Civilinė byla Nr. 3K-3-374/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 114.11; 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S.
kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo ir
teismo leidimo išdavimo; suinteresuoti asmenys: I. B., R. B.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Prašymo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių
tėvystės nustatymo teisme tvarką mirus spėjamam vaiko tėvui (CPK 391
straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad miręs A. B. yra jos dukters J., gimusios (duomenys
neskelbtini), tėvas. Su šiuo asmeniu pareiškėja nebuvo susituokusi, bendravo
ir kartu gyveno apie tris mėnesius iki nėštumo ir šešis jos nėštumo mėnesius.
Gimus dukteriai, tėvystė nebuvo įregistruota, tačiau, pareiškėjos teigimu, A. B.
žinojo apie vaiką, jį pripažino, kartais lankydavo ir duodavo pinigų vaiko
išlaikymui. Pareiškėja vaiko kilmės patvirtinimo ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo
tikslu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos duktė J.
S. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. vaikas, o A. B. yra J. S.
tėvas, išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies:
nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl mirusiojo tėvystės; prašymą dėl
teismo leidimo išdavimo atmetė. Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrė
DNR (genetinę) ekspertizę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal 2007 m.
vasario 20 d. ir 2007 m. kovo 27 d. ekspertizės aktus mirusiojo kraujo
pavyzdžiai buvo pripažinti tinkami atlikti DNR ekspertizę ir jų pagrindu buvo galima
nustatyti giminystės ryšį, pripažino šį įrodymą tinkamu ir vertino kartu su
kita rašytine bylos medžiaga, liudytojo parodymais, paties vaiko paaiškinimais
ir padarė išvadą, kad buvo pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę
reikšmę turintį faktą dėl tėvystės. Teismas, vertindamas argumentus, kad mirusiojo
kraujo mėginių saugojimas ir perdavimas buvo atliktas pažeidus taisykles,
nurodė, kad jam nekėlė abejonių mirusiojo kraujo mėginių paėmimo faktas, nes
buvo paimti du kraujo mėginiai, iš kurių tik vienas buvo perduotas pareiškėjai
per atstovą. Dėl to teismas įvertino įrodymų visetą ir pripažino, kad jie nepaneigė
fakto, kad tėvystės ekspertizės tyrimo objektas buvo mirusiojo A. B. kraujo
mėginiai. Teismas, atsižvelgęs į CK nuostatas, reglamentuojančias tėvystės
nustatymo pagrindus, pažymėjo, kad tėvystė gali būti įrodinėjama ir kitomis
leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pripažino, kad pareiškėjos prašomas
tėvystės faktas buvo įrodytas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone, kuri nebuvo
nuginčyta. Be to, teismas taip pat įvertino pareiškėjos pateiktus rašytinius
įrodymus apie jos ir A. B. konfliktus, ir padarė išvadą, kad jie patvirtino aplinkybę,
jog pareiškėja nuolat iki žūties bendravo su A. B. Suinteresuotas asmuo – mirusiojo
sutuoktinė I. B. taip pat galėjo žinoti ne tik apie pareiškėjos ir A. B.
bendravimą, bet ir apie vaiką, nors šią aplinkybę, kaip ir tėvystę, šis suinteresuotas
asmuo neigė. Teismas nurodė, kad tėvystės faktas sudarys sąlygas įgyvendinti
vaiko teisę žinoti apie savo tikrąjį tėvą, taip pat įgyvendinti paveldėjimo
teisę į mirusio tėvo palikimą.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal suinteresuoto asmens I. B. apeliacinį skundą, 2008 m. sausio 24 d.
nutartimi jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė,
kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ypatingosios teisenos
tvarka, nors nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo. Nors CPK 391
straipsnyje nustatyta, kad mirus spėjamam vaiko tėvui teismas nagrinėja
tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka, tačiau,
kolegijos nuomone, pagal CPK 375 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėdamas šeimos
teisinių santykių bylas, vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės
normomis ir pirmumas teikiamas CK trečiosios knygos normoms. Kolegija nurodė,
kad vyro mirties atveju tėvystė bet kuriuo atveju nustatoma tik teismo tvarka
ir nesvarbu, buvo pripažinta tėvystė ar ginčyta, ir pagal CK 3.146 straipsnį yra
pareiškiamas ieškinys, kur ieškovė, kaip ginanti vaiko interesus, yra vaiko
motina, o atsakovu yra nurodomas vyras, kurio tėvystę norima nustatyti (CK
3.147 straipsnio 2 dalis). Be to, klausimas dėl tėvystės nustatymo turi būti sprendžiamas
įvertinus visus pagal CPK leidžiamus įrodymus, o ne vertintina vien tik
pateikta eksperto išvada.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių
juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14.4
punkto, pagal kurį teismai bylas dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko
tėvui nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka per kitokių juridinę reikšmę
turinčių faktų nustatinėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas,
remdamasis CPK 375 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nagrinėjant šeimos
santykių bylas pirmumas teikiamas CK trečiosios knygos procesinėms teisės normoms,
tačiau, kasatorės manymu, neatsižvelgė į CPK 391 straipsnyje
įtvirtintą išimtį, kad, mirus spėjamam vaiko tėvui, tėvystės nustatymo byla
nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Kasatorės teigimu, mirus spėjamam
vaiko tėvui, tėvystės nustatymo bylos negalima nagrinėti ginčo teisena, nes
nėra asmens, kurį ieškinio pareiškime reikėtų nurodyti kaip atsakovą.
2.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo
argumentų dėl įrodymų įvertinimo. Kasatorės teigimu, įrodymai apie spėjamo vaiko
tėvo kraujo mėginius byloje buvo surinkti teisėtai, nebuvo pažeistos procesinės
teisės normos juos vertinant. Be to, nesant įrodymų, kad kraujo mėginiai buvo
suklastoti, pripažintina, jog jie yra tinkami įrodymai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo I. B. prašo jo netenkinti ir palikti
nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad kasaciniame
skunde minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas tik apibendrina
teismų praktiką konkrečios kategorijos bylose, jame nėra imperatyvaus nurodymo,
kad bylos dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam tėvui turi būti nagrinėjamos
tik ypatingosios teisenos tvarka. Byloje kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo apeliacinės
instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad byla turi būti nagrinėjama
ginčo teisenos tvarka. Be to, CK 3.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad,
mirus vaiko tėvui, paduodamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Suinteresuoto
asmens teigimu, suklastoti kraujo mėginiai, nors ir patvirtino prašomą
nustatyti aplinkybę, negalėjo būti tinkami įrodymai byloje, nes buvo pažeista
jų rinkimo, pateikimo ir saugojimo tvarka, t. y. kraujo pavyzdys buvo atiduotas
pačiai pareiškėjai, kraujo pavyzdį turėjo ir jos advokatas, o darbuotojui,
atidavusiam kraujo pavyzdį pašaliniam asmeniui, buvo skirta drausminė nuobauda
už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą,
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje
byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės
normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymo klausimą, mirus spėjamam vaiko
tėvui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vaiko kilmės
klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Tėvystės nustatymą
reglamentuojančios teisės normos ne kartą keitėsi, priklausomai nuo įstatymų
leidėjo keliamų tikslų šiam teisės institutui. Pagrindinis šiam institutui
priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko
teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą.
Pagal formuojamą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo
bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19
straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams,
atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir
pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų
atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje I. L. v. K. L., J. K. C. ir kt.; Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo
31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K.; Nr.
3K-3-241, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamą
praktiką šios kategorijos bylose, teismai, spręsdami nagrinėjamą bylą,
teisingai taikė vaiko, gimusio 1993 metais, kilmės nustatymo pagrindus,
įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. Pareiškėja
(vaiko motina) juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti dukters turtinių
teisių užtikrinimo tikslu.
Apeliacinės
instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, sprendė, jog
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos
tvarka, nors kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo
teigimu, pagal CK 3.141 straipsnį turėjo būti reiškiamas ieškinys dėl tėvystės
nustatymo ir byla nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, įtvirtintas CPK
II dalies XIV skyriuje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad šioje byloje kilo teisės normų, įtvirtintų Civilinio kodekso
trečiojoje knygoje, Civilinio proceso kodekso XIX skyriaus, reglamentuojančio
šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus tėvystės nustatymo klausimu, taikymo problema.
CPK 375
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas,
taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės
normomis. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK
XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro
pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių
ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti CK 3.147
straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta,
kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas
nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka
(bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės
nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie
šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam
tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties
faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant
šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka
pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas
vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme
neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistavo
(spėjamas vaiko tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l.
9), civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2006 m. rugsėjo 11 d. (T. 1,
b. l. 3). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo pobūdį CPK
391 straipsnis yra imperatyvaus pobūdžio norma dėl bylos nagrinėjimo teisenos. Aptartoje
1 dalyje nustatyta, kokiu atveju byla dėl tėvystės nustatymo turi būti
pradedama nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, o 2 dalyje nurodoma, kad ir
tuo atveju, kai byla dėl tėvystės nustatymo jau buvo pradėta, o spėjamas vaiko
tėvas mirė, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui
teisę kreiptis į teismą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
CK 3.147 straipsnyje,
kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas naikino pirmosios instancijos
teismo sprendimą, nereglamentuojami bylų nagrinėjimo teisenos klausimai. Šiame
straipsnyje išvardyti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo,
taip pat ir mirus spėjamam vaiko tėvui (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad sąvoka „ieškinys“ minėtoje teisės normoje vartojama bendrąja
galimybės kreiptis į teismą prasme. CK 3.146 ir 3.147 straipsniuose
reglamentuojama tėvystės nustatymo sąlygos ir tvarka, išvardyti asmenys, turintys
teisę pasinaudoti šių sąlygų įgyvendinimu, tačiau nereglamentuojama tėvystės
nustatymo teisminė procedūra.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, sutinka, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nurodytas teisės normas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra
miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka
pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo
taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Aptarti
argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą, taikė tas materialinės ir procesinės teisės normas, kurios
reglamentuoja ginčo šalių teisinius santykius ir nustato pareikštų reikalavimų
nagrinėjimo procedūrą, o apeliacinės instancijos teismas, padarydamas šiuo
klausimu priešingas išvadas, šias normas taikė ir aiškino netinkamai. Konstatavus,
kad, vadovaujantis specialiomis CPK 391 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis,
teismas turėjo nagrinėti bylą pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų
nustatymo procedūrą, t. y. ypatingąja teisena, apeliacinės instancijos
teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl
teisės iškėlimas suponavo būtinybę pareiškėjai reikšti ieškinį dėl tėvystės
nustatymo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nesivadovaujant
CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas išnagrinėja
ypatingąja teisena CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas,
neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Bylos dėl
tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui išnagrinėjimas ypatingosios
teisenos tvarka atitinka ir jau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.
B. v. R. R., A. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių
apsaugos tarnyba, Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras, Nr. 3K-7-607/2004).
Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus,
esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis). Kasaciniame
skunde minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d.
nutarimas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų
nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ yra metodinė medžiaga, o ne teisės
aiškinimo ir taikymo praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, nuo šios
metodikos nenukrypo.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, todėl
teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis
teismas negali pats pašalinti byloje nustatytų procesinės teises normų
pažeidimų – nepagrįstai perdavus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui,
byla iš esmės nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl byla perduotina iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d.
nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė