, todėl darytina išvada, kad ir norėtų su juo bendrauti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo metu skubiai spręsti dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais nėra objektyvaus pagrindo.
9. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais, jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ir būtinai jai dalyvaujant. Atsakovas sutiko su nepilnamečiu sūnumi bendrauti pagal ieškovės siūlomą tvarką, tačiau su nepilnamete dukra nori bendrauti ieškovei nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais riboja atsakovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, teisę bendrauti su jais laisvai ir nevaržomai. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, netinkamą atsakovo elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, nėra nustatyta, jog atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra darytų jai neigiamą įtaką ar keltų pavojų jos fizinei. ar psichinei sveikatai. Nesant byloje pateiktų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, atsakovo bendravimas su dukra A. V. negali būti ribojamas.
10. Ieškovė D. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė atsakovui laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
13. Atsakovas J. V. pateikė teismui prašymą nustatyti laikiną su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė faktiškai neleidžia atsakovui bendrauti su šalių vaikais, kliudo atsakovui įgyvendinti bei atlikti įstatymo nustatytas jo teises ir pareigas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, konstatuodamas, jog atsakovo argumentai iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis; šalių nurodomos aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarkos nustatymu, ženkliai skiriasi, o taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nenustačius atsakovo prašomos bendravimo tvarkos, kiltų grėsmė vaikų interesams, todėl sprendė, kad nėra ir pagrindo skubiai, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
14. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje buvusią situaciją, išnagrinėjęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, sutinka su atsakovo skunde dėstomais argumentais, jog tėvui, negyvenančiam kartu su vaikais, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su jais, taip pat jis turi teisę dalyvauti jų auklėjime,  bendrauti su jais laisvai ir nevaržomai, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog šalys nutarė ginčą užbaigti taikiai, ko pasekoje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, joje kartu nustatydamas tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nors šis teismo sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog teismas patvirtino šalių taikiai, laisva valia sulygtas taikos sutarties sąlygas, sprendžia, jog atsakovas pasirašydamas tokią taikos sutartį, sutiko su joje įtvirtinta bendravimo su vaikais tvarka ir jai neprieštarauja. Dėl to, nebeteko prasmės nagrinėti atsakovo skundo argumentus ir nustatyti laikiną su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, kuomet bendravimo tvarka yra nustatyta šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi.
15. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo J. V. atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

               Teisėja                                                                                                                       Danutė Kutrienė