Administracinė byla Nr. I-1020-602/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2; 13.4; 74.
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2009 m. liepos 2 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja
pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Sigitai
Brasienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Renatai
Mikalavičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės
atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus
apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims O. K. ir R. G. dėl
sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t
a t ė :
2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-535 „Dėl
butams (duomenys
neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“ (toliau
– Sprendimas), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise
priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. K. bei R. G. po ½ dalį nuosavybės
teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 3, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), suteikė bendrą adresą (duomenys neskelbtini)
g. 3; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui
pavedė kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną
turtinį vienetą buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3, kadastrinių matavimų bylos
sudarymo (I t., b.l. 13).
2008-08-21 O. K. bei R. G. pasirašė
susitarimą, kuriame yra nurodyta, kad O. K. bei R. G. sutinka, kad apjungus jiems nuosavybės teise priklausantį
butą, esantį (duomenys
neskelbtini) g. 9-3, su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise
priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. 9-2, į vieną butą, jo bendras plotas
nuosavybės teise pasidalijamas ir patalpomis disponuojama sekančia tvarka:
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso ir ji naudosis (duomenys neskelbtini) dalimi, t.y.
½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-2, patalpa 3-3; O. K. bei
R. G. priklauso ir jie naudosis (duomenys neskelbtini) dalimi, t.y. ½
dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-5, patalpa 3-4 (I t., b.l. 194).
2008-09-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir
gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu nutarta sutikti su
buto (duomenys
neskelbtini) g. 9-3 dalių
pasidalijimu: Vilniaus miesto savivaldybei priklauso ir ji naudosis (duomenys neskelbtini) dalimis,
t.y. ½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-2, patalpa 3-3; O. K. bei
R. G. priklauso ir jie naudosis (duomenys neskelbtini) dalimis, t.y.
½ dalimi patalpos 3-1, patalpa 3-5, patalpa 3-4 (Nekilnojamojo turto kadastro
ir registro dokumentų byla, b.l. 12). 2008-09-03 protokole yra nurodyta, kad
2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-535 savivaldybei
priklausantis butas buvo sujungtas su O. K. bei R. G. priklausančiu butu.
2008-11-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Pripažinimo
tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 9-3,
pripažino tinkamu naudoti (I t., b.l. 192-193).
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sudarė registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir
nuo 2008-11-25 įregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teises Vilniaus miesto
savivaldybės – į (duomenys
neskelbtini) dalis, O. K. – į (duomenys neskelbtini) dalis, R. G. – į (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio Vilniaus m. sav.
Vilniaus m. (duomenys
neskelbtini) g. 9-3 (I t., b.l. 124-125). Registro įraše yra nurodyta,
kad suformuoto sujungus daiktus butą įregistravimo pagrindas yra Statinio
pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 aktas Nr. (101)-11.4-2526. Registro
išraše yra pažymėta, kad 2008-08-21 susitarimo pagrindu yra nustatyta
naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Registro išraše yra nurodyta, kad
Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į buto dalį yra įregistruota 1998-07-13
Vyriausybės nutarimo Nr. 870, 1999-07-13 perdavimo-priėmimo akto, 2008-08-21
susitarimo, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 akto Nr.
(101)-11.4-2526 pagrindu; O. K. bei R. G. –
2000-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties, 2008-08-21 susitarimo, Statinio
pripažinimo tinkamu naudoti 2008-11-11 akto Nr. (101)-11.4-2526 pagrindu.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės
atstovas) 2009-04-24 kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams
(duomenys neskelbtini)
g. 9-2 ir (duomenys
neskelbtini) g. 9-3 bendro adreso suteikimo“ (I t., b.l. 2-4). Pareiškėjas
patikslintu prašymu papildomai teismo prašo pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) g.
9-3, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu ir panaikinti
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą
Nr. (101)-11.4-2526 panaikinti (I t., b.l. 178-180).
Paaiškino, kad savivaldybės taryba 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 1 punktu
viršijo savo kompetencijos ribas, spręsdama savivaldybės vykdomajai
institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą, ir tuo būdu pažeidė Vietos
savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. įtvirtintą teisėtumo principą bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų (2003-10-07
redakcija) Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos
taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 ir 46 p., nustatančius, jog numeriai
suteikiami, o suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios
institucijos sprendimu. Nurodė, kad minėto sprendimo 2 punktas prieštarauja
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
81 str. 1 d. 4 p. nustatytam viešosios teisės principui,
reiškiančiam, kad sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik
teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių
turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2008-12-08
kreipėsi į savivaldybės tarybą, siūlydamas svarstyti ginčijamo sprendimo
panaikinimo klausimą, teikimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame posėdyje,
ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo teikimo dienos, o apie priimtą sprendimą pareiškėjui
turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant
į tai, kad Vyriausybės atstovo teikimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir
apsvarstytas nebuvo, o suėjus nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui
nebuvo tinkamai pranešta apie teikimo patenkinimą, laikytina, kad teikimą buvo
atsisakyta tenkinti. Nurodė, kad neteisėto sprendimo pagrindu priimtas
2008-11-11 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2526 ir šio akto
pagrindu Nekilnojamojo turto registre atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9-3,
registracija yra neteisėti.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė pradinį ir patikslintą prašymą
tenkinti.
Atsiliepime į pradinį ir patikslintą pareiškėjo prašymą atsakovas Vilniaus miesto
savivaldybės administracija prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (I
t., b.l. 29-34, 186-190). Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės atstovas ginčija
savivaldybės teisę sujungti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį
turtą su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu
į vieną turtinį vienetą. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 str., savivaldybės turto valdymo,
naudojimo ar disponavimo santykiams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, gali
būti taikomas LR Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas
nenumato konkrečių draudimų ginčijamu klausimu, taikytinos CK normos,
nustatančios, jog pertvarkyti gyvenamąsias patalpas galima, jas sujungiant ar
padalijant į kelis vienetus. Taryba, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. ir Vietos
savivaldos įstatymo 48 str. 2 d. suteiktais įgalinimais, 2008-06-18 priėmė
Sprendimą, kurio pagrindu, veikdama kaip civilinių teisinių santykių subjektas,
išreiškė valią dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – buto,
esančio (duomenys
neskelbtini) g. 9-2, sujungimo su O. K. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini) g.
9-3. Pažymėjo, kad siekiant adreso suteikimo konkrečiam objektui, daiktas turi
būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Todėl ginčijamu Sprendimu
taryba tik išreiškė valią (sutikimą) dėl tokio daiktų suformavimo, neprarasdama
nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą. Nurodė, kad adresų suteikimas ir
keitimas yra viena iš Konstitucijos ir įstatymų priskirta savivaldybei
funkcijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-01-11 nutartyje
administracinėje byloje Nr. A14-38-05 konstatavo, kad savivaldybės
taryba neviršija savo kompetencijos, jeigu neperžengia savivaldos institucijų
įgalinimų visumos ribų. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas laikytinas
individualiu teisės aktu, skirtu konkrečiam veiksmui atlikti. Remiantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., savivaldybės viešojo
administravimo subjektų priimtus individualius administracinius teisės aktus
gali apskųsti teismui tik suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, jei
individualus teisės aktas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ir pagal kitų subjektų kreipimąsi,
kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai. Atsižvelgiant į
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str., darytina išvada, kad Vyriausybės
atstovas neturėjo teisės skųsti Sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo
argumentas, jog Pripažinimo tinkamu naudoti aktas neteisėtas, nepagrįstas.
Paaiškina, kad statinys pripažįstamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka
sudarytai komisijai jį patikrinus ir patvirtinus, kad statinys atitinka
nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR
1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.3 p.
reikalavimus, komisijai buvo pateikti visi dokumentai, ir komisija, surašydama
buto (duomenys
neskelbtini) g. 9-3 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, patikrino ir
pripažino, kad butas yra tinkamas naudoti.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė prašymo netenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į patikslintą
pareiškėjo prašymą (II t., b.l.1-3) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė,
kad 2008-11-13 į atsakovą kreipėsi O. K., R.
G. ir Vilniaus miesto savivaldybė, prašydami pakeisti jiems priklausančių
butų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei
įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą sujungtą nekilnojamąjį
daiktą – butą, esantį (duomenys
neskelbtini) g. 9-3. Kadangi buvo pateiktas 2008-11-11 Pripažinimo
tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526 bei kiti dokumentai, teritorinis
registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti teisinę
registraciją. Kompetentinga institucija pripažinimo tinkamu naudoti aktu
nusprendė ginčijamas patalpas suformuoti kaip vieną nekilnojamojo turto
objektą, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1
p., toks sprendimas laikytinas pagrindu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo
daikto kadastro duomenis. Be to, atsakovas nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 5 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro tvarkytojas
atsako tik už tai, kad į registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių
pagrindu jie įrašyti, o ginčijamu atveju duomenys apie nurodytą butą atitinka
pateiktus dokumentus.
Teismo posėdyje atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nedalyvavo.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimo į
pareiškėjo prašymą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į
pareiškėjo prašymą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretysis suinteresuotas asmuo O. K. atsiliepimo į
pareiškėjo prašymą nepateikė, teismo
posėdžio metu pareiškėjo prašymo prašė netenkinti.
Prašymas tenkintinas dalinai.
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl 2008-06-18 Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g.
9-3 bendro adreso suteikimo“ bei jo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko
administracijos 2008-11-03 priimto Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.
(101)-11.4-2526 bei atliktos nekilnojamojo daikto teisinės registracijos teisėtumo.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998-05-12
įstatymo Nr. (duomenys
neskelbtini) 11 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina
savivaldybės taryba. Pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., savivaldybių tarybos
turto savininko funkcijas įgyvendina pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.
Pagal Vietos savivaldos 1994-07-07 įstatymo Nr. I-533 16 str. 1 d. 26 p.,
sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu
priėmimas priklauso savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai. Priimdama
tokius sprendimus, savivaldybės taryba turi vadovautis viešosios teisės
principu, įtvirtintu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatymo 81 str. 1 d. 4 p., ir sandorius sudaryti
tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą savivaldybių turtu, nustatytais
atvejais ir būdais. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. įtvirtintu teisėtumo
principu, savivaldybės institucijų ir
kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos
klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimus.
Ginčijamu sprendimu savivaldybė disponavo jai
priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (kuriuo buvo pakeistas
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamomis patalpomis 1992-04-07 įstatymas Nr. I-2455) 2
str. 6 d. nustatyta, kad savivaldybės
socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo
teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi
patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį
būstą; nurodyto įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal
Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos
savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims
ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto
kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai,
nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).
Anksčiau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina,
kad savivaldybė priėmė Sprendimą dėl buto, kuris nėra pagal minėtas įstatymo
nuostatas priskirtas tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, bendrabučiams,
nakvynės namams, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosioms patalpoms, todėl
ginčo gyvenamosios patalpos yra priskirtinos prie socialinio būsto. Pagal Valstybės
paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo
1 str. 1 d. šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir
asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui
pirkti, statyti ar rekonstruoti (toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams
modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas
ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Todėl
ginčo turtas galėjo būti disponuojamas būtent nurodytos įstatymo nustatyta
tvarka. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams
namams modernizuoti įstatymo 11 str. yra nustatyti socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos, 12 str.- savivaldybės (valstybės)
gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų
privatizavimo pagrindai.
Savivaldybė, disponuodama
ginčo turtu, būtent priimdama sprendimą dėl šio turto sujungimo su fiziniams
asmenims priklausančiu turtu, neatliko Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams
modernizuoti įstatyme nustatytų veiksmų. Todėl savivaldybės sprendimas yra
neteisėtas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Virginija
Pilipavičienė 2008-11-12 pažymoje Nr. 4D-2007/3-1019 „Dėl J. M. skundo prieš
Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ konstatavo biurokratizmo faktus ir
rekomendavo imtis priemonių, kad Savivaldybės socialinis būstas, (duomenys neskelbtini) 9-2,
Vilniuje, būtų išnuomotas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei
daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka (I t., b.l. 110-114).
Nepagrįsti
yra atsakovo motyvai, jog savivaldybė turėjo teisę sujungti savivaldybės ir
fizinių asmenų turtą vadovaudamasi Civiliniu kodeksu. Pagal CK 4.74 str.
bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas
turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įstatymai nenustato draudimo, jog
savivaldybė negali turėti bendro turto su fiziniu asmeniu. CK 1 str. 2 d. nustatyta,
kad turtiniams
santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės
institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka
valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims
pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar
baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų
ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei
kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio
kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai,
taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad
šis Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų
įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo
ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Nei minėtos, nei kitos viešosios
teisės normos nenumato savivaldybės teisės sujungti jai priklausančio turto su
fizinių asmenų turtu. Nurodyta galimybė nėra įsakmiai nurodyta Civiliniame
kodekse, todėl jo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Civilinio kodekso
normos galėtų būti taikomos įsakmiai jame arba kituose įstatymuose nurodytais
atvejais, arba tuomet kai viešosios teisės normose tam tikri klausimai nėra
reglamentuoti, pvz. dėl sandorių, kuriuos turi teisę sudaryti savivaldybė pagal
viešosios teisės normas, įstatymo reikalaujamos formos ir kitais panašiais atvejais.
Pažymėtina,
kad skundžiamas savivaldybės sprendimas yra pavadintas sprendimu dėl bendro
adreso butams suteikimo, tačiau esminis šio sprendimo tikslas buvo sujungti savivaldybei
ir fiziniams asmenims priklausančius butus. Bendro adreso suteikimas buvo tik
butų sujungimo pasekmė. Nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamo sprendimo
turinys; savivaldybės vykdomosios institucijos – administracijos, pritarusios
naudojimosi butu tvarkai, protokolo turinys bei 2008-08-21 susitarimo turinys.
2008-08-21 dokumentas yra pavadintas susitarimu, tačiau iš esmės tai yra ne
susitarimas bet O. K. bei R. G. sutikimas,
kaip ir yra jame nurodoma, kad apjungus butus
savivaldybė naudosis buto dalimi. Savivaldybės analogiškas dokumentas yra
minėtas savivaldybės administracijos protokolas. Todėl registruojant sujungtus
butus buvo pateikti abu minėti dokumentai, kuriais išreikšta visų bendraturčių
valia dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Neteisėtas
yra taip pat savivaldybės ginčijamas sprendimas dalyje dėl bendro adreso butams
suteikimo, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba, išsprendė teisės aktų
savivaldybės vykdomajai institucijai nagrinėti priskirtą klausimą.
Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p. nustato, jog savivaldybės
teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų adresų
suteikimas ir keitimas įeina į savarankiškąsias savivaldybės funkcijas. Įgyvendindamos
savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės privalo laikytis įstatymų nustatytų
reikalavimų ir tvarkos, kuri, įstatymų numatytais atvejais, nustatoma ir
kituose teisės aktuose. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo
9 str. 4 d. įtvirtinta, kad gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms
priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia
savivaldybės vykdomoji institucija, o numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams,
patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 4 punkte
nustatyta, jog adresų objektams numerius suteikia savivaldybės vykdomoji institucija.
Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad faktiškai esančiuose pastatuose numeriai
patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu, o suteikti
numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p., savivaldybės vykdomoji
institucija – savivaldybės
administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės taryba, t.y. savivaldybės atstovaujamoji institucija,
neteisėtai išsprendė klausimą dėl bendro adreso butams suteikimo.
Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t.y. prieštarauja
aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikinamas (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas ginčijamas sprendimas sukėlė
teisines pasekmes, jo pagrindu 2008-11-11 Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamentas priėmė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526, o
remiantis šiuo aktu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) g.
9-3, teisinė registracija. Vadovaujantis
bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, darytina
išvada, kad pripažinus Sprendimą neteisėtu, jo pagrindu surašytas statinio
pripažinimo tinkamu naudotis aktas taip pat laikytinas neteisėtu (Statybos
įstatymo 24 str., ABTĮ 89 str. 1d. 1p.).
Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis ABTĮ 56 str. turėjo teisę kreiptis į
teismą dėl neteisėto savivaldybės sprendimo. Remiantis Savivaldybių
administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., Vyriausybės atstovas,
atlikdamas savivaldybių administracinę priežiūrą, tikrina, ar savivaldybės
administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės
nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių
valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams. Nustatęs, kad
savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų
ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo
atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto
pakeitimo ar panaikinimo klausimą, o per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą
patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos
teismui. 2008-12-08 Vyriausybės atstovas teikimu Nr. 1T-34 (I t., b.l. 117-118)
kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, siūlydamas svarstyti ginčijamo
sprendimo panaikinimo klausimą, o per įstatymo nustatytą terminą negavęs
atsakymo, pagrįstai kreipėsi į teismą.
Netenkinamas yra reikalavimas pripažinti įregistravimą
Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 16 str. 1 d. yra nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre
įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu
pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė
pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pateikus Nekilnojamojo
turto registro tvarkytojui dokumentus,
šiuo atveju įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl dokumento, kurio pagrindu butas
įregistruotas, panaikinimo, registro tvarkytojas turėtų išregistruoti naujai
suformuotą butą be teismo įpareigojimo. Ši pareiga yra nustatyta įstatyme ir
šiuo teismo sprendimu nėra pagrindo konstatuoti, kad registro tvarkytojas
ateityje nevykdys arba netinkamai vykdys minėtą įstatymo pareigą. Pažymėtina,
kad pareiškėjas ir nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, jog Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojas, registruodamas turtą būtų buvęs atlikęs neteisėtus veiksmus
ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo
konstatuoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų neteisėtumą bei
įpareigoti teismo sprendimu atlikti veiksmus.
Teismas, vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.
1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2008-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) g. 9-2 ir (duomenys neskelbtini) g. 9-3 bendro
adreso suteikimo“.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-11-11
Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526.
Kitoje dalyje Vyriausybės atstovo Vilniaus
apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų
nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai
Rūta Miliuvienė
Irena
Paulauskienė
Veslava Ruskan