Baudžiamoji byla Nr. 2K-406/2013

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-93-2-00007-2012-7

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.

                                                              (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 3250 Lt (25 MGL) dydžio bauda.

Iš A. D. priteista: L. V. 3040 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt bylos procesinėms išlaidoms atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 645,91 Lt nukentėjusiojo L. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 11 val., Šilalėje, Nepriklausomybės g. 13A esančioje parduotuvėje „Norfa“, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, išvadino L. V. necenzūriniais žodžiais, po to demonstratyviai pečiu kliudė L. V. petį, o netrukus, išėjęs į lauką, prie parduotuvės „Norfa“, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį – be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam L. V. į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius mano, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisingi ir neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. A. D. nesutinka su teismų išvada, kad jo „veiksmuose nustatyti ir kaltinamajame akte išvardinti bei bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai“. Teismas, anot kasatoriaus, visiškai ignoravo jo ir jo žmonos L. D. parodymus, kad pirmasis įžeidinėti pradėjo L. V., kreipdamasis įžeidimu į L. D. „ko žiūri, kale“. Tai buvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kasatorius neneigia, kad dėl tokio įžūlaus L. V. elgesio su L. D. keletą kartų pavadino jį „gaidžiu“. Pasak kasatoriaus, jų ginčo parduotuvėje niekas nestebėjo, nebuvo sutrikdyta nei viešoji tvarka, nei visuomenės rimtis, o kontaktas petimi įvyko praeinant ir tai atsitiko dėl pirkėjų gausos. Kasatoriaus nuomone, nėra nė vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti, kad būtų buvusi pažeista viešoji tvarka.

A. D. teigia, kad dėl to, jog keletą kartų pavadino L. V. „gaidžiu“, nusikeikė, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės PK 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 93N-1294475-11). Kasatorius neigia sudavęs L. V. smūgį. Pasak nuteistojo, to nepatvirtina arčiausiai buvęs ir stebėjęs įvykio eigą liudytojas A. K.. Teismas nevertino posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad L. V. prašė liudytojo A. K., jog šis patvirtintų matęs, kaip A. D. sudavęs į veidą L. V., siūlė už tai atsiskaityti, tačiau A. K. tai atsisakęs daryti, nes to nematęs. Kasatoriaus nuomone, teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie jo kaltės įrodymą, nesant tai patvirtinančių įrodymų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Šilalės rajono apylinkės teisme pagal L. V. skundą dėl smūgio jam sudavimo buvo pradėta privataus kaltinimo byla pagal BK 140 straipsnio l dalį. A. D. teigia, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu jį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Atsiliepimu į nuteistojo A. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog A. D., suduodamas smūgį L. V. viešoje vietoje, kur įprastai lankosi daug žmonių, suprato, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiurkščiai pažeidžia viešąja tvarką, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis įžūliais veiksmais, suduodamas nukentėjusiajam į veidą ir taip pavartodamas prieš jį smurtą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Tarp nukentėjusiojo ir A. D. konfliktas kilo iš mažareikšmių asmeninių paskatų, tačiau kasatorius tokių santykių aiškinimuisi pasirinko viešąją vietą, todėl jo nusikalstamai veikai, prokurorės nuomone, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde A. D. teisingai konstatuoja, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo, nes Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui.

Prokurorė mano, kad esminių BPK pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Atsiliepimu į nuteistojo A. D. kasacinį skundą nukentėjusysis L. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad A. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta teismų sprendimuose nurodytais motyvais. Kasacinis skundas, pasak nukentėjusiojo, grindžiamas tik nuteistojo ir L. D. suinteresuotais parodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi, neatitinkantys byloje surinktų įrodymų visumos. Nukentėjusiojo nuomone, A. D. padarytą nusikaltimą patvirtina ne tik R. C., bet iš dalies ir paties nuteistojo A. D., jo žmonos L. D., policijos pareigūnų parodymai, specialistų išvados.

Nuteistojo A. D. kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. D. neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir ginčija įrodymų vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėtini. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas kasacinę bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pagal BPK numatytas taisykles išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visetą (nukentėjusiojo L. V., liudytojų L. G., A. L., R. C., L. D., A. K. parodymus, specialisto išvadą, L. V. gydymo stacionare istoriją, įvykio vietos apžiūros protokolą, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, akistatos protokolus, policijos gautų įvykių suvestinę, kitą medžiagą). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teismams leido konstatuoti, kad nuteistasis A. D. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje nustatyta, kad A. D. necenzūrinius žodžius prieš nukentėjusįjį L. V. pradėjo vartoti parduotuvėje, po to kliudė nukentėjusiojo petį, o jiems išėjus, lauke prie parduotuvės tyčia smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Dėl šio nuteistojo A. D. viešoje vietoje panaudoto fizinio smurto L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo sužalotas dienos metu, matant kitiems asmenims. Tokius nuteistojo veiksmus teismas pagrįstai laikė įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. A. D. neteisėtų veiksmų vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012).

A. D. kasacinio skundo argumentai, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, yra deklaratyvūs, nenurodant nė vieno baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų pažeidimo, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nenagrinėtini.

A. D. kasaciniame skunde nurodo, kad dėl smūgio sudavimo L. V. buvo pradėta privataus kaltinimo byla, tačiau Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu jį išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, konstatavus, kad A. D., tikėtina, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors kasatorius ir neigia savo kaltę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tai nėra pagrindas pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai              Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė

Albinas Sirvydis