Administracinė byla Nr. I-1008-437/2013

Proceso Nr. 3-61-3-02443-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2;74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjui A. N. (A. N.), vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

            n u s t a t ė:

pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) bei jo patikslinimu (b. l. 57), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti jam 100 Lt už kiekvieną jo manymu netinkamą kalinimo dieną neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas yra 7 kv. m., buvo kalinamas kartu su 3-6 asmenimis, kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, antisanitarinės, dėl ko jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata (skausmas skrandžio srityje, pablogėjo regėjimas), todėl turėjo kreiptis į medikus, pablogėjo jo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas  teismo  posėdžio metu skundą  palaikė,  paaiškino,  kad  sutinka  su  atsakovės  atsiliepime  į  skundą  išdėstytomis  aplinkybėmis  dėl  nurodytų  kamerų  plotų,  asmenų  skaičiaus  jose  ir  laikotarpių.

Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 7-10) pažymėjo, kad pareiškėjas pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2009-01-27 bei nurodė kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2009-01-27 iki 2009-02-01, nuo 2009-03-26 iki 2009-03-30, nuo 2009-05-19 iki 2009-05-24, nuo 2009-11-11 iki 2009-11-16, nuo 2010-01-27 iki 2010-02-01, nuo 2010-04-13 iki 2010-04-18. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Savo rašte (b. l. 24) atsakovas pridūrė, kad kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra padaryta jokių įrašų dėl jo pablogėjusios sveikatos, todėl pareiškėjo teiginiai apie pablogėjusią sveikatą neatitinka tikrovės.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2009-01-27 iki 2009-02-01, nuo 2009-03-26 iki 2009-03-30, nuo 2009-05-19 iki 2009-05-24, nuo 2009-11-11 iki 2009-11-16, nuo 2010-01-27 iki 2010-02-01, nuo 2010-04-13 iki 2010-04-18.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Iki 2010-05-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam.

Lukiškių TI-K prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012-09-20  (b.l. 4), svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą, nenurodė. Todėl senaties terminas taikytinas ir klausimas  dėl  neturtinės  žalos  atlyginimo  sprendžiamas   už  laikotarpį  ne nuo 2009-01-27, kuomet pareiškėjas pirmą kartą atvyko į Lukiškių TI-K, o nuo 2009-09-20.

Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį  bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 7-10). Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad 2010-01-27 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, vadinasi, bendrai apskaičiavus, iš pareiškėjo 18 dienų praleistų Lukiškių TI-K, 17 dienų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

          Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatyti laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, kurios reikalavimų, kaip kad nurodo Lukiškių TI-K atsiliepime, jis laikosi. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 15-18), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 19) bei 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 20-23).

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 26-47) matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K medikus nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginys, jog sveikata jam pablogėjo būnant Lukiškių TI-K, yra nepagrįstas.

           Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje 17 dienų) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 100 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teismas

            n u s p r e n d ė :

pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. N. (A. N.) priteisti 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                             Raimondas Blauzdžius