(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktoriui V. P. ir advokatui J. P.,

atsakovės atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kopranas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba Administracija) 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. A256-1054/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 29 d. prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20 (toliau – ir Prašymas).

Paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis – „Kita“, o naudojimo būdas – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos“ bei „Rekreacinės teritorijos“. Pareiškėja atsakovei pateikė Prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“. Teigia, kad pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas – miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra.

Pažymi, kad atsakovė vilkino Prašymo nagrinėjimą ir tik 2020 m. spalio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Prašymo netenkino, nepagrįstai ir neteisėtai motyvuodama iš esmės tik aplinkinės teritorijos užstatymo tipu bei vyraujančiu gretimų statinių parametrais.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėja skunde cituoja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 2 dalį, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas) 10 punktą ir pažymi, kad nei aukščiau minėtos, nei kurios nors kitos teisės normos nesuteikė atsakovei galios ir teisės atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu tokią galimybę numato parengtas ir galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas).

Pareiškėja remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, kuriuose nurodomos sąlygos, įpareigojančios Administracijos direktorių pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto. Minimos sąlygos yra šios: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jeigu parengtas) sprendinius.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju visos aukščiau išvardintos sąlygos egzistuoja ir yra visiškai tenkinamos, dėl ko atsakovei kyla įstatyminė pareiga pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas jame pačiame atsakovei nurodžius, kad pagal galiojantį Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas. Nurodo ir tai, jog Sprendime dėstomi samprotavimai apie faktines statybos Žemės sklype galimybes ir Žemės sklype galėsiančių būti statinių parametrus yra visiškai nepagrįsti, kadangi yra ne šios teritorijų planavimo procedūros ir stadijos dalis.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė, neteistai ir nepagrįstai atsisako keisti Žemės sklypo naudojimo būdą ir nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir LAGK) jau yra išnagrinėtas kito žemės sklypo, esančio toje pačioje (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo atvejis. Pareiškėjos žiniomis, iš esmės analogiškoje situacijoje LAGK priėmė sprendimą, kuriame išaiškino, jog atsakovė naudojimo būdą keisti privalo, jeigu tai neprieštarauja Bendrajam planui. Pareiškėjos įsitikinimu, aukščiau išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės tik patvirtina, jog procedūros metu ir priimdama Sprendimą atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigą, įstatymo viršenybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus bei vietos savivaldos principus. Atsakovė priimdama Sprendimą nepagrįstai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principų. Visi šie pažeidimai turėjo esminę reikšmę nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo baigčiai, atsakovei priimant neteistą ir nepagrįstą Sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai parašė skundą tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija neneigia, kad teisės aktuose nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytas atvejais kitų subjektų prašymu Administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas nėra savitikslis dalykas, todėl svarbu įvertinti ir tai, kokiu realiai tikslu yra keičiamas žemės naudojimo būdas. Pažymi, kad nors teisės aktų reikalavimai ir suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį remiantis Bendruoju planu, tačiau vertinant, ar yra pagrindas keisti žemės naudojimo būdą, būtina atsižvelgti į realiai egzistuojančią situaciją bei į tai, ar, pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą, ateityje bus galima naudoti Žemės sklypą būtent pagal jam nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą.

Paaiškina, kad pagal Bendrąjį planą ir jo sprendinius Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas: miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (mažaaukštė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimu reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vyrauja vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai, šioje gatvėje siekiama išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus, o kvartale gatvių infrastruktūra pritaikyta būtent vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų teritorijų aptarnavimui.

Nurodo, kad Žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos būdą ir dėl to, jog tai prieštarautų darnios plėtros principui ir teritorijų planavimo tęstinumui bei vientisumui. Atsakovė teigia, kad priimdama Sprendimą nekeisti Žemės sklypo naudojimo būdo įvertino ir visus viešo intereso aspektus bei racionalumą, kas paneigia pareiškėjos skunde dėstomus teiginius, neva atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigą, įstatymo viršenybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus viešojo administravimo bei vietos savivaldos principus.

Pažymi, kad teritorijų planavimo procesas yra sudėtingas tęstinis procesas, kurio metu siekiama darnios plėtros, be to, šis procesas yra orientuotas į ateitį. Siekiant išlaikyti teritorijoje vyraujančius parametrus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, daugiabučių ar bendrabučių statyba nebūtų leistina. Teigia, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja nėra suinteresuota daugiabučių gyvenamųjų pastatų ar bendrabučių statyba Žemės sklype, tuomet kyla klausimas, dėl kokios priežasties siekiama pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą būtent į tą, kuris numatytų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos būdą. Pažymi, jog teisės aktų normos negali būti taikomos atsiejamai – jos turi būti vertinamos ir taikomos kompleksiškai, atsižvelgiant į pareiškėjos Prašymo tikslus.

Atsakovė remdamasi Teritorijų planavimo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis teigia, kad būdo keitimas yra siejamas su planuojamomis statybomis, todėl priimant sprendimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, sistemiškai turi būti vertinamos Teritorijų planavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bendrosios nuostatos. Atsakovei pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą atsakovė neišvengiamai sulauks kito prašymo, t. y. išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo ar bendrabučio projektavimui.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostatą Nr. 7, atsižvelgiant į urbanistinę situaciją, užstatymo reglamentai gali būti griežtinami. Taigi minėta nuostata įgalina atsakovę, esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į urbanistinę situaciją), griežtinti tam tikrai teritorijai Bendruoju planu nustatytus sprendinius. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet atsakovė Sprendime nurodė, dėl kokios priežasties Žemės sklypo užstatymo reglamentai yra griežtinami ir nesilaikoma Bendruoju planu nustatytų sprendinių.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ pagrindu pradėjo plėtoti, o šiuo metu baigiamo rengti Bendrojo plano keitimo sprendiniuose Žemės sklypas patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje statyba negalima, taip pat į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje nenumatomas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas.

Apibendrindama nurodo, kad Sprendimą netenkinti pareiškėjos Prašymo dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo priėmė pagrįstai, nes tenkinus Prašymą pareiškėja įgytų teisėtus lūkesčius gauti specialiuosius architektūros reikalavimus daugiabučiui gyvenamajam namui ar bendrabučiui projektuoti, tačiau tokie reikalavimai dėl aukščiau išvardintų priežasčių (silpnai išvystyta infrastruktūra, neatitiktų vyraujančio užstatymo) negalėtų būti išduodami. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos pareiškėjai inicijuoti teisminius procesus, kaltinant Administraciją biurokratizmu, informacijos neteikimu, formaliu situacijos vertinimu, nepagrįstų aktų priėmimu ir pan. Laikosi pozicijos, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje vadovaudamasi atsakomybės už priimtus sprendimus principu bei savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo.

Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjos pateiktoje G. T. konsultacijoje (toliau – ir Konsultacija) nėra objektyviai vertinamas urbanistinis kontekstas. Atkreipia dėmesį, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas ir jo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra išvystyta tiek, kad užtikrintų sklandų planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimą. Paaiškina, kad dėl silpnai išvystytos infrastruktūros (duomenys neskelbtini)  gatvėje planuojama išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus, o Konsultacijoje minimas vienas daugiabutis negali būti prielaida daugiabučių plėtrai. Pažymi, kad Administracija gali spręsti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ir konkrečių pastatų statybos klausimus. Nurodo, kad įgyvendindama teisės aktuose įtvirtintą funkciją, nustatė 10 architektūros principų, kuriais ir vadovaujasi siekdama suvaldyti plėtrą ir užtikrinti darną. Vienas principų – urbanistinis kontekstas. Pastatų ir viešųjų erdvių sąrangos principai teritorijoje, pastatų išdėstymo sklype sprendiniai ir užstatymo rodikliai privalo atitikti urbanistinį kontekstą – teritorijoje susiklosčiusią ar tikslingai formuojamą užstatymo tipologiją ir jai būdingus užstatymo rodiklius: intensyvumą, tankį, aukštingumą, taip pat nesuardyti, o tobulinti esamus funkcinius ryšius teritorijoje. Atsakovės teigimu, daugiabučiai pastatai - tai neabejotinai didesnis būstų skaičius, savaime didesnis automobilių kiekis, intensyvesnis judėjimas, tuo tarpu esančios gatvės yra siauros ir nepakankamos didesniam automobilių srautui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos Prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, naudojimo būdas – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir „Rekreacinės teritorijos“.

Pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. Administracijai pateikė Prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“. Pareiškėja prie prašymo pridėjo 2020 m. liepos 28 d. UAB „Geoksis“ parengtą paskirties ir naudojimo Žemės sklype planą.

Administracija 2020 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą, Nr. A256-1054/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo keitimo“, kuriame nurodė, kad keisti Žemės sklypo naudojimo būdą pagal pareiškėjos Prašymą nėra pagrindo. Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo turi būti kompleksiškai vertinama, ar jį pakeitus bus galimybė Žemės sklypą tinkamai naudoti pagal jo paskirtį ir (ar) būdą, įskaitant ir galimybę statyti. Atsižvelgiant į aplinkinės teritorijos užstatymo tipą bei vyraujančius gretimų statinių parametrus, daugiabučio gyvenamojo namo statyba Žemės sklype negalima ir dėl to nėra pagrindo keisti naudojimo būdo, kadangi Žemės sklypo nebus galima panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir būdą, o Žemės sklypui nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas atitinka aplinkinės teritorijos užstatymo tipą.

Pareiškėja 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos (duomenys neskelbtini) G. T., prašydama išaiškinimo į užduotus klausimus. Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos 2021 m. vasario 23 d. ekspertiniame nagrinėjime – konsultacijoje, kurio objektas yra Žemės sklypas, buvo pateikti atsakymai į pareiškėjos pateiktus klausimus. Konsultacijoje nurodyta, kad: pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos” ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, nebūtų pažeistas Vilniaus Bendruoju planu nustatytas reglamentas; pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ būdą Žemės sklype, vadovaujantis Vilniaus Bendrojo plano reglamentu, galėtų būti projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas (-ai) sklypo dalyje, kurios naudojimo būdas „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“; atsižvelgiant į sklypo dalies, kurioje galima statyba, dydį (5085 kv. m), pakeitus sklypo dalies naudojimo būdą „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, sklypo dalies užstatymo intensyvumas nesikeistų, tačiau maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis, statant ne daugiau, kaip 3 aukštų gyvenamąjį namą, būtų mažesnis; kokių parametrų pastatas gali būti statomas sklype, reikėtų patikslinti rengiant projektinius pasiūlymus, nes daugiabutis (daugiau kaip trijų butų) savo parametrais gali būti mažesnis už vienbutį ar dvibutį namą, kai leidžiamas maksimalus užstatymo intensyvumas – 2034 kv. m.

Byloje taip pat pateiktos nagrinėjamo Žemės sklypo schemos bei ištraukos iš galiojančio Bendrojo plano ir rengiamo Bendrojo plano.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 1073, 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Pareiškėja skunde nurodo tai, kad teisės aktai nesuteikia atsakovei galios ir teisės atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu tokią galimybę numato parengtas ir galiojantis Bendrasis planas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo iš Konstitucijos kylančią maksimą, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Jurisprudencijos tęstinumą savo praktikoje yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

Panašaus pobūdžio bylose teismai yra pasisakę, jog tam, kad administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti šios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-710-821/2019; 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4063-821/2018). Nagrinėjamu atveju visos šios sąlygos egzistuoja.

Sprendime teigiama, jog manytina, kad vien tik bendrojo plano sprendiniai nesudaro prielaidos keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o sprendžiant dėl šių duomenų keitimo, turi būti kompleksiškai vertinama, ar juos pakeitus bus galimybė statyti. Nurodoma, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, ir jo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra išvystyta tiek, kad užtikrintų sklandų planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai nepakankami neproporcingai didėjantiems transporto srautams, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje planuojama išsaugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdo sklypus, nes kvartale silpnai išvystyta infrastruktūra, įvažiuoti į Žemės sklypą skirtas kelias ir gatvės parametrai neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjos Žemės sklypas ribojasi su rekreacine zona – valstybinės reikšmės mišku, todėl šioje teritorijoje nėra pagrindo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, nes daugiabutis namas, tikėtina, viršytų šalia esančių statinių parametrus.

 Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas grindžiamas prielaidomis, nukreiptomis į ateitį, kas matyti iš vartojamų sąvokų „manytina“, „tikėtina“, be to, jame iš esmės pasisakoma ne dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, o dėl galimybės ateityje statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė tik Žemės sklypo schemas bei iškarpas iš galiojančio Bendrojo plano ir rengiamo Bendrojo plano, tačiau nepateikė jokių įrodymų bei dokumentų, kurie patvirtintų Sprendime nurodytus teiginius. Nors atsakovė nagrinėjo pareiškėjos Prašymą dėl Žemės sklypo būdo keitimo, tiek Sprendime, tiek atsiliepime ji nurodo argumentus, susijusius su tolimesniais etapais - daugiabučių namų statyba ir jų funkcionavimu.

Pareiškėja skunde teigia, kad priimant Sprendimą, atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigą, įstatymo viršenybės, savivaldybės veiklos bei savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus VAĮ principus bei vietos savivaldos principus. Atsakovės teigimu, priimdama Sprendimą ji įvertino visus viešo intereso aspektus bei racionalumą ir siekė išlaikyti teritorijoje vyraujančius parametrus ir neleisti statyti daugiabučių ar bendrabučių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikdama Prašymą pareiškėja siekė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, o atsakovė Sprendime vertino faktinės statybos Žemės sklype galimybes ir jame galėsiančių būti statinių galimai netinkamus parametrus, kas laikytina ne šios teritorijų planavimo procedūros ir stadijos dalimi.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka (1 punktas);  kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas (2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostata Nr. 7, atsižvelgiant į urbanistinę situaciją, užstatymo reglamentai gali būti griežtinami. Ši Vilniaus miesto bendrojo plano nuostata įgalina normos adresatą (atsakovą) esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į urbanistinę situaciją) griežtinti tam tikrai teritorijai Vilniaus miesto bendruoju planu nustatytus sprendinius (LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020). Nagrinėjamu atveju nesusiklostė situacija, kuri leistų atsakovei vienareikšmiškai griežtinti užstatymo reglamentą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl, jos teigimu, nepakankamos teritorijos infrastruktūros bei kitų dokumentų, kurie leistų daryti išvadą dėl būtinumo griežtinti Bendrąjį planą. Atsakovė nei skundžiamame Sprendime, nei atsiliepime į skundą nepateikė jokių paskaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių Sprendime padarytas išvadas apie tai, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, o taip pat šio sklypo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra pakankamai išvystyta, Sprendime nenurodyti jokie egzistuojantys parametrai, neatliktas jų vertinimas nagrinėto pareiškėjos Prašymo kontekste, atsakovei iš esmės pasisakant ne dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, o dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos galimybės. Atsakovė Sprendime abstrakčiai nurodo, kad daugiabutis namas, tikėtina, viršytų šalia esančių statinių parametrus, tačiau darydama tokias išvadas vadovaujasi tik prielaidomis ir tikėtinumu, neįvardindama šių parametrų ir jų nepagrįsdama objektyviais duomenimis. Nors teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjos Prašymas buvo išnagrinėtas išsamiai, įvairių struktūrinių padalinių, organizuojant pasitarimą, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie Prašymo svarstymo eigą, gautas atitinkamų struktūrinių padalinių išvadas, siūlymus ir objektyvių duomenų, reikšmingų tinkamam Prašymo išnagrinėjimui, analizę ir jų įvertinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas. Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl naikintinas, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

2021 m. balandžio 21 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti 3731,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašą, kuriame nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėja sudarė sutartį su advokatų profesine bendrija „M., G. ir patneriai“, minėtos advokatų profesinės bendrijos 2020 m. lapkričio 13 d. pavedimą Nr. 151, kuriuo advokatui J. P. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 976, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėja pervedė minėtai advokatų profesinei bendrijai 1815 Eur; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ ataskaitą su pateiktu darbo aprašymu ir galutine 1542,75 Eur suma bei PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2011_Nr. _063 už suteiktas paslaugas1542,75 Eur sumai; 4) 2021 m. sausio 29 d. ataskaitą už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2101_Nr. _055 90,75 Eur sumai; 5) G. T. 2021 m. vasario 21 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. GT 03 už pareiškėjai suteiktą paslaugą - Žemės sklypo būdo vertinimo galimybių analizę 1 500 Eur sumai ir 2021 m. vasario 22 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 1013, iš kurio matyti, kad pareiškėja pagal šią sąskaitą pervedė G. T. 1 500 Eur. 6) 2021 m. vasario 26 d. ataskaitą už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2102_Nr._038 90,75 Eur sumai; 7) 2021 m. balandžio 8 d. advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ su pareiškėja sudarytos teisinių paslaugų sutarties išrašą, pagal kurį advokatų profesinei bendrijai „P. ir Č.“ suteikti įgaliojimai, susiję su nagrinėjama byla; 8) advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ 2021 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, kurioje nurodoma suma - 484 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ sąskaitą 484 Eur sumai;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.

Advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ teisinių paslaugų suteikimo metu galiojo 2020 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 358,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už pirminę medžiagos ir teisės aktų analizę, susijusią su ginčijamu Sprendimu, yra 135,86 Eur (1 358, 6 Eur x 0,1). Pareiškėjos pateikta suma viršija Rekomendacijose nustatytą už kitų išlaidų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.20 punkte, priteistiną maksimalų išlaidų dydį, todėl mažintina iki maksimalios galimos - nuo150 Eur iki 135,86 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus išlaidų dydis yra 3 396,5 Eur (1 358,6 Eur x 2,5), pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo teismui parengimą yra 363 Eur (su PVM) neviršija maksimalaus priteistinos sumos dydžio, todėl priteistina iš atsakovės. Už 2020 m. lapkričio 30 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas, teiktas 2020 m. lapkričio 11 d., 12 d. ir 13 d., bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jos susijusios ne su skundo rengimu teismui.

Atstovavimo teisme dieną galiojo 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1524,2 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atstovavimo teisme dydis yra 609,68 Eur (1 524,2 x 0,1 x 4). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui, kaip ir atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga (LVAT 2016 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-492/2016). Pareiškėjos prašoma priteisti 484 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto už atstovavimą teisme priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma pareiškėjai priteistina iš atsakovės.

Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, jai iš atsakovės priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už skundo teismui pateikimą.

Pareiškėja pateikė 2021 m. sausio 29 d. ataskaitą už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2101_Nr. _055 90,75 Eur sumai, taip pat 2021 m. vasario 26 d. ataskaitą už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2102_Nr._038 90,75 Eur sumai, tačiau teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėtų lėšų sumokėjimą, todėl šios išlaidos negali būti atlyginamos.

Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už Konsultacijos parengimą, kurios sudaro 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Konsultacijos užsakymas ir jos rengimas nebuvo būtinas, šias išlaidas pareiškėja patyrė savo iniciatyva, o ne bylą nagrinėjančiam teismui kreipusis į specialių žinių turintį atitinkamos srities specialistą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos Prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo, o Konsultacijoje teikiami atsakymai, susiję su galimybe Žemės sklype (pakeitus jo naudojimo būdą) projektuoti ir statyti atitinkamo ploto ir aukštingumo daugiabutį gyvenamąjį namą, joje taip pat atlikti užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo Žemės sklype paskaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patirtos išlaidos už Konsultacijos parengimą, kaip nebūtinos ir tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjamu ginču, nepriteistinos.

Viso pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 1 005,86 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. A256-1054/20-(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo keitimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ 2020 m. liepos 29 d. prašymo tikslinimą prie prašymo Nr. A647-715/20.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kopranas“ 1 005,86 Eur (vieno tūkstančio penkių eurų ir aštuoniasdešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidas. Kitos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.